Newspaper Page Text
Zinios is Lietuvos. TELSIAI. Jau praslinko keletas me tij, kaip cionai inkurta 4 klesij progimnazija mergai tems. Mokyklos jsteigeja ir vedeja — p. B. Narutavi ciene, studijavusi uzrubezy je filosofijg, ir pedagogikjj. Jau keletg, metij tyliai dar buojasi musi^ uzkampyje ta idealiste-moteriske, nesigai ledama vargo ir truso, nesi bijodama jvairnj kliiiciij ir nemalonunng kuriij tiek daug randa mokyklos vede ja. Keletq, metij sviecia musij kampelyj simpatiska mokykla, suteikdama ap svietg, zemaiciy merginoms; bet gal nedaug kas musij vi suomeneje tera girdej§s apie tg, mokykl^. O gaila! si mokykla uzsipeme, kad visuomene turetg ir jgjg sa vo atmintvje. Kas nori \ mokslg leisti ar tai savo dukteri, ar tai giminait§, gali drgsiai atiduoti jas \ sig mokyklg: mokinama cio nai uoliai ir sgziningai, nes vedeja begalo myli savo darbg ir gerai ziuri, kad mo kytojos atliktu, kaip rei kiant savo pareigg; moky tojos nesigaili truso; parei tais metais maciau, jog silp nesniosios susirinkdavo po pietg j mokyklg, ir mokyto jos padedavo joins lekcijg ismokti; to nebuvau matgs kitose mokyklose... Moky klai rupi netik tai, kad mo kines iseitg mokslo kursg, bet kad gerai, padoriai is-j _ siaukletg; vaisiai — pavyz dingaS niUau. mokiniii-rnpTv gaicig elgimos. Nes moky klos vedeja gera katalike ir - labai sviesi, ■— moka in-r kvepti ir mokinems sveikas katalikiskas nuomones... Linksma daros, matant, kad kartu su mergaitemis ir ka talikemis mokytojomis sventadieniais baznycioj meldziasi ir rimta, gerbia ma mokyklos vedeja... Patariu visiems tiems, kam brangios yra rimtos ir doros mokyklos, kad ture tg atmintyj ir sig moky klg ir jg uzjaustg. Uz mokslg imama 60 r. metams. Is neturtinggjg pigiau. Mokslg pabaigu sioms mokyklos vedejo pa rupina, jei gali, net ir vie tg. Siemet jvestos, salip paprastgjg lekcijg, pran cuzg kalboj konversacijos; bus ir vokiecig kalboj. M. Yaitkus. KUPRELISKIAI, Panev. apskr. Nepraeina nei menuo-ki tas, kad musg apylinkej ne atsitiktg vienoj-kitoj vietoj gaisras. Uzsidega dazniau siai is kaming, kuriant jau jas, arba uzkreciant per ne atsarguma. Stai ir dabar rugsejo 15 d. Kadarg so dziuje sudege vieno ukinin ko visos trobos ir grytel ninko grycia. Kaip mes neranggs esame! Jokig ginklg gesinimui ugnies ne turime. Atbegame prie gaisro dazniausia tusciomis rankomis; kad kur ir su ciumpi kokj kibirg, daug su juo kg padarysi? Su degus paskutinj kart dai liai Miegonig sodziaus, vi sa parapija buvo nutarusi ingyti kelias gaisrui gesyti masinas; didesni sodziai apsieme nusipirkti po 17 ic 'ng skyrium, o mazesni su sidej? drauge. Yienok lig siol nieko nepadaryta, vis kas graziais zodziais pasi saige. Vel atsitikus ugnelei, jegsime plikomis rankomis r aimanuosime, kad negali :na ugnies uzgesyti, neduo ti, kad kitos trobos uzsi iegtij. Rodos, dabar jau risiems aisku, kad be tam tikros masiuos prie gaisro negalima apsieiti. Uztat aeatidedant tolimesniam lai kui, tuojau turime ingyti uors kokj vien^-du prietai-. su gesinti ugniai. J. G. DUOKI&KIS, Ezer. apskr. Duokiskio sodziuje seniaus buvo tik koplytele, o dabar yra baznycia