OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, August 04, 1910, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-08-04/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

(SAVAITINIS LAIKRAŠTIS
“KATALIKAS”
Išeina kas Ketvertas, Chicago. SU.
Kaina metams:
Amerikoje $2.00 Į Užsieni $3.00
Prenumerata turi būt iškalno užmokėta.
“Kataliko” spaustuvėje spaudinasi visokios
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka
mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Užsira
šydami “Kataliką” siųskit prenumeratą ar
ba laiškus sekančiu antrašu:
JOHN M. TANANEVICZ
3244 So. Morgan St.y Chicago, III.
THE IilTHUANIAN WEEKLT
“KATALIKAS"
Publlshed every Thursday atChieago,
Subscription $2.00 per Year
ToEurope $3.00 per Year
Advertising Kates on Application
Book and Job Printing in Lithuanian,
Polish, English and all other modern
Languages.
Ali Communications mušt be addressed:
JOHN M. TANANEYICZ
8244 So. Morgan St., Chicago, IU
Savaitinis Laikraštis Pašvęstas Reikalams Lietuvių Katalikų Amerikoje.
No. 31 Chicago, III., 4 d. Rugpiiičio(Aiigust) 1910 m. Metai XII
ENTERED AS SEOOKD-CLA88 MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT OHIOAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH 3, 1899
Politiškos Žinios.
Rusija.
Choliuo kraštas.
Vyriausybė nori išskirti iš
Lenkų Karalystės naują Chol
ino guberniją. Mat tenai daug
yra unitų, kurie apie 1905 m.
sugrįžo į katalikystę. Kai kur
prie pravoslavų parapijų pa
siliko tik keletas parapijonų.
Tai dabar činovninkai ir pra
voslavų kunigija tą guberniją
išskirdami mano apsergėsią
gyventojus nuo lenkinimo ir
katalikinimo. Po vakacijų V.
Durna žada tą dalyką svar
styt. Praėjusiomis savaitėmis
Cholmo krašte apsilankė kele
tas dešiniųjų atstovų (Puriš
kevičius, Bobrinskis); juos
vietinė vyriausybė pasitiko
kaip kokius karalius. Naujie
ji viešpačiai klausinėjo ir vie
tinių žmonių-valstiečių, kaip
spaudžia juos lenkai ir kata
likai. Bet susilaukė nuo val
stiečių visai netikėtų atsaky
mų: prispaudimų iš ten jie
nemato, bet geiste geistų šių
dalykų — kad pravoslavų ku
nigų žemė butų valstiečiams
atiduota, kad vyriausybė iš
pirkusi nuo bevaikių dvari
ninkų dvarus išdalytų valstie
čiams, kad uždraustų girią į
užrubežį gabenti, kad valstie
čiams giria butų pigiomis kai
nomis pardavinėjama, kad
valstiečių kancelerijas ant pu
sės sumažintų, kad mokyklų
daugiau įtaisytų ir tt.
Gerb. “Kataliko”
Skaitytojams.
Neužsimokėjusiems pre
numeratos “Kataliko” Skai
tytojams dabartininis 31
numeris bus paskutinis, jei
iki Rugpiučio (August)o 10
dienos š. m. nebus prisiųsta
pinigai ir neatnaujinta pre
numerata. Duodama pilna
savaite laiko neužsimokė
j usiems už “Kataliką” Skai
tytojams, idant tomis die
nomis galėtų užsimokėti ir
toliau “Kataliką skaityti.
Reikia patėmyti, kad “Ka
talikas” yra didžiausias il
iustruotas Amerikoje lietu
viškas laikraštis ir pagal sa
vo turinio turtingumo gana
pigus, nes kainuoja metams
tik du dolorlu, o pusmečiui -
vienas doleris. Kas nori skai
tyti “Kataliką” ir kam rupi
paturėti lietuvių spaudą,
tam yra lengva už “Katali
ką” pilnai užsimokėti ir kas
savaitė jo iliustruotus nu
merius su naujausiomis pa
sviečio žiniomis ir apysa
komis aplaikyti.
