OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, September 29, 1910, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-09-29/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

■ , -
• •
AAVAITINIS LAIKRASTIS TBOB LITHUANIAN W5EKLY
“KATAUIKAS" "KATALI KAS”
Ifelna ku Ketvergas, Chicago, >11. Published every Thursday at Chicago, 111*
_ -- . = Subscription $2.00 per Year
a i, • meU“ST*. . To Europe $3.00 per Year
Amenkoje $2.00 J UzsienJ $3.00 —
Prenumerata turi but iskalno uzmoketa. Advertising Bates on Application
“Kataliko” spaustuveje spaudinasi visokios gook and ^Lithuanian, -
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka- Polish, English and all other modern
mas labaijmikiai, greitai ir pigiai. Uzsira- Languages. _
tew;'^.1gS>'i.,£.1.£”°“er'‘W - All Commujications must be •ad**.*
JOHN M. TANANEYICZ JOHN M. TANANEVICZ
C244 So. Morgan St., Chicago, 111. 3244 So. Morgan St., Chicago, I1L -
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Kataliku Amerikoje.
No. 39 Chicago, 111., 29 d. Rugsejo (Septemt. Di 1910 m. - Mpfai TIT
ENTERED AS SEOOND-OLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT OHI-, AGO, ILL. UNDER AOT OF MARCH 3, 1899 UlClal ■**■-*•*
smmmamB■—1^——■————r:>^»—»n—^——————mMi—
Politiskos Zinios.
Rusfja.
Kiekviena diena vis smar
kiau ima siausti pietvj Rusijoj
cholera, taip kad pavojus gre
sia milijonams gyventojip
Laukiama tq laikq, kuomet
vis% viespatyst^ apsiaus tasai
baisus maras. Pavojus nuola
tos eina didyn, kadangi visur
atjauciama kuodidziausioji
daktarii etoka. Pati valdzia
persilpna sutureti epidemijos
besiplatinim$, o kas link jos
iSnaikinimo nera nei kalbos.
IS visij gubernijvj plaukianti
Peterburgan skundai ant sto
kos daktarij, vaistq. ir perpil
dytij serganciais ligonbuciip
“Nieko pas mus nera, yra
tiktai cholera, su kuriaja tu
rime kariauti plikomis ranko
mis-’ — taip rasoma laikrastyj
“S. Peterburg. Viedomosti”.
Be to paduodama skaitlines,
kurios parodo vis§ svies^, ko
kie ten viespatauja santikiai.
Pagal valdiskqjn s^skaitij
nuo balandzio 1 mos dienos
S. m. Archangelsko gub. buta
"*-«f tuSCiij daktarij vie-!
ti£, o Aetrachantfaus 6, Eliza
vetpolsko 8 ir daugybeje kitip
po 5. Charkovo universiteto
rektorius dienrasciuose ap
skelb^s vie$ eil§ miestij ir ze
mietijq prasymij. prisivjsti dak
tarus. Kiti universitetai em^
siuntineti j cholera apimtas
apylinkes vyresnius medicinos
studentus, bet ir sitij. nera pa
kaktinai, nes is visij pusiij
daktarq reikalaujama.
Delei daktarij. globos sto
kos, cholera nekuriuose ap
skriSiuose pasibaisetinu budu
ima gyventojus smaugti. Kai
me Staro-Michailovsk, Ekate
rinoslavo gubernijoj, mirusiq
lavonai nepalaidoti kelias sa
vaites gulej§ namuose arba
laukuose. Nekuriuose kai
muose ismir^ cielos Seimynos.
Ekaterinoslavo gub. viename
paviete ant keliq kaimi|buv§8
tik vienas feldSeris. Neture
j$8 jis su savirni net nei kar
boliaus.
Nekuriose vietose valstie
diai atsiijstus daktarus tiesiok
persekioja. Pav. Ekaterino
slavo gubernijos biure gauta
vieno valsfiiaus nutarimas, kad
jam nereikalinga daktaras,
kadangi burtininkai savaip
mok% cholerq, naikinti. Kai
me Nikolajevka valstieciai
susirink^ prie vaito namq ir
pareikalavQ prasalinti is kai
mo daktarq, nes sis, jq nuo
mone, tik platings cholera.
