OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, July 14, 1910, Image 4

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-07-14/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for 4

“Kataliko”
Skaitytojams!
Primenama gerbiamiems
•‘Kataliko” skaitytojams, ku
rie nėra pilnai už praėjusį pus
mėtį užmokėję prenumeratos,
idant tuo jaus su “Kataliko”
administracija atsilygintų, nes
neužsimokėjusiems laikraštį
nuo Rugpiučio 1 d. sulaikysi
me.
Taippat primenama ir vi
siems kitiems užsimokėjusiems
gerbiamiems skaitytojams, ku
rių prenumerata užsibaigė su
Birželio mėnesiu, atnaujinti
prenumeratą ir ant toliau, i
dant paskui neužtraukti su
“Kataliko” siuntinėjimu, idant
kiekvienas mųsų prietelis bu
tų “Kataliku” aprūpinamas.
Atkreipiame gerb. skai
tytojų atidžią j tai, kad “Ka
talikas” kaskartas vis dau
giau ir labiau yra tobulina
mas, “Kataliko” redakcija
ir administracija savo duo
tą žodį išlaiko.
AnaiB laikais buvo žadėta
“Katalikas” pagerinti ir nū
nai kiekvienas pripažįs, kad
jis pagerintas daugiau, nei
kaip kitas Amerikoje ir Eu
ropoję savaitraštis. Kiekvie
ną savaitę “Katalike” galima
atrasti naujausias iš viso pa
saulio žinias, gražius pasiskai
tymus, naujausius visuomenės
klausimus, užimančias apysa
kas. O kas svarbiausiai — tai
naujausių svieto atsitikimų
paveikslus, kurie gyvai paro
do, kas pasaulyj veikiasi, kas
kur randasi.
Štai pagaliau “Kataliko”
27 numeryj atspaudinta pa
veikslai lietuvių istoriškos
parodos, atsibuvusios mie
ste Chicago Liepos 4 dieną.
Ar-gi tai nemalonu kiek
vienam mųsų pažiūrėti į
tuos gyvus ir aiškius pa
veikslus, pamatyti lietuvių
pažangumą ir jų prisirišimą
prie savo senosios Tėvynės
Lietuvos.
Pav. kad ir šitame numeryj
atspausdinama gražus paveik
slas kovos lietuvių su kryžiuo
čiais ties Žalgiriais Liepos 17
d. 1410 metais.
Ir nei vienas lietuviškas
laikraštis tai nesugiebia pada
ryti, nesugiebia taip savo skil
čių paveikslais papuošti.
Delko taip yra? Todėl, kad
kiti laikraščiai mažai paiso sa
vo skaitytojus, jie pakakinti
tuo, kad užmokama prenume
rata, ad gaunama tik pelnas.
“Katalikui”-gi tuo tarpu
ne pelnas rupi, bet jo skai
tytojų apšvietimas ir užga
nėdinimas, nes jei lietuvis
užmoka prenumeratą, tat
jam reikia turėti didelis ir
geras laikraštis, bet ne ko
kia kelių lapų puodkelė, į
ką nėra kas nei pasižiūrėti,
nei ko pasiskaityti, nei ap
sišviesti.
Mųsų taigi užduotim “Ka
talikas” nuolatos gerinti ir su
teikti savo skaitytojams svei
ką maistą, mokslą ir pamoki
nimus.
Vienok tas viskas negalima
butų mums išpildyti, jei geri
lietuviai “Kataliko” savo pre
numeratomis neremtų. Dėkui
Dievui turime jau tūkstančius
pilnai užsimokėjusių prenu
meratorių, bet norime dar jų
kelių tūkstančių: norime tu
rėti pulkus savo prietelių vi
sur, o tuokart ir mums pa
tiems laikraečio pagerinimai
lengviau atsieitų.
Kam rupi apšvietimas,
tas tegul “Kataliką” skaito
ir tarp saviškių platina.
“Kataliko” kaina —metams
$2, o pusmečiui $1. Prenu
meratoriams duodama do
vanos.
Rašydami laiškus ir siųzda
mi pinigus, padėkite tokį ant
rašą :
Jonas M. Tananeviče,
3244 So. Morgan, St.,
Chicago, III.
