Newspaper Page Text
Zinios is Lietuvos. DEL 2AISL1J. Siais laikais, kada rupes nis apie zmogaus sveikaty ir sustiprinimy jo kunisky pajegy vis didesnes apima sritis, yra labai reikalingi pavyzdziai, kurie prirodyty, kaip geriau sustiprinti ty sias pajegas. Vienos gimnastikos neuz tenka. Sporty, kurie tikty jaunuomenei, turime ne daug. Pasilinksminimai ir drau giski zaislai, ypac zaislai tyrame ore, tegali atstot jauniemsiems malonumy ir palinksmina juos. Lietuviy kalboj knygos, kuri pamo kinty tokiy zaisly, mes ne turime, todel as ir pasiry zau sutaisyti tokiy knygy. Is rusisky ir lenkisky kny gy as jau parinkau daugelj medziagos. Noreciau taip pat ton knygon surasyt vi sus lietuviy tautiskus zais lus, kaip antai, aguonel§, zilviteli ir kitus, kuriy dau gelio as nezinau, todel sir dingai prasyciau uzjaucian cius ty sumanymy zmones, ypac draugus-mokytojus, atsiysti man aprasymus lie tuviy tautisky zaisly, kurie zaidziama jy su dainomis. Darby rupjsitios pabaigt siais metais. Maz kas pa norety ty knygy isleisti? Jei neatsiras leidejo, as pats savo lesomis jy isleisiu. Tardamas isanksto aciy nz atsiuntimy man taip pagei daujamy tautisky zaisly ap rasymo, lieku su tikra pa garba: Panevezio Labdariy Dr jos mokytojas ^ M. Grigonis. Panevezyje, ant Smeliy. SKTTODAS. Bus jau keletas mety, kaip Skuodo valsciaus pra dedamoje berniuky moky kloje viespatauja didele ne tvarka; vyresnysis mokyto jas rusas savo valia priimi neja mok}Tklon mokinius is kity valsciy, nekieno nesi klaus^s net pats, valdyda mas trejety erdvy kamba riy, nenori uzleisti neikam pucio savo pagelbininkui lietuviui, kuris is savo men kos algos turi kitur nuo moti sau busty. Gaila, kad yalstieciai ligsiol nepasiru pino savo mokyklomis leiz dami cion seimininkauti ki 'ems. Damazas Treigys. pompenai, Pan. ap. Ragsejo 20 d. dvarininko p. Juozo Kozakausko rupes niu Pompenuose buvo gy yuliij paroda. Parodon bu vo priimta tik ukininkij. val stieciij gyvuliai. Suvesta buvo parodon 167 arkliai ir 57 karves. Parody aplan ke ir Kauno gubernatorius iVeriovkinas. Savo prakal boje, atidarant parody, gu bernatorius isgyre valstie cius uz sumaning^ ukinin kavima ir gyvuliij augini m$. Per parody grojo Pa nevezio Juozapiecitj orkes tras. Ukininkas Olsauskas nufotografavo ir visg, paro dy, skyrius ir grupas. Pa rodos komitetas uz geres niuosius gyvulius paskyiv dovanas: vienas aukso me . dalis, vienas skaistvario, 50 rublii; pinigais, olandij veis les karvute, du angly veis les parziuku. Isviso isduo ;ta 20 dovanu. Paroda uzsidare 6 val. va kare. Aplinkimai ukinin kai labai dekingi parodos jrengejams. Skyrejas. OBELIAI. Is 52 vaikij, ruosianeiij siemet prie pirmos ispazin ties ir komuriijos, visai ne ragavusiij svaiginaneiij ge rahj buvo tiktai vienas, ge rusiij alaus 51, gerusiij deg tines 28 ir pasigerusiij 11 vaikij. — Obelieeiai steigia ug niagesiij draugij^. Yietine policija renka zinias apie jsteigejij istikimyb§ ir pa reikalavo 7 rub. draugijos publikacijai. Jau jsirase draugijon apie 30 zmoniij. Galima tiketies, kad dr-ja neuzilgo prades veikti. K. Blaivutis. SKUODAS, Telsiij apskricio. Latviij kraste ligisiol te besiauciant galvijij liezuviij ir pusnagij liga.umu zings niu apsistojo jau ir 55emai ciuose. Ylakiij ir Skuodo valsciuose kuone kiekvie name sodziuje serga daug galvijij; daugelyje sodziy susirgo visos karves iki vie nai. Buvo atvykgs is Tel siij