Kviečiama tat visus ne
užsimokėjusius Gerb. Skai
tytojus tuojau atsiųsti pre
numeratą sekančiu ant
rašu:
Jonas M. Tananeviče,
3244 So. Morgan St.
Chicago, III.
Tai mat, susikalbėk tu su
“mužikais”. Jiems vertėtų ant
lenkų skųsties, o jie, nesusi
pratėliai, rašo ponams — že
mės duokite! Tai vis, aiškių
aiškiausia, lenkų pamokymai
— galvoja tie Durnos ponai.
Pats save apvogė.
Ekaterinoslavo veterinorių
iustituto studentas Lebedin
skis suteikė gubernatoriui ir
prokurorui tokį skundą: Kuo
met jis naktį važiavo į kokį
tai viešbutį, tai kažkoks nak
ties sargas išplėšęs jam iš ran
kų ryšelį, kuriame buvo pini
gai; jis vijosi sargą, bet nega
lėjo jo pavyti. Kada jisai su
grįžo prie savo kitų daiktų, jį
suareštavo ir nuvedė į polici
jos nuovadą, prie to dar jį
kaltina, kad jis norėjo pavog
ti savo paties daiktus. Nežiū
rint į tai, kad jis nurodė po
licistams, jog jo pašportas yra
tarp kitų daiktų, niekas ne
gelbėjo. Nuovados užveizda
drauge su miestsargiais pra
dėjo jį mušti ir mušė tolei,
kol jis liko be .sąmonės. Su
muštą įmetę nuovados kalėji
man pernakvoti. Ant rytojaus
nuovados užveizda jau nebe
buvęs taip piktas ir, pertikri
nęs Lebedinskio pašportą, jį
paliuosavo.
Delei teisingo liudijimo — pa
liuosnotas nuo tarnystos.
Kijevo gubernijos valdybos
valdininkas Buržinskis, kurį
šiomis dienomis išklausinėjo
vidaus reikalų ministerijos
tarybos narys Kondoila, pa
daręs reviziją Kijevo policijo
je, nurodė jam visą eilę suk
tybių, padarytų slaptos polici
jos pirmininko Lubčenko ir
kriminalo skyriaus sekreto
riaus Lukaševo. Ant rytojaus,
gubernatoriui paliepus, Bur
žinskis liko paliuosuotas nuo
tarnystos. Dabar visi kiti val
dininkai bijodami, kad su jais
neatsitiktų taippat, kaip su
Buržinskiu, nenori nurodyti
suktybių faktus.
Oficierų ir miesto valdybos tar
pe nesiliauja ginčai.
Kišineve jau keletą mėnesių
tęsiasi ginčai tarpe miesto val
dybos ir vietinio garnizono o
ficierų delei bustų. Oficierai
nesutinka su nutarta bustų
kaina ir reikalauja, kad padi
dintų jiems ant bustų pinigus,
arba duotų bustus. Miesto
valdyba sutiko duoti jiems
bustus ir norėjo juos patal
pinti mietiečių bustuose. Bet
tuomet oficierai pareikalavo,
kad miesto valdyba duotų
taipgi ir dėl jųjų arklių bei
tarnų rumus. Miesto valdyba
šitą jų reikalavimą atmetė.
Taigi delei tų visų ginčų išty
rimo administracija dabar iš
rinko komisiją. Kuom tas vi
sas užsibaigs — nežinia.
Narsus kareivis.
Kamyševo kaime, Ekateri
noslavo gubM ilgą laiką slap
stėsi pabėgęs iš kariuomenės
nekoksai Dudkin. Sužinojęs
apie tai urėdninkas bandė jį
suimti. Dudkin iššovė kartą į
urėdninką ir leidosi bėsfti.
Pribėgęs prie vienų namų įsi
veržė vidun. Tuojau tą namą
apsupo sargyba. Tik staiga
iš to namo iššoko Dudkin ir
šaudydamas iš revolverio į vi
sas puses pasislėpė. Urėdnin
kas užmuštas.
