Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, July 28, 1910, Image 1

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, July 28, 1910, Image 1',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-07-28/ed-1/seq-1.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-07-28/ed-1/seq-1.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-07-28/ed-1/seq-1/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-07-28/ed-1/seq-1/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Katalikas., July 28, 1910, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Image: of 8. Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (4.4 MB)

Katalikas. (Chicago, Ill.), 28 July 1910. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-07-28/ed-1/seq-1/>

Newspaper Page Text

SAVAITINIS LAIKRAŠTIS
"KATALIKAS”
Išeina kas Ketvergas, Chicago, iSl.
Kaina metams:
Amerikoje $2.00 Į Užsieni $3.00
Prenumerata turi būt ilkalno užmokėta.
“Kataliko” spaustuvėje spaudinasi visokios
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka
mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Užsira
šydami “Kataliką” siųskit prenumeratą ar
ba laiškus sekančiu antrašu:
JOHN M. TANANEVICZ
3244 So. Morgan St., Chicago, III.
Savaitinis
THBLITHUANIAN WEEKLV
‘‘KATALIKAS"
Pnbllshed every Thnrsday at Chicago, UI*
Subscription $2.00 per Tear
ToEurope $3.00 per Year
Advertising Rates on Application
Book and Job Printing in Lithuanian,
Polish, English and all other modem
Languages.
All Communications mušt be addressed:
JOHN M. TANANEVICZ
3244 So. Morgan St., Chicago, III.
štiš Pašvęstas
Lietuvių Katalikų Amerikoje.
No. 30
Chicago, III., 28 d. Liepos (July) 1910 m.
ENTERED AS SEOOND-CLA8S MATTER J AR. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT OHIOAGO, ILL. URDER AOT OF MARCH 3, 1899
Metai XII
Politiškos Žinios.
Rusija.
Žydų persekiojimas.
Žydų ištrėmimas iš Kijevo
tęsiasi toliau. Kasdie iš mie
sto ir priemiesčių išvaroma po
45 asmenis. Nuo Liepos 1 lig
15 d. ištremta iš Kijevo 497
pirmosios metodos budu, ty.
liepta jiems tuojau, be jokio
pasiteisinimo, išsinešti. Tuo
pačiu laiku 1212 žydų ištrem
ta antrosios metodos budu, ty.
leista jiems atlikti ir sutvar
kyti savo privatiškus reikalus.
Skaitlinguose atsitikimuose
vienok pastaroji me+oda pasi
rodė nepasekminga, kadangi
žydai, priklausanti tai kate
gorijai, grjštanti atgal į mie
Btą, praslinkus kelioms die
noms. Laike 12 minėtų dienų
ištremta 165 žydai iš Solomen
kos ir 151 iš Domievkos.
Nuo Gegužio 14 dienos,
kuomet išleista caro priesa
kas, liepiantis žydams išsinė
šinti iš distriktų, kuriuose jie
neturį teisių gyventi, iš Kije
vo, Solomenkos ir Domievkos
išvaryta 3.011 asmenų pirmo
sios metodos budu ir 3.652 —
antrosios metodos budu.
Leista mieste ir visame di
strikte apsigyventi žydams,
baigusiems aukštesnius mok
slus, arba baigusiems amato
mokyklas ir tiems, kurie savo
pramone atneša miestui ir val
džiai naudą. Kuomet tos pri
vilegijos apskelbta, iš vieno
Kijevo net 17.000 žydų pada
vę prašymus, perstatydami sa
vo mokslo liudijimus. Tečiau
paskiau išeita eikštėn, kad jų
daugumas turi netikrus liudi
jimus ir liepta tokiems nešin
ties, kur akįs mato. Daug žy
dų patraukiama teisman už
tas ir kitokias suktybes ir, jei
atrandami kaltais, tuojau jų
turtai koufiskuojami, o jie be
nieko ištremiami.
