OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, September 15, 1910, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-09-15/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

dAVAITINIS LAIKKA5TI8 THE LITHUANIAN *V«5EKLY
“KATALIKAS” “KATALIKAS"
Reins kss Ketrergas, Chicago, Jll. Published every Thursday at Chicago, III*
= Subscription $2.00 per Year
Eaina metams: To Europe $3.00 per Year
Amerikoje $2.00 l Uzsien} $3.00 ——
Prenumerata turi butiskalno uzmokBta. Advertising Rates on. tppllcation
-K.taliXo- .p.u.W a"E«5£bPL“”ftiX'!h^ .
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka- Languages
mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Uzsira- ® K * __
“• “ Commujications mu.t bo mbtamod.
JOHN M. TANANEVICZ JOHN M. TANANEVICZ
8244 So. Morgan St., Chicago, 111. 8244 So. Morgan St., Chicago, 111.
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Kataliku Amerikoje.
■»—==——s^—s—-±s=—-ass———————s—————;———.—————h—
No. 37 Chicago, I1U 16 d. Rugsejo (September) 1910 m. Mptai XII
ENTERED AS 8E00ND-0LASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH 3, 1899 111*510,1 All
_:_
Politicos Zinios.
Rusija.
Nelaimingiausia siandie sa
lis yra Rusija. Jinai dreba
pries mirties juod% seselj, —
nezino, kur deties. O mirtis
cholera vaiksgioja po vis% vie
spatyst^ ’r ponauja. Jinai po
nia 47 gubernijose ir 6 ap
skriciuose. O kas dar gali at
speti, kur ji prasimanys atsi
lankyti? Juk ji Rusijoj vies
patauja — kas gali jai keliq
pastoti ?
Baisumas, is kurio negali
ma issigelbeti, apem$s yra
Rusijos liaudj. Juk j vien$
savaitQ — nuo liepos lid. lig
17 — susirgo j 15.244 zmones.
Tokios paduodamos zinios, o
istikrujij atsitikimij, kurie j
spaud% nepateko, turi dar bu
ti nemazas kaupas virs to.
Skaitoma, jog iki Siam laikui
nuo choleros pradzios sirgo j
120 tukstanciu zmoniu.
Daug eerga, daug mirsta.
Kai-kur cholera su savimi pa
8iima pus^ eerganciiy'ij, kitur
daugiau puses, o buna, kad is
100 apsirgusin i, kapus nueina
90. Lig liepos 17 d. is 57.620
susirgusiij mire 25.564 zmo
nes. Kaukaze, Kubaniaus ap
skrityj, kaip tik pradejo cia
sirgti, cholera pagulde virs 12
tukstanciq zmoniij, is kuriq
daugiau 6 tukstanciai mire.
K% turi jausti zmones, tarp
kuriq vaikscioja cholera, sun
ku ir persistatyti. Sirdis zmo
nems kraujais liejas, visur jau
tiama pavojus, b&isus, sunkus.
O valdzia nesnaudzia: ji vi
siems lygiai rusti, sykiu cho
lerai ir kitokioms ligoms. Jei
kas netaip, is policijos kance
liarijq siunciami insakymai:
“nubaust!’’, “j kalejim% paso
dint!” §tai Odesos gradona
dalninkas marui pastoja keliq,
pasiemQS j rankas biurokraty
snipq jrankj. Kad maru ap
sirgusiq neslepty, duosi^s po
10 rublit} tiems, kas nurody
siqa, kur yra ligoniai. Snipq
skyriaus priemone! Tycioji
mqsis is zmoniu!
Prie Rusijos liaudies skurdo
valdzia dar krauna tamsq, ku
ri% pamokslq pavidale j zmo
nes skleidzia jvairiausiq rqsiq
juodasimciai.
Indoraiq prakalb% yra Ca
rycine pasakgs Jeromonachas
Iliodoras, garsus Rusijos po
pas-juodasimtis. Uz t$j$ pra
kalbq valdzia jam nieko nesa
ko, lyginai tyli ir popq vy*
riausybe. Taip kalbej^s gar
Susie popas:
“Siais metais rusq zem§ vi
suos kraituos apnykus yra
baisi liga. Isnaujo beveik vi
suose rusq valstybes miestuo*
se vaikscioja Dievo siqstasis
mirties aniuolas ir be gailes
cio ganubija zmones. Kiek
krito ir kiek zmoniq dar kris
nuo sio aniuolo kardo tik Vie*
gpaciui yra zinoma. Kuomet
baigsis Dievo rustybe? Ar
susimils ir pasigailes nuside
jusiqjq, ar visuB iszudys? To
mes nezinora.