Kunigaikštienč-revoliucijoniere
Tiflise, Birželio 26 d., mie
sto gatvėse, vidudienį, dailiai
pasipuošusi ponia dalino atsi
šaukimus apie įsteigimą savi
valdiškos gruzinų viešpatys
tės. Kuomet suareštavo nepa
žinstamąją ponią, ji pasivadi
no save šviesiausia kunigaik
štiene Bogratidze ir nurodė į
kokią tai kitą kunigaikštienę
Mesatidze, kuri galinti paliu
dyti jos asmenį. Sulyg šnipų
skyriaus viršininko paliepimo
abi kunigaikštienės areštuotos.
Darant kratą kunigaikštienės
Andronisovos spaustuvėje, ra
sta 2.500 tokių atsišaukimų.
Spaustuvė užpečėtyta. Kiem
sargis, kuris tuos atsišauki
mus užsakė, suareštuotas.
Vokietija ištremia mor
monus.
Vokietijos valdžia pastarai
siais laikais atkreipė savo aky
vą akį į mormonų misijono
rius, paeinančius iš Amerikos,
kurie savo teorijas jau buvo
pradėję ramiai sau platinti.
Mormonų sekta atsižymi daug
patyste. Vidurinių reikalų mi
nisteris tat andai išleidęs pa
liepimą ištremti iš Vokietijos
visus mormonų misijonorius
ir tasai paliepimas kaip sykis
pataikyta tada, kuomet iš vi
sų Vokietijos kraštų mormo
nų misijonorių suvažiuota pas
savo vyriausią perdėtinį Ber
lyne. Kuomet jie savo mald
namyj ramiai sau laikė pa
maldas, atėjo policijos agen
tas ir liepė visokias pamaldas
pertraukus keliauti sau svei
kiems kur katras nori, į už
sienius.
Pertraukus pamaldas, pasi
rodė daugiau policijos. Mote
rims liepta išsikraustyti, vy
riškius-gi išklausinėta. Mor
monus Vokietijos piliečius pa
leista laisvai, o visus ameriko
nus pakviesta pas policijos
viršininką, tenai sutaisyta
protokolas ir liepta jiems eiti
į savo namus ir laukti val
džios nusprendimo. Tą pačią
dieną visiems tiems misijono
riams suteikta valdiškas pra
nešimas ir liepta tuojau aplei
sti Vokietiją. Neki riuos jų
policija palydėjus net ligi šie
nu
jau anais metais Vokietijo
je mormonų klausimas buvo
pakeltas ir tame reikale Vo
kietija buvo susirašinėjus su
Amerika, kadangi mormonų
mokslas platinąs nemorališku
mus. Tečiau keliems metams
tasai klausimas buvo užmesta
ir tik dabar jo pasekmes ma
tome.
Mormonų perdėtinis su sa
vo štabu, sakoma, apsistosiąs
Šveicarijoj. Išviso ištremta
140 mormonų misijonorių.
Pelninga dirva tat jiems atim
ta.
Vatikanas ir Ispanija.
Ispanijos su Vatikanu gin
čai atsiliepė aštriai Liepos 29
d. vakare, kuomet. Madride
valdiškai apskelbta, kad Ispa
nijos pasiuntinys iš Vatikano
atšaukiama. Tasai pranešimas
pirmiausiai apskelbta mieste
San Sebastian, po karaliaus
Alfonso su ministerių pirmi
ninku Canalejas konferenci
jai, kuri atsibuvus karaliaus
vasariniuose rūmuose. Mini
sterių pirmininkas pasakęs ka
raliui, kad valdžia negalinti
sutikti su Vatikano reikalavi
mais. Birželio 10 dienos kara
liškuoju dekretu suteikta vi
soma Ispanijoje religijoms pil
na tolerancija, tas Vatikanui
nepatiko ir pareikalauta, kad
tasai dekretas butų atšauktas.