Karščiausias antisemitas ne
gali pagirti Rusijos valdžios
už tokį pasielgimą su žydais,
bet vertus kitaip, ir tie patįs
persekiojami yra daug prisi
tarnavę, kad juos vis labiau
imtų nagan biurokratija. Kas
pažįsta žydų suktybes ir ne
teisybes, tasai jų visai nesi
gailės. kad jiems nūnai atsiei
na kauties patiems su savimi.
Juk ar ne žydai dabartinę
Lietuvą nualino, ar ne žydai
Lietuvoje praplatino girtuo
klystę ir vargus ?
Dūmos posėdžiai pertraukta.
Rusijos Dūmos posėdžiai
jau pertraukta, bet Valstybės
Taryba dar darbuojasi. Trum
pu laiku pasirodysiąs caro
ukazas, pertraukiantis Durnos
ir Tarybos posėdžius, bet jau
Dūma posėdžius pertraukus,
uelaukiaut nei ukazo.
Kuomet Rusijoje įvesta taip
vadinama ‘‘konstitucija:’, tai
jau trečioji Durna tenai dar
buojasi. Pirmoji ir antroji
Dum% nebuvo valdžiai prie
lanki, nenorėjo jos klausyti,
tatai tos Durnos išvaikyta, pa
aršinta rinkimų metodą ir tre
čion Dūmon papuolė iš dalies
tik vieni caro ir stačiatikybės
ramsčiai, kurie taip šoko, kaip
valdžia griežė.
Ir taip su dabartine Dūma
ir buvo. Trečioji Durna nega
li pasigirti savo veiklumu ir
darbais, bet kad atlikus di
džiausias niekšystes, tatai nie
kas negali užginčyti. Tarp tų
niekšysčių — tai Suomijos ga
lutinas pavergimas po caro
letena. Suomijos ainių ainiai
keiks tuos satrapus, kurie
jiems išplėšė paskutinę laisvę,
kurie juos pavergė ir liepė
prilaikyti griūvantį caro-bu
delio sostą.
Juodašimtis visais neapken
čiamas.
Puriškevičius prašė telegra
ma vieno kurorto savininko
prirengti jam du kambariu,
nes jis manąs ten apsigyventi.
Savinjnkas taipgi telegrama
atsakė, jog jo nuomone, Pur.
nervuotas žmogus ir jo buvi
mas ligonbutyje galės būti
kenksmingu kitiems ligo
niams. Ant to Pur. atsakė:
“Neesmiu beprotis, ieškau at
silsio, užteks ir dviejų kamba
rių”. Kurorto savininkas, ne
norėdamas susilaukti tokį sve
čią, pranešė laišku Puriškevi
čiui, jog daktaras prižiūrįs li
gonbutį žydas. “Žydais nepa
baidysi; panorėsiu — nuva
žiuosiu” — atsakė Puriškevi
čius. Bet vis-gi neatvažiavo.
Savininkas labai linksmas.
Suomių dainų šventė.
Birželio 23 d. š. m. Terio
kuose (Suomija) švenčiama
buvo suomių tautos šventė —
dainų šventė. Žmonių susirin
ko tūkstančiai, suvažiavo iš
visų Suomijos kraštų daini
ninkų chorai. Šventę pradėjo
tikybinių'giesmių giedojimu,
po to buvo užtrauktas suomių
tautos himnas, pagaliaus kore
lų seneliai dainavo korelųdai
nas, buvo sakomos suomių po
etų dainos ir antgalo suvieny
ti chorai parodė susirinku
siems tautos dainų gražumą.
Kaizeris atakuojamas.
Dar nelabai senai Vokieti
joje buvo draudžiama kaizeris
kritikuoti ir jo kritikavimas
už aršiausius daiktus buvo pa
skaitoma prie didžiausiųjų
piktadarybių, redaktoriai ir
raštininkai buvo baudžiami
kalėjimu. Tečiau pastaraisiais
laikais jau už tai raštininkai
nebaudžiama ir šiandie kaize
riui pliekiama iš visų pusių.
Šitai antisemitų dienraštis
“Hammer” kritikuoja Vilių,
kad jis perdaug bičiuoliaująs
su žydais, kad turtingus žy
dus bankerius ir pirklius Vi
lius jų namuose aplankąs.
