OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, October 06, 1910, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-10-06/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

■i ■ r. • n ——^ THE LITHUANIAN Tf 5EKLT
dAVAITINIS LAIKRASTIS Sc » ■ a a
•‘U' ATA I IKAQm K\A I ALlrtAO^
^ *“ * Published every Thursday at Chicago, 1U*
Iietna has Ketvergas, Chisago, JU« Subscription $2.00 per Year
Kaina me tarns: To Europe $3.00per Year
l Amerikoje $2.00 l Uzsienj $3.00 Advertising Bates on .tpplleatlon
Prenumerata turi butiikalno uzmoketa. Bookan^ Job Printing in Lithuanian,
__ , ... „ —:— . Polish, English and all other modem
“Kataliko” spaustuveje spaudmasi visokios
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka- °u ™ ‘ ________
gSifa^SXlSSLSf^ All OommUiiic.tions must b.
ba laiskus sekanciu antrasu: JOHN M. TANANEVICZ
JOHN M. TANANEVICZ 8244 So.Morgan St., Chicago, IlL
8244 So. Morgan St., Chicago, I1L I —
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Kataliku Amerikoje.]
4.0 Chicago, 111., 6 d.Spalio (October) 1910m.
a U* ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH d, _
Politiskos Zinios.
Rusija.
Du vokieciu keliauninku,
gyvenusiu Sibyre ir t§. kras
t§ skersai ir isilgai apke
liavusiu, nesenai sugrjzusiu
Berlynan ir papasakojusiu,
kaip Sibyre siandie gyvena
istremtasis is Rusijos Lo
puchin, buv§s Peterburgo
policijos virsininkas. Dau
gel metij Lopuchin buvo in
tekmingiausias zmogus Ru
sijoje. Jis buvo numyleta
sis teisme, istikimasis kabi
nete ir numyletasis Peter
burgo draugijoje. Kuomet
pasieke savo populeriskumo
patj aukstg,, staiga jisai is
duota, kaipo caro klastinin
kas, pavarytas is valdvietes
ir pasmerktas istremti Si
bvran. Buvo pasakojama,
kad jis organizav§s suokal
bius pries carg,, idant pas
kui, kaipo policijos virsinin
kui, tuos suokalbius viesai
susekus ir pasipuosus gar
Im^^^^^kac^jis carui gy
kaltas taippat uz
^ffuKTtfsTlt,^ „6,mahs±Aimus.
Abudu vokieciu kaliau
ninku atrado Lopuching,
gyvenantj Danilovkoj, ma
zame kaime, 500 mylip toli
nuo artimiausios gelezinke
lio stoties, j kurig galima
dasigauti tik vezimu, kas
uzima 17 dienp sunkios,
tusciais laukais keliones.
Buv§s policijos virsininkas
seniau gyveno Peterburge
puikiuose rumuose, dabar
gyvengs mazoj medinej tro
belej, susidedancioj is ketu
rip kambarip, blogai ap
sviestp, be pakaktinos ven
tiliacijos ir perprastai pa
taisytoj, kad joje butp silta
uzejus Sibyro baisiems sal
ciams. Lopuchin esgs nu
puol§s dvasioje, silpnas, ne
laimingas. Viename tp sa
vo kambarip patais§s skai
tyklg ir ant sienos pakabi
n§s poperg spauzdintomis
didelemis raidemis: Buk ta
vo valia!
Beveik visi Danilovkos
gyventojai yra politiskais
istremtaisiais ir Lopuchin
tarpe anp turfs privilegijas,
kadangi pro vinci j os guber
natorius, kuomet aplankgs
istremtuosius, paduodgs
jam rankg.
Gal Lopuchin ir tarp is
tremtpjp imsigs varyti pro
vokatoriaus darbus, jei gu
bernatorius yra jam toksai
nuolankus.
Gerai tokiems zmonip bu
deliams uz perdidelg caro
malong.
Cholera Neapolyj.
Kuomet Italijoje panai
kinta cenzura kas link cho
leros besiplatinimo, iseita
eiksten stebetimj apie t§,
epidemijg, smulkmenp, ypac
mieste Neapolyj. Ant gat
vip numirta keliolikos as
meny, o gyventojus apemus
tokia baime, kad policijai
su didziausiaja sunkenybe
pasisekus padaryti tvarka.
