OCR Interpretation


Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??, June 29, 1911, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn00062053/1911-06-29/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

ff^Lranins LmsiSng ra.mac*NU»ram,T ^ H
“KATALI kas katalikas- i
ruin. v.. ir mi Published eYery Thursday at Chicago, Ilk "
V **“* letrergas, Chicago, 3U, Subscription #2.00 per You^
g.ln. ' ' To Europe <3,00 per Year ,>
1 yAmeriko|° ^l00, Advertising Rates on Application
Prenumerata turi but iikalno uzmoketa, „ , . T u r>_- u , ,...
- Book and Job Printing in Lithuanian,
“Kataliko" spaustuveje spaudmasi visoiioo Polish, English and all other modem
knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atlieka- Languages.
mas labaipuikiai, greitai ir pigiai. Uzsira- „ . ~r:-— .
s,dami “Katalikj” siqskit prenumerata ar- All Communications must be addressed!
balaiikusaekanciu antrasu: JOHN M. TAN ANEVICZ
■ofPeH^ TANANEVICZ 8244 So.MorganJSV, Chicago, III.
8244 So. Morgan St., Chicago, 111. ____^^^
■■■-—— -—-*—- ■ ■ . ■ 11 ■ ■ --— ■■■-.. •
Savaitinis Laikrastis Pasvestas Beikalams Lietuviu Kataliku Amerikoje.
NO. 26 CSleage, 111, 39 d. BlrBello (June) 1911m. MetaiXIIl
ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER JAN. 25, 1899 AT THE POST OPSTCR AT CHICAGO, ILL. UNDER AOT OP MARCH 3, 1899
Politiskos Zinios.
Is Rusijos.
Rzstojus pavasariui ir
vasarai, vidurinis gyveni
mas pasrpuosia dar vienu
* nepaprastu npsireiskimu,
jau nuo amziij jsigyvenusiu,
butent gaisrais. Tai yra
savotiskas Rusijos gyveni
nio apsireiskimas kartu su
epidemijojuis. badais ir mir
ties bausmemis.
Kuomet kalbama apie
epidemijas ir mirties baus
mes tai i-ion privedamos
nepaprastai dideles skaitli
nes daujgiau veikia \ Rusi
jos gy ventojp jausmus.
Kur-kas b'i< .gesriiam padeji
irie yra gaisrp skaitlines,
kurios t<u:ai neVedamos pa
gal ska i rip nukentejusip
seimynn, isnaikintp kaimp
Lir miestelip, bet staeiai su
vedamos milijonais rublip
nuostolip.
L, Bet not ir tokios skaitli
les. nepaprastni milzinis
cos ir turtingos, vaizdziai
parudo liusijos ekonominj
ladejimg.
Net valdzios paduodamos
skaitlines, kurios yra labai
;olimos nuo tikro dalykij
stovio, parodo, kad gaisrij
z pciiKis uterus
i 1905 nt. Rusi
930 milijonti
liski gi isskaitymai
[dar baisesnes skait
Taip, inzinierius
rRusijos gaisrp nuo
isskaito iki 336 mi
j metus. Imperato
■■ii-gi Rusrjos ugnege
||Braugija suvcda gaisru
^Rolius net iki 446 mili
B rubliij j metns.
Betoli pus? milijardo, tai
■ketvirta dali vise valsty
■ biudzeto Rusija kasmet
rkoja vien tik “raudona
lin gaidziui!”
[' Kita nelaimiugos Rusijos
epidemija-badas, kuris, kas
indomiausia, siaucia derlin
giausiose Rusijos vietose,
jau ir siemet pradeda pasi
rodyti. Jau nekurios Pavol
ges gubernijos ir siemet yra
bado apimtos.
■ Toje dirvoje kaime Jtses
Ikis, Kamos volosties, atsi
■tiko baisi tragedija. Vals
| tietis F. Salkov, po intek
[ me ilgo badavimo, ingavo
. sumaisyma proto. Atsigu
lgs nakcia su savo sesiij me
tp sunumi, valstietis nu
kando jam nosj, lupas ir ap
>rauze visa veidp. Kuo
net issigandusi jo zmona is
>ego saukti pagalbos, tai
jis tame laike pasipiove,
izduodamas sau ilgu peiliu
septynias zaizdas. Atbeg?
Kaimynai jau rado tik atsa
usj Salkovo lavonp .
