Katalikas., November 03, 1910, Image 1

About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

                
j .amrrons ^^SuSniHuswoBEr f
I **KATAU KAS t**KATA LI KAS’'|
j v EMna ku Ketrergas, Chicago, HI, Published erery Thursday at Chicago, HLI
r r- . ■ =3 Subscription $2.00 per Year
t - . Ealna meto“B* , To Europe $3.00 per Year
} Amerikoje $2.00 J UzalenJ $3.00 ~
‘t Prenumerata turi but iikalno uzmokBta. Advertising Bates on Application
' mt i « . .. ~ .. , .. _ Book and Job Printing in Lithuanian,
“Katahko” spanetuvBje spaudinasi visokioe Polish, English and all other modern
1 knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atheka- Taiimnnw W- ...
! mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Ulsira- languages. _____
“Katahkj” siqskit prenumerata ar- All Communications must be addressed:
I ba laiskus sekanciu antrasu:
JOHN M. TANANEVICZ JOHN M. TANANEVICZ
i 8244 So. Morgan St., Chicago, 111. 8244 So. Morgan St., Chicago, IIL
: »-■
-J- —— -■ ■ ! ■■ MPIfc
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Amerikoje.
\T0 I f Chicago, 111., 3 d. Lapkridio (November) 1910 m. MetftiXII
AlVt TT ENTERED AS SECOND-GLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH 3, 1899
Politicos Zinios.
Is Rusijos.
Beveik kasdiena laikras
eiuose buna rasoma apie se
natoriij revizijas, kurios is
kelia eiksten intendantij
darbus ir darbelius, ty. vi
sokias suktybes, o taipgi ir
apie tai, kad vienur ir ki
tur buna intendantai suim
ti ir tt. TJztat dabar pasi
rodo, kad augstesniijjij val-!
dininkij tarpe atsirado net
tokie asmenis, kurie labai
nori, idant ministeriij pir
mininkas tas revizijas apri
buotij ir kad senatorius Ga
rinas (revizoriij visa galva)
butij jkeltas Y. Tarybon,
nes tokiuo budu manoma jis
atitraukti nuo re vizi ju. Vie
nok ministeriij pirmininkas
su taja nuomone nesutinka,
jis yra pries senatoriaus
Garino V. Tarybon jkeliimj
todel, kad, sulyg jo nuo
mones, revizijp darymo ga
dyne dar nepasibaigus. Tik
ministeriij pirmininko prie
sininkai randa, kad revizo
riai perdaug jsikarsciav§ ta
me dalyke, taigi reikia tnoj
apribuoti tq revizijq darbq,
kinds tik valdanciq galyb§
silpninqs ir pazeminqs. Mat,
norima visas intendantij va
gystes paslepti, idant svie
tas nezinotq, ty. idant ne
zinotq kaireji, kq veikia de
sineji.
Taigi dabar premiero
Stolypino tame klausime
padejimas yra truputj pai
nesnis, nei kad ispradzios
biita. Juk senatoriq revi
zijos — tai paties Stolypi
no sumanymas, jis tai liepe
daryti.
Revizijij pasekmes skaito
mos “puikiomis”, bet daly
kas tame, kad revizoriai pe
rejg per tas ribas, kuriij vi
sai nebuvo manoma per
zengti, ir galij gale pasiro
do taip, jog visi apskaity
mai isejo kitaip, liegu rei
ke jo. Taigi kuomet stve
resi prie revizijij darbo, tai
tuomet apskaitymas buvo
paprastas: buvo sumanyta
prirodyti tai, jog valdzia yra
pasirengusi prie valymo
darbo intendantunj jstaigo
se, buvo manyta taipgi pa
traukti keletas desimciij ze
mesniijjij valdininkij, bet ir
taipgi nekuriuos is vyres
niijjij valdininkij — teis
man delei suktybiij papil
dymo. Bet nelaime tik ta
me, kad revizijij darbai kas
kart vis pasididindavo, ty.
ejo platyn ir gilyn. Re vi
zi jos suteike begalo daug
medziagos, o taipgi jos is
kele eiksten daugyb§ liildnu
dalykp. Tie, kurie ispra
dzios buvo pries re vizi j 5, is
naudojo dabar tri dalyku
stovi, ty. augstesnio luomo
asmeujs pradejo kovoti
pries revizijy tolesnj dary
mg.
