OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, July 14, 1910, Image 6

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-07-14/ed-1/seq-6/

What is OCR?


Thumbnail for 6

F. Bernatowicz
Pajauta
Lizdeiko Duktė arba Lietuva XIV metašimtyj.
Istoriškas Romanas
Išguldė Jonas Montvila.
(Tąsa).
— Te ją, mano tėve! — atsakė truputį susimai
šęs kunigaikštis. Pakeltas senio balsas ir rūstumas jo
veido nepraėjo be patėmijimo susirinkusių. Visų atidžia
liko tat atkreipta ant Lizdeiko su kunigaikščiu; kiek
vienas norėjo žinoti, kas iš jų kalbos išeis.
— Klausyk Jagaila! — tarė kildamas iš vietos
ir spausdamas kunigaikščio ranką senelis — vakar pri
žadėjai, kad tavo užžengimas ant sosto neturės jokios į
tekmės ant mųsų tikybos apeigų; kad Perkūno tikyba,
kaip buvo nuo amžių, taip ir pasiliks nepalytėta. At
kartok dabar tą patį prie pasiuntinių ir žmonių.
— Užtiesą — atsakė susimaišęs kunigaikštis —
prižadėjau tame liuosybę savo žmonėms, kaipo prielan
kus jiems valdovas ir tikiuosi išlaikyti jiems tame, kas
juos gali aplaiminti.
— Liuosybė tokia ir pasielgimas yra du atskiru
dalyku — tarė senis. — Jaigu tat neturi siekio užvesti
Lietuvoj krikščionybę, jei dar esi ištikimu Gedimino ti
kybai, patvirtink tą prisiega prieš šitą rūstingą dievą,
kuris geriausia žino tavo mintis! — ir išsiėmęs mažiukę
biaurę dievo Pikulio stovylą, pastatė ant skuomės ir su
šuko: — Prisiegk be atidėjimo!
Ant tos baisios regyklos pakilo murmėjimas.
Vieni, puldami ant kelių, dengė delnais sau burną; kiti
verkdami ir dejuodami kogreičiausia šalinosi; pats Ja
gaila drebėjo iš baimės, stengdamasis ištraukti ranką,
kurią drūčiai laikė Lizdeika. Išgąstis ir sumišimas kas
kart didinosi. Susirinkimas pradėjo mažintis; bet balsai
iš lauko: vargas mums! vargas! — garsinanti mieste su
mišimą, perėmė baime kunigaikščius ir didžiūnus. Pa
siuntiniai, bijodamiesi žmonių sumišimo, meldė Lizdei
kos, kad pertrauktų tą mėginimą; bet senis nepirmiaus
norėjo atšaukti dievą į pekliškas tamsybes, kol Jagaila
nesudės prisiegos. Tas kunigaikštis, nepaisant įstatų
naujos tikybos, kuriais buvo jau persiėmęs, negalėjo
vienok pergalėti savęs, kad be baimės galėtų dirstelti
į akmeninę stovylą, kuri stovėjo prieš jį ant skuomės, ir
suko burną nuo dievystės.
— Tuojaus paleisk savo viešpaties ranką! — ta
rė Skirgaila seniui išsitraukdamas kardą — leisk, arba
tuojaus žųsi!
— Šalin su grąsinimais! Tiktai dievai turi tiesą
ant manęs! — drąsiai atsakė kunigas.
* Nusigandus Pajauta, parpuolus ant kelių, kartą
šaukė Skirgailo susimylėjimo, kad atleistų tėvui, tai vėl
šaukė tėvo, kad leistų Jagailo ranką ir nelįstų į pavojų.
Pagalios meldė tanių, kad apmalšintų sumišimą.
— Prašome tavęs, gerbiamasis tėve! — kalbėjo
pasiuntiniai, užstodami jį prieš Skirgailą — susimylėk
norints ant savo dukters ir paslėpk tą dievystę. Jei nori
išmėginti Jagailo tikybą, rasi jį rytoj šventinyčioje.
