Newspaper Page Text
j .amrrons ^^SuSniHuswoBEr f I **KATAU KAS t**KATA LI KAS’'| j v EMna ku Ketrergas, Chicago, HI, Published erery Thursday at Chicago, HLI r r- . ■ =3 Subscription $2.00 per Year t - . Ealna meto“B* , To Europe $3.00 per Year } Amerikoje $2.00 J UzalenJ $3.00 ~ ‘t Prenumerata turi but iikalno uzmokBta. Advertising Bates on Application ' mt i « . .. ~ .. , .. _ Book and Job Printing in Lithuanian, “Katahko” spanetuvBje spaudinasi visokioe Polish, English and all other modern 1 knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atheka- Taiimnnw W- ... ! mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Ulsira- languages. _____ “Katahkj” siqskit prenumerata ar- All Communications must be addressed: I ba laiskus sekanciu antrasu: JOHN M. TANANEVICZ JOHN M. TANANEVICZ i 8244 So. Morgan St., Chicago, 111. 8244 So. Morgan St., Chicago, IIL : »-■ -J- —— -■ ■ ! ■■ MPIfc Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Amerikoje. \T0 I f Chicago, 111., 3 d. Lapkridio (November) 1910 m. MetftiXII AlVt TT ENTERED AS SECOND-GLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH 3, 1899 Politicos Zinios. Is Rusijos. Beveik kasdiena laikras eiuose buna rasoma apie se natoriij revizijas, kurios is kelia eiksten intendantij darbus ir darbelius, ty. vi sokias suktybes, o taipgi ir apie tai, kad vienur ir ki tur buna intendantai suim ti ir tt. TJztat dabar pasi rodo, kad augstesniijjij val-! dininkij tarpe atsirado net tokie asmenis, kurie labai nori, idant ministeriij pir mininkas tas revizijas apri buotij ir kad senatorius Ga rinas (revizoriij visa galva) butij jkeltas Y. Tarybon, nes tokiuo budu manoma jis atitraukti nuo re vizi ju. Vie nok ministeriij pirmininkas su taja nuomone nesutinka, jis yra pries senatoriaus Garino V. Tarybon jkeliimj todel, kad, sulyg jo nuo mones, revizijp darymo ga dyne dar nepasibaigus. Tik ministeriij pirmininko prie sininkai randa, kad revizo riai perdaug jsikarsciav§ ta me dalyke, taigi reikia tnoj apribuoti tq revizijq darbq, kinds tik valdanciq galyb§ silpninqs ir pazeminqs. Mat, norima visas intendantij va gystes paslepti, idant svie tas nezinotq, ty. idant ne zinotq kaireji, kq veikia de sineji. Taigi dabar premiero Stolypino tame klausime padejimas yra truputj pai nesnis, nei kad ispradzios biita. Juk senatoriq revi zijos — tai paties Stolypi no sumanymas, jis tai liepe daryti. Revizijij pasekmes skaito mos “puikiomis”, bet daly kas tame, kad revizoriai pe rejg per tas ribas, kuriij vi sai nebuvo manoma per zengti, ir galij gale pasiro do taip, jog visi apskaity mai isejo kitaip, liegu rei ke jo. Taigi kuomet stve resi prie revizijij darbo, tai tuomet apskaitymas buvo paprastas: buvo sumanyta prirodyti tai, jog valdzia yra pasirengusi prie valymo darbo intendantunj jstaigo se, buvo manyta taipgi pa traukti keletas desimciij ze mesniijjij valdininkij, bet ir taipgi nekuriuos is vyres niijjij valdininkij — teis man delei suktybiij papil dymo. Bet nelaime tik ta me, kad revizijij darbai kas kart vis pasididindavo, ty. ejo platyn ir gilyn. Re vi zi jos suteike begalo daug medziagos, o taipgi jos is kele eiksten daugyb§ liildnu dalykp. Tie, kurie ispra dzios buvo pries re vizi j 5, is naudojo dabar tri dalyku stovi, ty. augstesnio luomo asmeujs pradejo kovoti pries