apskricio veterinorius, Veitas, da vine jo jvairias pa tartis, taip-pat labai stro piai darbuojasi Skuodo ve terinorius-feldseris, Rasiu lis, bet liga vistiek eina sa vo keliu, matyt, nesibijo tu priemonnj; delto tai drau dziama visokie pieno pro duktai mugese pardavineti. Is serganciij karviij kuone visos pagjja, kurios esti sau sai laikomos. Si rudeni lietuvis sankro vininkas, B. Orvydas, ati dare Skuode drabuziti san kro vg,; to dar ligsiol Skuo de nei apylinkes mieste liuose nei girdeti nesigirde jo. Labai retas atsitikimas, kad lietuvis isisteigia dra buziij sankrov^, kadangi cia reikia labai turtingos kise nes; uztai ir zydeliai ture jo tik dziaugties, bet zmo nems ta zydij malone yra jau senai inkyrejusi; uztai sjjziningo lietuvio sankrovai, kaip patyriau, labai gerai sekasi; ypac cion labai ver tetu palaikyti saviskj ne vien del savo ar jo naudos, bet ir idejos delei, nes uz vis didesniuose miestuose Lietuvoje truksta lietuvlq vertelgu; prekyba, lygiai kaip ir zeme, didziausia sti pruma pries musp nutau tintojus. Dam. Treigys. KAUNAS. Siemet beveik visose mo kyklose mokiniij skaitlius zymiai padidejo. Tuo tar pu lietuviij kalbos isguldo ma ikisiol nebuvo; tik sio mis dienomis teko isgirst, kad vynj gimnazijoje bu sies lietuviij kalbos mokyto ju p. Poderys, o p. Losic kaites motenj gimnazijoje p. Urbonas, — “Saules” dviklesiij mokvtojai. Siuo du vyru parode nemazij pi lietiskij dr^sumg, — moky tojaut beveik be pinigisko atlyginimo. Kauno lenkai moksleiviai mokosi savo pri gimtos kalbos uz visuome nes sumestus pinigus; lietu viai gi moksleiviai privalo tustint ir taip nepilnas sa vo kisenes, nes uz lekcijij lankymij mokama 6 rubliai; Lietuviij visuomenei tai ne rupi; link to ji kurcia. Ne rangumas matomas visose sakose. Kad ir, sakysim, p. Naujalio knygyno uzdary mas. Lenkas lietuviskomis1 knygomis vereiasi, o lietuvis negali, nes lietuviai gryna sgiine apsieina be jo: pas lenkg, ir arciau, ir maloniau. P. Naujaliui knygyno lik vidavus, belieka tik vienas grynai lietuviskas knygy nas, p. Onos Vitkauskytes, neskaitant visokiij bogoma ztj del patrijotizmo isstaciu siy. lietuviskus parasus ant iskabij. A. P. RINKIMAI M3EST0 DUMON. Buvusieji rugsejo 17—18 d. rinkimai Kauno miesto dumon nepavyko. Isrink ta vos 15 dumininkij. Yisi jie isrinkta pirma rinkimiy Antrg, dien§, niekas nega vo reikalaujamojo balsij skaiciaus. Kadangi reike isrinkti 35 dumininkus ir 10-tj jiems pavaduotojij, tai prisieis padaryti dar vieni rinkimai, papildomieji. Bet galima tiketies, kad ir tie papildomieji rinkimai nepa vyks. Kas gi bus tuomet? Jstatais tokiame atvejyje reikalaujamgji dumininku skaiciij papildys vidaus rei kalij ministeris, pasirinkda mas tuos is senosios dumos tarpo, kurie buvo isrinkti didziausiu balsij skaiciumi. Kodel gi taip tie rinkimai nepavyko? Ogi, mat, rin kejai buvo pasiskirstg net \ keturias partijas, kurios, negaledamos pravesti sa vijjy. kandidatij, mete juo dus kamuoliukus kita kitos kandidatams. Is lietuviij isrinktas tik vienas p. P. Leonas. MABIJAMPOLE, Suv. gub. Spaliy 1 d. buvo pasven tiuimas naujo busto namxj ruosos ir rankij darbij pa neles Uogintaites mokyklos, kuri gyvuoja pas mus jau antri metai. Mokslas pra sidejo nuo rugsejo 15 die nos. Tuo kartu mokinasi 24 merginos, atvykusios i| jvairivi kampij Lietuvos. 