ir kunigas. Yra keli ukininkai, — bent 2 ar 3 katalikp sankroveles. Seniaus Duokiskyje nebuvo nei vieno zydelio, ir dabar nera. Bet kai-kurie uki ninkai patjs pavirto zyde liais: nesigedi laikyti pas save degtines ir alaus. Ypac pasizymi pardavimu “snap so” ir alaus kai-kurios mo terjs. Sarmata! Nei vie nas is to neprasigyveno ir duonos nevalge. Atvazia vgs Duokiskin kun. Macio nis pastate naujq. me ding nemazg, baznycia, nauja grazi$ klebonijjj, ir kitas trobas. Siemet pastate ir varping, kurioje pakabino tris naujus grazaus balso varpus. Duokiskyje dabar yra darbstus vargonininkas, mokina merginas puikiai giedoti baznycioje ir dai nuoti. Balandis. TRYSKIAI, Siaulnj apskr. Rugsejo 21 d. Leilenij so dziuje buvo sioks atsitiki mas. Yienas piemenukas 12 metu prizadejo savo draugams uz paleidimg, nuo kaimenes uzmoketi pini gais. Bet jij neturejo. Pa rnates pas kit§, 8 meti£ vai k§ 25 kapeikas, norejo is jo isgauti, bet kad sis nedave, sureze jam per galvq, 3 sy kius pagaliau, kaip zenklai parodo, skarele pasmauge ir jvilko i karklyng,. Yakarui atejus, tevai pradejo ieskoti savo vaiko; ant rytojaus at rado karklyne negyv^. Ir uzmusejas t§ naktj nebuvo namie, tiktai austant atsira do. Prispirtas, prisipazino, kad jisai tai padares; pas jj rado ir tas nelaimingas 25 kapeikas. Baisus darbas! Jis dar prisipazino, norejes britva papiauti savo uki nink§, nes mates pas jj 6 rub., bet pamislijes, kad jo nenugalesicjs, tai pats bu si$s uzmustas. Ar berei kia biauresniij laikij?! Tai vis suaugusiijjij paveikslas. Tryskiij miestelyj yra “pas tojalyj dvor” grovienes Zu bovienes su visokiais geri mais. Tai tikras pragaras: mustynes, pestynes, su pei liais badymasi — tai pa prasti atsitikimai. Tevai, tenai eidami, ir vaikus ve dasi. Stai ir pasirode vai siai. Tryskiuose yra blai vybes skyrius, bet yra labai persekiojamas, isjuokiamas, paniekintas girtuokliij. Po pirmos komunijos buvo ra ginama vaikai, kad rasytijsi j blaivybg; vienas tevas pa sake, kad jo vaikas uz jj geriaus gerisjs degtin§ ir alij. Tevai, laikas vaikus irausti nuo valkiojimosi po unukles . Tasai “pastojalyj ivor” tai zenklas, kaip mti 3ij ponija, rupinasi zmo aemis. G 7 - -• i - SUKAKTUVeS. Biigsejo 26 d. miesto va’ dybos bute iskdmingai -sii tikta 30 m. sukaktuvbs, ko tamauja brandmeisteriu — Yilniaus ugnagesiy virsinin kas p. Rodavieius (lietu yys). Pirmiausia sveikifio jubiliatg. Yilniaus guberna torius. Miesto valdyba in teike p. Bbdaviciui zetonq,. PAJTJOSTIS, Pan. apskr. Karsinaukos kaime vieno zmogelio pavoge skryni$ su drabuziais. Tuse4 skryuuj, atrado parnest^ pamiskeje, bet drabuzny neberado. — Sioje apylinke je labai serga karves liezuviais. Yie no zmogaus serganti karve pradejo jau dvesti, bet zmo gus suskubo patsai j§ pri baigti. Teciau mesos val gyti nedrjso; pardave tad zydui uz... 3 rub. su visu kailiu. Zydas karv? issive ze. Indomu zinoti, kur ji sai des tg. nesveikjj, mes§.?! — Siemet uk. 2. dvi kar vi, sergancias kraujinemis, taip pat pardave zydams uz pus? kainos. Tos karves taip jau sirgo, jog abejota, ar benuves j Panevezj... 