Atšaukti tokį savo nuspren
dimą, reiškia išsižadėti savo
autoriteto ir pasiduoti Vatika
no politikos intekm.ei. Toksai
Vatikano pareikalavimas pa
sirodė Ispanijos valdžią įžei
džiantis ir tatai todėl pertrau
kta diplomatiški ryšiai.
Visoj Ispanijoj taigi dabar
judėjimai prasidėję. Katali
kai su antikatalikais nekurio
se vietose plaunasi. Sosto pre
tendentas Don Jaime Bourbon
išleidęs karlistams net mani
festą, idant jie stotų su val
džia kovon tikybos apgyni
mui. Šitam ponui netiek rupi
tikyba, kiek Ispanijos sostas.
Bet tai vis tuščios svajonės.
Jei Ispanijoš tauta stengsis
atsikratyti dabartinį karalių,
tai priimtų vėl kitą dykaduo
nį. Bet greičiau butų apšauk
ta respublika.
Valdžia visur įveda karo
stovį, kadangi laukiama nesu
tikimų ir net naminio karo.
Ispanijos valdžia žengia
Francijos pėdomis.
Chinuose badas.
Chinų provincijoj Hunan
šiemet buvo dideli neužderėji
mai ryžių, vienatinio tenaiti
nių gyventojų maisto. Gyven
tojams badu išmirti nesinori,
tatai jie didžiausiais būriais
apleidžia savo kraštą ir ke
liauja į Shanghai. Ant vietos
pasilieka tik moterįs su vai
kais ir seneliai, kurie dar šen
ten tam laikui nusigrabalioja
valgio ir taip palaiko savo gy
vastį. Vyriškiam-gi neužsimo
ka ant vietos rankas susiėmus
sėdėti, jie leidžiasi kelionėn
ir tikisi gauti sau kur kokius
užsiėmimus.
Valdžia pati taigi atsiradus
blogame padėjime, matant tu
ketančius išalkusių ir tuo tar
pu nusprendžius visus tvirtus
vyriškius pasiųsti į Mandžiu
riją tiesti naujo geležinkelio.
Tokiuo budu jiems užtikrina
ma šiokis-tokis pragyvenimas.
Ant Havai salų liepiant
kongresui andai atsibuvęs vi
sų gyventojų balsavimas, ar
tasiąs salas padaryti visai sau
somis, ar senoviškai importuo
ti iš kitur svaiginančius gėra
lus. Visi abstinentai, kurių
nedaug ir butą, balsavimais
sumušti ir sala palikus “šla
pia”.
Čionai perstatomas Jo Šv. popežius Pijus X, sėdintis ant sosto, paskui viršui Ispanijos atšauktas
pasiuntinys iš Vatikano, Markizas de Ojeda, žemiau Ispanijos sosto pretendentas don Jaime, toliau Ispa
nijos karalius Alfonsas XIII ir užpakalyj matoma, Vatikano rūmai. Kaip žinoma, tarp Vatikano ir Is
panijos valdžios užgimę nesutikimai (žiūrėk “Politiškose Žiniose). Paskiausiai pranešama, kad karalius
Alfonsas su savo žmona iškeliavęs Anglijon. Tenai savo žmoną su vaikais paliksiąs, o pats grįšiąs savo
kraštan kariauti su dabartinės valdžios priešais,
Iš Viso Pasaulio.
Nesenai baisus ciklonas ap
lankęs siaurinę Italiją, su
griaudamas kelius miestus ir
miestelius ir 25 žmones už
mušdamas. Visokios nelaimės
užkiuto ant tos Italijos.
*
Visokie diplomatiški susi
nėsimai Ispanijos su Vatika
nu andai pertraukta ir Ispani
jos pasiuntinys iš Vatikano
atšaukia. Dabar tat aišku,kad
prasidės Ispanijoje naminis
karas, o karlistams bus proga
tuo karu pasinaudoti.
*
Nesenai Peterburge areštuo
ta ir Petropavlosko tvirtovėn
uždaryta 8 Rusijos aukštesni
valdininkai, kurių skaitliuje
randasi ir pulkininkas Aki
mov. Visi areštuoti už val
džios pinigų vagystes.