Minsko gubeinijoj, kai
ne Velikije Luki iskilo
alstiecip riauses^kuomet’
tenai atvyko zemes mati
ninkai skirstyti valstiecius
\ vienasedzius. Keliolika
valstieckj, grjjsindami prie
varta ir padegimais, nelci
do visiems kaimo valstie
ciams eiti matininkams \
pagalba. Pribuvo policija,
kuri visus maistininkus-agi
tatorius, skaitliuje 16 zmo
uhj, sugaude ir, paliepus
gubernatoriui, pasodino ka
lejiman.
Rusijos darbininkai taip
pat juda.
Netoli stoties “Kutulik”
ant Siberijos gelezinkelio
sustraikavo taisantieji ke
liq, darbininkai. Targe
strailcuojanciij ir straiklau
ziu iskilo riauses. Net sau
dyta is revolveriij. Pribu
vgs burjs zaudanj ir polici
stij dauguma straikininkxj
suarestavo.
Sodziuje Voskresenskoje,
Vladimiro gub., sustraikavo
Serpuehovo akcijonieriij
bendroves dviejij dideliij
fabrikij darbininkai. Rei
kalavimai vien ekonomi
niai.
Odesos skyrius moteriu
globos draugijos j busimp
tos draugijos visij Rusijos
skyrip suvaziavimp jnesa
sumanymp jsteigti tarptau
tinj “Moteriu pagalbos rau
donp lay zip’ ’ toms mote
rims, kurios patenka j vie
sus namus. Tam tikslui
manoma organizuoti tarp
tautine ekspedicija j rytp
salis istyrimui pardavine
jimo gyvp prekiij budp ir
isdirbimui jstatymams su
manymp. X ekspedicijp ti
kimasi patraukti daugelj
zurnalistp, tarpe kurip zi
nomp rusp rastininkp Ku
prin’p.
Miesto Baku teismo pa
latoj pradeta tardyti garsi
byla buvusio slaptos polici
jos virsininko Rogizos, oko
lotinio nadzirateliaus Bagi
rovo ir agento — liuosano
rio, kaltinamij organizavi
me provokatorip-bombistu
bandos.
Anglijos karaliaus vainika
vimas.
Karalius Jurgis V, as
tuntasis paeiliui is Hanover
namij, pereitg, ketvergg,
Londone apvainikuotas Di
dziosios Britanijos karaliu
mi, lygia dalimi apvaini^
kuota ir jo zmona Mare.
Po vainikavimo iskilmin
gij apeigp, karalius'su ka
raliene priimdinejo savo
valdiniij. pasveikinimus.
Visos tos iskilmybes ir
gyventojij krykstavimai
nurodo tai, jogei anglij tau
ta be luomp skirtumo gar
bina monarch] zmg,.
Ffccios iskilmybes, ejimas
*
Anglijos feldmarsalas, lordas Kitchener, perziuri Indij^ oficierus, atkeliavusius Londonan karaliaus
vainikavimo iskilmybesna. Su senate taip^savo pazistamais lordas meilingai sveikingsjs.
j Westminster Abbey sav
grazumu pervirsijo visar
kitas buvusias. tos rgsies is
kilmes.
Ejimas is Buckingham
runnj \ Westminster Ab
bey ir atgal buvo viena ne
pertraukiama karaliui ova
cija.
Ejimas buvgs padalintas
\ tris skyrius: pirmame
skyriuje buv§ karaliski
sveciai, antrame — sosto
inpedinis ir karaliaus na
miskiai, treciame pats kara
lius su karaliene.
Tvarkg dabojo kariuome
ne, kurios tarn tikslui su
traukta net 60.000.
Karaliaus prisaika per
mainyta. Seniau, karalius
prisiegdamas, turejo pasi
sakyti, jog persekiosigs ka
talikybg, bet dabar tg ne
lemtg zodzhj neistaria, tik
pasako, jogei gjsigs protes
tantizing.
Milijonai toms tuscioms
komedijoms isleidziama,
kad tuotarpu paciame Lon
done tukstanciai gyventojg
badmiriauja.
50.000 sufragisciy ejimas.
Anglijos moterjs-sufra
gistes, kovojancios uz ly
gias teises su vyrais politi
koje, pirm vainikavimo is
kilmybiy Londone paren
gusios demonstracijinj eji
my, kokio dar pasaulis ne
mat§s. Tame ejime daly
vavo maziausiai 50.000 su
fragisciy.