Novogorode vienas vaisiq par
davejas nuzud^s daktarq, kuo
met tasai jo papuvusius vai
aius aplaist^s karbolium.
Valdiskai pranesta, kad
cholera persikelus ir j Azijos
Rusijq.
Apskaitoma, kad numirta
ztnoniq maziausiai pusantro
iitnto tukstancii].
Nuo 1—7 rugsejo nuteista
nuSudyti 4 zmones. Nubausta
net 7 laikrasciai uz 1.400 rub.
Naujai dideanea kratoa ir are
atai buvo Vologdoj, Kygoj,
Maakvoj, Varsavoj ir kt. Vil
niuj arestuotaa buv. intendan
taa generolaa (xogencevae. Pe
terburge buvo krata soc.-de
mokratij Dumoa at8tovij bute.
Nieko jtariamo nerado. Nu
bauata po 800—200 rub. gr.
Pliateria, 2 kunigai ir dar po
ra ponq uz ataiaakymq nuimti
lenkiakas buk tautiakaa velu
vaa, kurioa buvo pastatytoa
baznycioje vyakupo eutikimui.
Nubauatieji gali uz kiekvieoQ
100 rub., jei nori, po 1 meneej
atsedeti. Snimtaa Ceikinea
(Svencionij ap.) klebonaa kun.
Ign. Saparaa uz prieavaldiako
ir abelnai “priesrusisko ap
svietimo” agitacij^. Minske
viena8 kunigaa nuteiata uzmo
keti 24 rub. uz priemim% ka
taliki| tikejiman nepilnametes
pravoalave8. Lodziuj uzdeng
ta baptiatq dvaaiakoji eemina
rija. Mogileve uzdengta len
kxj prieglauda, o Sledleco gb.
vel du ukio rateliai uzdeugta.
I.Sixnmija Jjz.dr9.ust5.jveiti vi
aokie ginklai, apart medzio
kliuixj sautuvq (pirmiau tenai
liuosai viaokiua ginklua gale
davo pardavineti). Tik viena
zinele kiek linkameane — tai
Tomske leista atidengti aug
ateaniuoaiua moterxj kursua.
Chinai nusimeta kasas.
New Yorke yra viena mies
to dalis, kurioje apsigyven^
vieni chinai. 17 d. rugsejo ten
chinai apvaikscioj§ eavo even
ts, pavadintq, menulio pilna
ciu. Per ta9 iskilroybes jzy
mesni chinai pirkliai nusikir
p§ eavo kasas ir tokiuo budu
uzmet§ sen^ paprotj, kuriuo
mi biaurejosi ir biaurisi kiek
vienas europenas.
Kuomet nesenai New Yor
ke viesej^s Chinij kunigaik
stis Tsai Tao, New Yorko chi
nij pirkliq delegacija patarius
jam, idant chinij kareiviai ns
nesiotij kasij ir redytip! euro
piskai. Kunigaiksciui toksai
patarimas patik^e, delegacijos
nuomon§ pagyr^s ir to patvir
tinimui pats viesai eavo kas$
nukirp^s, iseirengdamas atgal
j Europe. Mat, jie keliav^s
per eviet$, kad akiliau istyrue
visij krastij kariuomenes orga
nizacijas.
Kunigaikstia sugrjzga Peki
nan, net paciai valdziai pata
r^8 panaikinti arinijoje kaaaa
ir uz t% aavo patarim$ apture
j^a regento did j prielankumq,.
Tatai, regis, trumpu laiku
Chinuoae paairodyB regento
paliepimaB viaietna kareiviama
nuaikirpti kasa8, ty. nuaimeati
ta8 kiauliakae uodegaitea, ku
rioa biaurina zmogip.
New Yorko pirkliai ir ki
tiema pazangesniem8 chinama
pataria tai padaryti.
Mikado gyvastis pavojuje.