0 zydams, zinoma, isejo ge ran. Ir tai jau nebepirmi atsitikimai. Sykj paklau siau zydo, kur jie sukisa ta netikusig, mescj % Tai jisai man atsake “J§ atprovijam j kilbasin?, kur dirba kil basas, tokias, kad ir ponai valgo...” 2emes Dulke. MA2EIKIAI, Siauliy apskr. Blaivybes ir tautiskas lie tuviy susipratimas savo zie dus skleidzia vis placiau ir placiau musy tevyneje. ‘Praejnsj sekmadienj buvo cia rengiama vestuviy puo ta: p. Strumila is Liepoj&us vede Mazeikiy gyventqjy nasly Butkieng. Susirinku sieji sveciai kalbejo vien lietuviskai, labai retai gali ma girdeti koks vienas len ky arba rusy zodis, nors siy pastaryjy taip-pat buvo su sirinkime. Dainavo, soko lietuviy sokius. TJzejus kal bai apie degtin§, blaivinin ky nariai patare nevartoti svaiginanciy geraly. Susi rinkusieji, isskyrus vieny raisy kurpiy, sutiko su blai vininkais. Taigi ir cia blai vininkai virsy gavo. J. Lietuvis. Kareivijon sauks sj rude nj is Ukmerges miesto — Ukmergeje lapkricio 11 d. is valsciij: Kupiskio, Yirba liskio, Subaciaus, Puponiij ir Alotij ir miesteliij: Ku piskio, Svedasij ir Suba ciaus. Kupiskyje lapkricio 15 d. is valsciij: Anyksciij, Kur kliij, Kavarsko, Raguvos, Troskumj ir Indrioniskio ir miesteliij: Anyksciij, Ka varsko, Raguvos, Kurkliij, Traupes, Trokunij ir Vie sintij. Ukmergeje spaliij 29 d., is valsciij: Utenos, Vyzuo mj, Uzpaliij, Debeikiij ir Aluntos ir miesteliij: Ute nos, Uzpaliij, Debeikiij, Ske moniij ir Vyzomj. Utenoje spaliij 21 d., is valsciij: Y epriij, Y aitkus kio. 2emaitkiemio, Kastan tinavo, Pagiriij, Siesikij, Taujemj ir Setos ir mieste liij: Setos, Pazelves, Tauje mj ir Balninkij — Ukmer geje lapkricio 5 dien$. Raseiniij apksr., Rasei niuose lapkricio 1 ir 8 d., Taurageje — spaliij 15 d. ir Silelyje — spaliij 23 dienjj. Treei^je lal. naktj is rug sejo 23jd. Niadiy dvarelio panaktipis % Isgirdo motoro fizimy. Apsidair^s aplin kui, pamate angstai orlaivj, lekiantl j piety-rytus., Pri lekus oralalyiui dvary, pa naktinis isgirdo ir muzika, kaip jis sake: “tokiy muzi ky tik Kaune tegalima gir deti”. ':rv - ' • • ■ KALINS NtJSIZUDE. Kauno v - gubernijiaiame kalejime rugsejo 20 d. nu sizude Elena Gedviliene, buv. 2-sios dumos atstovo dr. Gudavieiaus sesuo. Ji buvo uuteista kovo menesj 1909 m. Vilniaus teismo ru mij pusantriems metams tvirtoves; kalejime buvo jau 9 menesius. Delko nu sizude nezinia. Paliko du mazameeiu vaikeliu. (“Viltis”). SEINAI. Spalip 9 dien§ buvo “Blaivybes” visuotinasai susirinkimas. Isrinkta nau jas draugijos pirmininkas — kun. Stankaitis, semina rijos dvasiskas tevas; is rinktas j ' viet§ isejusio j Kaimelj kun. Katiliaus. Per t§, patj susirinkimg, ge resniam susipazinimui su degtines kenksmingumu ir blaivybes ■»naudingumu — nutarta ,gabenties nors po 25 egz. kiekvienos “Blaivy bes” leidziamij knygelhj. Kun. Biplskus, seminarijos profesorjus, pasake grazia prakalbg,! apie gyvenima girtuokli^ jp blaivininkp darbininJku. Tg. pa^ig. ^ien§ “Ziburio” name * ,]E)u,'\^ , jsteigiamasai “&v,. Zil#s iPraugijos” su-; sirinkimas. J valdyb§ is-; rinkta: pirmininke Ona Go beriute, jos padejeja — Ona Vinikaiciute, kasiere — Ju le Kvainauskiute ir sekre tore —Paulina