Dienraštis sako, jei ciesorius
neperstosiąs panašiai elgties,
tatai Prūsų senoji bajorija
imsianti ciesoriaus rumus boi
kotuoti.
Kitas vėl dienraštis “Welt
am Montag” atakuoja kaizerį
už tai, kad jis norįs būti vy
riausiuoju armijos vadu, nors
tame dalyke neturįs jokio ga
bumo. Tasai dienraštis kaip
ant didesnio piktumo atkarto
ja Francijos generolo Bounal
sekančius žodžius: “Kuomet
kiltų Francijos su Vokietija
karas, jisai francuzams butų
laimingas, jei ciesorius Vilius
pats save padarytų vyriau
siuoju savo armijos vadu.”
Laikraštis vėl “Koenigsber
ger Vikzeitung” užsipuola ant
parlamento už padidinimą al
gos ciesoriui, tvirtindamas,
kad Vilius pats privaląs ru
pinties ir duoti užlaikymą sa
vo sunams ir tas dalykas ne
turi rūpėti viešpatystei.
Laikai keičiasi...
Norima palengvinti kali
niams Anglijoje.
Parlamento žemesniame Bu
te Liepos 20 dieną vakare na
minių reikalų ministeris Chur
chill nupiešė užmanytą kalėji
mų sistemo reformą Anglijo
je, kurią tai reformą dalimis
įvesiąs pats parlamentas, o
dalimis pati kalėjimų admini
stracija.
Ministeris Churchill karšto
je prakalboje, kuri parlamen
te pagimdžius didelį įspūdį,
pranešė, kad jis padėsiąs vi
sas pastangas, idant su krimi
nalistais žmoniškiau butų ap
sieinama, idant jie nebūtų tiek
daug kankinami. Norima,
kad nubau tiems pabaudomis
butų palengvinta pabaudų iš
mokėjimas dalimis, bet ne
siunčiama tuojau į kalėjimus,
delei apkaltintojo neišsigalė
jimo; jauniems prasikaltė
liams norima inkurti tam ti
kri kalėjimai, su sava disci
plina ir pataisymo metodomis;
norima taippat politiškiems
suteikti nekurias privilegijas,
būtent knygų skaitymą, atsa
kantesnį valgį ir tt.
Butų geriau, kad ministeris
tankiau rūpintųsi žmonių bū
vio pagerinimu, o tuokart gal
nereikėtų smagenų sukti apie
kalėjimų ten visokius siste
mus. Juk kalėjimus gimdo
tankiausiai žmonių skurdas ir
vargas.
Hondūras’^ revoliucija.
Revoliucijos veluva iškelta
tomis dienomis respublikoj
Hondūras, Vidurinėj Ameri
koj, kaip tik gulinčioj sale
Nicaragua. Washingtono už
sienio reikalų departamentas
gavęs depešą iš respublikos
Hondūras sostainės Tegacigal
pa su pranešimu, kad re volių
cijonieriai sukėlę maištą mie
stelyj Ceiba, gulinčiame ant
Atlantiko kranto, ir kad j te
nai jau išsiųsta valdiškoji ka
riuomenė.
lĮŠitos revoliucijos užduotim
— sagrąžinti valdžią buvu
siam prezidentui Manueliui
Bonilla, kuris ištremtas į an
gliškas kolionijas. Tie Ceiba
maištai — tai pradžia ilgos
kovos, prie kurios ilgi laikai
rengtasi ir valdžios nepatėmy
ta.
VVashingtone bijoma, idant
m. Ceiba Jungtinių Valstybių
konsulis neatsirastų pavojuje,
tatai liepta skraiduoliui “Ta
coma” tuojau iš uosto Blue
fields (Nicaragua) plaukti į
Ceiba pakraščius ir, atsiėjus
reikalui, išleisti ant kranto
jūreivius.
Revoliucijonieriai visus sau
ginklus ir amuniciją parsi
traukę iš Jungtinių Valstybių.
Iš New Orleano pranešama:
Pastaraisiais laikais daug
amunicijos ir ginklų Ameri
kos pirkliai į Hondūras nu
siuntę.
