Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, June 22, 1911, Image 1

Search America's historic newspaper pages from 1770-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, June 22, 1911, Image 1',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn00062053/1911-06-22/ed-1/seq-1.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1911-06-22/ed-1/seq-1.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1911-06-22/ed-1/seq-1/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn00062053/1911-06-22/ed-1/seq-1/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Katalikas., June 22, 1911, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Image: of 12. Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (4.0 MB)

Katalikas. (Chicago, Ill.), 22 June 1911. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1911-06-22/ed-1/seq-1/>

Newspaper Page Text

BAVAITINIS LAIKRAfiTIS
'KATALIKAS"
I&eina kai Ketrergas, Chicago, i51,
Kaina me tarns:
Amerikoje 12.00 J UzsienJ 13.00
Prenumerata turi but iikalno uzmoketa.
“Kataliko” spaustnyeje spaudinasi yisokioa
knygoe, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka
raas labai puikiai, greitai ir pigiai. Uzsira
Sydami “Katalika” siqskit prenumerata ar
ba laiikus sekanciu antraiu:
JOHN M.^TANANEVICZ
8244 So. Morgan St., Chicago, 111.
. • ■ ■ ------ - 1 '<■ *' ■ .. , . b.I.A - _ 1 *111"-1..! 1 -i* II I ■■ . ■ I- ' -' — ’^
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Reikafcuns lietuviu Kataliku
Nq 25 Chicago, 111., 22 d. Bir2elio (June) 1911m.
ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OFFICE AT CHICAGO, ILL. ONDBR ACT OB MARCH 8, 1899
Politiskos Zinios.
Is Rusijos.
Paskutiniame savo pose
dyje, 27 d. geguzio, duma
prieme net 119 jstatymij su
manyimj.
Manoma buvo, kad ilgai
uzsitys gineai apie skubij
soci j al -demokratij paklau
sima, sulyg istremimo zy
dij-darbininkij is Rygos,
bet dumos pirmininkas gu
driai pasielge paskirdamas
paklausimq. gale dienos pro
gramo.
Atstovas Maksudov ir
Vladimirov inesa sumany
mg sumazinti skiriamg cer
kvinems mokykloms pasal
pg, perduodant likusius pi
nigus kitiems zmoniij ap
svietimo reikalams. Bet
duma atmeta jij sumanymg.
Uztai duma sutinka isreiks
ti norg greiciau ivykdinti
zemietijij jstaigas Vilniaus,
Kauno, Gardino, Astracha
niaus, Orenburgo, Stavro
polio ir Areliangelsko gu
bemijose.
Neilgai duma svarsto ir
sumanymq asignuoti 14.700
000 ismokejimui skolij karo
laivyno ministerijos.
Visi skubinasi. X niek$
neatsiziurima. Laike trijij
valandp buvo jnesta, ap
svarstyta ir uztvirtinta 119
jstatymij sumanymij; neku
rie is ju perejo su didele
mis asignacijomis pinigij is
valstybes isdo.
Pagalios pirmsedis Ro
dzianko praso atstovij atsis
toti ir perskaito augsciau
sj jsakymg, apie dumos pa
leidimn, vasarinems vaka
cijoms.
— Viespaciui carui
“ural” — susunka Ro
dzianko ir duma griaus
mingai pritaria tam sauks
mui,
Rodzianko uzdaro posedj
ir pakviecia dumos atsto
vus isklausyti dekingumo
pamaldu.
Aistovai eina \ Ekateri
nos sal§, kur jau viskas pri
i'engta del pamaldu. I pu
sf valandos veliaus Taury
dos rumai pasiliuosavo nuo
dumos jstatymdaviij net iki
spalio menesiui.
Paskutiniu laiku zmoniij
svietimo ministerija visoj
Rusijoj padare vienadieninj
pradiniij mokyklij ir moki
niij suskaitymg. Vedantisto
suraso darbus V. I. Pokrov
ski suvede visas skaitlines
pradiniij, vienaklesiij ir dvi
klesiij mokyklu, taippat
mokiniij anose. Pagal tas
skaitlines Rusijoj yra 100
197 pradiniij mokyklij, ku
rias lanko 4.200 451 vaikas
ir 1.978.142 mergaites, vise
labo — 6.178.593 mokiniai.
i Visokis uzlaikymas tij mo-'
g»*lijJ910 metais atsiejo
Iseina, kad Rusijoje mo-|
kosi tiktai ketvirta dalis
vailaj, visi gi kiti palikti
e>k§sti tamsybes rukuose.
