Newspaper Page Text
AMERIKQS ZINIOS. Gelezinkeliy kompanijos apgaudineja krasa. Washington, D. C. — Generalinis krasos virsinin kas Hitchcock smarkiai uz sipuola ant gelezinkeliii kompaniju ir isveda, kad kompanijos paima nuo kra sos \ metus devynis milijo nus doleriu daugiau, negu yra vertas ju patamavimas. Virsininkas reikalauja, idant kongresas isleistij tarn tikrus ■ jstatymus, kurie pri verstij gelezinkelhj. kompa nijas pigiau vezioti krasos siuntinius, idant tie 9-mili jonai pasiliktu krasos isde. Istisus metus virsininkas tyrinejo ir vede' skaitlines ir pagalios surado, kad ge lezinkeliu kompanijos tie siog apvagia krasy. Kova su trustais brangiai atsieina. I Washington, D C. — Iskasciu skaitlines, vedimui ' kovos su trustais ir uzgro bejais valstybes zemiij, su vestos generalinio prokura I toriaus, parodo, kad pasku | tiniais dviem rnetais, ty. r nuo 5 d. kovo 1909 iki 31 d. geguzio 1911 rnetais, val dzia tai kovai isleido $845 L 184.56. Atlyginimy uz sa r vo darba nuo valdzios ga i vo 138 advokatai, jy pagcl I bininkai, detcktyvai ir ivai rus valdzios agentai, nors vieny atlyginimas buvo ga ■MUeliH, o kitij gana ma Kova su trustais valsty bei daug atsieina, bet di desniij pasekmiij tos kovos visuomene neikiek nema ■to... Bskerdykly savininkai pries I senate (Washington, D. C. — Se nato komisija perklausine Ra skerdyklij savininkus, ku rie eia atvyko kovoti prie sai biliy, reguliuojantj kaip ilgai gali buti laikoma le daunese mesa. Mesos ka raliai isvedzioja, kad mesa leduose gali praguleti ir du metu, o nieko nenustos is savo skonio ir yra taippat gera ir sveika, kaip kad vi sai sviezia mesa. Jie ais kina, kad jaigu jiems bus galima mesa laikyti leduose tiktai tris menesius, tai jie, buk, negalesiq, vesti savo pirklybos. Toliau mesos trusty viespaciai aiskino, ' kad didelio pelno is savo skerdyklij jie neturj, nes uz dirby vos penkta dalj cen to ant mesos svaro. Ginasi taippat, kad jie nera tycio Imis susitarg ir savanoriai nekeliy mesos kainas. Delko gi tie ponai mari na visuomen§ ir is kur jie sukrove tuos savo milijar dus, jaigu jie yra tokie ne kalti avineliai? Smarki kovo uz laisvos pir klybos biliu. Washington, D. C. — Se nate verda smarki kova uz laisvos pirklybos su Kana da biliy. Tokios ziaurios kovos senate dar neikuomet nepamenama. Vienok kars j ciuojasi daugiausiai tik vieni to biliaus priesai, kuomet jo salininkai uzsi laiko ramiai ir tik laukia issibaigimo priesy kalby, kuomet bilius bus pavestas balsavimui. Biliaus sali niuky ikisiol buvo 53, bet paskutinemis dienomis jy pusen perejo dar septyni senatorial, taip kad uz bi lip 60 baisp yra tikrp, ko visiskai pakanka jo prave dimui. Sidabrines Tafto moterys tes sukaktuves. Washington, D. C. — Prezidentas Taftas ir jo zmona apvaiksciojo cia sa vo • moterystes sidabrines sukaktuves. Europos mo narchistai is tos priezasties prisiunteTaftui savo pasvei kinimus ir linkejimus. Pir mutiniu buvo Rusijos caro Mikalojaus II pasveikini mas. Caras per telegrafp isreiske uzsiganedinimp is Jungtinip Valseip laivyno atsilankymo Kronstadte, taippat isreiske savo linke jimus prezidentui ir jo zmonai delei sidabrines mo terystes sukaktuvip. Kitu sveikintoju buvo turkp sul tanas Mohomet Y, kuris pre zidentui linkejo laimes ir il go gyvenimo, o Jungti niams Valseiams