Savaitinis Kalendorius
Liepos 1910 m.
14 k. Bonaventūro
15 p. Henriko Išsis, švar.
16 s. Škapliernos
17 N. Alexo išpaž.
18 p. Šimono iš Lipnisos
19 u. Vincento iš Paulios
20 s. Česlavo išpaž.
II
Šito Liepos mėnesio 15 die
ną sukanka lygiai 500 metų
nuo to laiko, kuomet Didis
Lietuvos Kunigaikštis Vytau
tas su savo kariuomene sumu
šė pagaliau ties Žalgiriais kry
žiuočius, tuomet kraugeriau
j ančių s kaip pačioj Lietuvoj,
taip ir Lenkijoj. Jei neDLK.
Vytauto kariškas genijus ir
narsumas, ligšiol vargiai butų
likę keli lietuviai ir lenkai.
Kryžiuočiai juos visus butų
išganabinę, žemes jų apvaldę
ir šiandie Lietuvoje, užuot lie
tuvių, svietas butų matęs vo
kiečius. Bet dėkui DLK. Vy
tauto narsumui ir sujungtos
kariuomenės iš lietuvių, rusų,
lenkų ir totorių galybei, tie
užpuolikai ir žudytojai buvo
apeiti ir Lietuva pasiliko lai
sva. Už tuos lietuvio karžygio
nuopelnus taigi lenkai dabar
ir atsidėkoja, savindamies sau
kryžiuočių galybės sunaikini
mą, persekiodami dar ir dabar
mųsų brolius Lietuvoje. Pla
tesnį tos kovos ties Žalgiriais
istorišką aprašymą ras miela
sis Skaitytojas šiame “Katali
ko” numeryj po tos kovos pa
veikslu.
*
* M
500 metų sukaktuvės, tai
svarbus lietuviams atminimas.
Užtai gi šiemet visuose Ame
rikos miestuose lietuviai įvai
riais budais tas sukaktuves
pamini. Vienur rengiama ap
vaikščiojimai, parodos, kitur
prakalbos. Šito Liepos mėne
sio 17 dieną ir Chicagos lie
tuviai nutarę paminėti tas su
kaktuves. Draugystės 17 d.
Liepos po pietų susirinks į
parką Mark White Sųuare
(ant Bridgeporto) ir tenaiti
nėj svetainėj išklausys žyme
snių lietuvių ir svetimtaučių
prakalbų. Ir Didžioje Lietu
voje mųsų broliai šį-tą rengia
tos garsios kovos sukaktuvių
atminimui. Jau iš to tik aišku,
kad lietuviai sa7o karžygius
bočius moka gerbti ir už tai
jiems tenka tautos padėka.
*
* *
Liepos 4 dieną, kaip visiems
žinoma, Chicagoj buvo tarp
tautiškoji paroda, kurioje iš
kilmingai dalyvavo ir eika
giškiai lietuviai. Ton parodon
buvo kviesta ir lenkai, bet jie
kokiuo tai budu nesusitaikė
ir parodoje jų nei vienas neat
stovavo lenkų tautos. Ant ry
tojaus angliški dienraščiai
plačiai rašė apie parodą ir la
biausiai pagyrė lietuvius ir če
kus. Kaip sykis tą pačią die
ną lenkų dienraštis “Dziennik
Chicagoski”, rašydamas apie
parodą, lietuvių tautos netik
nepaminėjo, bet dar patėmijo
štai ką: “Toliaus sekė kuopos
tautų, gyvenančių Chicagoj,
buvo čia visi, nepritruko ir
lenkų kuopos su savo allego
riškų vežimu ir kareiviškomis
draugijomis.”
*
* *
Kadangi lenkai visai toje
istoriškoje parodoje nedaly
vavo, tai aišku, kad “Dzien
nik Ch.” užsimerkęs lietuvius
lenkais paskaitė ir pasisavino
svetimą garbę. Ar-gi tai pri
dera lenkams panašiai elgties?