Zilinskiute. Kandidatemis isrinkta: Jie va Rekiute, Jieva Peciu lixite ir Jieva Blazaiciute. Tuo tarpu draugija skai to daugiau 50 narhj. Die ve duok, kad apie Seinus neliktij tarnaites, kuri ne prisirasytij, \ t§, draugija! nes tik vienybeje—stiprybe tik susispiet§ j draugija tar naites gales geriau apsi sviesti ir pagerinti savo bu vj. Draugija susitvere dau giausia aciu rupesciui kun. Vine. Dvaranausko, semina rijos profesoriaus, kuris ir paskirta josios globeju.. KUNIGTJ PERMAINOS SEINIJ SEMINARIJOJE. Kun. Baltr. Ciplijauskas, Kalvarijos kalejimo kape lionas, paskirta Kapciamies cio kamendoriumi. Kapcia miescio kun. Kutas isvazia vo savo noru Siberijon Ir kutskan, padeti tenai dar buoties flrktttsko dekonui kun. Pranaiciui. —* — ' ■— YILKAYISKIS, Suvi >gub. Aciu Dietui, jau metai kiap gyvuoja cia “Kriks cioniy Darbininky Draugi ja”. r Nesena$ bdto metinis na riy susirMkiifsas. Per pereju&ius metus bu vo 9 draugijos nariy ir ke liolika valdybos susirinki my. 7 nariai ligoje suselp ti, 3 graziai palaidoti. Nu pirkta uz 200 rubliy trio besiai, kur galima bus jrengti vargsams prieglau da, ar kas kita. Nariy draugijoje tuo tar pu yra 414; pinigy per pe jflwfsr. T/trrW Perstatoma Jungt. Am. Valsciy prezidentas Taft, pulkininkas Goethals ir ka ,ro laivas South Carolina. Virsuj-gi Panamos perkaso reginys. Tomis dienomis prezidentas iskeliauja \ Panamy apziureti tenaitniy darby pazangumo ir nus pr§sti — kaip tas perkasas apginkluoti. . reitus metus surinkta 866 rubliai 73 kap., isleista 223 rubliai 47 kap., likg 643 rub. ir 26 kap. Valdyba kitiems metams palikta ta pati. Valdyboje zmones geros sirdies ir darbstijs. Kas sekmadie nis ir sventadienis sedi prie draugrijos reikalu po 4 ir 5 valandas, o dar, matyt, jiems nenusikarto tas dar bas. Dieve padek. MARIJAMPOLE. Pries keletg, savaicip j Marijampol§ atsikrauste advokatas p. Liudvikas Ci plijauskas, kuris kokj laik§ gyveno Rygoje. Kiek gir deti, tai yra zmogus myljs savo tevyn§, visiems priei namas, nebrangininkas. Kazys Katilas. PILVISKIAI, Marijampoles apskr. Nesenai Pilviskius aplei do aptiekorius G., pragyve n^s cia apie keturiolika me tij. Buvo tai zmogus — bet jau uz vaistus tai erne — kiek tik galejo! Dabar tiris aptiekorius, p. K., tik rai pagyrimo vertes, nes at jaucia, turbut, zmonhj var gus ir parduoda vaistus dang pigiau, negu senasis. j I SMILGIAI, Panevezio apskr. Minkos cionai zinios. Krai^as lyg apsnudgs, apsi blaus^s. Kitur draugijos, visoke rateliai. Pas mas gi niefo. Baznycia toji rei ketij -jau panaujinti, nes drobe kuri^ buvo sienos ap musta. ]au nuo virsaus at sokst Choro nera. Su plika 3 dar tebegiedama su aenais”, “noglo mis”... MALeTAI, ''ilniaus apskr. Tarp Maletij ir Suginciy. kelias yra staciai neisva ziuojaras. Vietomis ar klys lada klampynen lig keliij, ns tiltij nebera, nei zvyriaui niekas nebepila. Ir tikri, ntio “cicilistij.” gadynesbeveik visi vieske liai nebeaisomi. Bet Vil . . ■>* % j mans gutemijoje keliai yra blogesni icgu Kauno. 