revizijy tolesnj dary mg. Bet ministerivi pircninin kui dabar tas revizijas ne galima jau sustabdyti. Gal but, ir jis pats tuo dabar neuzganedintas, bet nieko h pope ms x ^ Jo Sv. popiezius Pijus X. I§ Rymo tankiai Washingtona, popie ziaus pasiuntineai, pranesama, kad Jo §v. esq.s silpnos sveinatos ir retkrrciais suserg^s. Visokie rupesciai delei katalik^ persekiojimo ne kuriuose krastuose popie^iui mazina sveikat^. nepadarysi. O gal but, kad ir jis butij pripazings gerai tai, jei revizijij dabar butij pasiekg tik kelis desetlcus intendantij, o ne tokiq, dau gyb§, kaip dabar. Juk vi sas valdzios apskaityinas buvo toks, kad pirm rinki mij ji butij gale jus be bai mes pasakyti: mes esame dar§ %visa tai, kas reikia, piktieji darbai liko nubaus ti, o gerieji — pergaleti. Sis iranlcis buvo apsvars tyta vartoti gyventojij upo stovio uzganedinimui. Bet dalykas isaugo taip, kaip mazas sniego kamuolelis, kuris, beveliant jj po minks ta sniego — isauga dideliu k'amuoliu. Taigi dabar patjs tij revi zijij sumanytojai noroms nenoroms klausia savgs: ar noretasai gyventojij upo stovis nera jgytas labai brangia kaina ? Dalykas lieka dar painesnis tuom, kad revizijg sumanytojai neisgali pavaduoti to, kas per revizijg iskelta eiksten. Vienas asmuo, kuris sto vi arciau prie ministeriij, is sitare apie tg dalykij stovj taip: “ Re vizi j os parode tai, kad valdzia gale jo vagius surasti, bet kaip \ sitij va giij vietg teisingus zmones rasti — to ji negali”. Apuokai visuomet bijosi sviesos, o tais apuokais yra Rusijos valdininkai-vagiliai. Pereitoj petnycioj Peter burge prasidejgs ketvirtasis diimos posedis. Apie tai tuo tarpu truksta platesniy zinig. Portugalijos sunkenybes. Naujos Portugalijos res publikos valdzios padejimas pasidargs is nekurip atzvil gip apsunkintas. Kariuo menes pulkai, dalyvavusie ji revoliucijoje, nekaip pa sielgianti. Tiesa, jie dar naujos valdzios klauso, bet non naudoties ivairiomis privilegijomis, kas karei viams nedaleistina. Mat, jie dabartiniai valdziai pa gelbejo sugriauti monarki ja, tatai dabar tuo ir imta didziuoties, imta galvoti, kad kariuomene galinti veikti viska, kg tik nori, kad pagaliau ir patj paklus numg prisieitp atsakyti da bartinei valdziai. Pasibaigus taip vadina mai revoliucijai, visiems kareiviams, dalyvavusiems revoliucijoje, leista pasi naudoti keturiij menesiij ur liopu su pilnu algos apmo kejimu. Valdzia panasiai pasielgdama labai daug ap sigavo ir save nuzemino, o kariuomenei suteike pro g$ didziuoties. Kad apsi saugojus is kariuomenes pu ses maistij arba kokio nors suokalbio, keli pulkai ne formaliskai liko isristi, lig tarn laikui, kuomet naujoji valdzia apsipras ir apsipa zjs su viespatystes stoviu. Mat, tiems pulkams, kaip jau mineta, pasiulyta ur liopas. Teciaus daugumas ka riuomenes neprieme urlio po ir pasisiause pries da bartin§ liberalisk§ valdzi$. Vis-gi tuo tarpu karo mi nisteriui, kuris asmeniskai aplanke nekurias stoveines, pasiseke kareivius pergaleti irpatrijotiskais zodziaisper tikrinti. Kareiviai nurimo ir apsieme buti paklusniais. Kaip ilgai jie bus paklus mjs, parodis mums ateitis. Tas pat yra ir su civi liskais zmonemis, kurie reikalaujanti sau jvairhj do vamj uz savo “patrijotiz m§” nuverciant monarkijiy Vienatine dabartines val dzios parama — tai seni valdininkai _ republikonu partijos. Jie tik istikimai laikosi valdzios ir savo pa tarimais ar ten kitkuo jg, remia, jai gelbsti. Teisdarystes mimstens dabar uzimtas taisymu nau jg istatymu, pagal kurig tu res but atskirta Baznycia nuo valstybes. Popeziaus legatas Lizbona jau aplei do ir nukeliavo Ryman. Kg jis paliko savo vieton, ne zinia. Respublikong laik rastija raso, kad jo vieton likgs mgr. Massela. Tai butg isteisybes toksai pat padejimas, kaip kitus lcar tus buves Francijoje, kuo met atskirta Baznycia nuo viespatystes. 1 Portugalija uzsienianis skolinga 260 miiijomj dole rig ir tas visas skolas val dzia prisieme ant savgs. Respublika Argentina da barting Portugalijos valdzig pripazino. Vainikuociai nei vienas dar to nepadare. Gal vienas kito jaukia, vienas kito bijosi. Gaila jiems ka raliaus ir sosto. I. Nesutikimai Francijoj. Franeijos deputij bute, kuris andai susirinko j nau jg posedi, pagimde milzi niskg sensacija premiero Briand pranesimas, jog jis turjs tikrus prirodymus, kad Francijoj gyvuojgs pla ciai issisakojgs suokalbis sukelti naminj karg Fran cijoje. Pirmiausiai norima tas pradeti nuo pasikesini mg ant krasto valdininkij. Premieras apreiske, kad tie visi prirodymai paremti arestuotg gelezinkeliij dar bininkij ispazinimais. Taigi paskui Briand pri dure, jog valdzia busianti priversta apgalvoti budus, idant panasiems gelezinke liij straikams ateityj kaip nors uzbegus; idant antru kart tokie sumisimai ir be tvarke visame kraste neat sikartotg, kaip kad buta ne senai ant gelezinkeliij, su straikavus darbininkams. Po tai jo kalbai soeijalis tai atstovai erne premierui ismetineti jzeidzianciais zo dziais ir kaip tik jie numal sinta. Teeiaus . daugiausiai is sbcijalistg atstovg bumoji mij isgirdo Paryziaus poli cijos prefektas Lepine. Tam zmogui biauriausig zo dzig nesigaileta. Tiesiok saukta: “Salin jis!” Ir prefektas buvgs priverstas is sales iseiti. P<E)CUNECHNSTg Buvqs New Ycrko valsifiaus guberuatorius Hughes, kuris paskir tas virsiausian Wasgingtono tribunolan teiseju. Apie tai jau buvo ra syta kelis kartus “Katalike”. Sakoma jis liksi^s ten vyriausiuoju tei seju. . ...... . Pasibaigus demonstraci joms pries policijos prefek t? ir siek tiek atstovams nusiramiuus, socijalistai;vel pradej? atakuoti valdzia, ir tai uz tat,-kad valdzia strai lteriu iiumalsymui besinau dojauti kariuomene, kas, girdi, tik luonnj kova su kelia. Kadangi nebuvo galima svarstyti reikalij, posedis kelioms dienoms pertrauk ta. Francijos valdininkai da bar policijos saugojami. Paskui patj respublikos prezidenta ir miuisterius slankioja policijos agentai. Mat, anarcbistai isleid? ma nifest?, kad jei paskutinia me straike arestuoti darbi ninkai busi? nubausti kale jimu, tuokart uz tai para gausi? bombij visi krasto valdininkai. Ar-gi butij revoliucija? Berlyno finansy. rateliuo se pereitoj savaitej buvo pasklyd§s garsas, kad Grai kijos sostaineje Atenuose uzgimus revoliucija. Tele grafu apie tai buvo paklaus ta, bet negauta is ten jokio adsakymo. Yra zinoma, jog visoj Graikijoj jau is seno ver danti visa politika, kaip kokiame puode. Kuomet susauktame tautos susirin kime kilo vaidai ir nesuti kimai, valdzia buvo privers ta spaliy. 