OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, July 21, 1910, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-07-21/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

3AVAITINTS LAIKRASTIS THE LITHUANIAN WEEKLY
“KATALI KAS” “KATALI KAS’
Iseina kas Ketvergas, Chicago. .11, Published every Thursday at Chicago, I“*
— ' " Subscription $2.00 per Year
Kaina metams: To Europe $3.00 per Year
Amerikoje $2.00 {Uzsien| $3.00 , . „ " ,
Prenumerata turi but iskalno uzmoketa. Advertising Bates on Application
• = Book and Job Printing in Lithuanian,
“Kataliko” spaustuveje spaudinasi visokios Polish, English and all other modem
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka- Languages,
mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Uzsira- — ■ —
sydami “Kataliko” siqskit prenumerata ar- All Communications must be addressed:
ba laiskus sekanciu antrasu: ___ _____
JOHN M. TANANEVICZ M* JANAN^^^1L
3244 So. Morgan St., Chicago, 111. 3244 So. Morgan St., Chicago, 1H
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Kataliku Amerikoje.
No. 29 . ._.77. Chicago, 111., 21 d. Liepos (July) 1910 m. Metai XII
ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER JAN. 2o, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH 3, 1899
Politiskos Zinios.
Rusija.
Stolypinas ir jo salininkai.
Rusija pergyvena dabar pa
nasq politiskg, krizj, kaip tai
tankiai budavo nekuriuose pa
starqjij met^ pavasario mene
siuose. Nuo to laiko, kuomet
vienai is aukstesniqjq luomij
nepavyko nugriauti ministe
riq pirmininkq,, jis paeme vir
stj. Nors, rodos ir mazas skir
tumas buti atzagareiviij, s§,
jungieciij, tautininkij. ir spa
lieciij tarpe, teciaus, jei arciau
susipazinsime su tais asme
nimis, kurie vadovauja savo
politisk^jq partij^ ir kurie su
teikia savo partijoms is jvai
ri^ politiskij pakraipij susta
tytq “parolj”, tai matome, kad
netaip svarbu yra pakraipos,
kaip asmenjs.
Minister^ pirmininkas P.
A. Stolypinas, negali be Val
stybes Dumoa gyventi. Jis
taip 8ut7arke V. Dum^, kaip
jam tinka. Dabartiniame lai
ke atzagareiviij vadu yra bu
vusis^-vidaus dalyku udniste
ria Durnovo, uzsilik^s dar is
grafo Vittes laikip Jam visai
neparanki nacijonalistiska Du
ma su tvirta zemiecii}. jstaiga;
jam reikalinga biurokratiska
jstaiga, kurios reiksmebuti}—
“Sobranije”. Pritarejn tokios
jstaigos jsteigimui V. Dumoje
jis turi gana daug, bet desi
nieji Dumos atstovai, sulyg jo
paties paziurq, ea% perdaug
demokratiski. Pastaruoju lai
ku pasirode, jog Stolypinas
padare ant desiniipjn radikalij
tokj jspudj, kad jie beveik vi
si isstojo is savo partijos eiliij.
ir liovesi kovoti pries kosmo
politiskq, (ne tautisk^,) valdzi§.
Dabar vienam is jrjjtj vadip
Puriskeviciui, Stolypino rumo
durjs kiekviename laike atda
ros, o jo frakcijos draugas
Markovas II vel su Durnovu
geruose santik’uose.
Rusq s^jungos jsteigejas,
Dr. Dubrovinas, dabar su vi
sa savo s^junga visai j kitq pu
8Q nukrypo. Stovintieji arciau
kairiqjq, rusq nacijonalistai
(tautininkai), drauge su Bala
sevu, tai Stolypino sargybos
gvardija. Jie visame kame pa
duoda dabar savo balsq. Vie
name Dumos posedyje Stoly
pinas taip issitare: “Jaigu tai
reiskia nacijonalizmas, tai val
dzia mielu noru ima t^dalykq
ant sav§s.” Jis reklemuoja ru
sq nacijonalistq politikq, per
damas kailj lenkams, rusi
nams, zydams, suomiams, o
taipgi ir vokieciams, kurie at
zagareiviq akyse pasirodo ak
muo jqjq kelio. Budamas pats
biurokratas, visa tai jis nori
centralizuoti.
