OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, October 06, 1910, Image 4

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-10-06/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for 4

S a vaitmis iLalendorms
Spalis 1910 m.
6 k. Brunono vysk.
7 p. Morkaus.
8 s. Brigitos naSles.
9 N. Dionizo kank.
10 p. Prancigkaus Borg.
11 u. Gereono.
12 s. Maksimilijono.
T“ Hi!
Fwwwwwitwmiw
F Seiniskis “Saltinis” Ame
i rikos lietuviij reikalus su
[ pranta kaip luokis lektu
■ yus, o vienok tankiai myli
tuos dalykus savaip kaman
tineti. Anais metais tas
pats “Saltinis” nepamirso
patemyti ir apie naujai is
rinktg, Jungtinese Amerikos
Valstybese prezidentq, Taf
t$. Indejo taigi laikrastin
pulkininko Roosevelto pa
veikslg,, o apaciojepazymejo,
kad tai esgs Taft, “stam
bus” vyrukas. Stai vel sa
vo 35 numeriu skelbia, kad
“Katalikas” pilnas saliumj.
apskelbimij, todel ir nedy
vai, kad girtuoklybe tarp
Amerikos lietuviij. platinasi.
Pats-gi “Saltinis” savo su
terst\L plunksny. nemato.
Jam, mat, leista garsinti vi
sokiij firmij vynai, konja
kai ir kitokie svaiginanti
geralai. Mat, “Saltinis”
tuos geralus garsina tik
“ponams”, nes prasciokams
konjakai neprieinami. O
“ponams” leidziama tais
geralais naudoties, by sodie
tis nematytij_ butij jam
papiktinimas.... apsaugok,
Dieve, ingautij platesnes
paziuras ir laisvesn? mintj
■us”. "
Tas pat “Saltinis” sie
met keliais savo numeriais
sukele ir tarp Amerikos lie
tuviy kataliky truksmy, net
tokj papiktinimy, kokio gal
dar ligsiol nepadare nei vie
nas lietuviy katalikiskas
laikrastis, isemus kiba
“2vaigzd§”, kur skelbiama
“siphiliai”, “triperiai”, vi
sokie lyciy nusilpnejimai ir
t. p. slaptingos ligos. “Sal
tinis” butent savo skiltysna
inskiepino apgarsinimy “zy
mios veisles driganty, prie
kurio leidziama paskirtomis
valandomis paprastos ku
meles_” Nesubrendus
jaunuomene gasli ant tokiy
rasty. 0 juk “ Saltinis ’ ’ ka
talikiskas laikrastis, kai ka
da aname matosi net teolo
giski isvedziojimai. “Salti
niui” mat leista piktinti lie
tuviai, o ant kity laikrasciy
uzsipuolama uz paprastuo
sius ir nekaltus “saliuny”
apgarsinimus. “Saltinis”
gal nemate amerikonisku
laikrasciy su apgarsinimais,
jei apie tuos dalykus taip
karstai uzsipuola ant “Ka
taliko”. Vienok jam reik
atleisti uz nezinojimy Ame
rikos santikiy, bet ameriko
niskam “Draugui” jokiuo
budu neatleistina uz jo par
tizaniskus epitetus ir savy
meily.
* -X
*
“Draugas” savo senobi
niu budu primeta “Katali
kui” nekatalikyst?. — As
vienas katalikas! As vienas
Dievo akyveizdoj doriau
^rias! — tai “Draugo” re
H^toriaus obalsis. Kaip
Sis , taip ir “JJrau
zsipuola uz “saliu
“pikniku” apgarsi
|Mat, salilnais “pla
nikais “neleidziama” lietu
viai sumos ir pamoksly. ne
deldieniais klausyti. Ar
kartais “Draugas” neuzsi
manys nedeldieniais sustab
dyti yisame kraste trauki
nius, tramvajus, garlaivius,
dirbtuves ir kitk§,! Juk
tai krasto suredymas ir
tvarka vis-gi dalimis pane
si \ organizacijij tvarkg,.
Anais metais per S. L. R.
K. A. seimEL Clevelande su
vaziav§ kunigai nei yienas
nedrjso Misiij laikyti, apart
vieno dziakono kun. M.