Rusij apsvietimo darbai
ant salos Sachalino pakol
dar apsireiske tik tame,
kad vadovaujant guberna
toriui Grigorjevui statomas
didelis vienuolynas. Vie
nuolynas su “didziai ste
buklingu” paveikslu stato
mas ant paciij rubeziij Ja
ponijai prigulincios salos
dalies, taip sakant, “priesij
baimei”.
Kijeve susitvere francu
zij kapitalistij kompanija
pirkimui Stepanovo cu
kraus dirbtuviij, kuriij vy
riausiuoju akcijonieriumi
yra L. I. Brodskis. Dirb
tuves parduodamos uz 5
milijonus rubliij. Pirkimui
kitij Brodskio uzziurimij
cukraus dirbtuviij, prigu
lineiij Mezinovo bendrovei,
taippat organizuojama sve
timzemiij kapitalistij kom
panija. Pardavimas paves
tas rusij uzrubezines pir
klybos bankui.
Greitu laiku visus Rusi
jos turtus kitij saliij kapi
talistai nupirks!
Redaktorius Chabarovs
lco laikraseio “Ussurjiskaja
Okraina” Lepinas arestuo
tas ir pasodintas kalejiman.
Nei kitam uzimti jo viet$,
nei jam paciam redaguoti
laikrastj kalejime neleidzia
ma. Is tos priezasties laik
rastis turejo sustoti ej§s.
Mat kaip Rusijos biuro
kratai kovoja su “maisti
ninkais!”
Chinai reikalauja 6
milijomj.
Cliinij valdzia is Meksiko
reikalauja jai uzmoketi
$6,000,000 atlyginimo uz is
zudymg. ehinij ir sunaikini
m$ jij lobio sukileliais Tor
reone. Chinai, noredami tq
savo reikalavimg, paremti
ginklais, pasiuneig, \ Meksi
ko uostus vien§, savo skrai
duolj. Skraiduolis nuo Chi
mj vandemj jau isplaukgs.
Komisoriai, ved§ Torreo-J
ne tyrinejimus, andai sugrj
z§ Meksiko sostainen ir sa
vo raportcj perstat? Chinij
ambasadoriui Shung Hai
Sun. Raporte pazymeta,
kad Meksiko sukileliai Tor
reone iszud§ 303 chinus, be
to sunaikin§ amj bank§,
kliubo bustjj ir 88 jvairios
nisies krautuves.
Eaporte paskui pazymi
ma tiesiok neintiketini
daiktai. Sukileliai savo
aukas, chinus, turejg pri
raipioti prie arkliij ir dras
kyti } smotus. Nekuriems
chinams nukirsta galvos ir
anos ^aiifota gatvemis it
;
CriginaHski vaizdai is Mandfiiiriiop; i<|r; gyventojns smaugai dzuma. Vir
suj perstatoma vezimas, pilnas zmoni y Javony,. o apadioj sanitary tarnyby, bu
tent daktarns ir priziuretojas mdferis, (|
-—-—._■ ■ - « ''_LA ' "_:___"
Chiny banko buste nuzu
dyta 25 chinai. Ty nekal
ty auky kraujas persisun
k§s net per lubas ir tos
kraujo zymes ir siandie dar
matomos.
Buta neapsakomy barba
rysciy.
Komisoriai savo raporte
priduria, jog toji skerdyne
dar ilgiau buty besit§sus,
jei ne amerikoniskas kon
sulis, kuris su tenaitiniais
pirkliais nusidavgs \ snki
leliy vady ir par*, ika laves
pertraukti tas sker dynes.
Apart mineto atlyginimo
Chiny valdzia dar re^lau
ja: pagerbti Chiny veiavy,
kuri buvus per skerd nes
paniekinta; suteikti p.Jal
py nuzudyty likusioms t ei
mynoms ir astriai nubabsti
skerdininkus.
Jei tas viskas tie*a £
' <•
tikro Chinai labai daug r\u
skriausti.
Portugalijos rojalistai
nerymauja.
Is Portugalijos respuMi
kos sostaines Inzbonos ] a
nesama, kad rojalisty (ao
narchijos salininky) vp as,
kapitonas Coueeiro besiruo
siys su saviskiy gauja is
Ispanijos jsiverzti Porioga
lijon ir pradeti kontrravo
liucijy.