kloties ir geroves. Panasps linkeji mai simtais jsuplauke is vi sp daliii svieto. Pacios sukaktuves buvo apvaiksciojamos labai iskil mingai. Sale “Baltojo Na me ’ ’ po dideliu medziu bu vo pritaisytas baldakimas, kur prezidentas su savo zmona priiminejo simtus svecip, diplomatp, valdinin ku, ivairiu atstovp ir tt. Parke isstatyta stalai ir vi sus svecius gausiai vaisin ta. Grojo milziniskos or kestros, veluvos plevesavo nuo Washingtono stovylos ir visp valdzios jstaigp. Vienu zodziu, apvaikscio jimas buvo karaliskas... Atlyginimas uz zuvusius siuntinius. Washington, D. C. — Pradejus nuo 1 d. liepos netiktai pirmos klesos siun tiniai, bet ir antros bei tre cios klesos bus registruoja mi (apdraudziami), ir jai gu kuris krasos siuntinis zus, nukentejes gales gauti is krasos $25 atlyginimo, be atsiziurejimo j vertg zuvu sio siuntinio. Uz zuvusius registruotus siuntinius \ uz rubezj krasa mokes tiktai $10. Valdzia privercia juodgjj ambasadoriij tarnauti il giau. Washngton, D. C. — Juodparvis H. W. Furniss, pildantis Jungtiniij Valsciij ambasadoriaus tarnystq, ant Haiti, padave savo rezigna cijij, kadangi noris toliau | pasisv§sti tiesij mokslui. Vienok prezidentas Taft, pasitargs su savo ministe riij kabinetu, nutare, kad Furniss turi pasilikti savo vietoje, kadangi ten yra bu tinai reikalingas tokis darb stus ir brangus zmogus. Noroms-nenoroms, juodasis ambasadorius turi pildyti savo tarnystq. Juodparvis kovoja uz savo tiesas. Springfield, 111. — Juod parvis is Quincy, HI, Aaron Brown jnese teisman reika lavim§, idant jo du vaikai butij priimti \ vies§ moky kl§, kur mokosi baltijjij vaikai. Mokyklos valdyba atsisake priimti mokyklon juodo zmogaus vaikus, to del juodas sios salies pilie tis tuomi liko nuskriaustas ir ieskos teisybes teismo ke liu. Bylg jis islos, kadam gi jau zemesni teismai pir miau sio atsitikimo isnese nutarimg, kuriuomi mokv khj valdvboms uzdraudzia ma skirti juodus nuo bal tgjg vaikg. Parako trustas. Washington, D. C. — Fe deraline valdzia islose savo bylg su taip vadinamu pa rako trustu, o federalinis teisejas Laning paliepe trustui issiskaldyti. Toji by la jau buvo vedania nuo 1907 metg. Apkaltintos buvo net 43 korporacijos ir asmenjs, o 28 pripazinta kaltomis sumonopolizavime parako pirklybos. Teisejas Laning suteike trusto re orgatlizavimui tam tikrg laikg, bet-per tg laikg trus tas turi vesti parako pir klybg, kadangi jis pristato parakg laivynui ir armijai, o taippat dinamitg statymui Panamos kanalo. Augsti smukliij mokesciai. Des Moines, la. — Jnesus majorui, miesto valdyba pa liepe savo isdiniukui imti uz smukliij uzlaikymo leidi mus $900 j metus, vieton ikisiol imaimj $600. Ka dangi cia smuklininkai turi gauti taippat ir pavieto lei dimus, uz kuriuos moka $600 j metus, tatai dabar smukles uzlaikytojas gales gauti leidimjj pardavineji mui svaiginaneiij gerinnj net uz $1,500. Tokiuo bu du manoma daugumq, smu kliij isnaikinti. Jureiviai pabego nuo laivo. New York, N. Y. — Ant garlaivio “Monus” uzgime jureiviij straikas, tatai j straikininkij vietq, kompa nija prieme apie 100 straik lauziij. Kada laivas isplau ke is prieplaukos ir buvo jau netoli laisves stovylos, staiga keliolika jureiviij so ko i juras, is kur liko is traukti straikuojanciij ju reiviij sargybos. Pasirode, kad pabegeliai sugadino