Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, November 10, 1910, Image 1

Search America's historic newspaper pages from 1770-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, November 10, 1910, Image 1',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-11-10/ed-1/seq-1.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-11-10/ed-1/seq-1.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-11-10/ed-1/seq-1/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1910-11-10/ed-1/seq-1/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Katalikas., November 10, 1910, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Image: of 12. Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (4.3 MB)

Katalikas. (Chicago, Ill.), 10 Nov. 1910. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1910-11-10/ed-1/seq-1/>

Newspaper Page Text

t^-iiy'^y/WrS’^^-:’'' -v- V '■''%p§l
SAVaitinis LaikraStis tttb TmrmwTAN urararn-.v
“KATA LIKAS" “KATALIKAS"
Keina kas Ketvergas, Chicago, fil, Published every Thursday atChleago, BL
Kalna metams S Subscription $2.00 per Year
Amerikoje $2.00 l UzsienJ $3.00 - To Europe $3.00 per Year
Prenumerata turi but iskaino nzmoketa. Advertising Rates on .lppheatlon
“Kataliko” spaustuveje spaudinad visokios B°°_k and Job Printing in Lithuanian,
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka- Polish, English and all other modern
mas labai puikiai, greitai ir pigiai. Uzsira- Languages.
Sydami “Katalikq” siijskit prenumeraty ar- . =====
ba laiskus sekanciu antrasu: All Communications must be addressed:
JOHN M. TANANEVICZ JOHN M. TANANEVICZ I
8244 So. Morgan St., Chicago, 111. 8244 So. Morgan St., Chicago, III I
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikalams Lietuviu Amerikoje.
/, / J\ ------mm
45 ^ ^ ^ ST—- Chicago, 111., 10 d. LapkriMo (November) 1910m. TVIpfai Y77
ENTERED AS SEOOND-OLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. UNDER ACT OF MARCH 3, 1899 illOlal All
Politlskos Zinios.
Is Rusijos.
Rugsejo 29 dieng sue jo
lygiai 200 metg nuo prijun
gimo prie Rusijos vaistybes
Ingauuiu gubemijos suRe
velio miestu. Uzkariavo tg
krastg ir prijunge prie Ru
sijos Imperatorius Petras
Didysis 1710 metais.
Rugsejo 29 d. Revelyje
buvo sveneiama ir taisoma
sukaktuviij iskilmes. Grei
tuoju traukiniu is Peterbur
go atvaziavo Revelin caro
ingaliotinis didysis kuni
gaikstis Kastantinas, vidaus
dalykij ministerio draugas,
caro rumij sekretorius ir ki
toki augstesnieji valdinin
kai.
Yisos miesto gatves pui
kiai papuosta zolynais, na
mai apkarstyta veluvomis;
Daugelyje vietij iskabinta
Petro D. paveikslas. Yi
sur pilna pestininky, raite
liy... Mat laukiama iskil
mingo atidengimo Petrui
Didziajam paminklo. Ati
dengiant paminkly,buvo sim
tais tukstanciy dalijamos
brosureles apie Ingaunijos
prijungimy.
Vietiniai gyventojai in
gauniai kartu su visais ki
tais taip-pat iskilmingai
svente savo prijungimo su
kaktuves.
Sukelus mokiniams mais
ta ^itomieriaus dvasiskoje
staciatikiij seminarijoje, pa
seke juos ir kitij Rusijos se
minarijij mokiniai. Kilo
riauses Kamenec-Podolsko
ir Pskovo seminarijose. Zi
tomieriaus ir Kamenec-Po
dolsko seminarijose tvarka
buk jau vel padary ta. Psko
vo seminarijoje taip maistas
prasidejo. Seminarijos ins
pektorius inejo miegamajan
seminarist^ kambarin, jiems
jau begulant. Seminaristai,
pamaty jj ineinant, susuko
“muskit ji” ir uzgese svie
sjj. Inspektorius erne begti,
seminaristai paskui jo. Pra
dejo lauzties rektoriaus bus
tan. Suinuse visas elektros
lempeles. Prisiejo saukties
kariuomen^, policija ir gais
rininkus. Vos ne vos tvar
ka jvyko.
Policijos departamentas
taiso sumanymg, kokiuo bu
au ir kaip sutvarkyti teises
ore. Leidimas tureti savo
oralaivj busigs duodamas la
bai atsargiai ir tik labai is
tikimiesiems. Oralaivio sa
vininkas neturesigs teises
perleisti savo aparato be
tarn tilcnj leidimu. Visi
skrajotojai turesig vesti die
ninj smulkiam aprasymui
kiekvieno lakiojimo, t. y.
icuriame laike, kur ir kaip
ilgai lakiojo. Sieng perlek
ti bus galima, tik leidziant
tai valstybei, j kurios pus?
lakunas nori perlekti. Visi
lakunai busig po nuolatine
prieziura, kad kartais nefo
tografuotu arba nepiestij
kokiu norint vietij. Tokios
prieziuros agentas visuomet
gali pareikalauti, kad laku
nas nusileistij ir parodytij
dokumentus ir reikalui isti
kus gali padaryti krata.
