Newspaper Page Text
SAVAITINIS LAIKRAŠTIS "KATALIKAS” Išeina kas Ketvergas, Chicago, iSl. Kaina metams: Amerikoje $2.00 Į Užsieni $3.00 Prenumerata turi būt ilkalno užmokėta. “Kataliko” spaustuvėje spaudinasi visokios knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Užsira šydami “Kataliką” siųskit prenumeratą ar ba laiškus sekančiu antrašu: JOHN M. TANANEVICZ 3244 So. Morgan St., Chicago, III. Savaitinis THBLITHUANIAN WEEKLV ‘‘KATALIKAS" Pnbllshed every Thnrsday at Chicago, UI* Subscription $2.00 per Tear ToEurope $3.00 per Year Advertising Rates on Application Book and Job Printing in Lithuanian, Polish, English and all other modem Languages. All Communications mušt be addressed: JOHN M. TANANEVICZ 3244 So. Morgan St., Chicago, III. štiš Pašvęstas Lietuvių Katalikų Amerikoje. No. 30 Chicago, III., 28 d. Liepos (July) 1910 m. ENTERED AS SEOOND-CLA8S MATTER J AR. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT OHIOAGO, ILL. URDER AOT OF MARCH 3, 1899 Metai XII Politiškos Žinios. Rusija. Žydų persekiojimas. Žydų ištrėmimas iš Kijevo tęsiasi toliau. Kasdie iš mie sto ir priemiesčių išvaroma po 45 asmenis. Nuo Liepos 1 lig 15 d. ištremta iš Kijevo 497 pirmosios metodos budu, ty. liepta jiems tuojau, be jokio pasiteisinimo, išsinešti. Tuo pačiu laiku 1212 žydų ištrem ta antrosios metodos budu, ty. leista jiems atlikti ir sutvar kyti savo privatiškus reikalus. Skaitlinguose atsitikimuose vienok pastaroji me+oda pasi rodė nepasekminga, kadangi žydai, priklausanti tai kate gorijai, grjštanti atgal į mie Btą, praslinkus kelioms die noms. Laike 12 minėtų dienų ištremta 165 žydai iš Solomen kos ir 151 iš Domievkos. Nuo Gegužio 14 dienos, kuomet išleista caro priesa kas, liepiantis žydams išsinė šinti iš distriktų, kuriuose jie neturį teisių gyventi, iš Kije vo, Solomenkos ir Domievkos išvaryta 3.011 asmenų pirmo sios metodos budu ir 3.652 — antrosios metodos budu. Leista mieste ir visame di strikte apsigyventi žydams, baigusiems aukštesnius mok slus, arba baigusiems amato mokyklas ir tiems, kurie savo pramone atneša miestui ir val džiai naudą. Kuomet tos pri vilegijos apskelbta, iš vieno Kijevo net 17.000 žydų pada vę prašymus, perstatydami sa vo mokslo liudijimus. Tečiau paskiau išeita eikštėn, kad jų daugumas turi netikrus liudi jimus ir liepta tokiems nešin ties, kur akįs mato. Daug žy dų patraukiama teisman už tas ir kitokias suktybes ir, jei atrandami kaltais, tuojau jų turtai koufiskuojami, o jie be nieko ištremiami. Karščiausias antisemitas ne gali pagirti Rusijos valdžios už tokį pasielgimą su žydais, bet vertus kitaip, ir tie patįs persekiojami yra daug prisi tarnavę, kad juos vis labiau imtų nagan biurokratija. Kas pažįsta žydų suktybes ir ne teisybes, tasai jų visai nesi gailės. kad jiems nūnai atsiei na kauties patiems su savimi. Juk ar ne žydai dabartinę Lietuvą nualino, ar ne žydai Lietuvoje praplatino girtuo klystę ir vargus ? Dūmos posėdžiai pertraukta. Rusijos Dūmos posėdžiai jau pertraukta, bet Valstybės Taryba dar darbuojasi. Trum pu laiku pasirodysiąs caro ukazas, pertraukiantis Durnos ir Tarybos posėdžius, bet jau Dūma posėdžius pertraukus, uelaukiaut nei ukazo. Kuomet Rusijoje įvesta taip vadinama ‘‘konstitucija:’, tai jau trečioji Durna tenai dar buojasi. Pirmoji ir antroji Dum% nebuvo valdžiai prie lanki, nenorėjo jos klausyti, tatai tos Durnos išvaikyta, pa aršinta rinkimų metodą ir tre čion Dūmon papuolė iš dalies tik vieni caro ir stačiatikybės ramsčiai, kurie taip šoko, kaip valdžia griežė. Ir taip