13 mokiniij gyvena prie pat mokyklos pensijonate. Prie mokyklos yra vakariniai kursai, kuriuose merginos po dienos darbii lavinasi protiskai. Is viso darbuo jasi 4 mokytojai ir penkta sis kunigas kapelionas. K. SUDAEGAS, Suv. gub. Dar Kristui negimus, vie nas king ismineius pasake: “duokite man kokig nors provincijg pavaldyti 30 me tu, o pamatysite, kad visi zmones joje pasidarys do ri”. Neapsiriko tas ismin cius, taip pasak§s. Provin cijos pavyzdziu gali buti musij parapijos. Kur tik tai parapijos vadovai blai vgs, rupestingi, toje para pijoj ir blaivybe, ir dora zy dete-zydi. Imkim nors ir musu parapij§. Nors ji bu vo baisiai apleista, zmones girtuoklybeje skendo, bet, pasidarbavus joje apie 10 metij rupestingiems vado vams kun. Dailidei ir Mar tisiui, viskas virto kitaip: ir dora pakilo, ir girtuokly be sumazejo. Dabar gi vie nam is tij vadovij numirus, o kitam issikelus kitur, pas mus virsta senove girtuo klyste ima zydeti. Pats klebonas vaisina zmones degtine. Taip antai per malkij vezimg, pastate tal kininkams net dvi bonkas degtines. Dora mazyjij — , . v A L. [ . tai zole^o, dera vyresmujij —tai vejas. ,Kad vejas pu cia, tai zole ;|inksta. r Keleivis. ' ' ^EBjUVA, Rauno gub. Rugsejo 8 d. pasirjzau nu keliauti Seduvon. Mane trauke lietuviij vakaras. Nuvvkgs Seduvon, nuejau tiesiai, kur turejo buti va karas. Nqrs senai buvo po sesiy. valandij, bet pra det nei nemaue. Pusiau de vintos pasikele uzdanga. Rode “Musij Gerasis”. Ne zinau, kam ir kokiai balai j| cionai pastate. Tur-but, papiktinti zmonems. Bet tiek to... Antra komedija buvo “Brangusai pabueia vimas”. Ir tas veikalelis cia nei siam, nei tarn neti ko. Artistij dauguma vaidino silpnai. Publikos buvo ne maza, bet inteligentijos be veik nebuvo, o dvasiskiii — nei vieno... Pasibaigus vai dinimui, turejo prasideti so kiai. Pranesta, kad sokti galesig, tiktai tie, kurie mo ke jo uz bilet$ po 50 kap., kiti-gi, norintieji sokti, tu resi§ primoketi prie bileto stingamus pinigus lyg 50 k. Keista naujiena! Progra moje nebuvo to pasakyta. Sokiij kambarelis buvo ank stas, smird^s puvesiais... Tikrai, isbuvus jame dvi valandi, galima buvo netek ti plauchj... Ogi kapelija! Du smuiku, bosas ir kor netas. Bufetas buvo peter burgieciams... -po 3—5 kap. mazutis obuoliukas. Aldonas. MATELIAI, Viln.j^gufei ir apskr. Musy vdikejai ramina sa ve viltimi, kad lietuvyste muse kraste nezlunga, bet labai platinasi. Ne visai tai tiesa. Stai per ketik cia atliktuosius 40 val. atlaidus suvaziavusieji kunigai lietu viai paliudijo, kad Maletuo se lenkyste zymiai jau pra siplatino, nes varoma mato ma cia lenke agitacija. Ypac bloga, kad cia nera svietiskeje inteligente, ku rie liuosiau negu kunigai, gali darbuoties. Tiesa, yra cia daktaras lietuvis ir vais tine; bet p. daktaras... nors daugelis zmonie zino jo kil tj, nenori kalbeti lietuviskai, nei skaityti muse laikras chj. Raginamas \ tai, jisai atsako turjs savo literature (lenke). Zinoma, jo vai kai, nors auga tarp lietuvip, chlopskos kalbos nemoka. Negana to, p. daktaras, su silaukgs nesenai vieno sva riai apsiredziusio pacijento, isreiske jam savo nusistebe jim$, kodel pacijentas ne kalba \ ji lenkiskai. Vaistinej (aptiekoj), lie tuviskai tik su chlopais te kalbama, receptai gi rasoma lenkiskai,'kaip stai: “co 2 godz. po: stolowej lyzce”. Musij lietuvis, priprat§s is tarti zodj, pamacius tik pir m§jg, jo raide, gali tg, recep tq, suprasfa, kad reikia at sigulus lovoje “(lazkoje) is sigerti stalavos (degtines). Kad lenkyste cia arsiai apsireiskia, pakodo kad ir sisai atsitikhnas. Rugsejo 14 d. klebonas ,prived?s vai kus prie pirmos Sv. Komu nijos, isdalino jiems visiems po paveikslelj lietuviskais “apskaitymais” ir po kny gel§. Bet netrukus nuste bo, nes 3 vaikai lenkuciai (is 251 vaiko lenkiskai kal banti poterius buvo net su virsum 60!) atnese atgal klebonui knygeles. Taigi matome, kaip tevai kursto savo vaikus pries lietuvius ir dar tokioje svarbioje va landoje. Geda tokiems te vams. * # Nors visos pamaldos cia atliekamos lietuviskai, bet nemaza parapijieciy, nors ciapat uzaugusiy ir pasenu siy, sakosi “nierazumiem pa liteusku”. Mat, jiems tur-but nerupi nei dusios is ganymas, jei jisai teikiamas lietuviskoje kalboje. Bet kokia ty musy “len ky” kalba! Stai siomis die nomis viena parapijiete, pa klausta, kuomet buvusi prie ispazinties, atsake: “na Pa nele Svencausi Matkibaza”. Uztat tegyvuoja musy agi tatoriy trusas, tokiy moki niy susilaukgs! Per sv. Petro atlaidus cia buvo (dar galima prideti) atvyk§ is netolimos ir gar sios Joniskes dvi nebjauni moteriski ir beveik visg, die mj, perstovejo prie kleboni jos su asaromis, skyzdamos suvaziavusiems kunigams, kad Joniskes lietuvius skriaudzia jij dvasiskoji va' dzia. “Mes, sako, esame lietuviai ir norime jais pa silikti, bet mus vercia len kais ir beveik visas pamal das ateme”. Taigi tos pa cios moterjs liudijo, kad da rant kun. Michalkeviciui Joniskyje lietuviij s^ras^ viesai jam pasirodyti tedrj s? tik 49 lietuviai, nes vi siems lietuviams buvg pri grasinta akmenimis. Svecias. MAZEIKIAI, Siauliij ap. Kun. Meskauskio rupes niu Mazeikiai susilauks be “Saules” draugijos sky riaus, dar ir “Blaivybes” draugijos skyriaus. Sekma dienj, rugsejo 19 d. buvo pirmas draugijos susirinki mas. Tuo tarpu prie drau gijos prisirase 70 zmonny Valdyba vienbalsiai rinkta:. pirmininku ir kasininku kun. Meskauskis, jo pade jeju ir rastininku Juoza pas Lopasinskis, valdybos nariais Pr. Suipis, S. Da brys, M. Stelingis ir S. La takiene. Tuo tarpu prie draugijos prisirase, daugiau moterij, bet yra viltis, kad toliau pasiseks patraukti ir vynj daugiau. Tuotarpu manoma susirinkusiems pa skaityti, papasakoti apie degtin§. Veliau gi ingyti magiskg lemp§, gal pavyks atidaryti ir arbatnamis. J. Lietuvis. VABALNINKAS, Pan. ap. Apie 20 rugsejo kasmet Vabalninko baznycioje lai komos gedulingos pamaldos uz mirusius tos parapijos narius. Apie t§. laikg, dau gumoje Lietuvos parapijy tas grazus paprotis yra. Vabalninkenai, kaipo prak tiski zmones, t§ paprotj is naudoja dar alucio naikini mui ir kvailinimui sav§s. Marsalkos, vaziuodami t$ dien \ baznyci§, atsiveza draug kelias statines nami nio alaus; po pamaldij visi spitoleje 'susirink§, drozia, iki visij statiniij neistustina “uz duseles cysciuje ken tancias”, bliaudami savo megiamqjjj giesmfel§: Gardus alutis padarytas — Slauni giminele suprasyta, Maldininky. arkliai... o, kvaili padarai — tie ar kliai: jie nieko nesupranta dienos svarbumo: zvengia, traukos, narstos is pakink lu; negali, mat, ramiai per dien (“maldingesnig” dar ir per nakt) need? pasto vetil Ar negeriau butg taip pa darius: po pamaldg sueit \ Blaivybes skyriaus arbati n?, uzkgst, kg Dievas dave, isgert arbatos, pasisneket apie parapijos arba kitus pritinkancius laikui reika lus ir, pagaliaus musg mi rusig pazjstamg, blaiviems grjzt namoi Batras Jurgis. PANEVeZYS. An§ dien$ savo korespon dencijoj as pasergejau, kad Panevezio baznytinis cbo ras ant visky: truputj per liuosai laikosi. Bet, juk baznytiniai chorai visur po kiek sypsosi: tokia jau cho rij liga. Ji vienok isgydo ma ir Panevezio choras jau isgijo is tos ligos, nors ne perdaug ir sirgo. Todel uz an$ korespondencija chor§ atsiprasau; vienok atkarto ju t$, kad vienas seminaris tas visai biauriai ant visk^ laikosi. Panevezio choras, graziai pasidarbavus vargonininkui p. Marijosiui, benebus vie nas is geriausiij Lietuvoj. Misias erne giedot sunkios komp., o gieda be klaidy, gana puikiai. Taip-pat ir daineliy tas pats choras daug moka, ir neby kokiij visai teisingai padainuoja ir Sasnauskio kai-kurias kom pozicijas; “Karvelelj” be veilc artistiskai dainuoja. Petrausko kompozicijos dar rankrastyje, dainele “Oi tu ieva!” visus klausy tojus zavete zavi. Choras susirenka lavinties kasdien. P. Marijosiui linkeju dar didesnes energijos tame sventame darbe, o paciam chorui kuogeriausios klo ties. Kukutis. KUN. ULINSKIO BYLA. Rugsejo 22 d. Minsko ap skricio teismas nagrinejo kun. Ulinskio byl§ uz pa krikstijim^ vaiko is tevo staciatikio ir motinos kata-' likes. Kun. Ulinskis paais kino, kad nuo prasizengimo ( jau daugiau metrj praejo, to-1 delei byla turetij buti pa i-aikinta. Teismas tai pri pazino, vis delto kun. Ulin skj nuteise uzmoketi 100 r. baudos, arba 6 men. kale jimo, ir pasalinti nuo tar nystes pusei metiy Kfidi kio tevus pasmerke 4 me nesiams tvirtoven, nes te vai patjs prisipazino pade jg kun. Ulinskiui krikstyti; be to,' kfldikio tevas jau it patsai prieme kataliki^ ti kejim§. Teismas savo nu sprendimo neispildys, nes pats pripazino byl$ pasene jusi§. Tai kamgi ta teis mo komedija. RUKAINIAI, Vilniaus apskr. Vilniaus gubernatorius gavo is vidaus dalyky mi nisterijos rasty, kuriuo Ru kainiy sodziui leidziama statyti baznycia ir skiriama is Rukainiy sodziaus bazny ciai plecius 1.12 desimtiniy. Baznycia negalinti buti ar ciau 100 sieksniy nuo cer kves tvoros. (“Viltis”). Londono teismas andai nubaudgs laikrascio “Lon don Chronicle” redaktoriy. ant $1,000 pabaudos uz ap skelbty tame laikrastyj ne teisingy ziniy. Butent laik rastyj buvo patemyta, kad dr. Crippen prisipazings kaltu, tuo tarpu jis to ne padar§s. Kvepia biurokra tizmu toksai teismo pasiel gimas. * Chimj valdzia pas Ameri kos bankierius pasiskolina sau $50,000,000. Toji pas kola turi but ismoketa auk su, ant ko valdzia isleidzius 5% bondus. Su tij. milijo nij pagalba Cbinai norinti padaryti reformas savo mo netariskame sisteme, o li kusius pinigus paskirti pra mones ispletojimui. Chinai isbunda ir nekieno nezadi nami. Kam tenka, o kam ne^lfcet Italijai tai daugiausi. An* dai per pietij Italijg, prasi nesgs baisus uraganas ir krasto dalis nukentejo, taip kaip nuo zemes drebejimo. Prazuta 189 asmemj ir nuo stoliai apskaitoma ant 10 milijomj doleriy. Atsitiki mo vieton apsilank§s, kaip paprastai, pats karalius su karaliene. PASILINKSMINIMO VAKARE. Mergina: — Kaip, tamsta nori su manimi sokti be pirstinaieiij ? Jaunikaitis: — Nesibai mink, tamstele, pasibaigua sokiams tuojaus nusimazgo siu rankas. COFFERDAM OF STEEL INTERLOCKING SHEET, PILES TO BE DRIVEN AROUND THE MAINE Wreck of battleship WW.tXCTJONAL PLAN SUGGESTEO FOR RAISING jftt MAlNE a Perstatoma karo laivas “Maine” nugrimzd^s Havanos uosle ir vi 808 prietaisos, kaip jis iS yandens bus iSimtas.