Audai pasklydgs gandas,
kad 100.000 zymesniij Nea
poliaus gyventojij pabeg§ is
miesto. Kasdiena suserga
keli desetkai asmemj ir dau
gumas jij rnirsta. Daugiau
sia cholera siaucia nesva
riuose priemiesciuose Nea
poliaus: Yicaria ir Mercato.
Londonan pranesama, kad
Neapoliaus uostas, valdziai
prisakius, uzdaryta ir dabar
ten laivai nei neinleidziami
nei isleidziami. Emigran
tams taigi pasididin§s var
gas. Uosto saugojanti ka
riuomene ir tarn tikri sar
gybos laivai.
Yaldzia ligsiol choleros
siautima turejus sugniau
zus, kol laikrastija netekus
kantrybes ir nesulauzius
cenzuros, kadangi toksai
padejimas pasidare pavo
jingas viso miesto gyvento
jams. Susirgg cholera tuo
jaus gabenami ant Nisada
saiaites, lu. pustaivta spe
cijaliski ligonbuciai. Aos
to kunigaikstis su savo zmo
na tuojau sugrjzgs j Neapo
liu, kur narsiai em§s orga
nizuoti pagalba.
Karo paslapties atidengi
mas.
Paskutine Yokietijos so
cialistic kongreso sesija
mieste Magdeburg buvus
nepaprastai sensacijine ir
valdziai padarysianti dide
lius nuostolius, ypac tarp
lojalisku ligsiol jai minivi
darbininky.
♦ J socialistic rankas pa
puole svarbus karo doku
mentas, butent Monasteryj
stovincio 7-to armijos kor
puso komendanto, generolo
von Bissing, priesakas, ku
riame isdestyta armijos mo
bilizacija ir sutaisyta ple
nas, kaip uzpuolus darbi
ninki; minias, jei butij ki
lusios riauses ten 1908 me
tais.
Kaipo pirmasis darbinin
kij riausiij sulauzymo bu
das turejo but apgarsinta
sudrutintoji apsauga, o pas
kui socijalistij laikrastija
turejus but pavergta. Visi
socijalistij partijos agitato
riai ir vadovai turejg but
arestuojami, neziurint net
to, kad ju nekurie butij ir
parlamento atstovais. Tuo
dokmnentu liepiama, atsiti
kus reikalui, pasinaudoti
ginklais ir paskiau sutei
kiama oficierams plenas
vietij ir atakavimo budas.
Socijalistij organas “Vor
waerst ’ ’ delei to labai astriai
pries valdzig, atsisiepgs, ka
dangi toksai komendanto
priesakas sulauzo jstaty
mus, gvarantuojamus kons
titucija.
Stebetini dalykai isvelka
mi eiksten.
i RUSSIAN |
\D£LidA7/0m
W COL.WM.
XCAWSAJm*
Washingtone tomis dienomis atsibuna tarptautiskas kalejim^ valdytojij (virsininkij) kprigresas. Ant
vaizdo perstatoma aukstai Is Rusijos trjs atstovai. Viduryj perstatoma kalejirno vidurys, apaCioj kaliniy
sunkieji darbai. Kaliniai matoma dirbanti driiuose rubuose.
Straikieriij riauses Berlyne.
Berlyno priemiestyj Mo
abite andai kruvinai susi
remta straikuojanciij angle
kasiu su policija. Per ke
lias naktis ant gatviij grum
tasi, suzeista is abiejp pusiu
daugiau simto asmemj, te
ciau policija gavus virsu ir
visfj priemiestj valdzia ap
saukus patekusiu \ policijos
rankas. Vieng, vakarsj ten
atkakgs policijos virsinin
kas Jagov, teciau jis imta
metyti is visij pusiu kuo tik
papuole ir jo automobilius
kotik nesutruskinta. Tuo
kart virsininkas liepgs savo
pavaldiniams sauti \ inirtu
sias ant gatviij darbininku
minias. Zinoma, suviij ne
sigaileta ir nekuriam laikui
darbininkai apraminta, bet
kaip ilgai, nezinia, nes tarp
darbininkij socijalistij agita
cijos verdancios.
Valdzia tij riausiij atkar
tojimui turinti parengus ka
riuomeng. Kaizeris siais lai
kais viesjs Austrijoje ir jam
riausiij begis kas valandg,
buvo pranesta.
Graikijos tautos susirinki
mo atidarymas.