Mie8te Tokyo andai milzi
niak% inapudj pagimdgs dien
rastis ‘‘Hochi Shimbum”, pra
CARDINAL
WANNUTmt
1 MORGAN J. O'BR/ml
Perstatoma'fev. Patriko katedra m. New Yorke.jK® spaliij 5, 7 dienomis bus konsekruota, ka
dangi ant jos uEkrautos skolos Siemet visos ismoketos|. Prie tos ka d s gyvena arcivyskupas Farley. !s
kilmybeje dalyvausig. pope^iaus legatas is Eucharisti&ko Kongreso, ka. dinolas Vanutelli ir Irlandijos pri
mas, kardinolas Logue. §v. Patriko katedra didele, jon telpa daugiau 15 tukstanciij 2moniy.
neadamaa apie susekim^ suo
kalbio ant mikado, ciesoriaus
Mutauhito, gyvastiea. Suokal
bininkai buv§ viai japonai.
Tai pirmasis Japonijos iatori
joj atsitikima8, kad savi pa
valdiniai darytq. suokalbiua
priesai savo valdov$; paaike
ainimaB ant ciesoriaus gyvas
ties buv§a 1897 metaia, bet tai
buv§a darbaa ne auokalbinin
ku, tik beprocio.
Japonijos dienraatis prane
§a, kad viai suokalbininkai
jau es$ kalejime. Jie buai%
patraukti apecijaliakan teis
man ir regia pasmerkti mi
riop. Suokalbia padaryta nu
zudyti mikad%, kuomet jia
lankyai^a karo mokykl$ aalep
mieato. Tiktai laimingam ap
linkybiq auaibegimui reikia
dekoti, kad suokalbia suaekta
ir mikado lagelbeta.
Valdzia apie t$ vis% reikal$
tylinti; Vienna tiktai dienraa
tie “Hochi Shimbum” pajudi
n§s t§ dalyk$, nepaiaydamas
nei cenzuro8, kadangi taa gar
Binti buvo uzdrausta. 2inota
ligaiol, kad daug aameni| are
atuota, teciau nepatirta kokia
me reikale. Suokalbj padar§
aocijaliatai.
Panamos perkasas.
Panamos perkasas, nepai
aant Europoa nekuriij vieapa
tyaciq ueuzaiganedinimq, apie
k$ minime sitam “Kataliko”
numeryj aavo “Patemijimuo
ae”, bus apginkluotas i§ viai}
puaiq. Jungt. Amer. Valety
bin prezidentaa Taft, kaip pa
ataraisiais laikaia patirta, pa
tars sekanciam kongreaui, ku
ria auairinka gruodyj, paakirti
pirmiauaiai nora por% milijonq
dolerin Panamoa perkaao in
zengtiniam apginklavimui.
Be to kas metai busiq statoma
po du milzinisku karo laivu.
Juk reikalinga keli milzinis
ki laivynai, kaip ant vieno,
taip ir ant kito vandenyno ir
prie savo kolionijq.
Karo komisija Panaraos
perkaso apginklavimo s^lygas
istyrus ant vietos ir nuspren
dzius, kad perkaso fortifika
cijoms prisieisiq, isleisti ma
ziausiai $14.000.0<k). Zinoma,
nereikes tie pinigisi susyk is
kloti, bet dalimis, laipsniskai.
>■
Pieti} Afrikos Valstybes.
Pietiaes Afrikos Valstybese
andaibuv§ parlair entan riaki
mai. Tautiaiakai, kurie par
lameate atatovavo boerus, pa
staraisiais riakimais visiskai
pralaimeje. Naujame parla
meate jie turesi% meak% savo
balsq didnmq.
Apart miaisteriq pirmiaia
ko Botba, du miaisteriu tau
A*
tiaiaku riakimais summits..
Uaistai, kurie atstovanja au
gliskus ir kasyklq reikalus,
tais riakimais parody turj zy
mias jegas. Miestuose ypac
laimej$ uaistai.
Pasklyd§s garsas, kad pre
mieras geaerolas Botha tq ria
kimq rezultatu taip susirupi
a$s, kad regis pasitraukuas
auo vald vietes. Pastarieji i. - -
kimai boerus labai daug 'fd
skriaud^ ir jq deviza: “Af|5*
ka afrikoaams” likus tusli|L
obalsiu. . *
_? 1
Chlni} torturos. * '
Rusijos laikrastis “Birzevi
ja Vied.” aeseaai i§ Harbiao
praaese ziniq, kurioje apraso
ms chiaq torturos ir vieao
chuaguzo nuzudymas, kurj
Chinq policija suemua ir pa
smerkua miriop uz dalyvavi
m% viename medziq aandelio
plesime.