Jie su savo šovinizmu neran
da jau sau ribų. O juk to
kiam rimtam dienraščiui ne
vertėtų tokiais melais naudo
ties, juo labiau, kad tasai dien
raštis lenkų kunigų išleidžia
mas. Negražu lenkams taip
elgties. Reikia jiems nors sy
kis pagaliau suprasti, kad lie
tuviai yra savistovi tauta, ne
turinti nieko bendro su len
kais.
*
“Tėvynėje” (No. 27) p. J.
Gabrys, nesenai atvykęs iš
Paryžiaus ir apsistojęs m. Chi
cago, atsiliepia į Amerikos
lietuvišką visuomenę reikale
sutvėrimo akeijinės bendro
vės, kuri užsiimtų dvarų su
pirkimr Lietuvoje. Mums ro
dos, jau seniau tas dalykas
Amerikoje buvo svarstytas
lietuvių laikraštininkų suva
žiavime, m. Brooklyne. Tam
tikslui išrinkta komisija.
Mums taigi nežinoma, ar p. J.
Gabrys gavo tos komisijos į
galiojimą tokius atsiliepimus
rašinėti, ar savarankiškai dir
ba. Jei taip, tai butų perdrą
sus žingsnis iš p. J. Gabrio
pusės.
*
* *
“Draugas” 26 num. š. m.,
rašydamas savo buvusio re
daktoriaus reikale, išpasalų
kandžioja ir “Kataliką” ir jo
darbininkus ir nuolatos karto
ja tą pačią nuobodžio giesmę,
kad “Katalikas” nėra katali
kišku laikraščiu. “Draugo”
vedėjai atgaivina senesnių lai
kų visokius nonsensus, kas da
barčiai yra tik vienu papikti
nimu. Su “Draugu” mes tuo
tarpu nepolemizuosime, kas
link katalikystės, bet sekan
čiame numeryj paduosime pa
ties buvusio redaktoriaus A.
Zaboro paaiškinimus kas link
“Draugo” arcikatalikystės. Ir
tegul “Draugas” už tai “Ka
taliko nekaltina, nes ko jis
pats ieško, tat ir gauna.
Svieto valdovų sostai.
“Karalius užžengė ant so
sto”, kalbama apie paveldėto
ji valdovą, karalių ar tai ku
nigaikštį, kuris, mirus savo
pirmtakunui, paima į rankas
visokią valdžią viešpatystėje.
Iš to taisykliško išsireiški
mo matoma, kaip tai valdovų
viešpatavime lošia svarbią ro
lę patsai sostas.
Butų gerai iš arčiau prisi
žiūrėti tiems nepaprastiems
valdovų sostams.
Jie įvairus ir jų esama daug.
Didžiosios Britanijos valdo
vas turi sostų pusę tujino. 3
jų randasi Londono rūmuose,
vienas Lordų Bute, vienas
Westminsterio opate, o dar
vienas Windsor pily j.
Seniausias tų sostų yra
Westmin8terio opate.
Tai yra vadinama vainika
vimo kresė. Visa iš ąžuolo.
Joje sėdėjo 7 Edvardai ir 5
Jurgiai. Joje busią vainikuo
jami visi karaliai, kaip ilgai
Britanija busianti monarchija.
Lordų Bute sostas stovi po
paaksuotu baldakimu, dviem
pėdom aukščiau aslos iškel
tas. Visas drožtas; papuoštas
auksu ir brangiais akmenimis;
šalimais stovi du mažesniu so
stu, dėl karalienės ir sosto
inpėdinio.
Brangiausias sostas Wind
sor pilyj. Visas padirbdintas
iš brangiausios rųšies medžių,
išklotas brangiais akmenimis,
ypatingai Smaragdais. Jį ka
ralienei padovanojęs Indijų
valdovas, Maharadža iš Tra
vancore.
Puikiuoju sostu gali pasidi
džiuoti Vokietijos kaizeris.
Vienoj gražiausių sviete salių
stovi puikus sostas, visas iš
i
sidabro, papuoštas erelių ir
vainikų ornamentais. Ant so
sto kabo dailus sidabro sky
das, kurį Berlyno gyventojai
dovanoję Friderikui Wilhel
mui IV, o čiapat prieš sostą
brilijantais išsakstytas blizga
kristalinis žibintuvas, po ku
riuo Wormacijos seime stovėjo
garsus reformatorius Liuteris.