Portugalijos karo minis
teris, pulkminkas Barreto,
pereitoj savaitej isleid^s
paliepinuj,, kiatit 5 ii 6 pgs
tinirku pulkai tuojaus ke
liautij j Cazardore?, 15-tas
pulkas su Maksimo patran
ninkij pull;as Li* 8 raiteliy
pulkas — 1 Villa Reale.
Ties piety iiyuauriy sie
nomis strateai/skas vietas
uzemus kariuqmene. Ka
noueremis sau^ojaina upes.
Keliy a nm joy;' divizijy re
zervistai pasaukta tamys
tou. U'
Miristeris Barreto ap-J
reiskia, kad jei rojalistij
skyriai peresfeia' sieng ir at
sidursig P«»£tngalijos gilu
mon — liksb| J ig vienam is
zudyti. | t:
VyriausybS ; susaukus
parlamentay&nt 19-tos die
nos birzeHd* Tai bus pir
masis inaugUracijims pose
dis. Pailffinento atstovai
pirmiausiai apskelbsig
Portugalijg, respttblika. Se
kaneig dieng provizorine
krasto valdzia pasiduosian
ti dimisijai. Sakmna, kol
[busies isrinktas naujas pre
zidentas ir naujas kabine
tas, dabartiniai ministerial
pabusig ant savo vietip
Dabartinif kaMnetas to
jmis dienrams trajejgs susi
rinkimg ir* kalbetasi apie
armijos ntpbilizaeijg, kad
sudrutinus ' garnizuuus Is
panijos pasieny. ,
Aisku, kad rojalistai ne
rymauja, bet vargiai kas
pasiseks jiems nuveikti.
I fi_
Morokko reikaluose.
Francijos senate andai
pareikalauta pks uzsienio
dalykij minister] Cruppi pa
aiskinti Francijos politikos
stovj Morokke. Ministeris
kad Franj
versta Morokke ginkluo
ties, kadaiigi tenai grasps
pavojus netik francuzams,
bet ir jy reikalams. Fran
■iijos valdzia norinti ten
reorganizuoti tenaitin§ ar
my;} prigulineiai suorgani
zuoti' poliaijy* sugryzinti
suite nui valdziy ir palaiky
tiyino valdzios rimtybft; zo
d2iu sakant, Francija nori
Morokky sutvarkyti taip,
idant tenai visy viespatys
ciy reikalams niekas ne
kenkty.
Tg viskg atlikus, gen.
Moinier — pasakpjo toliau
ministeris — gaus paliepi
mg traukties is ten su savo
armija; bet toji armija vi
supirmu dar turi sutvarky
ti sukilusias arabg gimines.
Tokia Franeijos politika
labiausiai nepatinka Vokie
tijai, kuriai norisi visur tu
reti pirmyb?. Vokietija
tad pasnabzdomis gundo Is
panijg, kad pastaroji as
triai atsisieptg pries Fran
cijg. Teciau tas padaryti
negalima, kadangi Franei
jos pus? palaiko Anglija.
Mat, uz svetimg gerg ko
kie nesutikimai kjla.
Alaskoj grasia revoliucija?
Sensacijines zinias nese
nai paskleide svietan
Washington B. Yanderlip,
kalnij inzinierius, Kalny In
2inieriij Instituto sgnarys i§
Royal Geographical Society
is Londono s^narys, gimi
naitis F. Yanderlipo, pirmi
ational Bank New
Alas
nia, kad atsimetus nuo
Jungtiniy Amerikos Vals
eiy. Alaskos gyventojai ar
ba prisijungsiy prie Kana
dos, arba isskleisiy savo ve
luvy ir apskelbsi$ revoliuci
jy. Kaipo to zingsnio prie
zasti — jie paduoda fakty,
kad Washingtono vyriausy
be anuos vedanti prie ban
kruto, kadangi ant any uz
kraunanti dideles mokestis,
atimanti is any konstituci
jines teises, taip kad ne
galinti ilgiau kgsti tu per
sekiojimy.
Ponas Vanderlip esys
persitikrings, kad Alaskoj
revolj^pp's vaisius hoks
tahtis* ir kad Alaska neuz
ilgo pareikalaus prigulinciy
sail teisiy. Kuomet Van
derlip apic tai pasakojo
New Yorke, juoktasi is jo,
bet jis tvirtina, jog tobulai
passings Alaskoje santykius
ir zinys, ky kalbys.