su dabartine Dūma ir buvo. Trečioji Durna nega li pasigirti savo veiklumu ir darbais, bet kad atlikus di džiausias niekšystes, tatai nie kas negali užginčyti. Tarp tų niekšysčių — tai Suomijos ga lutinas pavergimas po caro letena. Suomijos ainių ainiai keiks tuos satrapus, kurie jiems išplėšė paskutinę laisvę, kurie juos pavergė ir liepė prilaikyti griūvantį caro-bu delio sostą. Juodašimtis visais neapken čiamas. Puriškevičius prašė telegra ma vieno kurorto savininko prirengti jam du kambariu, nes jis manąs ten apsigyventi. Savinjnkas taipgi telegrama atsakė, jog jo nuomone, Pur. nervuotas žmogus ir jo buvi mas ligonbutyje galės būti kenksmingu kitiems ligo niams. Ant to Pur. atsakė: “Neesmiu beprotis, ieškau at silsio, užteks ir dviejų kamba rių”. Kurorto savininkas, ne norėdamas susilaukti tokį sve čią, pranešė laišku Puriškevi čiui, jog daktaras prižiūrįs li gonbutį žydas. “Žydais nepa baidysi; panorėsiu — nuva žiuosiu” — atsakė Puriškevi čius. Bet vis-gi neatvažiavo. Savininkas labai linksmas. Suomių dainų šventė. Birželio 23 d. š. m. Terio kuose (Suomija) švenčiama buvo suomių tautos šventė — dainų šventė. Žmonių susirin ko tūkstančiai, suvažiavo iš visų Suomijos kraštų daini ninkų chorai. Šventę pradėjo tikybinių'giesmių giedojimu, po to buvo užtrauktas suomių tautos himnas, pagaliaus kore lų seneliai dainavo korelųdai nas, buvo sakomos suomių po etų dainos ir antgalo suvieny ti chorai parodė susirinku siems tautos dainų gražumą. Kaizeris atakuojamas. Dar nelabai senai Vokieti joje buvo draudžiama kaizeris kritikuoti ir jo kritikavimas už aršiausius daiktus buvo pa skaitoma prie didžiausiųjų piktadarybių, redaktoriai ir raštininkai buvo baudžiami kalėjimu. Tečiau pastaraisiais laikais jau už tai raštininkai nebaudžiama ir šiandie kaize riui pliekiama iš visų pusių. Šitai antisemitų dienraštis “Hammer” kritikuoja Vilių, kad jis perdaug bičiuoliaująs su žydais, kad turtingus žy dus bankerius ir pirklius Vi lius jų namuose aplankąs. Dienraštis sako, jei ciesorius neperstosiąs panašiai elgties, tatai Prūsų senoji bajorija imsianti ciesoriaus rumus boi kotuoti. Kitas vėl dienraštis “Welt am Montag” atakuoja kaizerį už tai, kad jis norįs būti vy riausiuoju armijos vadu, nors tame dalyke neturįs jokio ga bumo. Tasai dienraštis kaip ant didesnio piktumo atkarto ja Francijos generolo Bounal sekančius žodžius: “Kuomet kiltų Francijos su Vokietija karas, jisai francuzams butų laimingas, jei ciesorius Vilius pats save padarytų vyriau siuoju savo armijos vadu.” Laikraštis vėl “Koenigsber ger Vikzeitung” užsipuola ant parlamento už padidinimą al gos ciesoriui, tvirtindamas, kad Vilius pats privaląs ru pinties ir duoti užlaikymą sa vo sunams ir tas dalykas ne turi rūpėti viešpatystei. Laikai keičiasi... Norima palengvinti kali niams Anglijoje. Parlamento žemesniame Bu te Liepos 20 dieną vakare na minių reikalų ministeris Chur chill nupiešė užmanytą kalėji mų sistemo reformą Anglijo je, kurią tai reformą dalimis įvesiąs pats parlamentas, o dalimis pati kalėjimų admini stracija. Ministeris Churchill karšto je prakalboje, kuri parlamen te pagimdžius didelį įspūdį, pranešė, kad jis padėsiąs vi sas pastangas, idant su krimi nalistais žmoniškiau butų ap sieinama, idant jie nebūtų tiek daug kankinami. Norima, kad nubau tiems pabaudomis butų palengvinta pabaudų iš mokėjimas dalimis, bet ne siunčiama tuojau į kalėjimus, delei apkaltintojo neišsigalė jimo; jauniems prasikaltė liams norima inkurti tam ti kri kalėjimai, su sava disci plina ir pataisymo