Nelaimingaa kalinya tortu
ruota per istiaas desimts nak
tq, istraukiant is jo ispazini
mus, ne tikrua, bet tokius, ko
kie reikaliugi Chinq valdinin
kams. Pagaliau bndelis suris
tam nukirt^a galvq. Kirt§a
japonisku kalaviju penkiais
uzaimojimaia.
Paaibiauretiniaueiaa to nu
zudymo epilogaa buv§s taa,
kuomet vienaa tam tikrai pa
skirtas chinas kareivia nuzu
dytam perskriod^s krutin§,
isem^s dar virpanciq sirdj ir
viaq akyveizdoj aued^a. Ir mi
nia is dziaugamo tiktai atau
gua.
Niekur kitur panaSiai nepa
aielgiama.
Nereikalauja Rulovo
i?davimo.
Boe*one, Maas, pirm keliq
ir neain arestuota nekoksai
Rvsijos revoliucijonierius Ru
lo'. Jis kaltinamas uz isplesi
mt- Tiflise vezimo, kuriuomi
gao uta is raennicos (pinigq
dirf uves) | krasq, rusikki ban
yT p-i. Ispradzi^s jo arestavi
li ./Russos va.1^ zia mane pas
Ameriko? vr .zi% pareikalau
ti jo isdav'mo, bet galutinai
Peterburge nuspr^sta tas rei
kalas mesti ulin.
Uzuot to i^kalavimo, Ru
sijos valdzia 'avo konsuliui
Bostone paliepr Rulovq ant
vietos patraukti iviliskan tei
araan ir 6U sito pt ^alba is jo
pareikalauti 14binknotq po
(500 rubliij sugr^zi imo, ka
eangi jis tuos bankmtus turjs
prie sav§8, ar gal jar. es$s a
nuos isleid^g. Tie banknotai
turi rasties Amerikoj, kadan
gi buta trijq a sitikimq, kad
iieiviai kelis is jo gautus ban
knotus pasiuntg j eavo tevyn§.
| ^lITisoPasanUor|
Peterburgo gildijos laikras
tis raso, kad Vokietijos is
Dievo malones kaizeris lap
krityj aplankysi^s car$ Peter -
burge.
*
Choleros epidemija Italijoj
vel smarkiau emus siausti, o
juk nesenai manvta, kad ji
prazuvus. Dabar daug dau
giau zmoniij susergama ir mir
stama.
*
Keli isvyti i§ Portugalijos
jezuitai andai vel j Aldea
Ponte sugrjz§, bet valdzia
juos’vel i uzsienj isvarius. Sa
koma, jie sugrjz^ ir isvert§
vienuclyno duris, kurias val
dzia buvus uzdarius.
*
Francijos karo ministeris,
generolas Brim, andai apskel
b^s, kad aviatoriai, kurie em^
dalyvum% pastaruose armijos
manebruose, busiq, uz tai spe
cijaliskai apdovanoti. Gausi$
ordenus ir medalius...
*
_Turkijcs valdziiL. i.^fjidzius
edikt$ isnaikinti Kons'tantino
polyj vi8us sunis, kuriij ran
dasi pilnos gatves. Kadangi
turkij. tikyba draudzia juos
musti, tatai sunes gaudomi ir
gabenami ant tuscios salutes,
kur visi badum nudvesiq.
*
Persijos sostainej Teherane
numir^s Persijos sosto regen
tas Azad ul-Mulk, kuris val
d§s krast% vieton jaunamedio
sacho Ahmed Mirzos, turincio
tik 13 metip Mirgs regentas
seniau buv§s Persijos svieti
mo ministeriu ir dabartinio
sacho mokytojum.
*
Vokietijos socijalisty kon-1
vencijoje Magdebutye buta
baisiausiq ermyderiq, neklau
syta Det savo “tevo” Bebelio
perspejimq ir regis jq organi
zacija, turinti j 3 milijonus
sqnariq, sueiskaldys j viena
kitai priesingas kuopas.