1 NEDZINGE, Traky apskr. Nedzinges parapijoje zmones knygy ir laikrasciy neskaito. Laukus apdirbi neja senoviskai. J viena sedzius skirstyties anaiptol nenori. Yienas Laukenin ky kaimas siemet issiskirs te ir tai vos-nevos. Vaiku mokyti zmones nenori. Pa rapija rhaza, teciau uzlaiko 2 alines ir monopoly. Girtuoklyste ir mustynes vis platinas, o j blaivybg ne ra kam patraukti. MARIJAMPOLE. Spaliy. 8 dienos vakarg. bevaziuojancius plentu nuo Marijampoles j Vilkaviskj per giraitg du vyru ir mo terisk§ su kudikiu uzpuole keturi plesikai. Ir laime Dievo duota, kad pasibaide arkliai, tai tokiuo budu zmones istruko. Anuo tarpu Marijampole je bandyta uzpulti keliau jantj zmogy, bet biita gud raus keliauninko — issisu ko is uzpuolikij nagp. PILYISKIAI, Marijampoles apskr. Kas sity miestelj mate pirm dvidesimties mety, tas jo dabar beveik negalety pa zinti. Tysyk triobos medi nes, senos-lusnos, stogai siaudiniai, vejo supasyti, rinkoj ir gatvese syslavynas ir amzinas purvynas. Da bar — triobos naujos, dau gelis dviem gyvenimais, o apie rinky netruksta net dailiy mury; stogai dengta degpademis arba skarda. Isbrukuota rinka ir gatves, iskasta suliniai. Svystelejus geresniems laikams, jsteigta Pilviskiuo se keletas draugijij, kaip tai: “2iburio”, “Blaivy bes”, skolinamai-taupiamoji kasa, sindikato “Eagres” skyrius. Be to yra lietu viy. rankose trjs galenteri jos sankrovos ir viena mas tine: trjs duonkepiai, du grabdariai, daktaras, aptie korius, felceris, pacta ir te legrafas vietoje. Paskiau sia jsteigta ugnagesiy drau gija, kuri zada suteikti pa galbg, netik miestelyje, bet ir apielinkeje per penkis verstus nuo miestelio. VILKAVISKIS. Cionykstis senasai kapi nynas, kur pries 30 metg dar buvo laidojami zmones, dabar taip apleista, kad kiaules knisa kaulus. Rei kia pasirupinti tg kapinyna aptverti. PASIAUSE, Pakapes parap., Siaulig ap. Siarne miesciukyje kadai- ' sia buvo didele baznyeia ir jezavitu vienuolija. Dabar toj vietoj stovi tik kryziug ir auga didelis klevas. (“Saltinis”). SlAULIAI. “Viltis” pranesa, kad apie Siaulius gr. Zubovie nes pavesta p. G. parduoti apie 6000 desimtiniij zemes. Zeme daugiausiai is po mis ko, nedirbama; yra vieto mis ir dirbamos, ir siokiij tokiij triobij. Parduodama taippat keli palivarkai su neblogomis triobomis. Kaip dirbamoji, taip ir nedirba moji visa ismatuota, gali kiek kas nori pirkties. Pir kejams pats pardavejas pa rupina paskolg. is banko. Desimtines kaina, perkant be triobij arba kaikur ir su menkesnemis triobomis, nuo 80 lig 100 rubliij; su gero mis triobomis dirbamosios zemes desimtine nuo 100 lig 130 rubliij. Parduoda ma zeme neblogiausia, vi dutine, tamsi, prie smilties; arti gelzkelis: arciausia nuo miesto 4 verstai, toliausia 8. Kiek teko suzinoti is to paties p. G., aprasytoji gr. Zubovienes zeme reikia kuo greiciausiai parduoti, nes spiria skolos. Nenupirkus musij valstieciams, nupirks bankas, kurio agentai jau sukinasi. 2inau, kad apie Siaulius nemaza yra valstiechj su pinigais. Todel nereiketij praleisti tos geros progos, tuo labiau, kad cionai gali ma ir su mazais pinigais nu sipirkti zemg, prisiimant banko skol§. Didesnius pa livarkus reiketij pirkti su sidejus kompanijai, kaip ne senai buvo “Vienybeje” ra syta. (“Vienybe”).