metodomis; norima taippat politiškiems suteikti nekurias privilegijas, būtent knygų skaitymą, atsa kantesnį valgį ir tt. Butų geriau, kad ministeris tankiau rūpintųsi žmonių bū vio pagerinimu, o tuokart gal nereikėtų smagenų sukti apie kalėjimų ten visokius siste mus. Juk kalėjimus gimdo tankiausiai žmonių skurdas ir vargas. Hondūras’^ revoliucija. Revoliucijos veluva iškelta tomis dienomis respublikoj Hondūras, Vidurinėj Ameri koj, kaip tik gulinčioj sale Nicaragua. Washingtono už sienio reikalų departamentas gavęs depešą iš respublikos Hondūras sostainės Tegacigal pa su pranešimu, kad re volių cijonieriai sukėlę maištą mie stelyj Ceiba, gulinčiame ant Atlantiko kranto, ir kad j te nai jau išsiųsta valdiškoji ka riuomenė. lĮŠitos revoliucijos užduotim — sagrąžinti valdžią buvu siam prezidentui Manueliui Bonilla, kuris ištremtas į an gliškas kolionijas. Tie Ceiba maištai — tai pradžia ilgos kovos, prie kurios ilgi laikai rengtasi ir valdžios nepatėmy ta. VVashingtone bijoma, idant m. Ceiba Jungtinių Valstybių konsulis neatsirastų pavojuje, tatai liepta skraiduoliui “Ta coma” tuojau iš uosto Blue fields (Nicaragua) plaukti į Ceiba pakraščius ir, atsiėjus reikalui, išleisti ant kranto jūreivius. Revoliucijonieriai visus sau ginklus ir amuniciją parsi traukę iš Jungtinių Valstybių. Iš New Orleano pranešama: Pastaraisiais laikais daug amunicijos ir ginklų Ameri kos pirkliai į Hondūras nu siuntę. Chinų protestas. Pranašaujant Chinų val džios greitą atsakymą ant at siųsto rusų-japoniško komuni kato Mandžiurijos reikale, Chinų laikraštija vienodai ra šo, kad Chinai aštriai užpro testuosią prieš tų dviejų vieš patysčių kombinaciją, kuriaja norima paglemžti visą Man džiuriją. Laikraštija be to išrodo, kad Naujoji Rusijos su Japo nija sutartis daugiausiai at kreipta prieš Jungtines Val stybes ir Vokietiją, taip gerai, kaip ir prieš pačius Chinus, kad Tolimuose Pytuose pa naikinus minėtų viešpatysčių visokią intekmę. Užpakalyj Rusijos ir Japonijos stovi An glija, kurios tikslu — uždary ti Mandžiurijoje amerikonams visokią prieigą ir sutaisyti tvirtą sandorą prieš Vokietiją Azijoj. Chinams daugiau nie ko nelieka, kaip tik glausties dabar prie Amerikos ir Vo kietijos. Už tas kombinacijas dau giausiai kaltinama Japonija, kuri sulaužius slaptą sutartį, seniau padarytą su Chinais. Morosų sukilimai ant Filipinų. Iš Manilos andai telegra mai pranešta, kad Filipinų salų vidurinių reikalų mini eteris (Amerikos įgaliotinis), Dean C. Worcester, užpultas ant salos Palavan tenaitiniais gyventojais morosais ir kaip tik nuo mirties išsigelbėjus ir tai dėkui savo sargybos protų blaivumui. Į užpuolu sius morosus ministerio sargy ba paleido kelis šuvius ir jų tris ant vietos užnfiušė. Ministeris Wor|sester apva žinėjo salą ir dalyvavo net tos salos naujo gabernatoriaus in stalacijoj. Morosų gauja, išgirdus apie ministerio ten atsilankymą, nusprendė jį nužudyti. Tatai apsiginklavę ir palei vieną vieškelį pasislėpt Keliaujan ti amerikonai išietyčių užpul ta. Kapitonas £aip tik laiku suspėjęs liepti reiviams) šauti, lis šuvius trįs ant vietos, keli kusieji pasprudę. sargybai (ka Paleidus ke morosai kritę sužeista, o li Francijoje pereitą nedėlią sustraikavo vif ų gelžkelių dar bininkai ir ; nt visų linijų traukiniai susi oję. Nekurtose vietose straike ’ių vietas užė mus kariuomeiė. MIŠKŲ GAISRAI WISCONSINE. Miškų gaisrai valstybėje Wisconsin šiais metais daro baisiausius išnaikinimus. Andai sudegę keturi miesteliai. Milijonai pėdų apdirbto medžio nuėjo