Tai buvo demonstracija,
kuri pasauliui prirode, kad
motery kova uz politiskas
teises, besitgsianti jau 60
mety, uzima vis platesnj
lauky ir jy tame atzvilgy
laimejimas artinasi.
Moterjs gatvemis sutik
miai ejusios, po penkias ei
[ese, kaipo kareiviai. Eju
ios kuoponrisb kiekvieria
uiopa su sayo orkestromis,
Nest a tukstaneiai veluvy ir
motery -teisiy papareiy.
Du milijbnai Londono
gyventojy istisibmis gatve
mis prisiziugine|o tai eise
nai ir sveikino ias kariau
ninkes uz-sayo teises.
Ejime biivo reprezentuo
jama visi luomai ir uzsiemi
mai; taigi .tenai matesi ei
naneios ai^?va|j&ojancios:
kuni gaikgti£ries, % aristokra
tes, artistes, -ygldininky
zmonos, tmdkslirii|akes, dak
tares, ' profesoresy mokyto
jos, rastininkes, anizikantcs,
ligoniy prikiuretojos, san
krovy darbiftinkcs, skalbi
kes, tarnailss, o ant galo
vyrai simpatizudjanti tarn
motei’y jud^mul/ y- ’ .
Ejimas;ai2t vi|y padar§s
milziniskyy^pudl ir - neSi
gaileta pagarbos zodziy.
■ _
GeneroloDiazo Apreiski
' —"»y ' Av-* ’ •
mas.
Meksiko .pabegusis prezi
dentas Diaz \ Europa taip
labai buvo persigand§s ir
susimais§s, kad igtisQ, kelio
n§ garlaiviu. \ niekg. nei ne
prasnekej§s ir lppas ati
dar§s tik nijos pakras
ciuos, kuorfiet garjaivis su
stoj§s iioste 'Santander.
3§s zoaznj pasaicojimams.
Jisai apreisk^s, : jogei is
Ispanijos kj^auj^l \ Pary
ziu, kur turtiiiag isSI dakta
o paskui nim|duosiys \ Svei
carijg, ir teSfapsistosigk,
Jam ngrfc jokios bajmes
ramiai gyvbnti, lies su sa
vimi is Meksiko issiveze mi
lijonus, zmoiiio krauj# ir
pr
kinio is prezidentystes
prieza.stj, jis atsakq's, jogei
nenorejqs matyti Meksike
didelio krauj.o isliejimo,
krasto suvargimo firiansisr
kai ir svetimij. viespatysciij
jsimaisynio. Reyoliiicijg,. jis
butij galej§s panaikinti, bet
tas dalykas butij uzemgs
maziausiai metus laiko, o
tuokart visokiems kapita
listams butij buvus pra
gaistis.
Esjj, jis nekaltas, kad
Meksike uzgimus revoliuci
ja, kadangi jis negeides ten
valdovauti. Ant visados
apsigyvensias Ispanijoj,
nes tik ispanij kalbij mo
k$s.
Teisinasi kieku galeda
mas tasai verguves ir skur
do buvqs patvaldis.
;Portugalijos monarchistai.
Portugalijos vyriausybei
Valdiskuoju keliu pareika
iavus pas Ispanijos vyriau
syb§, kas link sutvarkymo
is Portugalijos Ispanijon
pabegusiij monarchists
suokalbinikij, Ispanijos vy
riausybe sueme kapitong.
Conceire, papulkininka
Chagas ir senatorhj Alvaro.
Jie visi.— tai Portugalijos
monarchists vadai.
Lizbonoj-gi arestuota dr.
A. Campos, emerituotas ge
nerolas S. Gama, miguelis
ts partijos vadas. Abudu
kaltinami uz suokalbj pries
dabartin§ respublikg,.
Aisku tatai, kad Portrn
galijos vyriausybe nuspren
dzius neatmainomai i|nai
kinti visokj monarchists ju
dejims.
Lizbonos dienrastis “El
Mundo” padav^s zinig, kad
monarchistai nuslinkg j
siaurius, ties Lindoso, ir
kad pacioj Lizbonoj polici
ja susekus. jnonarchistij
agbnturg. Ig surastg do
kumentij patirta, kad jie
jau buvg surinkg milzinis
kg kapitalg, paskirtg kontr
revoliucijai.