Sunku butų aprašyti visus
Rusijos caro sostus.
Seniausias sostas randasi
Kremle. Jis dovanotas Persi
jos šacho carui Aleksandrui
1660 metais. Visas medinis,
apklotas aukso skardais ir ta
sai auksas dar papuoštas bran
giais akmenimis.
Brangiausias sostas bet ran
dasi Žieminiuose rūmuose, Pe
terburge.
Francija taippat turi savo
sostus, nors šiandie yra res
publika.
Puikiausias anų — tai Na
poleono Bonaparte sostas, ku
ris stovi Fontaineblau rūmuo
se. Visas aukso, išklotas baltu
aksomu, ataustu auksu.
Originališką sostą turi Da
nijos karalius Kopenhage, Ro
senborgo pilyj. Visas suside
dąs iš dramblių ilčių, papuo
štas smulkiais drožimais. Ant
viršaus sosto kabo ametisto
kamuolys.
Niderlandų karalienės so
stai taippat puikus. Jų yra
net 3, rūmuose: Loo, Haage
ir Amsterdame. Brangiausias
sostas randasi Haage, būtent
dailus minkštasuolis, išklotas
purpuru, papuoštu auksu.
Kas link brangumo ir pui
kaus papuošimo Ispanijos so
stas galima palyginti su Vo
kietijos sostu. Kadangi kaip
salės papuošimas, taip ir pats
sostas žėri auksu ir brangiais
akmenėliais.
Austrijos imperatorius turi
kelis sostus, bet gražiausias jų
randasi Vengruose, Budos pi
lyj. ^ . * *
Italijos karalių sostai taip
pat dideliai puikus, tiktai nū
nai jie labai retai naudojami,
kadangi dabartinis karalius
esąs didis priešininkas sostų
ir įvairių su anais surištų se
nų apeigų.
Popežių sostas Vatikane y
ra tiesiok neapkainuojamas.
Stovi jis Sala Regia, kur esti
priėmimai. Purpuras, auksas
ir sidabras sujungta į dailias
draperijas, kurios užkloja vi
są kresę, padabintą ereliais ir
angelais.
Turkijos sultano sostas ran
dasi rūmuose Dalma-Baitche.
Jis paeinąs iš 17 metašimčio,
kuomet Turkijoj viešpatavo
sultanas Abdas Didysis. Visas
balto marmuro, apklotas auk
so ir sidabro mezginiais, o po
kojų pagalvėlis, papuoštas
žemčiūgais.
Ir tt-., ir tt.
Tatai neturime ko daug ste
bėties, kad tų gražybių užlai
kymas suėdąs labai daug žmo
nių pinigų.
Bet kas pasakys, kam tie
sostai reikalingi ? Ar ne lai
kas jiems išnykti ?
Pas mus ir kitur.
Miestas Chicago serga išdi
dumu.
Saujalė turčių, palaidų teo
retikų, tobulų svajotojų ir
skaitlingos minios politikierių,
ieškančių sau tik pelno, išvys
to prieš Cilicagos lojališkus
gyventojus nuduotus projek
tus, brangius sumanymus, ku
rių tikslu turi būt miesto pa
gražinimas ir jo švarumas, po
draug su sveikata ir visų pi
liečių gerove.
Ir pasižiūrėkime arčiau į
tuos išmislus.
Nereikalingi bulvarai, gra
Vaizdas perstato vagoną, kuris varomas vienu begiu. New Yorke tokiais vagonais jau bandoma ve
žioti keliauninkai. Pranašaujama vienbėgiams gelžkeliams puiki ateitis. Sakoma, kad praslinkus ko
kiems penkiems metams visose Jungtinėse Valstybėse busią intaisyti tie keliai.
žios alėjos,puikus viešieji bus
tai, o dar puikesni laivams do
kai ir tt. vis tai norima įvik
dinti už viešuosius pinigus.
Tai viena medaliaus pusė.
Išmislas toks gražus, kaip
kad svajonės...
