OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, September 01, 1910, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-09-01/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

SAVAITINIS LAIKRAŠTIS
^KATALIKAS”
Išeina kas Ketverges, Chicago, .11.
Kaina metams:
Amerikoje $2.00 Į Užsienį $3.00
Prenumerata turi būt iškalno užmokėta.
“Kataliko” spaustuvėje spaudinasi visokios
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka
mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Užsira
šydami “Kataliką” siųski t_ prenumeratą ar
ba laiškus sekančiu antrašu:
JOHN M. TANANEYICZ
3244 So. Morgan St., Chicago, III.
THE LITHUANIAN V.'KKKLY
KATALIKAS
PnbUshed every Thnrsday at Chicago,
Subscriptiou $2.00 per Year
To Europe $3.00 per Year
Advertising Rates on Application
Book and Job Printing in Lithuanian,
Polish, English and all other modern
Languages.
All Commu.iications mušt be addressed:
JOHN M. TANANEYICZ
3244 So. Morgan St., Chicago, M*
Savaitinis Laikraštis Pašvęstas
Lietuvių Katalikų Amerikoje.
No. 35
Chicago, III., 1 d. Rugsėjo (SepteiLber) 1910 m.
ENTERED AS BE00ND-0LA88 MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OPPIOE AT CHICAGO, ILL. UNDER AOT OP MARCH 3, 1899
Metai XII
Politiškos Žinios.
Rusija.
Nesenai praskambėjo laik
raščiuose žinia, kad ketinama
permainyti įstatymai apie at
stovų rinkimus V. Dūmon.
Naują įstatymų sumanymą esą
išdirbę dešinieji taip, kad ren
kant V. Dūmon atstovus pa
gal tų įstatymų, butų išrinkti
tik 8torakišeniai, kurių tarpe
yra daugiausiai dešiniųjų pa
žiūrų žmonės. Tokiuo, mat,
budu manoma užkirsti kelias į
V. Durną demokratams.
Kad niekas negalėtų užpul
dinėti, jog vyriausybė netei
sotu keliu tuos naujuosius
įstatymus gyveniman vykina,
esą sumanyta pravesti tą įsta
tymą per dabartinę V. Durną.
Tuo tikslu dešinieji, su Puriš
kevičium priešakyje, ir krei
pęsis į spalininkus, prašydami
juos padėti pravesti V. Durno
je šį įstatymų sumanymą. Spa
liniukai tečiaus atsisakę nuo
to. Taigi dešinieji dabar susi
tarę su tautininkais ir išvien
stengiasi tą .įstatymų sumany
mą V. Durnoje pravesti. Su
prantamas dalykas, kad vieni
dešinieji, kad ir susidėję su
tautininkais, nieko V. Durno
je nepeš, nes jei tik spalinin
kai bus tam priešingi, balsuo
jant šis įstatymų sumanymas
visos opozicijos ir spalininkų
balsais bus atmestas.
Jei ištikrųjų toksai įstaty
mų sumanymas bus įneštas V.
Dūmon, tai jo likimas dau
giausiai priderės nuo spali
ninku. Pakryps jie į dešinę—
įstatymų sumanymas bus pri
imtas, pakryps į kairę — bus
atmestas.
Kaip jau minėjome, spali
ninkai dabartiniu laiku pasi
priešino tokiam dešiniųjų dar
bui. Bet kas gali žinoti, ką
jie pasakys vėliau. Iš spali
ninku juk visko galima tikė
ties.
Artinasi rinkimai į ketvir
tąją V. Durną. Spalininkai
gali pabūgti, kad nepralaimė
jus rinkimuose. Juk gerą
žmonių ūpo į kairę krypimo
pavyzdį parodė jiems atstovo
nuo Maskvos rinkimas Pleva
kai mirus. Tat ir gali, norė
dami skaitlingai patekti ke
tvirtojon Dūmon, sutikti pra
vesti tokį įstatymų sumanymą,
kad jiems tik patiems negrą
sytų pavojus būti pašalintais
nuo dalyvavimo Dūmos dar
buose. Suprantamas dalykas,
jie galės šį-tą dešiniųjų išdirb
tame sumanyme pataisyti (ta
me klausime dešinieji su spa
lininkais susiderės, kaip jau
ne sykį daugelyje kitų klausi
mų susiderėjo, iš abiejų pusių
po truputį nusileidus), kiek jį
savo naudai pagerinti... ir pri
imti.