Ir esama dar sviete to
kig kvailig, kuriems norisi
matyti sostus su dykaduo
niais.
Iudomgs siame metasim
ty apsireiskimai 1
Portugalija apskelbta
respublika.
Birzelio 19 dieng Lizbo
non susirinko pirmasis res
publikos parlamentas. To
ji diena visados pasiliks
Portugalijai tautine svente.
Parlamento 192 nariai tg
dieng susirinko ir Portuga
lijg valdiskai apskelbe res
publika, provizorines vy
riausybes ediktg patvirti
no. Tasai atmintinas aktas
atlikta proklemaeijos per
skaitymu atstovg bute, o
paskui susirinkusioms prie
sais butg minioms.
Proklemacrja netiktai pa
naikina monarchijg, bet dar
pasmerkia visg karaliskg
Braganzg gimine istremi
man.
Jungtiniij Amer. Valscig
legatas Lorillard tg pacig
dieng inteikgs vyriausybei
is Washingtono rastg,. kad
Jungtinai Amer. Yalsciai
Portugalijg pripazjstanti
respublika. *
Toji atmintina diena vi
soj Portugalijoj buvo iskil
mingai svenciama.
Anglijos sufragistes savo
kovai su vyriausybe uz ly
gias teises pirm penkerig
metg pradejusios riukti ka
pitalg, kurio nudien jau su
riukta $515,000. Tasai “ko
vos” kapitalas nutarta pa
dauginti lig $1,250,000.
i
Portugalijos pirmasis
parlainentas andai savo res
publikos pirmuoju prezi
dentu isrink§s nekolq tai
Anzelm§ Bracampg,, kuris
ropublikonvi revoliucijoj vi
sai neemgs jokio dalyvumo.
*
Buvgs Meksiko preziden- ^
tas Dimj^^ndai garlaiviu^B
piibin^^Hman Havre ir i!i
ten gelezinkeliu iskoliaves
Paryziun. Yisnr jis saltai
priimtas. Paryziuje jis
noris pasigvdyti ir paskui
keliauti \ Sveicarijg,.
*
Toinis dienomis buvo pa
ski yd§s gandas, jog pope
zius vel susirgys ir tai pa
vojingai. Tasai gandas is
Vatikano uzgintas, kadangi
popezius, nors retkareiais ir
nesveikatuojas, teciau uzsi
im$s savo kasdieniniais rei
kalais, kaip kad paprastai.
*
Is Rymo Paryziun priya
tiniu keliu pranesama, kad
Italijoj isnaujo apsireiskus
ekolcraJLr butent: Neopoly j.
Salerno, Palermo ir Yeneci
joj. Yyriausybe to apsireis
kimo nenorinti viesai, ty,
valdiskai skelbti. Visui
jvesta atsargumo budai.
*
Francijos'baznytiniij tur
tij likvidatorius, Duez, ku
ris pardavinedamas bazny
eiij turtus pasisavino ir sa
viems reikalams praleido
net daugiau milijono dole
riij, Paryziaus apskricio
teismu pasmerktas 12 metij
sunkiems darbams. Kitu
du jo sandarbininku gav§
po du metu kalejimo. Uz
tokias sunybes Francijos
teismas gana teisingai pa
sielge.
*
Is Rusijos miesto Kijevo
tomis dienomis . istremta
1000 zydij seimymj, kurie ta
me mieste neteisotai gyve
n§. Seniau tie zydai vyriau
sybei buvo persistat§ dak
tarais, advokatais ir kito
kiais profesijonalais ir bu
vo leista jiems gyventi. Bet
siais laikais yla is maiso is
lindus cinauninkams “ne
snaudziant”, ty. negaunant
is zydij kysiij...
*
Austrijoj atsibunanti at~^
stovp parlamentan rinki
mai. Vienur rinkimai at
sibuna gana ramiai, o kitur
lie jama kraujas. Antal Ga
licijos mieste Dr oh obi bu~
v§ riauses ir kariuouu ne
ant vietos nusovus 29 zmo
nes. Suzeista keli clesftkai,
Uz tai kaltinama pacios vy
riausybes nesumanumas ir
provokacija. Lenkai suke
le tikrjj gevalta pries tokius
nedorus vyriausybes su mi
niomis pasielgimus.' Kitur
ir-gi buta kruvimi susire*
mimy. ' ? *}

xml | txt