Jo nuomone Alaskos gy
ventojai esy pri j'aukinti prie
karo tarnystos ir lengvai
apeity amerikoniskus ka
reivius, nepripratusius prie
tenaitiniy snnrkiy saleiy.
Yukone yra 2.000 sauliy,
lturie visuomet gal inti at
sispirti pries amerikoniskus
kareivius.
Tos zinios labai indomios,
teeiau viskas gali ir atsi
tikti.
Is albanij sukilimo.
Turkijos sultanas iskelia
v?s | Makedonija. Mabo
metonai tuo apsireiskimu
labai linksminasi, bet kriks
eionims toji sultano kelio
ne visai nieko neapeina.
Anot krikscioniu, sultanas
norjs prisigerinti makedo
nards ir juos pakeisti loja
liskesniais. Geldsinkeliij,
kuriais' ’ »as vazineja,
saugoja karii »omeii«V toi p
pat kariuom. ie apsaugotfes
■ ir stotjs, ant kuriu sultanas
islipa. Serbai ir bulgarai
labai nepakakinti taja ke
lione.
Turkijos kariuomenes ko
mendantas Albanijoje savo
vyriausybei is ten pranesgs,
kad po smarkiai kovai nus
tumta sukileliai is savo uz
imamij vietij j siaurius nuo
Tuzi. Albanai surink§ vi
sas savo spekas ties kalnu
Bukovik, iskur juos isvyti
bus gana sunkoka.
Kita turluj kariuomenes
dalis pesasi su sukileliais
ant Cernogorijos sienos ir
visame pasieny degina su
kileliij apleistus kaimus.
Is tij visij atsitikinnj Bal
kanuose pramatoma baism
karas.
Is Londono rasoma, kac!
tenai apskelbta jureiviy
ant pasazierinhj garlaiviv
tarptautinis straikas. Tc
ciau straikas esys labai silp
nas, kadangi nesilaikom<
vienybes. Dauguma i jui*ei
viij atsit ako straikuoii ir xo.
ima ant laivu scnobines.
I.tas
VISOKIOS M
Rusijoj upej Void
Uglic andai nugrimzdj
vazas, gabenantis J
upg 30 zmoniu. Jm
lies prazuvg.
.
Portugalijos vj
astriai uzdraude ’
ekelbti nesenai
isleistij enciklikg,
kianci$ dabartin§ P?
lijos vyriausybe. a
Kas link prasikaltelil
davimo andai padaryta
tarve Rusijos su Japonil
Poltiskieji nebusia isdil
dami, isemus tuos, ku*
prasikalsia valdovui, bifl
tent carui arba mikadai.
• <
Mcksiko revoliucijonie
rin vadas Madero andai lie
pcs susaudyti 28 politis
kuosins. 15 to visko mato
nia, kad Madoro ims zengti
Diazo pedomis.
Amerikojd
j as vaisiij m
tain $8,000]
be vienusJ
ja, o naiM
auga, kaip^Tj
Vi'enoj lies
zimisio kaszi
gaikscio J c
testamentas.
santi 3 ir
kronu, kas^l
tarp artymiaushjjy |
niu. '
\
Makedonijoj isei*
turkij laikrasciai, tJ
switykius pas jaunatiil
atsHiepianti. j gyve*
boikotuoti Rusiios
RliSijj
br.i nemieloS^
Isradejas Edisonas tvi^
tina, kad trunipu laiku is-j
nyksiy visi garo lokomoty-j
vai. Jei jis ispranasauty
tramvajuose dirzy panaikii
nimy, tuokart visuomenl
labai daug nudziugty.
w
Kopstantinopolio gencra
liskas zydij rabinas nesenai
aplaikgs zinia, kad Sirijoj
ir Arabijoj uzgimusios zy
dij skerdynes. Rabinas
kreipesjs tame dalyke \ val
dzi.-j, kuri telegrafi^ft^ir
kalavus sirmlkmemj^
tns skerdyneS.
Tomis dienoiris ncrpB
kai apsikules Berlyne ^
kietijos sosto inpej
eis vaiiaves _
ir, anam ujL
vus, isUfl

Katalikas., June 22, 1911, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Katalikas., June 22, 1911, Image 1 About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Katalikas., June 22, 1911, Image 1
About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??