Sfinksas, grafas Vitte, ku
ris 1905 metuose buvo pri
skaitomas prie konstitucijona
listq demokratq partijos, da
bar jis jau “virs partijos”.
Kaipo finansistas, jis yra libe
ralas, bet kaipo zmogus, kuris
nenori buti ismestas is savo
draugq tarpo, jis —atzagarei
vis. TautiDinku jia jokiuobu
du nera. Jia, drauge su Svia
topolk Mirskiu, buvo sutvere
jais Spabij menesio manifesto
ir konstitucijos, vienok apa
lieciij draugu jis nera, nors
spalieciai, kaip ir jis pats, la
bai nukrypo j deain§. Teciaus
Kokovcevas, dabartinia pini
gyno ministeris, yra labai ar
tu8 giminaitis desiniijjn spa
liecin ir jei kartais Guckovas,
spalieciq. vadaa, n^noreti} buti
Stolypino parama, tai jis delei
tos priezaaties — kreipsis pas
jf, konkurent^ Kokovcev%.
Linduos skaitliues.
Vyriausioji karo teismij val
dyba apturejo siose dienose
visvj 12 kos karo apskriciq a
pyskait^ apie mirties bausmiii
skaiciip isnagrinetn karo tei
smuose 1909 metais.
Sulyg apyskaitos, per t%
laikq, buvo nuzudyta isviso
630 zmoniij: 605 privatiski ir
25 kariski asmenjs. Sulyg
skaitiaus rail ties bausmiij nu
tarimvi ir ispildymij pirrn^ vie
t$ uzima Odesos apskritys, ku
riame 1909 m. buvo nuzudyta
138 zmones. Antr% vietq, uzi
ma Maskvos apskritys, ten nu
zudyta 89 zmones. Kijevo ap
skrityje nuzudyta 81 zmogus,
Kaukazo — 74 zmones, Vil
niaus — 43, Varsavos — 40
zmoniip
Maziausia buvo nuzudyta
zmoniij Peterburgo ir Turke
stano karo apskriciuose, tik
po 6 zmones kiekviename.
Mergaites parduoda.
Kaukaze Svijazsko apskr.
tulas valstietis totorius parda
ve savo 14 metij dukterj ko
kiam tai turkmenui, . gyvos
prekes prekiautojui.
Is pradzios jis pareikalavo
uz savo dukterj 100 rub., bet
paskui sutiko atiduoti ir uz
95 rub. Turkmenas pranese
jam, kad nupirktsyg mergait§
nusivez ant Kaukazo.
Mergaite atsisveikindama
su tevais apalpo. Uz valandos
atsigavusi maldavo tevq ne
parduoti jos.
Tetiussko pav. tas pats tur
kraenas nupirko 17 metij mer
gait§ ir uzmokejo uz j$ 150rs.
Keletas metij atjll, tas pats
“pirklys” Tetiussko pav. su
pirko 8 mergaites ir nuvez^s
jas ant Kaukazo, pardave ten
paleistuvystes namuose.
Tolimuose Rytuose yies
patauja Rusija ir Japo
nija.
Rusipjaponiskas traktatas,
padarytas su Anglijos sutik
me, uzdaro Tolimqjij. Ryhj.
vartus pries Jungtines Ameri
kos Valstybes.
Tai vienas svarbesniijjij
istoriski} atsitikimq. siais lai
kais.
Traktato turinys sutrum
p;ntai skamba:
1. Rusija ir Japonija ap
Photo by Staff Photographer “Katalikas”.