Chinų protestas.
Pranašaujant Chinų val
džios greitą atsakymą ant at
siųsto rusų-japoniško komuni
kato Mandžiurijos reikale,
Chinų laikraštija vienodai ra
šo, kad Chinai aštriai užpro
testuosią prieš tų dviejų vieš
patysčių kombinaciją, kuriaja
norima paglemžti visą Man
džiuriją.
Laikraštija be to išrodo,
kad Naujoji Rusijos su Japo
nija sutartis daugiausiai at
kreipta prieš Jungtines Val
stybes ir Vokietiją, taip gerai,
kaip ir prieš pačius Chinus,
kad Tolimuose Pytuose pa
naikinus minėtų viešpatysčių
visokią intekmę. Užpakalyj
Rusijos ir Japonijos stovi An
glija, kurios tikslu — uždary
ti Mandžiurijoje amerikonams
visokią prieigą ir sutaisyti
tvirtą sandorą prieš Vokietiją
Azijoj. Chinams daugiau nie
ko nelieka, kaip tik glausties
dabar prie Amerikos ir Vo
kietijos.
Už tas kombinacijas dau
giausiai kaltinama Japonija,
kuri sulaužius slaptą sutartį,
seniau padarytą su Chinais.
Morosų sukilimai ant
Filipinų.
Iš Manilos andai telegra
mai pranešta, kad Filipinų
salų vidurinių reikalų mini
eteris (Amerikos įgaliotinis),
Dean C. Worcester, užpultas
ant salos Palavan tenaitiniais
gyventojais morosais ir kaip
tik nuo mirties išsigelbėjus
ir tai dėkui savo sargybos
protų blaivumui. Į užpuolu
sius morosus ministerio sargy
ba paleido kelis šuvius ir jų
tris ant vietos užnfiušė.
Ministeris Wor|sester apva
žinėjo salą ir dalyvavo net tos
salos naujo gabernatoriaus in
stalacijoj.
Morosų gauja, išgirdus apie
ministerio ten atsilankymą,
nusprendė jį nužudyti. Tatai
apsiginklavę ir palei vieną
vieškelį pasislėpt Keliaujan
ti amerikonai išietyčių užpul
ta. Kapitonas £aip tik laiku
suspėjęs liepti
reiviams) šauti,
lis šuvius trįs
ant vietos, keli
kusieji pasprudę.
sargybai (ka
Paleidus ke
morosai kritę
sužeista, o li
Francijoje pereitą nedėlią
sustraikavo vif ų gelžkelių dar
bininkai ir ; nt visų linijų
traukiniai susi oję. Nekurtose
vietose straike ’ių vietas užė
mus kariuomeiė.
MIŠKŲ GAISRAI WISCONSINE.
Miškų gaisrai valstybėje Wisconsin šiais metais daro baisiausius išnaikinimus. Andai sudegę keturi
miesteliai. Milijonai pėdų apdirbto medžio nuėjo durnais. Iliustracija perstato, kaip žmonės kovoja
miškuose su liepsnomis.
Iš Viso Pasaulio.
Anglijos karaliaus Jurgio
vainikavimas atsibusiąs Birže
lio 22 d. 1911 metais. Seniau
buvo pranešta, kad tasai vai
nikavimas atsibusiąs Gegužyj.
*
Nekuriose Kanados vietose
labai siaučianti miškų gaisrai,
kurie Iigšiol padarę milijonus
nuostolių, nes apart miškų,
sunaikinta daug ūkininkų tro
besių ir mažesnių miestelių.
*
Iš respublikos Nicaragua
pranešama, kad tenaitinis pre
zidentas Madriz pasakęs vi
sus suimtus revoliucijonierius
nubausti mirtimi. Tarp kali
nių esama kelių amerikonų
ir europėnų.
*
Peterburgo mieste ir guber
nijoj panaikinta nepaprastos
apsaugos padėjimas, bet nuo
Rugsėjo 17 dienos bus įvesta
sudrutintos apsaugos padėji
mas. Regis, carui gyventi vis
dar pavojinga.