Kraucuno. Nekurie tran
kesi per naktis ir rytme
ciais po viesbucius, uzmez
dami savo sventas pride
rystes. Tij tarpe buvo ir
dabartinis “Draugo” re
daktorius. Be abejones jis
pasakys, kad taip elgtasi
katalikiskai, bet kad kitas
laikrastis spausdina nekal
tus juokus, skelbia apgar
sinimus — tai tas viskas
nekatalikiska ir neestetis
ka, net nepadoru, o mes pri
dursime, kad dar net ne
smagu ir pavydu.
* *
Kad atsiekus savo tiks
\§, prie kurio verziasi,
“Draugas” pasireng§s ir
penkt§jj Dievo prisakymg,
perzengti. Jam nera nuo
demes kitus bumoti, isva
dinti krokodiliais ir kito
kiais tvariniais savo arty
mus. O vienok tasai pats
“Draugo” vedejas kas mie
las nedeldienis drjsta skelb
ti zmonems artymo meil§,
pats-gi esti pilnas kersto.
Kad palaikius ilgiau savo
autoritetg, lietuvni katali
kxj organizacijoje, inkalba
sveikiems lig§, drumscia
vandenjykad pel
simeskeriojus.
uzgina kitiems kataliko
vard§, nors pats tuo vardu
besinaudodamas taukus ant
sprando augina nieko ne
veikiant ir nesidarbuojant
lietuvip darbininkp labui.
“Draugo” redaktoriui ver
tety. nors tyleti, jei neran
dama kitokhj faktp, prie
singxj katalikystei, kai tik
saliunij, ar tai piknikxj. ap
garsinimai. Prideretxj at
minti, kad jei ne tie ‘nedori’
piknikxj ar tai saliunxj ap
garsinimai, tai ir jam pa
ciam prisieitxj. kraustyties
kur j Afrikos tyrynus.
Sapienti sat!
* *
*
“Saule” is Mahanoyaus
pranesa, kad tenaitine lie
tuvip baznycia norima uz
daryti, jei parapijonjs ne
klausysio arcivyskupo ir
neatsisakysio seimininkauti
savo parapijoje. Andai mi
neton parapijon apsilank§s
monsignoras Heinan, atsto
vaudamas arcivyskupo, ir
praplatin§s tarp parapijo
mj laisko, kuriame tarp kit
ko pagrasinta jiems pir
miausiai baznycios uzdary
mu. Laiske isgiriama kun.
Pautienius, o pagalios sa
koma:
“Dabar mano, geri zmo
nes, klausykite savo gero
kunigo. Jis jums velija
gero ir darbuosis jusi| la
bui. Jis nuo jijs reikalau
ja, idant Baznycios jstaty
mai biitii pildomi.
‘ ‘ Priesingame atsitikime,
jei’ parapijonjs neklausys
savo gero arcivyskupo, ku
rj as perstatau, busiu pri
verstas uzdaryti jusp baz
nycio, o jps pertat neteksi
te kunigo patamavim^ kol
nepasiduosite.
“Idant garasis Dievas
nuo jijs prasalintp tokio ne
iaiffifi-Jusu parapijoj, duo
du jums laiko apsvarstymui
lig spaliij 1 d. s. m.
Komentarijij. nereikia jo
kiij.
* *
*
“Vien. Liet.” pranesa,
kad Waterbury, Conn, za
dama uzdeti naujas lietu
viij bepartyviskas laikrastis
“Aidas”. Leidejais bu
sianti kokia tai bendrove.
Laikrastj redysi^s bene p.
Lukosius, buv§s Valparaiso
ir Muskegono mokyklij stu
dentas (?). Be to ten pat
pranesama, kad ir Chicago
je iseisi^s koksai lietuvis
kas “zumalas”, o p. Palta
navicius zad^s leisti laik
rastj moterims, kuris isei
si§,s Worcester, Mass.
GELBEKIME AMERIKOS
LIETUVIUS NUO ISTAU
TeJIMO.
Kad lietuviij jaunuomene
Amerikoje gimus yra istau
tejus — to niekas negali uz
ginti. Tas isteisybes reikia
mums labai apgailestauti.
Cia gim§ lietuviij vaikai ne
moka savo tevij kalbos. Ne
zino lietuviij garsios praei
ties, tat negarbina nei kal
bos ir nemyli savo tevynes.
O juk tij vaikij bociai ne sy
kj uz savo tevyng kraujg, lie
jo ir savas galvas guide.