Atminimas 500 metij sukaktuviq kovos ties Zalgiriais, Chicago, 111., ant Bridgeporto. Paveikslas perstato platform^, ant kurios matome to
apvaik§£iojimo kalbetojus, zymesnius asmenis ir chor^ sv. Jurgio parapijos. Priesakyj (per platformes vidurj) matome gerb. dziakon^ kun.
Kraucun^, kurio pastangomis tasai apvaiksciojimas, Liepos 17 d., Mark White Square darze ir surengtas.
skelbia savo globg, ant Man
dziurijos.
2. Visi dabarties ir ateities
Amerikos santikiai su Chinais
kas link Mandziurijos turi but
ispildomi su Rusijos ir Japo
nijos leidimu.
3. Rusija ir Japonija igno
ruoja Chinij virsininkyst§ ant
jos locnos provincijos Man
dziurijos, kuri buvo Amerikos
pramones geriausiu turgum.
4. 1907 m. sutartis tarp Ru
sijos ir Japonijos turi buk tai
apdrausti' kitas viespatystes,
kad Rusija ir Japonija vesian
cios ir toliau laisvos prekybos
politikq,.
Toj sutartyj vienok nera
pastabos, idant Mandziurijos
reikaluose taip Rusija, kaip ir
Japonija turetq taikinties su
Amerikos reikalavimais.
5. Naujas traktatas bruta
liskai apreiskia, kad palieka
ant salies visas kitas viespa
tystes kas link Mandziurijos
reikalq, o net esama vieno pa
ragrafo, kuriame gana aiskiai
pasakyta, kad reikalui atsiti
kus Japonija ir Rusija tenai
savo reikalus ginsiancios spe
ka.
Akiveizdoj to fakto, kad
Mandziurijos vice-karalius pa
siraS^s ant sutarties, padary
tos su Amerikos ir Anglijos
kapitalistais kas link tiesimo
gelezinkelio Chan Chaw Au
gin, dar pries padarymq, to
rusipjaponq traktato, o toji
kapitalistij sutartis pries trak
tatq yra niekis, taigi laukiama
dabar ginci}. ir truksmo naujq
Mandziurijos globejvj su Jung
tinemis Valstybemis. Ir tik
su Valstybemis, kadangi kitos
viespatystes Chinuose turi sa
70 turgavietes, o Valstybes
turejo Mandziurijoj ir galuti
nai neteko dabar nieko.
Bus akyva kova.
Nauji kaizeriui nesma
gumai.
Washingtono valdzia pasta
raisiais laikais patyre, kad
Vokijtijos kaizeris negana
kad sejqs intrigas tarp visq
viespatysciq Europoje ir Afri-1
koje, bet jis su savo meilin
gais zodziais neaplenkiqs uei
pacios Amerikos. Vokietijos
uzsienio ministprija nors uz
gina, kad kaizeris nesimaisqs
Vidurines Amerikos ir Jung
tiniq Valstybiq politikoje,
bet yra neuzginamas faktas,
kad kaizeris taip darqs.
Dalykas ve kame:
Kuomet Nicaragua apeme
prezidentyst§ Madrizas, pasta
rasis valdiskai pranese visoms
viespatystems, taigi ir Vokie
tijai, kad jis esqs ten prezi
dentu. Kaizeris gi ant Madri
zo pranesimo pasiunte jam at
sakymq, kuriame tarp kitko
pasakyta, jog Vokietija nesu
tinka ir nepripazjsta, idant
vienos Jungtinea Valatybea
turetq teiaea aeimininkauti
Pietq ir Vidurinej Amerikoj,
kadangi Vokietija jokiuo bu
du nepripazi8ta Monroe dok
trinoa, kad Amerika priklau
aanti tik amerikonama.