— Rytoj rasiu jį šventinyčioj! — leisdamas su
paniekinimu kunigaikščio ranką tarė senis. — Tas at
sakymas atidengia man viską. Dėl atskalūnų rytoj
šventinyčios durys bus uždarytos! Vaikai Perkūno! —
keldamas aukštyn dievystę šaukė gailestingai ir ėjo per
minią dejuojančių žmonių. — Jagaila mus apleidžia!
pasiduoda kitai tautai, kuri sumindžios mųsų žalčius,
sunaikįs dievus ir suvalgįs mųsų duoną! Verkie Vilniau!
verkie visa Lietuva, kad sulaukei šios dienos!
Taip šaukdamas senis apleido pilį ir ėjo link
šventinyčios mūrų, o paskui jį traukė verkianti minia.
Norėjo jisai tokiu budu sukelti miestą ir per prievartą
sulaikyti Jagailą nuo išvažiavimo; gal butų lengvai at
siekęs savo mierį, kad nebūtų išanksto užbėgęs tam A
milonas. Tankiai sustatytos sargybos greitai išskirstė
minias, taip kad Lizdeika įėjo į šventinyčią tiktai su
mažu buriu savo šalininkų. Tamsi ir šalta naktis iš
skirstė po namus visus gyventojus ir mieste viskas nuri
mo. Jagaila, pasipiktinęs senuko pasielgimu, norėjo į
mesti jį į kalėjimą; bet pasiuntiniai patarė to nedaryti.
Pajauta, pirmame sumišime paimta po Auksės
globa, liūdnai perleido naktį jos kambaryje. Daug di
desnį skausmą kentėjo jos tėvas. Apviltas sulaikymu
Jagailo, ir prisiega jo patvirtinimu užlaikymo tikybos
Lietuvoj, jau neabejojo apie kunigaikščio mierį užvesti
krikščionišką tikybą. Kaip baisi staiga atsidengė prieš
jį teisybė! Išnyko jau visi ryšiai, kokie jį rišo su Jagai
la. Tikinčiųjų kraujas turėjo nuošiol ginti aukurus, o
Traidėnas ėjo uždegti karės žibintuvą už tikybą ir die
vus. Liūdnas, bet neatšaukiamas reikalas! Užimtas to
kiomis liūdnomis mintimis perleido naktį. Diena jau pa
skleidė savo pirmutinius spindulius ant žemės, kada bo
tagų pliauškėjimas ir tarnų riksmas prikėlė jį iš taip
baisių sapnų. Tuotarpu palengva atsidaro durys. Įeina
ir stoja prieš jį jaunikaitis, apsirėdęs lenkiškais drabu
žiais. Veidas jo išbalęs, plaukai susitaršę, išžiūra sukly
dusio, net baimė perėmė senį. Lyg butų pažįstamas; bet
prie neaiškios šviesos negali pažinti. Pagalios ant balso
pažįsta Traidėną, kuris susijudinęs kalbėjo:
— Lizdeika! negaliu atsitolinti neišpažinęs tau
teisybės. Prigaudinėjau tave per visą laiką tavo malo
nių. Pasibaigė baisus mano uždavinys. Meldžiu tavęs,
liaukis priešinęsis; pamesk savo klaidas, pripažink Kry
žiaus tikybą, tai yra mano rodą ir paskutinis prašymas!
— Ar tave čia matau ? — sušuko nusigandęs se
nukas. — Ar tai tie tavo atsisveikinimo žodžiai ? Trai
dėne, išaiškink!
— Jau nesu juomi — gailestingai atsakė jauni
kaitis. — Nesmi vertas tavo užsitikėjimo! Atsiimk jį at
galios, išlupk man iš širdies tas saldžias viltis, tuos mie
lus papratimus, kurie liksis tiktai saldum sapnu! Dasi
žinok, esmi krikščionis, kuris pirmutinis pakasė duobę
tavo dievams. Vardas mano Firlei. Išpildžiau savo pri
žadus; grįžtu į tėvynę ir meldžiu Dievo, kad apšviestų
tave savo malone.