Bet ministerivi pircninin
kui dabar tas revizijas ne
galima jau sustabdyti. Gal
but, ir jis pats tuo dabar
neuzganedintas, bet nieko
h pope ms x ^
Jo Sv. popiezius Pijus X. I§ Rymo tankiai Washingtona, popie
ziaus pasiuntineai, pranesama, kad Jo §v. esq.s silpnos sveinatos ir
retkrrciais suserg^s. Visokie rupesciai delei katalik^ persekiojimo ne
kuriuose krastuose popie^iui mazina sveikat^.
nepadarysi. O gal but, kad
ir jis butij pripazings gerai
tai, jei revizijij dabar butij
pasiekg tik kelis desetlcus
intendantij, o ne tokiq, dau
gyb§, kaip dabar. Juk vi
sas valdzios apskaityinas
buvo toks, kad pirm rinki
mij ji butij gale jus be bai
mes pasakyti: mes esame
dar§ %visa tai, kas reikia,
piktieji darbai liko nubaus
ti, o gerieji — pergaleti.
Sis iranlcis buvo apsvars
tyta vartoti gyventojij upo
stovio uzganedinimui. Bet
dalykas isaugo taip, kaip
mazas sniego kamuolelis,
kuris, beveliant jj po minks
ta sniego — isauga dideliu
k'amuoliu.
Taigi dabar patjs tij revi
zijij sumanytojai noroms
nenoroms klausia savgs: ar
noretasai gyventojij upo
stovis nera jgytas labai
brangia kaina ? Dalykas
lieka dar painesnis tuom,
kad revizijg sumanytojai
neisgali pavaduoti to, kas
per revizijg iskelta eiksten.
Vienas asmuo, kuris sto
vi arciau prie ministeriij, is
sitare apie tg dalykij stovj
taip: “ Re vizi j os parode tai,
kad valdzia gale jo vagius
surasti, bet kaip \ sitij va
giij vietg teisingus zmones
rasti — to ji negali”.
Apuokai visuomet bijosi
sviesos, o tais apuokais yra
Rusijos valdininkai-vagiliai.
Pereitoj petnycioj Peter
burge prasidejgs ketvirtasis
diimos posedis. Apie tai
tuo tarpu truksta platesniy
zinig.
Portugalijos sunkenybes.
Naujos Portugalijos res
publikos valdzios padejimas
pasidargs is nekurip atzvil
gip apsunkintas. Kariuo
menes pulkai, dalyvavusie
ji revoliucijoje, nekaip pa
sielgianti. Tiesa, jie dar
naujos valdzios klauso, bet
non naudoties ivairiomis
privilegijomis, kas karei
viams nedaleistina. Mat,
jie dabartiniai valdziai pa
gelbejo sugriauti monarki
ja, tatai dabar tuo ir imta
didziuoties, imta galvoti,
kad kariuomene galinti
veikti viska, kg tik nori,
kad pagaliau ir patj paklus
numg prisieitp atsakyti da
bartinei valdziai.
Pasibaigus taip vadina
mai revoliucijai, visiems
kareiviams, dalyvavusiems
revoliucijoje, leista pasi
naudoti keturiij menesiij ur
liopu su pilnu algos apmo
kejimu. Valdzia panasiai
pasielgdama labai daug ap
sigavo ir save nuzemino,
o kariuomenei suteike pro
g$ didziuoties. Kad apsi
saugojus is kariuomenes pu
ses maistij arba kokio nors
suokalbio, keli pulkai ne
formaliskai liko isristi, lig
tarn laikui, kuomet naujoji
valdzia apsipras ir apsipa
zjs su viespatystes stoviu.
Mat, tiems pulkams, kaip
jau mineta, pasiulyta ur
liopas.
Teciaus daugumas ka
riuomenes neprieme urlio
po ir pasisiause pries da
bartin§ liberalisk§ valdzi$.
Vis-gi tuo tarpu karo mi
nisteriui, kuris asmeniskai
aplanke nekurias stoveines,
pasiseke kareivius pergaleti
irpatrijotiskais zodziaisper
tikrinti. Kareiviai nurimo
ir apsieme buti paklusniais.
Kaip ilgai jie bus paklus
mjs, parodis mums ateitis.
Tas pat yra ir su civi
liskais zmonemis, kurie
reikalaujanti sau jvairhj do
vamj uz savo “patrijotiz
m§” nuverciant monarkijiy
Vienatine dabartines val
dzios parama — tai seni
valdininkai _ republikonu
partijos. Jie tik istikimai
laikosi valdzios ir savo pa
tarimais ar ten kitkuo jg,
remia, jai gelbsti.