*
Bet žiūrėkime į teisybę.
Ieškokime jos.
Ir štai ką matome...
*
Dėkui viešųjų mokyklų vai
kų perviršui,dėkui stokai bus
tų ir atsakančių salių, 18.000
vaikelių mieste Chicago neturi
kur mokinties, neturi kur la
vinties.
Nėra vietos...
Turtingame Chicago, kur
milijonai išvogta, kur norima
statyti puikus nebreikalingi
bustai, miestas šventadieniškai
papuošti, vaikai neturi kur
sau pradinio mokslo pasemti,
stoka mokyklų bustų.
Ar taip gali būt ?
Ten miesto kloniuose ir ly
gumuose norima pataisyti pui
kus bulvarai, bet kaip viskas
išrodo ant paties Bridgeporto,
aplinkui lietuvių šv. Jurgio K.
bažnyčią ?
Baisenybės!
Nešvarumas, smarvė, ant
gatvių dulkės,pastipusios žiur
kės ...
O miestas pasidžiuojantis su
savo trimis milijonais gyven
tojų.
Gėda!
*
Turėsime puikus dokus, dar
puikesnį uostą, lėšuojančius
milijonus dolerių visai nerei
kalingai.
O kokia mieste kanalizacija,
kokie vandentraukiai?
Žinoma visiems.
Palei upę Calumet pusė mi
lijono gyventojų nuodijasi ge
riamu vandenėliu, nuo kurio
kas metai žųva tūkstančiai ne
kaltų žmonių. O toji nešvari
upė dar įteka ežeran.
Ir taip ant kiekvieno žings
nio.
Pas mus kas kita, o ten kas
kita.
Kitokiuo saiku saikuojama
turčiams, kitokiuo vargdie
niams.
Tokia jau netik pas mus,
bet ir visoj Amerikoj tvarka.
Ar tas gera ?
Ne ir ne!
Pirmiau bulvarų, dokų ir
gražybių reikia piliečiams
duoti tas, kas jiems išteisybės
priguli.
Reikia priemiesčiai apšvies
ti, gatvės išgręsti, reikia pas
tatydinti vaikams mokyklas,
reikia apsaugoti piliečių svei
kata, podraug juos ginti nuo
užpuolikų ir plėšikų, o tik pa
skui bus laiko pagalvoti apie
kitokius niekniekius.
Žemdirbystė ir
karas.
Jei imsime atidžion klausi
mą, kas svarbiau, ar krašto
žemdirbystės ištobulinimas, ar
kariškieji besiginklavimai, at
sakymąy apturėsime kibą jau
ne dvejopą.
Kiekvienas blaivus pilietis
atsakys, kad žemdirbystė, ku
ri kraštą aprūpina valgiais,
kurios išsiplėtojimas suteikia
kraštui galybę, yra pirmei
lium klausimu ir daiktu.
Abelnai tas lytisi kiekvieno
krašto, kiekvienos draugijos,
juo labiau Jungtinių Ameri
kos Valstybių.
Dėlko sakome “juo labiau” ?
Visupirmu Jungtinės Val
stybės nereikalauja bijoties
neprietelių ant savo tėvynės
užpuolimo ir iš tos priežasties
amerikonams nereikėtų taip
daug ginkluoties, kaip tai vei
kiama Europos viešpatysčių,
kaip tai seniau amerikonų
perdaug nesiginkluota.
Antraip vertus, J ungtinėse
Valstybėse žemdirbystė dar
stovi ant visai žemo laipsnio,
ji reikalauja sau dideliausios
globos ir darbštumo, kadangi
spartus gyventojų skaitliaus
augimas gresia visam kraštui
badum.
Taigi Jungtinėms Valsty
bėms pirmiausiaja užduotimi
reikia kuogreičiausia visame
krašte tobulinti žemdirbystė,
nesigailint tam reikalui nei
pastangų, nei darbštumo, nei
pagaliau pinigų.
Tuo pačiu žygiu valdžiai
priderėtų susilaikyti su nepa
prastais apsiginklavimais, ka
dangi tas apsunkina labai vi
so krašto gyventojus.