Ant aparatij turesig buti
stambijs ir aiskus numeriai,
ir veluva tos viespatystes,
kokiai lakunas priklauso.
Prasizengusieji pries tuos
jstatus bus baudziami tos
salies jstatais, kur prasikal
to.
Varsavas (Lenkijoje).
Tramvajij darbininkij val
dyba laimejo straikq,. Tram
vajij valdyba isleido atsi
saukima darbininkams, ku
riame surasyta visa eile pa
lengvinimij tramvajij tar
naujantiems. Po atsisau
kimu pasirase kunigaikStis
M. Radivilas. Vieniems pa
didinama algos, kitiems su
trumpinta darbo valandos.
Apskritai imant, dabar
tramvaju valdybai prisieis
ismoketi kasmetai po 200
000 rubliij daugiau, kaip bu
vo pirmiau ismokama.
Pirmoji katorga Europos
Rusijoje. Siomis dienomis
pasv§sta Sliselburge pirmas
Europos Rusijoje kalejimas
pasmerktiesiems katorgon.
Visas kalejimas uzima 4 di
delius riimus, kiekvienas ru
mas 2,500 zmoniij, isviso de
simciai tukstanciij zmoniij.
Visuose kambariuose jvesta
elektros sviesa ir ventiliato
riai. Kalejime yra visokiij
dirbtuviij: audiino, knygu
taisymo, dailydziij, kurpiij,
siuvejij ir saltakalviij. J
naujajj kalejim§ jau suga
benta visi politiskieji is ka
le jimo “Kresty” kaliniai ir
kai kurie is Siberijos kale
jimij. Sis kalejimas atsiejo
pusantro milijono rubliij.
Neuzilgo valdzia zada sta
tyti tokiuos-pat kalejimus
Smolenske, Pskove ir Vla
dimire.
Briand rezignavo ir vel liko
premieru.
Is Francijos pereitoj sa
vaitej pranesta, kad minis
te^iij pirmininkas Briand
nuo savo valdvietes su visu
kabinetu pasitrauke salin.
Pirm tos dienos rodesi, kad
jo padejimas tvirtas ir is
tvermingas, visa laikrastija
isreiske savo dziaugsmg,
kad jam diena pirmiau de
puty bute isr'eiksta didziu
ma balsij uzsitikejimo vo
tum, kad stai premieras
tuojau ir pasitrauke, moti
vuodamas tg savo pasitrau
kimg tuo, kad nekurie jo
kabineto ministerial nera
vienodos su juo nuomones.
Jo pasitraukimas visoj
Francijoj pagimde nepa
prastg sensacijg, nes visa
WdRiMiWsisT^Aml
it IRELAND PORT I
j
Spokane, Wash, nuo 14 d. lapkrieib’-pr^sidesianti obuoinj parocu
sianti lig 19 d. lapkricio. Viename kambar^j busia sudeta- \ 2-000.(
rysies obuoliy. Is kitij viespatvsciaj atsitjsta, specijaliski pasiuhtini&i _
obuolius, kokie auginami Amerikoj. Amerika obuoliais furtinga/bet jVir pati
rusis geriausia.
me kraste jo populerisku-j
mas neturejo ribp, nes jis
savo gelezine ranka sutram
de gelezinkeliij tarnautojij.
straik§, uz kurio stove jo pa
sislepg anarchistai.
Briand premieru paliko
1909 metais, buvo jis sopi
jalistu, bet .kuomet ant sa
vo peciij pajuto valdzios sft
sakomyb§, tuojau. pasidae
letesniu, bet vis-gi niekuia
vo pinnajai partijai. nesi
priesino. Dirbo be. atvln
gos ir su pasisekimu relu
levo darbininkij klausim^ ir
socijaliskjj, istatymdavm§.
Paskutinis gelezinkelhj far
nautojij straikas, sukatas
socijalistais savo asmtais
kiems reikalams, keniian
tiems viespatijai, Brinde
sutiko baisij ir nepergiimg,
priesg,. Jisai taigi sutfeme
straik§ ir vis§. krastg, ;gel
bejo is krizio nagij.
Tasai premiero veikjunas
ir socialistic pergalqimas
uztrauke ant jo griapmus
deputy bute. Bet I kuo-.
met jis issiteisindams ati
denge yisiems socialistic 1
nieksiskas paslaptis, jbutas .
jam isreiske uzsitiiejimo
yotum ir ponas Brians kuo- :
ne ant rankic imta neloti.