Grumesi su priesais kaip
kokie liutai. Tuo tarpu
Amerikoje gim§ lietuviij
vaikai to visko nezino. Pa
mina savo prigimtg, kalbg,,
o insikabina angliskon
skraisten. Ir jie taip sau
laikysis, jei mes vyresnieji
ir jij tevai nesistengsime jij
is svetimtauciij bangij is
traukti.
O k§ jau turetumem be
sakyti apie musij vaikij vai
kus! Kiekvienas gerai ga
lime suprasti, jog jie lietu
viai jau nebus ir lietuviij
kalbos nemokes. Jau da
bartinej kartoj is simto gal
tik keli moka lietuviij kal
b§, o kiti visi jau prazuv§.
Tatai nera abejones, kad
praejus simtui metij Ameri
koje lietuviij kalba tures
pranykti. Yieni ateiviai ne
sugebes jos palaikyti, nes
tuokart, rasi, ir lietuviij
ateivija sumazes.
Tij visk§ apm^stant rei
kia graudziomis asaromis
apsilieti_
Imkime mes atidzion
Amerikoj gimusius musy
vaikus. J ky jie yra pana
sys? Nei jie lietuviai, nei
anglai, nei kas kitas. Auga
taip sau, kaip ir kiti vaikai.
Tevas per dieny dienas
dirbdamas neistengia juos
ismokinti savo prigimtosios
kalbos ir pobudziy, o mo
tinoms tankiausiai ir-gi tas
nerupi, neturint prigulincio
apsvietimo. Angliskose vie
sose mokyklose lietu
viy vaikai amerikoni
zuojami. Tokiuo bu
du musy vaikeliai istaute
ja ir pagaliau paaug§, net
nezino, kuomi jie esy.
Taigi ar galima nuo to
kiy vaiky tiketies ko nors
gero ateityj ? Ar tokie vai
kai mus gal suselps mums
esant seniems? Ar paduos
jie mums savo ranky ? Nei
kuomet! 2odziu sakant mes
is jy nieko gero negalime
tiketies. Nei jie bus prak
tikuojanciais katalikais, nei
tautininkais.
Lietuviai tevai Amerikoj e
savo vaikais dziaugiasi, kol
juos peni, o kuomet jie pra
deda patjs sau ant duone
les dirbti, tuokart jau jie
tevus nelaiko tevais. Ret
karciais su savo 1 gimdyto
jaisi gedijasi iseitl ant gat
ves. Mat, tevai ne amei
konai, per prasciokai. Tai
kiausiai paaug§ nuo tev
prasisalina nei nepasiklai
sius.
Raudoja ne vieni tevai ni
tek§ savo sunaus arba di
kreles, bet tasai raudojima
po laikui, tuseias darbas.
Tatai jei mes norime, ka>
mus musij vaikai myleti
gerbtu, kad butij jie katali
kais ir gerais tevinainiaie
turime daugiau rupinties ji
apsvietimu, turime suteife
ti jiems daugiau gryn
mokslo.
Kokiuo budu jie butij ga
lima daugiau apsviesti tan
tos dalykuose %
Atsakymas trumpas: Pri
valome kuogreiciausiai vi
sur steigti lietuviskas mo
kyklas, kuriose musij vai
kai butij mokinami prigim
toj kalboj.
Tik tuokart mes is sav<
vaikvi galesime tiketies vi
soko gero, kuomet jie bu
mokmami sveiku moksln
kuomet jiems bus inkvept;
tevynes meile.
Taigi as siuomi paduodi
uzmanym§, kad mes lietu
viai Amerikoj privalome vi
supirmu inkurti tarn tiksln
tarn tikrcj draugij^, panasi^
“2ibureliui” Lietuvoje. Pa
siziurekime, kiek tai Lie
tuvai gero atnes§s “2ibure
lis”, kiek jis tenai inkurgs
mokyklij! Tai kodel mes,
Amerikos lietuviai, negale
tum sutvert panasios ap
is vie timo draugijos? Ir la
bai galime, tik esame tame
atvejyj apsileidg. Nesiru
piname savo vaikeliij ap
svietimu ir jij ateitimi.
Tevyneje gyvenant mu
sij broliai yra prispausti ca
rizmo letena, o1 vienok jie
toli mus pralenke vaikij ap
svietimu ir dora.
Tatai, broliai lietuviai,
steigkime amerikonisk§
“Ziburelj”, o pamatysime,
kad praejus keliems me
tams, jis atnes mums ir mu
sti tautai labai gausingg,
naud§. As pirmutinis pri
gulesiu prie tokios draugi
jos ir daugumas to nores.