Teisdarystes mimstens
dabar uzimtas taisymu nau
jg istatymu, pagal kurig tu
res but atskirta Baznycia
nuo valstybes. Popeziaus
legatas Lizbona jau aplei
do ir nukeliavo Ryman. Kg
jis paliko savo vieton, ne
zinia. Respublikong laik
rastija raso, kad jo vieton
likgs mgr. Massela. Tai
butg isteisybes toksai pat
padejimas, kaip kitus lcar
tus buves Francijoje, kuo
met atskirta Baznycia nuo
viespatystes. 1
Portugalija uzsienianis
skolinga 260 miiijomj dole
rig ir tas visas skolas val
dzia prisieme ant savgs.
Respublika Argentina da
barting Portugalijos valdzig
pripazino. Vainikuociai nei
vienas dar to nepadare. Gal
vienas kito jaukia, vienas
kito bijosi. Gaila jiems ka
raliaus ir sosto.
I.
Nesutikimai Francijoj.
Franeijos deputij bute,
kuris andai susirinko j nau
jg posedi, pagimde milzi
niskg sensacija premiero
Briand pranesimas, jog jis
turjs tikrus prirodymus,
kad Francijoj gyvuojgs pla
ciai issisakojgs suokalbis
sukelti naminj karg Fran
cijoje. Pirmiausiai norima
tas pradeti nuo pasikesini
mg ant krasto valdininkij.
Premieras apreiske, kad
tie visi prirodymai paremti
arestuotg gelezinkeliij dar
bininkij ispazinimais.
Taigi paskui Briand pri
dure, jog valdzia busianti
priversta apgalvoti budus,
idant panasiems gelezinke
liij straikams ateityj kaip
nors uzbegus; idant antru
kart tokie sumisimai ir be
tvarke visame kraste neat
sikartotg, kaip kad buta ne
senai ant gelezinkeliij, su
straikavus darbininkams.
Po tai jo kalbai soeijalis
tai atstovai erne premierui
ismetineti jzeidzianciais zo
dziais ir kaip tik jie numal
sinta.
Teeiaus . daugiausiai is
sbcijalistg atstovg bumoji
mij isgirdo Paryziaus poli
cijos prefektas Lepine.
Tam zmogui biauriausig zo
dzig nesigaileta. Tiesiok
saukta: “Salin jis!” Ir
prefektas buvgs priverstas
is sales iseiti.
P<E)CUNECHNSTg
Buvqs New Ycrko valsifiaus guberuatorius Hughes, kuris paskir
tas virsiausian Wasgingtono tribunolan teiseju. Apie tai jau buvo ra
syta kelis kartus “Katalike”. Sakoma jis liksi^s ten vyriausiuoju tei
seju. . ...... .
Pasibaigus demonstraci
joms pries policijos prefek
t? ir siek tiek atstovams
nusiramiuus, socijalistai;vel
pradej? atakuoti valdzia, ir
tai uz tat,-kad valdzia strai
lteriu iiumalsymui besinau
dojauti kariuomene, kas,
girdi, tik luonnj kova su
kelia.
Kadangi nebuvo galima
svarstyti reikalij, posedis
kelioms dienoms pertrauk
ta.
Francijos valdininkai da
bar policijos saugojami.
Paskui patj respublikos
prezidenta ir miuisterius
slankioja policijos agentai.
Mat, anarcbistai isleid? ma
nifest?, kad jei paskutinia
me straike arestuoti darbi
ninkai busi? nubausti kale
jimu, tuokart uz tai para
gausi? bombij visi krasto
valdininkai.
Ar-gi butij revoliucija?
Berlyno finansy. rateliuo
se pereitoj savaitej buvo
pasklyd§s garsas, kad Grai
kijos sostaineje Atenuose
uzgimus revoliucija. Tele
grafu apie tai buvo paklaus
ta, bet negauta is ten jokio
adsakymo.
Yra zinoma, jog visoj
Graikijoj jau is seno ver
danti visa politika, kaip
kokiame puode. Kuomet
susauktame tautos susirin
kime kilo vaidai ir nesuti
kimai, valdzia buvo privers
ta spaliy. 25 d. tg, susirinki
m§ uzdaryti. Tasai susi
rinkimas, kaip zinoma, ture
j§s perziureti konstitucij^.