*
Rostove ant Dono cholera
susirgo 1.255 žmonės ir jų ke
li šimtai numirė. Rusijoje
draudžiama laikraščiams pla
čiau rašyti apie cholerą ir
skelbti teisingas žinias. Rusi
joj cholera platinasi.
*
Norfolk, Va. Amerikoje,
tvirtovėje Monroe andai vieną
dieną šaudė artileristai iš sun
kiųjų kanuolių. Prieš šausiant
viena kanuolių plyšus ir 11;
artileristų ant vietos užmušus,
o kelis mirtinai sužeidus.
*
Pereitos pėtnyčios vakare
m. Barcelona iš revolverio su
žeista Ispanijos buvusis pre
mieras, garsus Ferrero sušau
dyme, senor Antonio Maura.
Sužeista ant gelžkelio stoties
11 vai. vak. Žmogžudis suim
tas.
*
Iš Vokietijos rašoma, kad
tenaitiniai fabrikai nesuspė
janti atlikti darbus su šaudy
klėmis ir kanuolėmis. Ant tų
ginklų reikalavimų tiek daug
esą priversta, kad negalį su
spėti apsidirbti. Fabrikams
tat piutis.
*
Puerto Plato (San Domin
go) pastaraisiais laikais ėmę
prapuldinėti vienuolių Domi
nikonų mokomi vaikai. Nu
žiūrėta vaikų vagime viena
sena motėriškė ir areštuota.
Paskiau ji prisipažinus, kad
vaikus vogus, žudžius ir juos
valgius.
*
Iš Madrido rašoma, kad
Valladolide susekta anarchis
tų suokalbis prieš karalių Al
lonsą. Per tą miestą turėjęs
keliauti karalius ir norėta jis
nužudyti. Policija areštavus
vieną anarchistą ir pas jį ra
dus suokalbio aktus.
*
Friedriclishafene grafo Zep
pelino styrinių orlaivių dirb
tuvės išlėkę oran, plyšus gazo
milžiniškiems kubilams. Ma
terijališki nuostoliai dideli, 9
darbininkai sunkiai sužeista.
Vienas automatiškas katilas
trukęs ir nuo to pasidaręs vi
sas smarkus plyšimas. Gr.
Zeppelinui nekaip sekasi su
jo oralaiviais.
*
Liepos 27 dieną, vienerių
metų sukaktuvėse, Ispanijos
provincijoj Barcelona laukia
ma išsiveržimo naujos revoliu
cijos. Valdžia kloja visas sa
vo pastangas prie to neprileis
ti, iš kitur į tenai gabenama
kariuomenė, vienuolijos taiso
kuostoriausius ir augščiausius
murus, idant, atsitikus reika
lui, butų galima kiek nors
prieš užpuolikus atsispirti.
*
Ispanijos mieste Barcelonoj
perkūnas trenkęs įstyrinį orą
laivį, kuriuom skrajojęs ne
koksai aviatorius Ehrman.
Vienok iš to atsitikimo avia
torius išėjęs sveikas. Kuomet
jis su oralaiviu pasikėlęs ir ė
męs nardyti, trenkęs perkūnas
ir visas oralaivis užsiliepsno
jęs, o paskui kritęs it akmuo
žemyn. Stebuklingu budu a
viatorius išlikęs.
*
Londone, d ro Crippen ap
gyventuose namuose atrasta
lavonas vienos moteriškės, ku
ris rusyj išgulėjęs jau kelius
mėnesius. Kadangi dr. Crip
pen buvo prasišalinęs, tatai
policija nusprendžiu?, jog ta
sai lavonas esą ne kas kitas,
kaip tik dr. Crippen nužudy
toji žmona, amerikone Belą
Elmer. Tuo tarpu kelinta sa
vaitė paties daktaro policija
visame sviete nesuranda. Sa
koma, jis žmoną nužudęs ir
pabėgęs su savo stenografiste.

Katalikas., July 28, 1910, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Katalikas., July 28, 1910, Image 1 About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Katalikas., July 28, 1910, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??