Pirmiausiai tverkime kuo
pas panasiai susivienijimui.
Uzgimus kelioms kuopoms,
issirinksime centro valdybg,,
kuriai ir bus galima leisti
surinktus kuopose pinigus.
Padekim sau, insirasymas
tokion draugijon butij 25c.,
o menesine 15c. Tiek drau
gijos isdan ismokedami, mes
visai nesuvargtumem, bet
jei musij butij tukstanciai
— tat nauda butij tevynes
labui neapsakoma.
Pertat, broliai lietuviai,
nepraleiskite pro ausis ma
no sito uzmanymo be jokio
domumo, tik tuojaus visi
sukruskit \ darby. Turint
mums Amerikoje tokiy
draugijy, visai kitaip mums
klotusi. Pav. mes aukoja
me aukas kokiems nebuk
lietuviy reikalams, bet kur
tos suaukotos aukos dings
ta, nei vienas negalime pa
sakyti (kur siandie lietu
viy Federacijos pinigai?)
Tatai “Ziburelis” gaiety
rinkti aukas visokiems tau
tos reikalams, nes kasierius
buty atsakantis, su uzstatu,
ir jam pavesti pinigus nie
kas nesibijoty, nes aukos
negalety prazuti.
Nusitikiu lietuviskoji vi
suomene ims savo atidzion
ty mano uzmanymy ir ims
tuojau dirbti.
2inome juk gana gerai,
broliai lietuviai, kaip mes
sitame kraste esame visy
paniekinti ir ant kiekvieno
zmganio mekinwi, tamsn
mMmm
\muard I
WM
5e§i aviatoriai rengiasi lekti is Chicagos j New York^.
Paskirta $25,000 dovanij u2 nulekimsj lektuvu is Chicagos j New York. Dovanq. paskyr^ dienra&Siai
“New York Times” ir “Chicago Evening Post”. Pradzia lekimo spaliij 8 dien^, ateinanSioj subatoj i§
Haw home. Reikes pralekti beveik 1.000 mylii^. Ligsiol atsisauke tik sesi aviatoriai, kad pabandXius
laimikio.
nais laikomi. O del ko taip
daroma? Todel, kad kaip
mes patjs, taip ir musij vai
kai tamsybese mirkstame.
Patjs lig gyvos savo galvos
sunkiausius darbus dirba
me ir savo vaikams liepia
me save sekti. Ar-gi ne
butij mums maloniau, jei
musij vaikai liktusi dakta
rais, advokatais, bent ko
kiais valdytojais ir jvairiais
amatininkais. Tuokart sve
timtauciai mus laikytij pa
garboje ir geretusi lietuviij
apsvietimu. Jei-gi mes ne
sirupjsime vaikelip apsvie
timu, visuomet busime ze
minami. Jei mums patiems
nebuvo lemta apsisviesti,
tat nors savo vaikams ne
sigailekime mokslo. Pada
rikime juos laimingais. Tan
kip-tankiausiai bemoksliai
vaikai isaugg savo tevus
niekina, neklauso, apleidzia
senatveje ir tautai zuv§
sveiki.
Ir j Jus, dvasiski vado
vai, siuo rasteliu kreipiuosi,
ir Jiis paraginkite savo pa
rapijose lietuvius tverti vir
sui minetasias kuopas, nes
tai visij prideryste darbuo
ties tautos labui. Siandie
einanti mokslus lietuvip
jaunuomene privalo glaus
tifes visuomet prie svetim
t&ueiij ir trankyties sveti
D0is pakampiais, o mes, lie
twiai nieko neturime. Ar
gl>nereikalinga mums ture
ti nors viena aukstesne mo
kykla Amerikoj? Bet kas
an§, gales kuomet nors in
kurti, jei neturesime tarn
tikslui draugijij. Tatai “2i
burelio” prideryste butp ru
pinties tokiomis mokyklo
mis. Negana to, kad mes
priguledami prie “Zibure
lio” tik moketumem isdan
paskirtas tarn tikras mokes
tis, bet mes galesime rinkti
aukas tarp draugiju ir pa
vieniij zmonip.
Laikas taigi mums tame
atvejyj darbuoties! Tokios
draugijos mes dar neturime
Amerikoje, o kaipo tokia
mums labai reikalinga.
Mums reikalinga mokslas,
apsvietimas!