Karaliui Jurgiui pareika
lavus, Venezelos, graikij
kretemj vadas, sutaise nau
jg, ministerijos kabinttq,,
kiirio vienok atstovij butas
neprieme.
Tautos susirinkimo sg
nariai su manifestacijoinis
apleido salg, kuomet pre
mieras Yenezelos stengesi
atstovus pertikrinti, jog
naujas kabinetas es^s ge
ras ir reikia jam uzsitiketi.
Bet kuomet premierui ne
pasiseke tas padaryti, pre
mieras spaliij 23 dieng, is
riso kabineta,. bet vel ka
raiius su tuo isrisimu nesu
tik^s. Tuokart butas sutei
ke premierui pasitikejimo
votum 208 balsais pries 31,
teciau tas premiero nepa
kakino ir, laikydamas atsto
vus netikrais, pareikalavo
ju paleidimo. Premiero
reikalavima karalius ispil
de, susirinkimas tuojau bu
vo paleistas ir nauji rinki
mai paskirta ant spaliu 28
dienos.
Ar rinkimai buvo ir kaip
jie isejo, nezinoma, kaip tuo
tarpu nieko negirdima ir
apie revoliueijjj. Gal pas
kiau viska isgirsime.
Monobasu gimines gauja
zmoniy. nesenai ant salos
Mindanao (ant sahj Fili
piinj) uzpuolus tenaitinius
plantatorius ir visus iszu
dzius, tarp kuriij kritgs ir
vienas amerikonas E. Ger
ra. ^mogzudzius nusivij?
kelios amerikomj. kareiviij
kompanijos.
Kaip zinoma dr. Crippen
uz savo zmonos nuzudynuj
nesenai Londono teismu pa
smerktas pakarti. Jo myli
moji isteisinta ir paleista.
Dabar dr. Crippen padaves
apeliacijg, augstesnian teis
man.
ij IS Viso I’asaulio. i;
Madride suimta ir uzda
ryta kalejiman Madrido
universiteto profesorius
Andersonas Ovejero uz an
timilitariskas agitaeijas.
*
Dr. Anna H. Shaw An
glijai pranasauja kruving
revoliucijg, jei moterims ne
busig suteikta politiskosios
teises.
*
Pereitg kartg apskelbta
zinia apie Kubos prezidento
mirtj pasirode netikra, ka
dangi prezidentas Salvador
Cisneros nors sunkiai susi
kiile krizdamas nuo arklio,
teciau yra gyvas, tik sun
kiai serggs.
Is Konstantinopolio Ber
lynan gauta zinia, kad Tur
kija pasirengus j Persija
pasiijsti savo kariuomenes
toki pat skaitliij, kokius ten
turi Rusija ir Anglija. Tur
kija mat taippat ten norinti
apsaugoti savo reikalns.
Regis, Persijai baigiasi lais
ves dienos ir pranasaujama
to krasto suskaldymas.
*
Siamo karalius Chula
longkorn andai pasimire.
Karalium pasiliko jo sunus
sosto jpedinis, kunig. Ma
ha Yapiravudh. Jo vaini
kavimas atsibusias lapkri
cio 11 dien§. Naujasai ka
ralius gim§s 1881 metais.
Isaukletas Anglijoje. Jis
kadaisiai aplank^s ir Ame
rikg,.
*
Visokios njsies aviatoriai
nors savo gyvastis beskra
jodami isstato ant pavojij,
teciaus uzdirba gerus pini
gus is skiriamij jiems dova
mj. Stai Francijoje viene
riais metais aviatoriai pasi
eme $712,650, kas reiskia,
jog aviatika yra jau papras
tasis uzsiemimas ir gana
pelningas. Daugiausiai vie
neriais metais paem§s avia
torius Paulhan, nes net
$82,053.
Japonijos valdzia nu
sprende prie laivyno biu
dzeto prideti dar $40000000
daugiau, nei kaip pirmiau
buvo sumanyta. Finansij
ministeris, grafas Katsura,
sako, jog tauta neprivalanti
gaileties laivynui ir armijai
pinigij, jei nori tureti sau
ramyb§. Japonija stipre
ja smarkiai.
*
Kas perdaug — tai vis-gi
neskanu. Stai Portugali
jos respublikos liglaikinis
teisdarystes ministeris su
tais^s motervstes jstatymus,
pagal kuriu nesutinkanciom
porom bus leista lengvai
persiskirti. Kuomet abi pu
si pareikalausiq, grazmnu
persiskyrimo, nereikcsia
tuokart nei priezasciu pri*
rodyino,