Bet šiandie valdžią valdo
vienatos, kapitalistai, kuriems
jau nekuriuose kraštuose
trūksta turgaviečių, tatai jie
reikalauja sau pagalbon di
desnio kariško laivyno. Kapi
talistai pas valdžią turi įtek
mę ir valdžia nuolatos jų
klauso.
Liaudis taigi šaukia: “To
bulinkite žemdirbystę”!
Milijonieriai, pramonės di
dikai atsako: “Statykite lai
vyną”!
Ir laivynas taisoma...
1910 metams kongrese žem
dirbystės reikalams paskirta
13 milijonų dolerių, o naujam
karo laivynui 134 milijonai
dolerių.
Skaitlinės aiškios, nereikia
nei paaiškinimų.
Karo laivynas dešimtį sykių
daugiau pinigų prarįją, nei
kad išleidžiama žemdirbystės
pagerinimui.
Kaip ilgai taip bus Wa
shingtone šeimininkaujamai
Iš didelio debesio mažas
lietus
Bažnyčios priešai su džiau
gsmu prisikabino prie pasta
rosios popežiaus enciklikos
apie Karolių Boromeo, idant
sukelti rėksmus prieš Bažny
čios galvą, kuris buk savo ra
štu pajuokęs reformatorius,
ypač Martiną Liuterį ir jo pa
gelbininkus.
Visus trukšmus sukėlė Vo
kietijos protestantai, kurie
tiek daug įnirto ant popežiaus,
kad net pareikalavo iš Vati
kano atšaukti savo pasiuntinį.
Tuo tarpu kiti protestantų
kraštai, kaip tai: Anglija, Šve
cija, Norvegija, Danija ir kiti
visai nutylėjo, kadangi enci
klikoj pamatė aprašymus apie
vidurinius Bažnyčios reikalus,
bet daugiau nieko tokio įdo
maus.
Prūsų atstovų bute protes
tantai paklausė savo valdžios,
ką ji mananti daryti, jei pro
testantizmas taip skaudžiai
popežiumi užgautas. Ir pas
kui plačiai tas reikalas svar
styta, tečiau svarstymai buvę
ramus, juo labiau tuokart,
kuomet atstovų centras aprei
škė, kad jis nemanąs kišties į
vidurinius Bažnyčios reikalus.
Tokiuo tai budu svarstymai
visai ramiai pasibaigę ir šian
die Vokietijoje tik kur-nekur
protestantai sušaukia susirin
kimus ir tariasi sukelti demon
stracijas prieš popežių ir jo
išleistą encikliką.
Iš didelio debesio pasirodė
mažas lietus, o tai vis todėl,
kad viskas veikiama be jokio
apsvarstymo.
Nicaragua respublikoj re*
voliucija dar nepasibaigus, bet
pastaraisiais laikais revoliuci
jonieriai netikėtai daug laimė
ję. Tatai dabar revoliucijonie
rių vadas, generolas Estrada,
projektuojąs atidalyti sau res
publikos dalį ir pavadinti
Nauja Nicaragua. Norima bet
pirmiau gauti Jungtinių Vals
tybių užuojauta ir paskolinti
pinigų.
*
Lvave nesenai vėl rusinai
studentai su lenkais studentais
turėję kruvinus susirėmimus.
Daugumas stud.entų sužeista.
Vis tai nesusipratimai univer
siteto reikaluose. Kovoje da
lyvavę į 100 studentų su re
volveriais. Lvavo universite
tas priklauso rusinams, bet
lenkai, kaip tai visur jie elgia
si, norėtų ten šeimininkauti.
Svarba Chicagos
Lietuviams.
Kas norėtų gauti didžios
istoriškos lietuvių parodos
Liepos 4 d. m. Chicago pa
veikslus (fotografijas), gali
atsišaukti “Kataliko” ofi
san. Paveikslai tokie di
džio, kaip tai buvo “Ka
talike” ir parduodama vie
nas paveikslas už 1 dolerį.
Iš kitur atsišaukusiems lie
tuviams 1 dol. 10 c.
Laiškus adresuokite:
J. M. Tananeviče,
3244 So. Morgan St.
Chicago, III.

xml | txt