*
Maskvoj policija sukonfis
kavus dvi milziniekos jegos
bombas. .Podraug arestuota
12 anarchistq. Kituose mies
tuose taippat nuziuromi asme
njs areStuojama. Anarchistai
turejg svokalbj, bet §io tik •
slag ne: artas.
*
Nesenai Australijos miestan
Melbourne gauta zinia, kad
Anglijos garlaivis “Carnavon
Boy”, plaukiantis is Liverpool
i Sydney, palei King Island
susidauzQS ir nugrimzd^s. Is
gelbeta kapitanas ir 17 jurei
viq, o 15 jureiviq su valtimi
prazuvQ.
*
Pietq Ispanijoj andai siau
cius smarki vetra su lietumi ir
perkunijomis. Daug nuoeto
liq padaryta vinynuose ir aly
vq darzuose. Keli kaimai van
deniu pasemta 6 pedomis auk
scio. Barcelonoj tramvajij ju
dejimas sulaikytas, o apylin
kese pasemta namai ir neku
rios baznycios. ^
*
IsJeruzalem Londonan pra
nesama, kad ant Alyvij kalno,
kur Kristus meldesi ir kur J is
buvo suimtas, archeologai at*
kas§ vienos senobines bazny
cios griuvesius. Baznycia pa
einanti is 330 mety imjsij eros.
*
Paryziuje vienuoliai redem
ptoristai andai pasaukta teis
man issiteisinti, bufc jie savo
isrist^ zokonq isnaujo paslap- i
cia organizuoj§. Policija su J
konfiskavus jq nekuriuos do-1
kumentus, pagal kurii^ aniel
ir traukiami teisman. 1
*
Portugalijoj laukiama ko
kiq tai nepaprastq laikq, lau
kiama revoliucijos. Valdzia
patyrus apie tuos slaptus ju
dejimus, per dienrastj visus
pereergejus, jog visokie mai
atai busi% ugnim apmalsinti.
Neeenai susekta antivaldiskas
suokalbis ir viena bombq dir
btuve. Visame kraste in vesta
astri cenzura.
• Itaujoa karaliaus Viktoro
Emanueliaus Rymo uzemimo
1870 metais metines sukaktu
ves andai apvaiksciota, kaip
paprastai, prie Porta Pia, Ry
me. Miesto burmistras Nathan
savo kalba kritikav^s popezi
j%, bet ant rytojaus katalikij
presa jam smarkiai atkirtus.
Nathan yra zydas ir masonas,
gim§s Anglijoj.
TV
Tarp §vecijc,8 kareiviq vi
same kraste imta metyti pam
fletai antgalviu: “Ar nori ge
ruoju mokyties zmonit} zudy
mol”, kuriais kalbinama ka
reiviai isstoti is armijos ir su
kelti maistus. Ant painflety
pasiras^s socijalisti} komitetas.
Daug rusi} agenti} lando su
tais pamfletais tarp kareiviq.
Svecijos valdzia prisake tuos
agentus gaudyti.
ft
Italijos valdzia lig gyvam
kaului uzgauta zinia, buk Au
stnjos valdzia besinaudojanti
oralaiviais,kad nutraukus nuo
Italijos tvirtovii} plenus. Is
Bornio gauta zinia, jog tenai
matyta vienas Austrijos ora
laivis, skrajojantis ant pasie
nii} tvirtovii}, kuris regis apy
linKQ fotografav^s. Italijos
valdzia tame dalyke pradejus
tardymus.
#
Paryziuje p'rasidejus pirmo
ji tarptautiska konferencija
bedarbes reikale. Konferenci
jq atidar§s buv$s Francijos
premieras Burgeris. Norima
mokslisku budu israsti bedar
bes priezastjs ir surasti tos be
darbes uzbegimui bud%. No
rima isdirbti metoda, kad dar
bas buti} ismainoma tarp mie
stq. ir kaimq, ir tarp krastip
Ir Amerikos atstovai kongre
se im% dalyvum^ ir var$ dis
kusijas.

xml | txt