Mylimieji broliai ir seserjs!
Jqs maaote, kad cholera tai
miVtn
VAN! MAN i
ANQWALTER
WELLMAN
a
Cionai perstatoma Melvin Vaniman ir Walter Wellman. Sis pa
starasis su kitais penkiais vyrais mano leisties milZinisku orlaiviu
“America” kelionen is Amerikos } Europe per Atlantiko vandenynq.
Matyt, esama jo labai dr^saus.
mi^s kuno nesvarumo vaisius?
Taip mokytieji mano. Mok
slas insako dabot, kad buty
svarus kunas, butas, drabuziai.
Mokytieji stengias rnijs gyve
nim% nuvalyti nuo purvip Bet
tatai, broliai ir seseris, mazai
tegelbsti, kadangi cholera —
nuo paties Dievo... Mokytieji
sako, kad cholera atsiranda
zmoguje is vibrijono, tokio
mazo, kurio nematyt net j pa
didinamjgjj stiklq,. Ir todel mo
kytieji mano gelbeties cystai
laikydami kunq, drabuzius.
Tai netiesa. Cia vibrijonai
nieko nereiskia, nors tikrai
nei as, nei ji^s, nei kas kitas
negali zinoti, is ko kjla sioji
liga, kadangi tatai yra paslep
ta znu gaus protui...”
Taip kalba popas Iliodoras,
tamsos vibrijonas.
Uztaigi, kas sejama, tas
piaunama. Atvykusius pagal
bon daktarus zmones tankiai
issiveja, choleros barakus is
griauja. Is baisumo zmones
tiki didziausiems niekams ir
atsideda ant Dievo stebuklq.
Pav. Kubaniaus valstieciai
nueiunte Ekaterinodaro vy
riausybei prasymq, kad jiems
nesiqstq. nuo choleros ginti
daktarq, jie zin% gerq “cudau
n%” maldel§ pakalbet. Kitur
vel beda verciama ant gimna
zistq, kad jie suliniusnuodijq;
Simferopolio apyliukese mi
nia primususi vienq grekq,
buk sisai uznuodij^s jurq.
Savoms spekoms valdzia ne
instengia Rusijos zmonems u
zirati balso, bet nuo savo re
akcijos politikos neatsitrau
kia, kad ir visoje viespatyste
je siaucia cholera. Po senovei
ji laikos, kad patjs zmones
nieko negaletq veikti, dagi
nedrjstq nuo mirties ginties
savo isgalem be policijos glo
bos.
KunigaikSdio kelione.
Chinq kunigaikstis Tsai
Hsun su Chinq karo laivyno
keliais valdininkais sito me
nesio 16 dien4 pribuvQs j San
Francisco ir Jungtinese Val
stybese viesesiqs tris savaites.
Jis norjs Amerikos karo lai
vyne ir administracijoje istirti
santikius. Tie atstovai perziu
resiq ypatingai dokus ir kas
anuose randasi. Jie surinksiq
informacijas, pagal kuriq bu
tq galima ir Chinams padirb
dinti didelis karo laivynas.
Atstovai pirmiausiai is San
Francisco nukeliausiq Wa
shiogtonan, o tik paskui nu
kaksiq j didziulius dokus, kur
dirbama laivai.
Is Amerikos jie au tuo pa
diu tikslu nukeliausi% j Japo
nij$. Mat, pereitais metais
Chinn valdzia sutaiaius puikq
karo laivynui program^. Ta
tai dabar norima, idant tasai
laivynas butq pauasus euro
piskiems. Pirmiausiai Chinq
laivynas susidesiqs is trijq ea
kadrq, o paskui laipsniskai
busies didinamas.
FrieS chin us.
Kaip zinoma, Korea arba
Chosen randasi Japonijos ran
kose. Visupirmu savotoj nau
joj provincijoj valdzia islei
dziuai dekretij, kad evetimze
miama darbiuinkams Chosen
bus leista gyventi tik per Ja
ponijos valdzioa tarn tikrq
zinybq, kitaip-gi be Japonijos
zinioa nei vienas darbininkaa
tenai negali gyventi.
Tasai padavadijimas labiau
siai atkreipta pries chinus,
kuriq didelis skaitlius Chosen
kasyk’ose dirba.
Regis chinq valdzia uz tai
japonams atsimokes tuo paciu,
liepdama iasikraustyti japo
name ir koreonams is Man
dziurijos. Tik klausimas, ar
bus galima papusfci pries vejq.
Milziniskas lokautas.
Anglijoje laivq statymo
varstotq aavininkq sqjuuga
andai savo grasinimui uzgana
padare ir apsauke visoj An
glijoj katilq darbininkq loka
utq. Beveik 50.000 amatninkq
delei to neteko uzsiemimo.