Jau išėjo. Senis buvo persilpnas atsakyti jam.
Prislėgtas didumu nelaimės puolė, nei pėdas, ant žemės
ir ilgai gulėjo be gyvybės.
Tuomtarpu Jagaila, apsiaubtas karžygių, žengė
kelionėn. Vežimai traukė viens paskui kitą; žmonės,
stovėdami pašaliais, su murmėjimu žiurėjo į išvažiuo
jančius. Pajauta tyčia pasiliko pilyje, kad turėti progą
atsisveikinti su Traidėnu. Išėjo į prieangį ir žiurėjo į
sėdinčius į vežimus; bet nematė, ko ieškojo. Kada ant
kiemo užstojo jau tyla, nubudus, negalėdama ilgiaus
džiaugtis dienos šviesa, nuėjo į šventinyčios gyvenimus
ieškoti tėvo, kad pasiskųsti jam. Kokiame baisiame jį
rado padėjime! su kokiu širdies skausmu sužinojo apie
Traidėno prigavimą! Nežinojo kur pasislėpti nuo at
minties žmogaus, kuris prieš valandą dar buvo jai taip
brangus; kur surastų seną nežinojimą ir ramybę ? Ne
mažiau kentėjo ir jos tėvas. Priglaudimas krikščionio,
kuris pakasė duobę dievams, pažadėjimas jam nekaltos
Pajautos, baisiai krimto senį. Nežinojo nelaimingas se
nis išsyk nei ką pradėti. Pajauta, matydama tėvą tokia
me padėjime, nors ir būdama be suraminimo, stengėsi jį
suraminti, tvirtindama, kad nedėkingojo prigavystė per
keitė jos meilę į neapykantą ir, kad nuošiol jos širdis
priguli vien tik dievams ir tėvui. Bet tai buvo žodžiai,
kuriems pati netikėjo. Biaurėjosi žmogumi, pati sau už
draudė ištarti jo vardą ir podraug gailėjosi jo. Keikė
valandą, kurioje išplėšė jį iš giltinės nasrų ir jautė, kad
jisai dėl jos yra viskuom, kad jokios kaltės, jokie pri
gavimai nepanaikįs tiesų, kurias gavo ant jos.
Ant laimės Lizdeika matė tiktai paviršutinius
dukters jausmus ir tuomi save ramino, kad neapskelbė
paskyrimo jos rankos. Daug dar tikėjosi jisai prisiriši
mui žmonių prie dievų ir ant savo valdžios. Žinojo, kad
karas už tikybą retai kada būna pralošta; ne slapti jam
buvo žmonių prietarai, garbinama sodiečių Keistučio
atmintis ir neprieinamos Lietuvos viduj slaptynės, kur
jisai kiekviename laike galėjo pasislėpti. Bet padalyti
žmones, sukelti žmones prieš valdovus ir vienus ant ki
tų, buvo dideliu smugiu seniui. Tuojaus pasiryžo jisai
išsiųsti paskui Jagailą į Lenkiją vietoje Traidėno ištiki
mą kunigą, kuris gintų tikybos reikalus. Apsiėmė at
likti tą pavojingą užduotį vienas jo draugų iš Kernavos.
Toliaus norėjo persitikrinti, ant kiek buvo užkrėsta
krikščionybe šventinyčia; mintijo, kad Traidėnas galėjo
įkvėpti ir kitiems tą dvasią. Sušaukė tat visus kunigus,
papasakojo baisų atidengimą, tyrinėjo, grąsino, prašė,
bet nieko tikro nesurado. Jaunuomenė, nors buvo prie
lanki Traidėnui, bet bijodama bausmės, mokėjo sulai
kyti savo jausmus. Nekurie bet mažiau atsargus, išsida
vė, kad prielankumas krykščionybei rado sau buveinę
net ir pačioje šventinyčioje.