25 d. tg, susirinki m§ uzdaryti. Tasai susi rinkimas, kaip zinoma, ture j§s perziureti konstitucij^. Karaliui Jurgiui pareika lavus, Venezelos, graikij kretemj vadas, sutaise nau jg, ministerijos kabinttq,, kiirio vienok atstovij butas neprieme. Tautos susirinkimo sg nariai su manifestacijoinis apleido salg, kuomet pre mieras Yenezelos stengesi atstovus pertikrinti, jog naujas kabinetas es^s ge ras ir reikia jam uzsitiketi. Bet kuomet premierui ne pasiseke tas padaryti, pre mieras spaliij 23 dieng, is riso kabineta,. bet vel ka raiius su tuo isrisimu nesu tik^s. Tuokart butas sutei ke premierui pasitikejimo votum 208 balsais pries 31, teciau tas premiero nepa kakino ir, laikydamas atsto vus netikrais, pareikalavo ju paleidimo. Premiero reikalavima karalius ispil de, susirinkimas tuojau bu vo paleistas ir nauji rinki mai paskirta ant spaliu 28 dienos. Ar rinkimai buvo ir kaip jie isejo, nezinoma, kaip tuo tarpu nieko negirdima ir apie revoliueijjj. Gal pas kiau viska isgirsime. Monobasu gimines gauja zmoniy. nesenai ant salos Mindanao (ant sahj Fili piinj) uzpuolus tenaitinius plantatorius ir visus iszu dzius, tarp kuriij kritgs ir vienas amerikonas E. Ger ra. ^mogzudzius nusivij? kelios amerikomj. kareiviij kompanijos. Kaip zinoma dr. Crippen uz savo zmonos nuzudynuj nesenai Londono teismu pa smerktas pakarti. Jo myli moji isteisinta ir paleista. Dabar dr. Crippen padaves apeliacijg, augstesnian teis man. ij IS Viso I’asaulio. i; Madride suimta ir uzda ryta kalejiman Madrido universiteto profesorius Andersonas Ovejero uz an timilitariskas agitaeijas. * Dr. Anna H. Shaw An glijai pranasauja kruving revoliucijg, jei moterims ne busig suteikta politiskosios teises. * Pereitg kartg apskelbta zinia apie Kubos prezidento mirtj pasirode netikra, ka dangi prezidentas Salvador Cisneros nors sunkiai susi kiile krizdamas nuo arklio, teciau yra gyvas, tik sun kiai serggs. Is Konstantinopolio Ber lynan gauta zinia, kad Tur kija pasirengus j Persija pasiijsti savo kariuomenes toki pat skaitliij, kokius ten turi Rusija ir Anglija. Tur kija mat taippat ten norinti apsaugoti savo reikalns. Regis, Persijai baigiasi lais ves dienos ir pranasaujama to krasto suskaldymas. * Siamo karalius Chula longkorn andai pasimire. Karalium pasiliko jo sunus sosto jpedinis, kunig. Ma ha Yapiravudh. Jo vaini kavimas atsibusias lapkri cio 11 dien§. Naujasai ka ralius gim§s 1881 metais. Isaukletas Anglijoje. Jis kadaisiai aplank^s ir Ame rikg,. * Visokios njsies aviatoriai nors savo gyvastis beskra jodami isstato ant pavojij, teciaus uzdirba gerus pini gus is skiriamij jiems dova mj. Stai Francijoje viene riais metais aviatoriai pasi eme $712,650, kas reiskia, jog aviatika yra jau papras tasis uzsiemimas ir gana pelningas. Daugiausiai vie neriais metais paem§s avia torius Paulhan, nes net $82,053. Japonijos valdzia nu sprende prie laivyno biu dzeto prideti dar $40000000 daugiau, nei kaip pirmiau buvo sumanyta. Finansij ministeris, grafas Katsura, sako, jog tauta neprivalanti gaileties laivynui ir armijai pinigij, jei nori tureti sau ramyb§. Japonija stipre ja smarkiai. * Kas perdaug — tai vis-gi neskanu. Stai Portugali jos respublikos liglaikinis teisdarystes ministeris su tais^s motervstes jstatymus, pagal kuriu nesutinkanciom porom bus leista lengvai persiskirti. Kuomet abi pu si pareikalausiq, grazmnu persiskyrimo, nereikcsia tuokart nei priezasciu pri* rodyino,