Byla apie anarchistų slaptą
sąjungą andai prasidėjus mies
te Monachium. Ant apskustų
jų suolo sėdosi literatas Muh
sam iš Berlyno, pijanistas
Schutze, darbininkas Erti ir
keliaujantis agentas Kindler.
Skunde jiems užmetama, kad
jie Monachium’e inkurę anar
chistų sąjungą su tikslu viso
kios valdžios panaikinimo.
Sąjungos veiklumas labiausiai
praplatinta tarp kareivijos,
inkalbant nepaklusnybę ir
plėšimus su dinamito pagalba.
*
Anglijos parlamentas tomis
dienomis perkeitė Anglijos
karalių, apimant sostą, prisai
kos formulą. Dabar toje kara
lių prisaikoje nebus žemina
ma katalikų tikyba ir pope
žius. Karalius sakysiąs, jog
esąs protestantu, bet jau neuž
gausiąs katalikų jausmo.
Iš Kiel (Vokietija) laikraš
čiui “Vorwaerts” pranešta,
kad ant vokiško šarvuočio
“Bluecher”, plaukiojančio
Norvegijos pakraščiais, užgi
męs jūreivių maištas delei blo
go valgio. Šarvuotis sugrįžęs
į Kiel uostą ir 80 maištininkų
tuojau areštuota.
*
Cholera Rusijoj siaučia 42
gubernijose ir nuo Gegužio m.
š. m. susirgta 37.652 asmenų,
o numirta 16.651 asm. Vieno
je savaitėje nuo 6 lig 13 Lie
pos susirgta 13.379 asm. ir iš
jų numirta 5.979 asm. Bet vis
tai tos skaitlinės paeiną iš val
diškų šaltinių ir, regis, kad
tenai daugiau sergama ir di
desnio skaitliaus numirta.
Anglijos parlamentas tomis
dienomis karaliui Jurgiui pri
pažino metinės algos $2.350.
000. To klausimo apsvarsty
mas užėmė daug laiko ir ne
kuriu palamento atstovų apie
Anglijos karalius išsireikšta
labai nemandagiai. Norėta al
ga visai sumažinti, bet kara
liaus pataikūnai gavo viršų ir
dabartinis karalius ims dau
giau algos už mirusį Edvardą
VII.
*
Iš Tokio (Japonija) prane
šama, kad tarp Kobe ir Dia
ven nakčia nugrimzdęs paša
žierinis laivas “Tetsurei-Ma
ru” su 200 keleivių. Garlaivis
gabenęs 246 keleivius, iš ku
rių esą tik 40 išgelbėta, o li
kusių likimas niekam nežino
ma. Nelaimingo atsitikimo
vieton pasiųsta keli kariški
laivai, bet apie keleivių išgel
bėjimą nėra jokios žinios.
Londono laikraštis “Daily
Expre8s” andai atspauzdino
savo korespondento iš Pekino
depešą, pranešančią, kad Chi
nų valdžia pasiulus Anglijos
generolni Kitchener vyriausią
vadovystę Chinų armijoje.
Chinų ciesorius iš kalno gene
rolą užtikrinęs, kad sutinkąs
su visomis jo išlygomis, ka
dangi Chinų armijai reikalin
ga turėti tik puikus vadas, o
tuokart ji butų galinga.
Respublikoj Nicaragua re
voliucija dar vis nepasibaigus.
Tvirtoves drūčiai apginkluo
tas, Prinzapulca ir Rio Gran
de, po kruvinai kovai revoliu
cijonieriai paėmę. Prezidentas
Madriz labai iš to nusiminęs,
nes revoliucijonieriai ant visų
linijų ima viršų. Paskutinia
me susirėmime su revoliucijo
nieriais prezidento Madrizo
600 žmonių užmušta ir tokiuo
budu jo armija mažinasi.
*
Kanados valdžia nesenai
apgarsinus konkursą medžia
gos pristatymui ir padirbimui
pirmo karo laivo Kanadai.
Busiąs tai šarvuotis “Bristol”
tipo.

xml | txt