taippat laivo masinas. Gar laivis turejo grjzti prie plaukon, pataisyti ten suga dintas savo masinas ir ies koti naujij straiklauziij sa vo ingulon, idant galetij leisties j juriij kelion^. Garlaivis sudege. Boston, Mass. — Garlai vis “Governor Andrews”, plaukioj antis tarpe Bostono ir Nathano, uzsidege jau budamas prieplaukoje. Ug nis beveik visa garlaivj su naikino, bet kas blogiau, tai dvi moterjs mirtinai apde ge, o keturi kiti asmenjs li ko smarkiai suzeisti laike pakilusio truksmo ir begi mo. Amerikonas kankinamas Meksiko kalejime. San Antonio, Texas. — Buvusis amerikony zurna listas W. L. Dunne, suares tuotas Monterey, Meksike, neva, uz dalyvavirng, suo kalbyje pries Madera, Mek siko revoliucijos vadova, dabar jau paliuosuotas nuo bausmes ir kaltes, atvyko j San Antonio ir cia pasako ja apie baisiausias nuozmy bes ir kankinimus Meksikos kalejimuose. — Jisai pasa koja, kad meksikonai, nore dami priversti jj prisipa zinti dalyke, apie kurj jis lyginai nieko nezinojo, pri inetydavo .^imeroii is gaisusiy zifrkiyj. Kaleji luo kamera; tyre jo sesias kvadratines ped^s su vieno mis mazomis durelemis is sono. Nuo daugybes isgai §usiy ziurkm dvokimo oras kameroje buvo tpsiog nepa kenciamas. Dunne visame karne kal tina pat! Madery. Karstas pastorius. Savannah, Ga. — Vieti nes baptisty baznycios pas toriy J. Small parapijonai apskunde korty losirne. Pastorius atvyko baznycion j parapijony susirinkimy ir norejo pasiteisinti. Neduo dant jam kalbeti, pastorius issitrauke is kiseniaus re volver! ir, grysindamas per saUti kiekvieny, kas isdr!s uzkenkti jam pasiteisinti, •ramiai sau kalbejo ! persi gandusius parapijonus. Yie nok du stiprys parapijo nai tylomis priselino is uz pakalio ir, nwrer^ uz ran ky, aternc revoPkyi ir dar smagiai apdauze iamdeiJP mis. Isrinkta is tarpo pa rapijony teismas, kuris pas toriy pripazino kaltu korty losirne ir numete nuo pas torystes. Uz grysinimy gi revolveriu pastorius atiduo tas ! policijos rankas. Nulinciuota meksikonas. Thorndale, Icxas. — Mi nia miesto gyventojij jsilau ze \ vietinj kalejimg, ir, is sinesus 18 metij meksikonq,, pakore didziausioje miesto gatveje ant telegrafinio stulpo. Meksikonas barny je perdure peiliu ameriko ng, Ch. Zeitung, kuris jam neleido sedeti “ pries savo namus ir drozipeti lazdutes. Suarestuota... karve. Akron, Ohio. — Vieti niam kalejime kaliniai pa kele riauses ir norejo su griauti patj kalejimo nam$, kadangi priziuretojai paso dino \ vieng, kalejimo kame ra... karv§, su kuria kali niai turejo kartu miegoti ir valgyti. Kitg, dienq, karve atvesta teisinau'ir apkaltin ta perzengime istatij viesos tvarkos ant gatves ir po is vedziojimij prokuratoriaus karve nuteista uzsimoketi du dolerius baudos. Kar ves savininkas uzmokejo baudg, ir issivede gyvulj \ namus. Kaszin, kelintam amzy mes gyvename?... Skaitlinga seimyna. Pittsburg, Pa. — Eksper tas stiklo isdirbiniij August Claudeaux, turjs dar tik 42 metu, yra laimingu tevu 25 vaikij, kurie visi gyvena. Pries 22 metu jisai atvyko j Jungtinius Valscius su sa vo jauna zmona, kuri jj ap dovanojo trynuciais, 4 po romis dvynuciij ir 14 pavie niij vaikij. Nepaisant to kios skaitlingos Jseimynos, Claudeaux cia praturtejo ir dabar grjsta j savo gimtin§ — Belgijjj su visa seimyna ir nemazais tjirtais. Jisai sakosi, kak taip skaitlinga seimyna visa} nerd jam jo kia sunkenybe. ( Audra sunaikino miest$. Danville, Va. — Mieste lis perslAto savimi vaizda, tarsi, & bombardavimui. Smarki^udra su perkuni jomis, kuri siaute sioj apy linkej, dauguniij miestelio namij visai sunaikino, ki tus apdraske ir sutrauke I !