Nenorėtumėm tam tikėti,
bet... viskas gali būti. Spali
ninku darbai bent trečioje V.
Durnoje parodė aiškiai, kad
iš jų visko tikėties galima.
Koks-gi ten bus įstatymų
sumanymas apie atstovų rin
kimus V. Dūmon — paklaus
gal nevieoas. Iš dešiniųjų iš
dirbto ir teikiamojo įstatymų
sumanymo nieko gera tikėties
negalima, jei bent tik bloga—
atsakome į tai.
Karo ministerija paskelbė
nesenai indomias žinias apie
tai, kaip yra išsiplėtusi saužu
dystė krriuomenėje, oficierų
ir kareivių tarpe. Taigi 1907
m. oficierų nusižudė 113, arba
2.23 proc.; kareivių — 210,
arba 0.16 proc. Iš 113 nusižu
džiusiųjų oficierų tik 61 prie
žastis žinoma; kiti nusinešė
savo tragedijos paslaptį kar
stan; 13 nusižudė iš neblaivu
mo. Kareivių nusižudė dau
giausia antrais kareiviavimo
metais (1.2 proc.).
Šiomis dienomis grįžo iš Ja
ponijos Vdadivostokan vieti
nės gimnazijos ir Charbino ge
ležink. komercijos mokyklos
mokiniai, kurie buvo nuvykę
Japonijon pasimokyti ir susi
pažinti su tuo indomiu kraštu.
Jie pasakoja, kad juos japo
nai be galo vaišingai ir meiliai
priėmę. Jų pakelėje taisė
jiems garbės vartus, rengė
jiems pagerbti pokylius, rodė
jiems visa, kas tik yra įžymė
tina. Patsai Japonų ciesorius
rūpinosi, kad tuos jaunuosius
svečius patenkinus ir visą jų
priėmimo ruošą pavedė gar
siajam iš japonų rusų karo
generolui Nogi.
Atsidėkodami už apsilan
kymą japonų mokyklų moki
niai žada šį rudenį apsilanky
ti Rusijoje: Tolimuosiuose Ry
tuose, Peterburge, Maskvoje
ir kitur. Tik kaip čia jie bus
priimti ?
Perėjimas iš vieno tikėjimo
kitan, sulyg naujai išleisto
Stolypino įstatymo, leistina
Rusijoje tik šitokių taisyklių
prisilaikant: 1) norintieji pe
reit iš vieno tikėjimo kitan
(stačiatikių tikėjimo tos tai
syklės nepaliečia) turi paduot
apie tai prašymą gubernato
riui be tarpininkavimo ir da
lyvavimo dvasiškių to tikėji
mo, kurį sau prašytojas pasi
renka; 2) permainyti tikėjimą
gali tiktai turį ne mažiau,
kaip 21 metus; 3) prašymai
apmokami gerbo markėmis;
4) pereiti galima į visus tikė
jimus, jei tik nėra jie Rusijo
je draustini.
Vyriausioji kalėjimų valdy
ba išleido savo veikimo apy
skaitą nuo 1905 m. iki sausio
1 d. 1909 metų. Iš tos apyskai
tos matyt visų pirma, kad pa
staraisiais laikais begalo pa
augo kalinių skaičius. Sausio
1 d. 1905 m. visuose Rusijos
kalėjimuose buvo 80.000 žmo
nių; gi sausio 1 d. 1909 m.
buvo jų jau 180.000 žm., va
dinas, priaugo kalinių visu
šimtu tūkstančių. O čia dar
nepriskaityta tie, kurie kalėja
prie policijos bustų, arešto na
muose ir kariuomenės kalėji
Į yhotv> hy Amorieur: Press A
Darbininkų švente-Labor Day. Šiemet toji švente pripuola rugsėjo 5 d., ateinantį panedelį. An*
paveikslo matoma darbininkų tą dieną parodos ir krykštavimai: “Ura Labor Day!”
muose. Toliau indomios dar
ir kaik urios kitos skaitlinės.