Senio dasiprotėjimas nebuvo tuščias. Kada sos
tapilės gyventojai ir artimesni kaimynai priderančiai
pildė tikybos prisakymus, tolimesnių vietų gyventojai
mažai rūpinosi apie dievus. Išsiųsti prieš metus vaidy
los, daugiausia Traidėno šalininkai, mokėjo daugelyj
vietų įčiepyti žmonėms krikščionišką mokslą. Skver
biantisi šviesa iš Lenkijos, Prūsijos ir Kusijos apipa
žindino žmones su bažnytinėmis apeigomis, ir atšaldė
nuo senosios tikybos, tuomi greičiau, kad atsitolinęs nuo
jų Krivių krivaitis buvo žinomas jiems vostik iš vardo.
Apart to buvo tai žmonės, nežinanti gerai jokios tiky
bos ir lengvai jungėsi su krikščionimis. Apsivedimai
tankiausia buvo priežastimi priėmimo naujos tikybos.
Vaidyloms buvo labai lengva perversti juos į krikščio
nis. Pagalios paskalas, kad Jagaila liko aprinktu krikš
čionių karaliumi ir išvažiavo Lenkijon, dar labiau pa
lengvino tą darbą.
Kaip tik toji baisi žinia pasiekė Lizdeiką, jisai
tuojaus pasiryžo apvažiuoti nekurias šalis, sudrutinti
žmones tikėjime ir nubausti veidmainius mokintojus;
tuojaus pirma pasiuntęs kelis kunigus, ir pats išsirengė
su dukterim į kelionę. Draugavo jiems Tėvunienė, kuri,
matydama tokiame blogame padėjime mylimą viešpatį,
o labiausia gailėdamosi Pajautos, nieko nepaisydama
išsirengė-su jais.
XXXII
NELAIMINGAS KALBĖTOJAS.
Ką galėjo ugnimi, ką geležim
Kovojo ir degino drauge.
Dar kalavijai krauju aptaškyti,
Dar arkliai nepaganyti,
Ir tolyn, kur liepia, eis,
Kol prieis paskutines ribas.
Twardowski.
Norints išvažiuodamas Lenkijon Jagaila rodijo
Habdankui pasilikti Vilniuje ir Amilonui įsakė visame
jį užganėdinti, vienok senis nenorėjo tuomi pasinaudoti.
Nusigandęs pirmutinių pilyje sumišimų, nelaukdamas
nieko nakčia nusidavė su dukterim į Panėrį. Nudžiugo
Davaina iš jo sugrįžimo tuomi labiau, kad Alena neda
tyrė nieko blogo laike sumišimo. Bijojosi, kad n’esant
Jagailo, suerzinti žmonės nesuardytų jo darbo; bet vel
tui buvo bijotis; priduota Amilono Sargyba gynė nuo
užpuolimo ir statymas ėjo taip sparčiai, lyg bažnyčia
butų statoma krikščioniškoje šalyj.
Jau kryžius ant bokšto blizgėjo ištolo, o varpas,
skleizdamas savo balsą tris kartus dienoje, gąsdino Panė
(Toliaus bus).
I
Br. Vargšas.
JONO ŠIRDIS.
Drama 5-se veikmėse.
(Tąsa).
nenoriu klausyti. Aš jokio tarpininkavi
mo nereikalauju! Ponas vaitas ir ponas
raštininkas malonėkit pradėti savo darbą.
Raštininkas. Su geru noru,
tą bylą galima užbaigti geruoju.
Jonas. Sakiau kartą, kad jokių
patarimų klausyti nenoriu!
Vaitas. Męs tuoj galime pradėti
aprašymą. Pradėsime nuo arklių ir svir
no. Taip?
Jonas. Taip.
V aitas. Pradėsim. Ponas Spirge
viče busite liudininku prie aprašymo.
Spirgeviče. Labai gerai. Aš
taip ir spėjau, kad man teks būti liudi
ninku.
(Vaitas, raštininkas ir Spirgeviče išeina).
V
Vincas, Agnė, Petronė ir Jonas.
(Vincas sėdi užsimąstęs).