Tuos neautikimus pirmiau -
siai pagimdg straiku nitinin
kai varstotuose Walter Com
pany. Darbdaviai tvirtina,
kad tasai atraikas nera teisin
gas ir kad darbininkai tycia
lanzq sutartis su darbdaviais.
Darbdaviai taigi nusprende,
kad straikuojanciq nitininkq
tol nepriimsiq j darbus, kol
katilioriai uztikrjsiq, jog su
tartjs su darbini*.kais neikuo
met ateityj nebus pertraukia
mos be svarbiq priezasciq.
Darbininkams jsp sia arba
vergija arba badas.
Sukilimas Filipinuose.
Provincijos Ilocos Norte
buv§8 gubernatorius Simeon
Mandac andai, noredamas pa
sprusti is teisybes rankq, su
keliomis desimtimis savo sali
ninkipmaistininkq pabeg^s j
kalnus. Tuos maistininkus
jis suorganizav^s ant greitqjq,
idant but galima sukelti revo
liucija pries Jungtines Arne
rikos Valstybes.
Mandac buvo isvytas ame
nkoniskais konstabeliais is
miesto Solano, turincio 6.000
gyventojij. Is ten jisai su sa
viskiais pabeg^s \ kalnus ir
dabar laukiama, ar ameriko
niski konstabeliai jj kur nors
sugaus gyv$, ar uzmus.
Toksai ant sail) atsitikimas
senai buv§s ir amerikonai ma
no netrukus uzvesti savotiskq
tvarkq.
Mandac buvo isrinktas gu
bernatorium pereitq, sausj, bet
paskui atstatytas nuo vietos,
nukankinus jam vien$ filipi
nietj.
Respublikoj Nicaragua
ramu.
Sitoj neramioj respublikoj
siandie viskas aprimo, paemus
revoliucijonieriams virsip Val
diskos kariuomeues likuciai
vienur isvaikyta arba suimta
su speka, kitur gi patjs karei
viai pasidav§, nes buvo ap
skelbta prokSemacija, kad pa
sidavusieji grazumu nebus
baudziami.
Nesenai revoliucijonieriq
vadas, generolas Estrado ape
me respublikos valdym%. Sis
naujas liglaikinis prezidentas
visais labai es%s mylimas. Is
visq krasto pusiq keliauja pi
liedii^ delegacijos pas Estradq
su pasveikinimais. Granados
gyventojai paaui ojqpreziden
tui aukso liauiq vainik$. Ka
Puikininkas Theodore Roosevelt. Sitas jo paveikslas nesenai
nutrauktas sale miesto Utica, N. Y., kuomet jis jodinej^s su savo svai
niu Douglas Robinson.
dangi Eatrado isleido is kale
jimii visus politiskuosius, ta
tai prie jo prisirisimas dar la
biau pasididin§s.
Siais laikais Eatrado atsi
sauk^s | visus Amerikos kapi
talistus, kad sitie Nicaragua
kraste pakeltq pramon§ ir vi
sokiq prekyb$ atgaiviutq.
Blogai bus nicaraguenams,
kuomet tenai insiicraustys mu
siskiai trustai.
Rusijos seni geismai.
Berlyno diplomatija su visu
uzsitikejimu kalbasi, kad iio
mis dienomis Rusijos caras su
sitik^s su Vokietijos kaizeriu
ir turej^s pasikalbeti apie sa
vo naujus uzemimq geismus.
Carui norisi nupirkti is Sveci
jos vienas neuzs-dantis Rusi
jos uostas ir aplinkui gaValae
zemes. Jei kartais Svecija to
pageidaujamo uosto nenoretq
grazumu parduoti, Rusija, zi
nomas dalykas, parodytq jai
ginkluotus dantis. Teciautam
dalykui reikia pritarimo is
puses Vokietijos ir is dalies
Anglijos, nes kitaip negalima
but kesiuties ant svetimosios
nuosavybes.
Siandie Rusijos caras susi
taik$s Tolimuose Rytuoee su
Japonija ir paskiau pajung$s
savo jungan Suomijq, noretq
kur kitur pasiieskoti sau lai
mikio, bet kadangi paciatu
vienam tas negalima atsiekti,
prasoma pritarimo, o gal net
ir pagalbos.
Berlyno diplomatai isreis
kia savo nuomong, kad caras
su tuo reikalu perdaug skubi
nasi, juo labiau, kad Suomija
dar taip neapeimalsinus, kaip
jam padiam tas isrodo. Ar
neinkis kur uodegos!^
Persijos sacho rumuose su
straikavg visi tarnai, reika
laudami sau ismokejimo uzsi
vilkusios mokesties.