Taip antai, iš 180 tūkstančių
kalinių, gydytojų pagalbos
pareikalavo daugiau, kaip
172 000 žm. Užkrečiamųjų li
gų ingavo 63.000 kalinių, ta
me skaičiuje: džiovos—6.156,
sifilio—5.414, škorbuto—2.
417 ir tt.
Iš kalėjimų buvo bandyta
pabėgti 1.371 kartą. Pasikar
ta buvo 327 sykiai; kalinių
riaušių buvo 43.
Belgijos Ir Holandijos
baimei
Senai žinomos Vokietijos
pastangos, kad praplatinus sa
vo galybę Belgijos ir Holan
dijos lėšomis, idant likus ab
soliutišku viešpačiu upės Rei
no ir Šiaurinės juros pakraš
čių. Iš antros pusės, kaip Ho
landija, taip ir Belgija tą joms
gręsiantį pavojų taippat gerai
atjaučia. Delei tos priežasties
narnėtos dvi viespatystės dabar
taigi ir užmano susijungti krū
von, jei matytų sau galutiną
pavojų iš Vokietijos pusės.
Belgija ir Holandija susijun
gus galėtų sutaisyti 400.000
armiją, prieš kurią ir galingo
ji Vokietija tuiėtų nusilenkti.
Belgijos su Holandija su
tarties projektas nepatinka la
bai Vokietijai. Vokiečiai di
plomatai tvirtina, kad Belgi
jai tokia sutartis esanti tuščia,
kadangi jos neutrališkumas
visviena Europos viešpatystė
mis gvarantuojamas. Bet bei
gai su holandais tvirtina, kad
sutartis tą neutrališkumą dar
daugiau padarytų savistoviš
kesniu ir nustumtų šalin viso
kius gręsiančius pavojus. Ir
jei tokia sutartis invyktų, vo
kiečiams labai užkenktų Vi
supirmu jie negalėtų tų abie
jų viešpatysčių praryti, taip
pat jiems tas kenktų busimoje
kovoje su Franci ja.
Vokietija pastaraisiais me
. - . • •
tais padaugino savo gelžke
lius link Belgijos sienų. Poli
tiku taigi pramatyta, kad tie
gelžkeliai tiesiami kariuome
nės gabenimui, jei užgimtų
karas su Francija. Bet jei
Belgija su Holandija padary
tų sutartį, tuokart Vokietijai
ties tais gelžkeliais reikale už
tvertų kelią ir Vokietija atsi
rastų prastame padėjime. Ta
tai ir nestebėtina, kad Berly
nui labai parupo tų dviejų
viešpatysčių artimesnis susi
draugavimas.
Vokietija norėtų visą svietą
užkariauti.
Portugalijoj laukiama
revoliucijos.
Portugalijoj laukiama revo
liucijos. Iš dviejų pusių nori
ma atakuoti valdžia: iš vienos
pusės dvasiškija (taip bent
pranešama depešomis) ruošia
si dabartinę liberališką val
džią sugriauti ir įvesti kare
diktatūrą; iš antros pusės res
publikonų partija ruošiasi i e
voliucijon ir tai aną apšauk
sią per krašto rinkimus, kurie
tomis dienomis turį atsibūti.
Norints valdžia tame daly
ke nepaduoda informacijų, te
čiau visur priruošta atsargu
mas. Karalius Manuelius jau
čiasi pavojuje esąs. Tuo tar
pu tarp republikonų agitacija
platinasi. Policija pas neku
riuos žymesnius republikonus
daro kratas ir atranda daug
ginklų ir amunicijos.
Visiems gerai žinoma, kad
jie tuos ginklus apsčiai gabe
na is Ispanijos.
Valdžia be to Vatikanui
pranešus, kad Vatikano dele
gatas mrgr. Tonti Portugali
joje esąs persona non grata
(negeistinas asmuo).
ReYOliucijoniferiai laimė
jo.
Respublikoj Nicaragua kru
vina revoliucija pasibaigė.