Vincas. (Sau). Tuojaus išvarys.
Petronė. Kas galėjo manyti, kad
tu Jonai, tai...
Jonas. Kad aš, apspiaudytas ir
sumuštas jumis Jonas, paimčiau jus į sa
vo rankas, ar ne taip?! Taip, diena mano
atkeršijimo atėjo! Praėjo jau trįs metai
nuo to laiko, kada jus, pasityčiojot, išjuo
kėt mane čia, šitam kambaryje... Var
gau aš tą laiką. Pameni tu, Agnute, ge
riau už visus tą dieną, kada aš pargrįžau.
Sakiau jau ne kartą, kad aš skurdau lyg
šuva svetur, o ką radau pargrįžęs? (Rodo
žiedą). Tu sulaužei duotą žodį, tu išsiža
dėjai savo žiedo...
Vincas. (Pašokęs). Nemeluok
žalty! (Sėdasi atgal).
Jonas. Nešokinėk, laimingasis jau
nikaiti! Jus mušote mane ir juokėtės...
Jus manote, kad aš tą užmiršiu, atleisiu
viską... Paklydote taip manydami. Čia,
giliai krutinėję, pasislėpė kerštas, ir ne
apykanta prie jųsų, auga ne dienomis, bet
valandomis. Tris metus aš ramiai kentė
jau nužeminimą. .. tris metus stengiaus
nuduoti jums draugu. .. tris metus vynio
jau jus į savo tinklą ir ant galo nuvyko
man užtempti jums virvę ant kaklo! Ir aš
džiaugiuosi! Ar aš ne sakiau jums, kad
ateis diena, kada jus kruvinomis ašaro
mis, apkabinę mano kojas maldausit at
leidimo ... Aš išpildysiu duotą žodį ir
jųsų ašaros nesujudins manęs!
Petronė. Jonai, bijokis Dievo
taip kalbėti... Už ką tu taip keršiji...
Jonas. Už sulaužymą Agne duoto
žodžio.
Agnė. Matuše, nekalbėk tu su juo.
Nebaugina manęs žodžiai to niekšo.
Jonas. Tas niekšas tur pilną tiesą
išmesti jus ant gatvės! Tas niekšas nepa
sigailės jųsų!
Agnė. Ir išmesk, ir džiaugkis!
Jonas. Tu pamilėjai gražųjį Vin
cą, — taigi pažiūrėk, ką aš iš jo dabar
padariau! Tavo vyras girtuoklis, tinginys,
paskendęs skolose ir tą padariau aš! Kas
paskandino jį skolose? Aš! Kas jį išmoki
no girtuokliauti diena iš dienos? Aš! Kas
jus visus padarė elgetomis? Vis aš! Tai
taip aš atkeršijau už sulaužymą duoto
žodžio.
Agnė. Aš nesigailiu išėjusi už
Vinco. Nežiūrint į jo silpnas puses, jis
daug vertesnis už tave; man vis linksma
bus dalinties su juo vargais... Aš jį my
liu! Tu manei, kad aš pulsiu prieš tave
ant kelių, raudosiu pasigailėjimo ? Išeisi
me iš šitų namų, mirsime badu, bet ne
maldausime tavęs, niekše, neikados!
Vincas. (Pašokęs). Teisybė, mie
la Agnute, nepulsime prieš jį ant kelių.
(Vincas puolasi ant Jono.) Savo rankom
aš jį nusmaugsiu!
Jonas. (Stumia Vincą). Traukkis
šalin! Arba aš parmušiu tave, kaip šunį!
Agnė. Vincai, neužkabinėk jo. Są
žinės griaužimas sudžiovįs jį.
Vincas. Ne, Agnute, reik mo
kinti tokius piktus žalčius! Jis suardė mų
sų gyvenimą, jis su baisiausiais nuodais
šildėsi prie mųsų krutinės per tiek metų!
Atkeršįsiu ir aš jam!
Petronė. Nekalbėk taip, Vincu
ti. .. nebūk tokiu blogu, kaip jis.