Prezidentui Madrizui taaai
rastas buvo tikru 8uraminimu,
juo labiau, kad Nicaraguos
revoliucijonieriua remianti pa
ti Jungtiniq Valatybiq valdzia
ir tuo paciu keliu norinti pa
naikinti jo ten autoritetq.
Prezidenta8 Madriz tuo tar
pu au tuo kaizerio laiaku pa
aigyr^a pazinatamiems ir taa
viakaa paaieke Jung. Valsty
biq konaulio auaia, kuris apie
tai tuojau pranes^8 savo val
dziai. Na, ir is to da-bar uzgi
me neautikimai tarp Vokieti
joa ir Waahingtono. O juk
pirmiau taip daug mylautasi!
Is to visko pasirodo, kad
norints Vokietija sutikmeje
su Washingtonu gyveno, te
ciau po juo duobes kase.
Ir isteisybes, niekur tiek
daug intrigq nesutiksi, kaip
pas Vokietijos kaizerj, bet tas
jam nesiseka, nes kq, tik kur
padarys, tuojau viskas iske
liama eiksten.
Anglijos sufragistes
nelaimejo.
Siais laikais Anglijos par
lamentas svarste bilii^ apie
moterij lygyb§ su vyrais poli
tikoje. Moterjs buvo apgulu
Bios parlament.§ dienomis ir
naktimis ir bilius moterq pri
imtas 299 balsais pries 190,
teciaus paskiau jis pavestas
perziureti specijaliskam komi
tetui, kas reiskia, kad tasai
bilius isgules nepajudintas is
tisus metus.
Premieras Asquith, Lloyd
George, Austen Chamberlain
sunaudoj^ visus savo argu
mentus pries moteris, by tik
t$ biliq palaidoti, arba jo ver
t§ sumazinti.
Teciau vis gi tasai moterq
reikalas jau pirmusyk svar
styta ir tai iimtai.
Dabar laukiama sufragisciq
atkersijimo. Kiekvienas mini
steris ant kiekvieno zingsnio
policija saugojamas, juo la
biau, kad sufragistes viesai
skelbiancios savo pagiezq.
Chinii ambasadorius Vokie
tijoj, generolas Yui Chang
nesenai apreisk^s, kad rusip
japoniskoji sandora Mandziu-;
rijjj be abejones suartysiantv
Amerik§ su Chinais. Nors
chinai siandie es$ nieko ne
reiskiq,, bet kuomet busig, j
vykdinta armijoje reformos,
tuokart busiq galima lengvai
ginti savo reikalus Tolimuoee
Rytuose. Tuo tarpu gi nieko
nenuveiksi pries Mandziurijos
gahngus globejus. Amerika
nors tuo suraminama, kuomet
Tolimuoee Rytuose pries j%
uzdaryta durjs.
Karaliaus Edvardo laidotu
ves ADglijos viespatystei lesa
vusios $202,500. Tie apskai
tymai apskelbta valdiskai.
X
Anglijos parlamente priim
ta jatatyraams projektas, idant
visi pasazieriniai garlaiviai
tureti^ bevielinius telegrafus.
*
Tiroliaus mieste Altenheim
nuo smarkaus zemes drebeji
mo prazuvo vienas asmuo, o j
20 asmenq sunkiau ir lengviau
suzeista.
*
Ispanijos kariuomene tirstai
sutraukiama j Valeucijos pro
vincij^, kadangi Katalonijoj
pramatorua maistai pries da
bartinQ radikaliskii valdzitj.
*
1911 metais Suomijoje bus
* krasos zenkleliai rusis
ki, ko ligsiol nelaukta nuo
Rusijos valdzios. Kaip Japo
nija novija Koreq, taip Rusija
Suomij^.
*
Cbinq provineijos Heinau
vice-karalius nesenai arestav^s
savo armijos 4 oficierus, kurie
buk plating revoliucijoniskt*
propaganda ir norejg sutverti
oficiern lye:^
(Tqsa ant 5 puslapioj.
> , .. . . i . Ui ..

xml | txt