Graikijos sostainej Ate
nuose karalius atidare tau
tos susirinkimg, prakalba,
kuriaja pasake, kad sgly
gos, akyyeizdoj kurip tau
ta sutiko ant nusprendimo,
uzgirto parlamentu vasario
18 d. 8. m. prirodo, jog visa
tauta troksta palaikyti
konstitucijg,. Istikima toms
taisyklems tauta su tuo su
tiko, idant butij perziureti
tiktai tie konstitucijos
skirsniai, kurie uepalyti
jstatymisku reikalij. Su tuo
tikslu tauta pakviesta is
rinkti dvejopij pasiuntiniu
skaitliij.
“Sveikinu jus visa sirdi
mi — pasake karalius — juo
labiaus, kad ramybe, su
kuriaja atsibuvo rinkimai,
liudija apie Graikijos tau
tos politiskij subrendiing.
Turite istirti labai sunki§
uzduotj, teciau esu persitik
rings, kad jei imsites jos su
visu savo narsumu, kaip to
reikalauja uzduotes sunke
nvbe, tai pergalesite viskij
ir savo tiksbj atsieksite.”
Karaliaus kalba karstai
priimta.
Sukilimai Makedonijoj.
Yisoj Makedonijoj —
lfaip raso Bulgarijos laik
rasciai — organizuojasi
iauji pasikeleliij skyriai.
Bulgarijoje-gi laisvanoriai
taippat ruosiasi kovon. Ne
senai jie mieste Sofijoj tu
rej§ didelj susirinkimiy
Arti Kocansk 20 bulganj
maistininkij kovoj§ su tri
mis turkii kariuomenes
kompanijomis, kurios sten
gesi bulgarus apsupti. Bul
garams teeiau pasisekg per
turkii kareiviij. eiles prasi
musti ir pasprusti, palie
kant savo 4 draugus uz
mustais.
Sofij os “ Dnevnik ’ ’ pra
nesa, kad kariuomenes val
dzia Plevne suemus du Tur
kijos oficieru, kurie pribu
ve ten is Makedonijos ir,
persireng? civiliskai, vaiks
cioj§ aplink tvirtoves.
Taigi ant Balkamj pusia
salio vis nesitikima tuojau
sulaukti ramybe.
Revoliucijos judejimai Chi
nuose.
Is Pekino gaunama zinia,
kad Chinuose rengiama re
voliucija, kuri$ nori issauk
ti badmiriaujanti vargdie
niai gyventojai. iSjmet ne
kuriose provincijose neuz
derejus ryziams, kas yra
svarbiausiu valgio produk
tu Chinuose, bedinesnieji
gyventojai badauja ir jp
daugumas serga bado sil
tinemis.
Tamsesni chinai t§ rykst§
priskaito “svetimiems vel
niams”, kaip abelnai sve
timzemiai vadinama, tatai
nereikia abejoti, kad alka
ni gyventojai uzpuls ant
europenvi ir jij misijij. Is
antrosios puses -tuos varg
dienius gundo tautininkai,
kurie skelbia gars$: “Chi
nai chinams! ’ ’
Amerikos valdzia \ pavo
jingesnes vietas zada pa
sipsti karo laivus ir kariuo
men§.
iA^V%A»VVVWVVWVVWWS/yVWl>»VVW
IS Viso Pasaulio.
Mieste Londone isrinkta
naujas lordas-majoras. Juo
paliko sir Thomas Vesey
Strang. Gim§s 1857 me
tais, o ved§s 1900 m.
*
Is Rymo pranesama, kad
popeziaus konsistorius at
sibuskts lapkrityj. Busig
paskirta daug naujij kardi
naliy
*
Paryziaus “Matin” pra
nesa, kad liglaikinis Rusi
jos uzsienio dalyku minis
teris Izvolski paskirtas am
basadorium Francijon, vie
ton mirusio ambasadoriaus
Nelidovo.
*
Bavarijos miestelyj Obe
rammergau Jezaus kanciu
perstatymai siame sezone
jau pertraukta. Is tij. per
statymij gryno pelno aptu
reta 400.000 markiii.
*
Vengrijoj tomis dienomis
nusauta ten garsus zmogzu
dis Vitalis, kurio gvvento
jai labai bijojosi. £andar
mai ji viename misjjjej .su
jrifeg? ir pagulde. m
r
Vokietijoj pasimirgs gar
sus aviatorius Flacham, ku
ris su savo biplanu 150 pe
dij kritgs ir mirtinai susi
zeid§s. Mirtis turi ger§
piutj tarp aviatoriii.