J o n a s. Tu nedalaikysi savo žo
džio, nes tu girtuoklis!
(T. B.)
Lietuvis kriauczius
Męs siuvame vyrams ir moterims naujausios ma
dos siutus. Taipgi pataisome senus.
Tuiiu kelioliką lotų ant pardavimo, įvairiose
dalyse miesto.
Pas mane galite užsiraszyti “Kataliką”. Viso
kiuose reikaluose Kreipkitės pas
KAZ. KUCZINSKAS,
ISO I. MiijloE SI, Įtartam, Pa.
LIETUVIS KRIAUCZIUS
Siuvu visokias vyriszkas drapanas
kaip tai: Overkotus ir visokios ma
dos Siutus. Meldžiu szelpt tautietį, o
busite užganėdinti. Turiu daugelį vi
sokių ceikių; priegtam senas drapa
nas czystiju, skalbiu, taisau ir kvar
buoju. Meldžiu kreiptis pc antraszu:
J. Kuczinskas,
238 Slocum St. Kingston, Pa.
MRS. EDVVARD BRADEL
Dirbtuve Kukardų, Szarpą, Vėliavų ir Bažnytinių Karūnų.
Pristato Draugystėms parėdus. Siuva Sidabru ir Auksu. Rei
kale meldžiame kreiptis prie mųsų, o męs stengsimesi kiek
vieną užganėdinti. Teipogi užlaikome gyvas kvietkas.
1718 W. 47-th St. CHIOAGO, HL.
GEORG-E HAZARD
PLUMBERIS
Suveda gazą, suras ir tt. Visus užkalbinimus greitai
atlieka ir savo darbą gvarantuoja.
3252 Emerald Avenue - - Chieago, Iii.
Telephone Yards 4527.
VIENATINE LIETUVIŠKA DIDELE KRAUTUVE
Gereusiu armonikų, skripku, klernetu, triubu, koncertinų ir dau
gybą visokiu muzikaliszku instrumentu. Puikiausiu dziegoreliu,
lenciugieliu, visokiu gražiu žiedu, geru britvu, drukayojimui ma
ezinukiu, albumu, revolveriu, kryžių, guminiu litaru, istoriasku ir
maldaknygių, visokiu gražiu popieru dėl raszymo gromatu tuzinas
25c., 5 tuz. už $1.00. Atsiusk savo tikrą adresą ir už 6c. marką o ap
turėsi No. 3 katalogą su 450 paveikslu ir 1,000 visokiu naudinga dai
ktu. Asz gvarantuoju kad manotavoras pirmoskliasos o prekes pi
gesnes kaip kitur. Orderius iszsiuncziu greitai in visus Amerikos,
Kanados ir Anglijos krasztus. Kviecziu visus allankit su visokiais
piršimais ir orderiais pas k. m ilkewic;ii, jjep.n.. ukamu st. brookiynn. y
JONAS MAŽEIKO
Pirmiausias agentas ir notarijuszas
dėl visokių reikalų ir rodos davėjas
visose provose. Męs iszprovojem ko
geriausia arba greitai sutaikom. Kas
norėtumėt pirkt namus arba farma,
tai męs paskolinam pinigus pigiause
JONAS MAŽEIKO
130 Canalport Av., Tel. Canal 083
TPADE
Pamislyk Gerai
kad visi gėrimai turinti mųsų Trade
Mark yra geriausi. Bandykit mųsų
Ranger Spring Straight Kentucky A
rielką. Mųsų geriausios arielkos.
IZIDOR KOHN & CO.
iidirbeja
3829 State St. Chicago, III.
Phono Oouglas 3390
Im. 23 Akmenų
Gelzkelio Laikrodėlis
Yyriikas arba mo
teriškas Įlaikrode-1
lis gvarantuot. ant
20 metų paauksuo
tas dubeltavi luk
sztai puikiai visaip
iszmarginti, gerai
laiką laikanti, la
blausia naudojami keliauninkų kurie tu
ri daboti laiką. Specijališkas pasiųliji
mas: Męs nusiųsime šitą laikrodėlį kiek
vienam C. O. D. už $5.75 ir expreso kaš
tus dėl peržiūrėjimo. Jei nepatiks, nemo
kėk nei cento. Už jį kitur mokėtum $35.