Taigi rodesi, jog p ka- ]
binetas nepajudi jamas, 1
tvirtas, kad stai trims die- .
nomis, veliau issigi^ta jo i
rezignacija! Mat, j<j takti- ]
kai nuolatos buvo pj^sSugi i
ministeriai: Millerani ir Vi- <
viaui. Premieras ngaleda- ]
mas eu jais Wtikii,Mgna- .
—-•.. W-i.r-—
vo! J 'remre^as ;»pasitra nk
damas nuo saw* 'ialdvietes \
ministeriusilf svalclinin
kus atsiliep^ jsgelbejau
Francijq, is:’gti#ko pasek
miy, tegul dafcaf nauja val
dzia darbuojasi i^vynes la
b iil . j - • ;/ v .
Jam rezjgjiavus, krasto
prezidentas Failures visaip
gal vo jg ir. nesurado atsa
kante'snio Imogaus j pre
mierus. 7"‘^lel'.J| Vel pa
kviete uzimti savo valdvie
t§. Briand-presidento pa
klause ir kaip njatai suor
ganizavo sau navyg. kabine
ta, kurio tarpair jejo visi
premier© Briando salinin
kai. -
Taigi Frapcijaf grgse ne
isvengtinas krizis ir tik de
kui Briandui vel viskas su
sitaike ir dabar premieras
pasiliko -visagalipgu.
,Ispanijoj nera revoliucijos.
Andai is Paryziaus pas
kleista garsas, kad Ispani
joje kilus revoliucija. . Ka
ralius su seimyn|i atsirad^s
dideliausiame "pavojuje,
Madridas atkireta nuo viso
pasaulio ir daugira visokiu
nebutniekiiy pranesta.
Tub tarpu tasai liarmas
pasirode melftgingu, isciulp
tu is pirsto. Valdiskai is
Madrido tos zinios uzgina
mos ir rasoma, jog tenai ne
ra jokios revoliucijos. Net
revoliucij onierip lizde Bar
celonoj viespataujanti visis
ka ramybe. Kas tiesa, val
dzia nuspejanti gaiimas
riauses, bet ji ant visko ge
rokai ir prisiruosus, turinti
ant akitj visus antivaldis
kus agitatorius.
. i aryziaus laikrastis
“Gaulois” pirm to prane
se, jog Barcelonoj buta di
deliij sumisimq, kuriuose
uzmusta keli desetkai as
memj. Dabar pasirode, jog
tas viskas tik taip sau bu
vo svietan paleista. Kas
tiesa, Saragosse sukelta
darbininkq generaliskas
straikas, kas valdziai gim
do sielvartus. Tuotarpu
valdzia laikosi nuolatos
tvirtai ir neduoda socijalis
tams ir anarchistams rasti
revoliucijai progos.
Badajoze valdzia suseke
kariuomenes suokalbj ir va
dus isgaude. Prie to suo
kalbio prigulejes netmiesto
burmistras, kuris arestuota.
Arestuota ir socijalistas
Blasquez uz antimilitaris
kas kalbas. Uz -tai buvo
arestuotas ir Madrido uni
versiteto profesorius Oveje
ro, bet paskiau jis paleista.
Visgi jtempimas baisus ir
jis gali kas valanda trukti.
Kovoti su savo priesais val
dzia pritruks energijos ir
prisiartjs paskutine valan
da. Nors valdzia visa tq
uzgina, teeiau uzginti nega
li besiartinancio monarkijai
galo. Kada tas jvyks, ne
zinia, bet: tas ilgai netruks.
. Portugalijos vargai.
Ligja^inei respublikos
dideles sun
kenybes, kadangi jau nori
ma sukelti revoliucija pries
revoliueijg,! Armijos karei
viai ir karo laivyno jurei
viai, dalyvavusieji pastaro
je revoliucijoje, reikalau
janti sau avansij ir dovani]
uz savo prisitarnavimus —
gana aukstij, gr^sindami
maistu! Kareiviai norinti
sau gauti ant visados pen
si j as, taippat jurei viai nuo
karo laivo “ Adomoster”,
kuris apsaudqs karaliskus
ramus: — reikalauja sau
menesiniij algij po $15.00
kiekvienas ir tai dar ligi gy
vos galvos! Paskui juos
ir visi kiti kareiviai to pa
ties reikalaujanti.
Valdziai tos sunkenybes
tikrai neapsakomos, nes pi
nigij truksta krasto reika
lams, o eia ve dar kas nori
ma iskaulinti.