*
Is Buenos Ayres Pary
ziun gauta zinia, kad gar
sus bevielinio telegrafo is
radejas Marconi, keliauda
mas garlaiviu i Italijjy su
sirg§s ir labai daug abejo
jama apie jo gyvasty
*
Rusija su Japonija pada
rius naujg sutartj, labai
keistg, Tolimuose Rytuose.
Abipusiskomis spekoniis bu
sig ginklu raminami gyven
tojai, kurie delei savo neuz
ganedinimo keltu ten riau
ses pries vieug arba kitg
valdzig. Keista!
*
Kadangi Ispauijos valdzia
kariauja su kataliku dvasis
kija, karaliene nasle Marc
Kristina nusprendzius vi
siskai apleisti Ispanijg ir
apsigyventi Austrijoj. Ji
labai uoli Yatikano politi
kos salininke, tatai jai ne
patinka dabartinis valdzios
pasielgimas.
*
Ispanijos kataliki; parti
jos komitetas aplaikgs po
peziaus Pijaus X komuni
kat^, kuriuom partijai lei
dziama paskirtoj dienoj at
laikyti Misias po grynu
dangumi ir padaryti de
monstracijas pries dabarti
nio kabineto pasielgimus.
Komunikate esama ir pope
ziaus palaiminimo.
*
Is Francijos Jungtinese
Amerikos Yalstybese nese
nai gauta privatiskos zi
1 nios, idant \ Amerika apsi
saugotg choleros ir
lengvai neleistg savo
tan atkeliaujancii} is Itali
jos emigrant!}, kadangi dau
gumas itali}, kad isvengus
choleros, nesdinasi \ Ameri
kg.
*
Londone koronero teis
mas po ilgg tardymg dr.
Crippen atidave galutinai'
kriminaliskan teisman, nes
atrastas kaltu savo zmonos
nuzudyme. Kas link jo my
limosios, merginos Le Ne
ve, teismas dar neisdav^s
savo nusprendimo. Byla
prasidesianti spalig 18 d.
*
Miestan Montreal, Kana
doj, is britisku Indiji} pra
nesta, kad tenai kas valan
da laukiama uzgimsiancios
revoliucijos pries Anglijos
valdzig. Indiji} tautininkai
reikalaujanti republikonis
kos valdzios formos ir, kuo
met jiems tas busig atsaky
ta, imsig i rankas ginklus.
*
Cholera is Persijos jau
persikelus Turkijon ir Aus
trijon. Vengrijoj emus jau
siausti is teisybes. Val
dzios kaip^je
kitS* sten^asi
daujamg viesnig isvyti. Ge
riau butg padary ta, kad jos
Rusijos biurokratus istrem
tg is Europos, nes is jg
priezasties cholera visur
ima siausti.
Is Madrido katalikiski
laikrasciai raso, kad Ispa
nijos dabartiniame kabinete
uzgim§ nesutikimai ir kad
dabartinis premieras Cana
lejas turesi^s is savo vald
vietes pasitraukti. Korte
zij susirinkimas prasidesisj,s
lapkr. 3 d. ir tuokart busig,
pareikalailta jo pasitrauki
mas. Sakoma. jo viet§ uz
imsi^s dabartinis buto ats
tovij piimininkas, grafas
Romanones.
*
(larsusis aviatorius Cha
vez, peruvenas, kuris nese
nai perleke Alpu kalnus, o
paskui su lektuvu nukrit§s
susizeide, kelinton dienon
pasimire, kadangi apart nu
lauztij kojij dar ir sirdis bu
vo issokns is savo vietos.
Laidotuves atsibuvusios Do
modossola, Italijoje. Bu
vusios labai iskilmingos,
dalyvaujant vienam arci
vyskupui. Paskirti $10,000
bus atiduota jo broliui Jur
giui Chavez. Jam taipppat
busies ismustas aukso me
dalius jo brolio atminciai.
PORTUGALIJOJE REVO
LIUCIJA!
Rugsejo 4 dieng, Paryziun
ir Londonan gauta bevieli
niu telegrafu depesa is Por
tugalijos, kad tenai uzgimus
revoliucija. Revoliucijonie
riij pusen stojo armija ir
laivynas. Karalius Manuel
esg,s revoliucijonier
kose. Lizbone karal
mai subombarduoti.

xml | txt