durnais. Iliustracija perstato, kaip žmonės kovoja miškuose su liepsnomis. Iš Viso Pasaulio. Anglijos karaliaus Jurgio vainikavimas atsibusiąs Birže lio 22 d. 1911 metais. Seniau buvo pranešta, kad tasai vai nikavimas atsibusiąs Gegužyj. * Nekuriose Kanados vietose labai siaučianti miškų gaisrai, kurie Iigšiol padarę milijonus nuostolių, nes apart miškų, sunaikinta daug ūkininkų tro besių ir mažesnių miestelių. * Iš respublikos Nicaragua pranešama, kad tenaitinis pre zidentas Madriz pasakęs vi sus suimtus revoliucijonierius nubausti mirtimi. Tarp kali nių esama kelių amerikonų ir europėnų. * Peterburgo mieste ir guber nijoj panaikinta nepaprastos apsaugos padėjimas, bet nuo Rugsėjo 17 dienos bus įvesta sudrutintos apsaugos padėji mas. Regis, carui gyventi vis dar pavojinga. * Rostove ant Dono cholera susirgo 1.255 žmonės ir jų ke li šimtai numirė. Rusijoje draudžiama laikraščiams pla čiau rašyti apie cholerą ir skelbti teisingas žinias. Rusi joj cholera platinasi. * Norfolk, Va. Amerikoje, tvirtovėje Monroe andai vieną dieną šaudė artileristai iš sun kiųjų kanuolių. Prieš šausiant viena kanuolių plyšus ir 11; artileristų ant vietos užmušus, o kelis mirtinai sužeidus. * Pereitos pėtnyčios vakare m. Barcelona iš revolverio su žeista Ispanijos buvusis pre mieras, garsus Ferrero sušau dyme, senor Antonio Maura. Sužeista ant gelžkelio stoties 11 vai. vak. Žmogžudis suim tas. * Iš Vokietijos rašoma, kad tenaitiniai fabrikai nesuspė janti atlikti darbus su šaudy klėmis ir kanuolėmis. Ant tų ginklų reikalavimų tiek daug esą priversta, kad negalį su spėti apsidirbti. Fabrikams tat piutis. * Puerto Plato (San Domin go) pastaraisiais laikais ėmę prapuldinėti vienuolių Domi nikonų mokomi vaikai. Nu žiūrėta vaikų vagime viena sena motėriškė ir areštuota. Paskiau ji prisipažinus, kad vaikus vogus, žudžius ir juos valgius. * Iš Madrido rašoma, kad Valladolide susekta anarchis tų suokalbis prieš karalių Al lonsą. Per tą miestą turėjęs keliauti karalius ir norėta jis nužudyti. Policija areštavus vieną anarchistą ir pas jį ra dus suokalbio aktus. * Friedriclishafene grafo Zep pelino styrinių orlaivių dirb tuvės išlėkę oran, plyšus gazo milžiniškiems kubilams. Ma terijališki nuostoliai dideli, 9 darbininkai sunkiai sužeista. Vienas automatiškas katilas trukęs ir nuo to pasidaręs vi sas smarkus plyšimas. Gr. Zeppelinui nekaip sekasi su jo oralaiviais. * Liepos 27 dieną, vienerių metų sukaktuvėse, Ispanijos provincijoj Barcelona laukia ma išsiveržimo naujos revoliu cijos. Valdžia kloja visas sa vo pastangas prie to neprileis ti, iš kitur į tenai gabenama kariuomenė, vienuolijos taiso kuostoriausius ir augščiausius murus, idant, atsitikus reika lui, butų galima kiek nors prieš užpuolikus atsispirti. * Ispanijos mieste Barcelonoj perkūnas trenkęs įstyrinį orą laivį, kuriuom skrajojęs ne koksai aviatorius Ehrman. Vienok iš to atsitikimo avia torius išėjęs sveikas. Kuomet jis su oralaiviu pasikėlęs ir ė męs nardyti, trenkęs perkūnas ir visas oralaivis užsiliepsno jęs, o paskui kritęs it akmuo žemyn. Stebuklingu budu a viatorius išlikęs. * Londone, d ro Crippen ap gyventuose namuose atrasta lavonas vienos moteriškės, ku ris rusyj išgulėjęs jau kelius mėnesius. Kadangi dr. Crip pen buvo prasišalinęs, tatai policija nusprendžiu?, jog ta sai lavonas esą ne kas kitas, kaip tik dr. Crippen nužudy toji žmona, amerikone Belą Elmer. Tuo tarpu kelinta sa vaitė paties daktaro policija visame sviete nesuranda. Sa koma, jis žmoną nužudęs ir pabėgęs su savo stenografiste.