*
Londone tomis dienomis pa
aimire garsus dailininkas tep
liorius William Holman Hunt.
Gimgs 1827 metais ir ilgokg
laikg sirguliavgs.
*
Nesenai Brukselio viaasvie
tinej parodoj antrukart uzgi
mgs gaisras maainq skyriuje,
bet greitai ant vietos uzslopin
tas ir nepadargs jokiq nuosto
liq. Nelaimingoji toji paroda.
JL
Miestan Mexico pranesama,
kad pabeggs is Nicaragua pre
zidentas Madriz keliaujqs
Mexikan,kur norjs apsigyven
ti ir kaipo advokatas imties uz
praktikos. Regis Nicaraguoj
jo turfy daug prazuta.
#
Virsiausias Rymo teismas
galutinai patvirtino Vatikano
teises, kad pastarasisnesiklau
8^8 Italijos valdzios galjs par
davineti Vatikane esancius vi
sokius dailes darbus. Pirmiau
tokj pardavinejimq Italijos
parlamentas norejo uzginti,
bet pataike, kaip zirniais j sie
n§.
*
Pasklydus gandui, kad
Francija lapkricio gale ture
sianti savo armijoje 75 laksty
tuvus, Vokietijos valdzia la
bai nusistebejus ir net patjs
soc.ijalistai savo organe “Vor
waerts” pataria valdziai kuo
greiciausiai taisyti daugiausiai
lakstytuvip
*
Popez'us Pi jus X isleid$s
paliepimjj visai katalikq dva
siskijai, kuriuoju prisako vy
skupams ir vyresniems kuni
gams, taippat kolegijij. rekto
riams, idant jauuuomenei, be
simokinanciai dvasiskose in
staigose, butvj uzdrausta Bkai
tyti antikatalikiskus laikras
cius ir papiktinancius rastus.
*
Reggio (Italijoj) andai nak
Sia papildyta baiei piktadary
be. Nuzudyta policijantas
Ropolin, jo zmona ir seSetas
vaikip Ropolin su savo seimy
na nesenai sugrjz^s is Ameri
kos ir tenai ant jo gyvasties
trumpu laiku kesintasi kelis
sykius. Kaltinama “juodoji
ranka” ir kelios desimtjs as
memj jau arestuota.
*
Turkestano general guber
natoriua nesenai pranee^s Pe
terburgo ceutraliskai valdziai,
kad tenai pasimir^s Chivos
chanas, Mohaxned Rachim Ba
hadur. Gim§9 1845 metais.
Chivos valdytoju palik^s mi
rusiojo trecias sunus, Asfen
dier. Chivos krastas randasi
Turkestane, o Turhestanq lai
ko savo globoje Rusija.
*
Caras viesi Vokietijos zeme
je. Is Berlyno pranesama, kad
j Friedbergo rumus, kur caras
apsigy ven^s, andai du rusu re
voliuci jonieriu norejusiu priei
ti su blogaisiais tikslais. Revo
liucijonieriu turejusiu oficienj
uniformas. Antroji sargyba
juodu suemus. Noreta nuzu
dyti Rusijos valdovas. Regis
tai bus tycia isgalvota zinia.
*
7 d. rugsejo Londone prasi
dejus byla daktaro H. Crip
peno, apskijsto uz nuzudym^
savo zmonos Belles Elmore.
Jo mylimg merging prokura
torius paliuosav^s nuo apkal
tinimo, bet jai prisieis liudyti
pries daktar%. Jei ji sudes
pries jj tikrus liudijimus, tuo
kart gal paliks laisva, priesin
gai gi ir pati podraug bus kal
tin am a. Specijalistai tuo tarpu
teisme patvirtin^, kad lavone
atrasta nuodai. Tatai zmona
pirmiau nunuodinta, opaskiau
sukapota.
*
Vokietijos jureivijos archi
tektai siais laikais uzimti pa
rengimu naujo karo laivo ma
zo tipo, kuris, pagal “Vor
waerts” informacijq, busies
paskirtas naikinti didziausius
karo laivus, kurie dabar visur
dirbami. Naujasis laivas bu
sies lengvai apginkluotas ir
labai greitas. Busies panasus
senobiniam monitorui. Ilgio
turesi^s 280 ped^, plofiio 46,
auksSio 192 ir is vandens bu
sies iSsikisqs tik 59 colius.
Prisiejus reikalui galesiqs
plaukti valandoje 27 mazgus.
Jo sienti nebusig galima pra
musti. Panasus laivas, sakoma,
ir Anglijoje taisomas.

xml | txt