14k. paauksuotas lenciūgėlis dovanai
prie laikrodėlio.
EXCELSIOR VVATCH CO.
904 Athenaeum Bldg., Chlcago, III.
THE FALCON CIGAR FACT.
Po vardu SAKALAS Cigaru Fabrikas
J. A. NUTAUC SAV.
— lszdirba geriausius —
HAVANOS CIGARUS
1601 W. 47th St. CHICAGO.
Tel. Yards 1735.
NAUJAS GYVASTES BITTER TONIC
TOTONOL
Geriausias gerymas nuo visokių ligų
kaip tai: dėl Dispepsijos, Negromuliavi
mo, Konstipacijos, Biliausness ir t.t.
TOTONOL DRUG CO.
22 nd ir Sacramento Avė. Chicago, 111.
The Star fligar Mfg. Co.
P. KRISZCZIOKAIT1S
Pirmutinis Cigarų dirbėjas ir pardavė
jas Chicago ir apielinkej. Parduoda lie
tuviszkus cigarus Vvtauto ir Gedimino.
298 E. 14th St. Chicago Heights, III.
mum f issm
ISZ SENO KRAJAUS
Gydo labai pasekmingai visokias li
gas chroniszkas vyriszkas ir moteri
szkas kurios yra uszsiseneje. Jaigri
kiti jums nepagelbejo, atsilankyki*
pas mane.
Egzaminayoja pirmu kartu dykai
1727 18ta gat. tarpe Paulina ir Wood
Ofiso valandos: 10 iki 12 ryte, nuo 3
iki 4 ir nuo 6 iki 9 vakare. Nedelio
mis: 10 iki 2 P.M.
Tel. Canal 3263.
Lietuviška Pirtis
ALEX KUPSHAS
Užlaikau geriausią lietuviszką, rusiszką
ir turkiszką pirtį ant Bridgeporto. Ma
no pirtis būna ketvergais dėl moterų o
petnycziom ir subatorais dėl vyrų. Taip
gi užlaikau puikų saliuua su visokiais
skaniais gėrimais. Kuris pas mane atsi
lankys bus szirdingai priimtas.
8318 80 MOKUAJf 81
Lietuviszkas Buffetas
Kas neturi nakvinBs. Pakeleivingi te
gu atsilanko prie mųsų, o męs Jums
duosime atsakanczią vietą pailsio ir pa
tarnavimą visokiuose reikaluose.
Lieku, Su godone,
Kasparas Idzilevicze
3200 Auburn Avė.
Godotini draugai!
Kauno rEdybos ir visi pažįstami, ne
pamirszkite manęs, jog asz paeinu
nuo Szidlavos. Meldžiu at
silankyti po No.
Antanas Būdžius
1445 S Halsted Str.
Nauja Daktariška knyga
Daktaras kišeninio.
Su paveikslais, naudingais patarimais
ir daugybe receptų nuo visokių ligų,
gražiai apdaryta su auksinfim raidėm ant
apdaro, knyga parsiduoda po 1 dol. Tą
knygą gali gauti dovanai užsiraszyda
mas “Kataliką” ant metų mokėdamas
prenumeratos 2 dol. mųsų agentui.
M. PALTANAVICZE
51 Millbury St Worcester Mass
A. COHEN,
užlaiko
DIDELE KRAUTUVE DRABUŽIU
Jeigu norite pirkti ką nors ant žiemos
ir szvenczią, eikite pas A, COHEN. Te
nai rasite visokių drabužių dėl vyrų,
moterų ir vaikų. Turime daugyeę viso
kių puikių czeverykų. Mus ezienios la
bai žemos. Męs kalbame lietuviszka'
1334 Jefierson St. - Ckicago, Dl.

xml | txt