Regis valdzia tuos reika
lavimus nors pavirsiumi
tures ispildyti, jei nenores
matyti maistij, teciau visa
ko negales.
Reels _Aan reneta nau
revoliuqiia, bet valdzia su
sekus suokalbi ir tarn ne
paprastam truksmui uzbe
gus. Mat, randasi visokiij
zmoniy, kuriems norima
drumstame vandenyj gau
dy ti zuvjs, jie taigi ir agi
tuojanti pries dabartinq val
dzi$.
2odziu sakant, dabartines
valdzios padejimas visai ne
pavydetinas. Pirmij ledu
pralauzimas — visuomet
sunkus. Stropi valdzia vis
k§, teciau apveiks ir savo
priesus pergales, jei tik tu
res gerus norus.
Laivynas jau isplauke.
Jungtiniij AmerikoS Vals
eiij Atlantiko karo laivynas,
susidedantis is 16 pirmos
klesos sarvuociij ir kitij ka
ro laivij, isplauke ant poros
menesiij kelionen j Franei
jos ir Anglijos pakrascius.
Ispradzios tasai laivynas
buvo padalintas j 4 divizi
jas ir tos divizijos stovejo
keliuose uostuose. Lapkri
cio 3 d. visos tos divizijos,
apleidziusios savo uostus,
ant okeano susijunge ir lei
dosi \ Europe.
Visam laivynui prisakyta
valandoje daryti nedaugiau
10 myliri. Laivynas pir
miausiai nuplauksi^s \ La
Manche kanakp Francijos
uost§ Brest aplankys lap
kricio 15 d., o ant rytojaus
pirmoji divizija nuplauks
Anglijos uostan Portland,
antroji sustos Ckerburge
(Francija), o trecioji —
Graveland (Anglija).
Tuose uostose dvizijos is
busiancios lig gruodzio 8 d.
Paskui divizijos tais uostais
susimainysiancios.
Gruodzio 30 d. visas lai
vynas pasileisi^s is ten j
vakarus ant ziemos maneb
rij ir paskui sausio 16 dien^
piibusiantis \ Guantanamo,
Kubos uostan, s
| l§ Yiso Pasaqlio?"
Ant salos Kuba andai bu
ta kongresan atstovu rinki
mai ir laimejo liberalai.
*
Andai Portugalijg, aplei
dg paskutiniai 50 jezavitai,
kurie garlaiviu isplaukg j
Holandijq..
*
Londone is Saloniki pa
rejus zinia, jog pavarytas
nuo sosto buvgs Turkijos
sultanas mirtinai serges.
*
Didziausias pasaulyj sty
rinis oralaivis “Daily Gra
phic” andai is Anglijos nu
lekgs \ Rusijq, su penkiais
keliauninkais.
*
Londone pasimirgs gar
sus artistas drozejas John
Acton. Jis dargs biustus:
karaliaus Edvardo, karalie
nes Viktorijos, Leono XTIT
ir Mtu: zymesni anm en u.
Panamoj sulaikytas Clu
ng ambasadorius, keliauj an
tis i Washingtong, kadangi -
ant laivo, kuriuomi jis atke
liavgs buv§s vienas dzurna
apsirgimas.
#
Rusijos slaptosios polici
jos buv§s virsininkas Ras
kovski andai staiga Vitebs
ke pasimirgs. Jis dar§s tar
dymus reikaluose Azevo,
Lopucbino ir net popo Ga
pono.
*
Lapkricio 4 d. Pocdame
susitikg Yokietijos kaizeris
su Rusijos caru. Abu val
dovai turej§ savo zymes
nius palydovus. Abu sau
goj§ policija, kariuomene
ir policijos agentai.
*
Pasklyd§s garsas, kad to
mis dienomis visos didesnes
viespatystes oficijaliskai
pripazjsig Portugalijos res
publikg.
*
Astrachaniuj (Rusija)
girtas popas Semcenko nu
zud§s kirviu savo seiminin
k§ Kondratjevg, ir jos mo
tin^, kuri norejus savo duk
terj apginti.
*
Portugalijoj andai ares
tuota senor Franco, buv§s
Portugalijos diktatorius.
Uzstaeius kaueijg., paleistas.
Norima atsakomyben pa
traukti visi buvusieji prie
karaliaus ministeriai, kurie
krastg, nualino.
* |t
Londone darbininkai kas
dami zem§ pamatams po
nauju miesto namu, 20 pe
dij giliai atrad§ gerai uzsi
laikiusiq, valtj, paeinancig,
is Rymo laikij, ty. turinciq,
1.600 metiy Valtyj atrasta
kelios monetos is 292 met\j
- — -

Katalikas., November 10, 1910, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Katalikas., November 10, 1910, Image 1 About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Katalikas., November 10, 1910, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??