Revoliucijoniėriai andai be
kraujo praliejimo užėmė Ni
caraguos sostainę Managua, o
krašto prezidentas Madriz su
keliais savo tarnais turėjo pa
bėgti, nors jam vistiek neži
dėta keršyti. Krašto preziden
tu tuo tarpu paliko revoliuci
jonierių vadas Estrada. Da
bar dar svarbus klausimas, ar
revoliucijonierių generolai ne
imsią kauties už prezidentūrą.
Jei ne, tai tenai ramybė ilgam
bus užtikrinta.
Apėmus revoliucijonieriams
sostainę, visi politiškieji tuo
jau iš kalėjimų paleista. Sa
koma, jie tenai buvę barbariš
kai kankinami.
Nicaraguoj revoliucija pra
sidėjo pernai lapkrity j. Revo
liucijonieriams daug gelbėjo
Jungtinių Valstybių valdžia,
todėl taigi ir neinstabu, jei
šiandie tuo revoliucijonierių
laimėjimu Wasliingtono poli
tikai-kapitalistai užganėdinti.
Neužilgo ten busią krašto
prezidento rinkimai ir juo re
gis liks Estrada.
Apie Chinų konstituciją.
Iš Pekino pranešama, kad
jaunachinų partija nesenai
Chinų regentui perstatė dvi
peticijas su reikalavimu tuo
jau sušaukti parlamentą. To
se peticijose regentui prižadė
tą pastatyti paminklas, jei jis
išpildysiąs partijos reikalavi
mus, jei jis gi nuo to atsisaky
tų, pagrąsinta jam revoliucija.
Jaunachinų partija tikėjosi,
kad regentas tas peticijas pa
vešiąs “svarstančiam butui”,
kuris tuojau turįs susirinkti.
Tuo tarpu regentas visą tą
reikalą pats išrišęs ir peticijas
atmetęs, o valdžiai insakyta,
kad panašios peticijos regen
tui daugiau nebūtų perstato
mos.
Taigi dabar iš Sanghajaua
rašoma, kad jaunachinai savo
tilo* grąsinimus jau pradeda
pildyti. Jie nutarę net patį
regentą nužudyti. Tonais die
nomis regento rūmuose pame
sta laiškas su grąsinimais ir
peilis. Laiškas turi parašą:
“parlamentariškos lygos sąna
rys”. Regentas jau to vieno
laiško taip labai persigandęs,
kad persikėlęs gyventi vidu
riu miesto. Palei Pekino var
tus sargyba padidinta, o vieš
patystes tarybos namus sau
gojanti kariuomenė. Tarp gy
ventojų užgimus pasibaisėtina
neramybė.
Bulgarija ir Turkija.
Kadangi turkai spaudžia
bulgarus Makedonijoj, šitie
pastarieji ima rengties kovon
su turkais. To visko akivei
zdoj Turkija nusprendžius
Makedonijos bulgarus išgin
kluoti, ty. atimti iš jų viso
kius ginklus. Su tuo nuspren
dimu bulgarai nesutinka ir
būriais traukia savo kraštan,
į Bulgariją. Iš to gema nauji
Bulgarijos su Turkija ermy
deriai. Bulgarijos laikraščiai
gyvai užsiima tais Makedoni
jos atsitikimais ir verčia savo
valdžią energiškiau tais daly
kais užsiimti. Bulgarijos vi
durinių dalykų ministeris an
dai iškeliavęs į Makedonijos
pasienį, kad tenai sutvarkius
pabėgėlius iš Makedonijos ir
apstačius sieną sargyba. Bul
garijos pasiuntinys Turkijoje
apie bulgarų bėgimą iš Make
donijos Bulgarijon pranešęs
Konstantinopolio valdžiai ir
pasakęs, kad to viso priežasti
mi yra ginklų atiminėjimas.
Turkijos valdžia to savo nu
sprendimo nenori atšaukti ir
mažai paiso į bulgarų judėji
mą ir grąsinimus.
Iš Viso Pasaulio.
Šiais metais Rusijoje chole
ra susirgo 113.000 asmenų ir
jų beveik pueė pasimirė. Epi
demija savu keliu platinasi.