Su pagarba
__^i^oi^^|^Zieraitis.
SUNKENYBES ANT
PLANET^.
Mokslininkai, nuolatos ty
rinejanti santikius ir s^j un
gas tarpe pasaulio kunij,
retkarciais visokius tuose
dalykuose skelbia isvedimus
ir daleidimus arba taip va
dinamas hipotezas. .
Tatai pastebekime, kiek
zemes vidutiniskas zmogus
butij sunkus ant kitij pla
netij, arba, aiskiau sakant,
kiek jisai svertij.
Yra zinoma, kad viduti
nis zmogus ant zemes sve
ria j 140 svarij.
Kitaip-gi jo sunkenybe
persistatytij ant Marso,
Urano ir k.
Mokslininkai teciau tai
isrado ir stai zmogus 140
svanj ant kitij planetij sver
tij:
Ant menulio tiktai 23 sva
rus.
Ant Marso 53 svarus.
Ant Yenuso 114 svarp.
Ant Merkuro 119 sv.
Ant Neptuno 123 sv.
Ant Urano 127 sv.
Ant Saturno 165 sv.
Ant Jupitero 371 sv.
Ant visij minetii planetij
zemes zmogui butti dar men
ka beda su svarumu, apart
vieno menulio, kur butij
lengvas it “liliputas”. Bet
kokia tai nelaime butij 140
svanj sunkumo zmogui per
sikelus ant saules, ant to
“asanj klonio”. Tenai
zmogelis svertij nei maziau,
nei daugiau tik 3.870 sva
rij!
Jau tik vienq, rankg,, sve
rianei% kokius 300 svarij,
butij sunku pakelti auks
tyn, tai kaip mes ten gale
tumem suvaldyti savo ko
jas, o dar labiaus liezuvj,
turintj zemiskas zmogaus
spekas?
Gal nebutij galima tas pa
daryti.
Ot, gamtos stebuklai!
Tik zingeidu zinoti, ar
kartais tame apskaityme
mokslininkai neklysta?
GARNIO KERgTAS.
Turtingas ukininkas Jo
nas Kornei nekente garniij.
Kart§ bevaiksciojant apie
savo gyvenimg, pamate ant
stogo gamp Ukininkas nu
vijo garni nuo stogo ir uzli
pes ismete kiausinius is liz
do. Kiausiniai susimuse ir
apterse namo sienas. T§, pa
dares ukininkas jautesi uz
ganedint^m^Mgaat
gal nebegrjz.
Praslinko dvi dieni. Gar
dziai pavalggs pietus uki
ninkas prigule ant pievos.
Yasaros saule be pasigaile
jimo kaitino, bet tas jam
nekenke. Per miegjj uki
ninkas isgirdo kokj tai
snypstimg,. Kada pakele
galvjj, pamate salia saves
didel? gyvate, kuri rengesi
sokti ant jo. Pagriebes pa
klode, kurig, jis buvo pasi
ties§s po savim, uzmete ant
gyvates ir uzmuse j$. Ne
tycia pamate ir savo prie
st garni. “Gai, gai!” —
suriko jis ir nuejo link stu
bos. Nespejo ukininkas
nusiramyt, kaip osimas ties
jo stuba priverte nueit pa
ziuret. Stai pasigirdo skam
besis lango ir pamate gar
nio galv$, kuri laike besi
raitancig, drutam snape gy
vate. Garnys paleido is
snapo ir gyvate nusliauze
grindimis. Ukininkas per
sigand§s isbego lauk. Vis%
savait? ukininkas nejo j tfj,
kambarj, kuriame buvo
jmesta gyvate. Pagaliaus
nutare paziuret ir atsoko is
baimes. Kambaryje buvo
pilna gyvaciij. Tada jis pa
sisauke savo kaimynus, ir
visi apsitaise ilgais cebatais
ir pasieme lazdas stojo ko
voti su gyvatem. Pergale
jo, zinoma, zmones, prieg
tam nei vienas nenukentejo.
Bet tasai ukininkas pradejo
bijoties garnnj, kad jaigu
pamato lekiant virs savo
galvos, tai pabala ir prade
da drebeti. Guldamas jis
kiekvieng, naktj uzsidaro vi
sus plysius, kad nei vaba
las nejljstij.
Garnys kaipir suprato,
kad ukininkas bijosi ir dau
giau jj nebaugino, bet ir liz
do nekrove ant jo namij sto
g0- '

xml | txt