*
Vokietijos kaizeris andai
pats pašventęs savo naujus rū
mus Poznaniuje, kas lenkams
labai nepatiko. Mat, nors tuo
budu norima Poznanius suvo
kietinti.
*
Ryme Ameiikos kolegijos
rektorius, mgr. Thomas Ken
nedy, regis, liksiąs kardinolu
in Curia ir gyvensiąs Ryme.
Tas dalykas įvyksiąs sekan
čiame popežiaus konsistoriuje.
*
Tomis dienomis mieste
Montreal, Kanadoj, atsibus
eucharistiškas kongresas, ku
rian iš visų kraštų keliauja
delegatai. Popežiaus pasiunti
niu yra kardinolas Vanutelli.
*
Amerikos _ ambasadorius
Viennoje andai Austrijos val
džiai pataręs mėsą gabenti iš
Jungtinių Amerikos Valsty
bių, nes busią mėsa daug pi
gesnė, nei partraukiama tokia
iš Argentinos.
Genevoj numirė tarptautiš
kos organizacijos Raudonojo
Kryžiaus prezidentas, Gusta
vas Moynier. Jis buvęs prezi
dentu nuo 1863 m. nuo tos or
ganizacijos uždėjimo pradžios.
Turėjęs 84 metus.
*
Vokietijos sosto inpėdinis
rengiasi keliauti į Indijas.
Pirmiau buvo apskelbta, kad
jis pakeliui aplankysiąs ir
Jungt. Amer. Valstybes, bet
dabar tasai užmanymas atšau
kiama. Tuo dar geriau.
*
Londone trumpu laiku atsi
busianti dr. Crippeno byla už
jo žmonos nužudymą. Visi
tam tikslui dokumentai jau
priruošta. Galutinai dr. Crip
pen bus ginamas, kad jo žmo
na mirusi nuo operacijos.
Nekuriose Norvegijos apy
gardose siaučia neapsakoma
sausuma. Kaikur išdžiuvę šu
liniai ir vanduo reikia gaben
ti iš toli. Bet šiemet tenai už
derėjimai esą neprasčiausi,
nors mažai lietaus butą.
Toledos arclvyskuf??^TW^I
panijos primas, kardinolas A
quirre, atvirai stojęs priešakyj!
dvasiškijos, kuri dabar ka
riauja su Ispanijos valdžia.
Kardinolas suteikęs savo pa
laiminimą visiems tiems, ku
rie kariausią su dabartine val
džia.
*
Rusijos valdžia užsakius
vienoj Francijos dirbtuvėj ka
nuoles ir amuniciją už pusan
tro milijono dolerių. Nekurie
Rusijos Durnos atstovai už tai
ant valdžios labai inirtę, ka
dangi Dūma nutarius tą užsa
kymą atlikti Rusijos dirbtu
vėse.
*
Kadangi Austrijoj labai
pabrangus mėsa, tat valdžia
panaikinus muitą nuo atgabe
namos mėsos iš Argentinos,
Rumunijos ir Serbijos. Ir
viešpatystės gelžkeliai per tris
mėnesius mėsą gabęs pigiau
nei paprastai. Tuo budu nori
ma liaudį prišerti ir paskui
vėl marinti.
*
Japonijoj andai pasmerkta
miriop keturi anarchistai, ku
rie rengėsi pasikėsinti su bom
bomis ant mikados ir miuiste
rių. Susekta bombų labarato
rija. Apie tą suokalbį tik da
bar po viskam patirta, kadan
gi Japonijos dienraščiams apie
tai rašyti buvo uždrausta.
*
Franci joj arklienos naudo
jimas nuolatos auga. Viename
Paryžiuje randasi į 600 arklių
mėsinyčių ir tai tose miesto
dalyse, kutiose gyveua vieni
darbininkai. Jie taigi arklie
ną ir valgo. Visoj Franci joj
metais suvalgoma 200.000 ar
klių. Sakoma, arkliena jra
pigi mėsa ir skani. Prie kito
kios mėsos darbininkams ne
negalima prieiti, perbrangi.
__ - ■ -. ■ ■ ■■ -i

xml | txt