||§pptp |il " lp§ I Jclorvk'iGkTv »Y J --- V, ;1 A^&oeiA*fOrO^ ■>, •, ^.s'*v-,y*> * *. **’I’''C ' . " y^P'^taiamgr^^/ * -x • • vav'-> Sarvuoeio “M?^^^^H®BBB|fc^(fcnQTnet ispumpuota aplinkui jf vanduo. “Maine” nugnmzdcs pirm 13-kos rnetu Hfvanpg uoste. Laivas anaim^fraaau-g rais. visas telegrafo vielas, taip, kad miestelis visai atskirtas nuo viso aplinkinio gyveni mo ir susinesimij. Nuosto liai apskaitomi j pus§ mili jono doleriij. Suduzo lektuvas. Quincy, 111. — Zinomas Chieagos aviatorius W. Brookins, lekdamas cia Wrighto systemos lektuvu, su tokiu smarkumu patai ke j augstg, tvor§, kad mo tors liko sunaikintas, o pats lektuvas sulauzytas. Pats aviatorius ant laimes isliko visiskai sveikas. Lek tuvas visas reikes isnaujo perdirbti. Geriau musika negu vyras. Cleveland, Ohio. — Po i la M. L. Cox, zmona kon greso atstovo ir redakto riaus J. M. Cox’o is Dayton, 0., reikalauja persiskyrimo su savo vyru. Kaipo prie zasti persiskyrimo paduo da tai, kad ji nori lavintis muzikojfe, vyras gi jai to nepavelija. Jaigu gaus per siskyrimg,, muzikaline mo teris mano vaziuoti Euro pon studijuoti muzikij. Meldzia lietaus. St. Louis, Mo. — St. Louis archidiecezijos arci vyskupas Glennon laisku paliepe 140 kunigams laiky ti pamaldas kartu su tikin ciais, isprasymui nuo Die vo lietaus, kurio stoka la bai atjauciama Missouri valstijoj. Pamaldos prasi t§s net iki 10-tai dienai lie pos. ' MEKSIKO ATGrIMIMAS. Meksiko valsciaus Chi huahua naujas gubernato rius, A. Gonzales, andai pranes§s apie naujas tame] valsciuje reformas, kas ne mazai palies ir amerikonis kus kapitalistus. Tos re formos busi§ invykdintos ir kituose valsciuose. To vis ko amerikoniski kapitalis tai nei sapnuote nesapnav?. Meksiko vyriausybe bu tent tomis dienomis apreis kus, kad ji amerikonis kiems kapitalistams nesu teiksianti jokiy. koncesijij, o be to ir isduotas seniau vi sai panaikysianti, kadangi visokie monopoliai labai daug kenkianti krastui. “Diazo laikais”, issireis ke gubernatorius Gonzales, “Meksiko tauta delei tij koncesijij ir adininistracijos papirkiimj taip buvo daug nubedinejus, kad milzinis ka gyventojij dalis neturejo absoliutiskai jokios nuosa vybes ir visas krastas bu vo suirgs. Uzsieniij kapi talas ir toliau bus pageidau jamas, bet pramones mo nopolizavimas jokiuo budu nebus daleistinas. Ligsiol Meksiko turtais naudojosi amerikonai, au glai ir vokieciai. Kuomet Francijoje laku nai su savo lektuvais per tankiai-eme pnldineti is pa dangiij ant zemes ir nega na kad ju keli patis spran dus nusisuko, bet dar ir ki tus zmones uzmuse ir su zeide, parlamentan inesta interpeliacija, kad tuos lakstymus, ypac oficierams, visai uzgynus, kol lakstytu vai nebusig istobulinti. Ka ro ministeris teeiau paaiski no, kad oficierams reikalin gas toksai skraidziojimas, kadangi tas pat daroma ir kitose viespatystese. Mi nisterio paaiskinimas pri pazinta teisingu ir interpe liacija atmesta. Persijos ministeriij pir mininkas Mustafi El Ma malik nesenai be jokio val dziai pranesimo apleidgs Per si j^ ir iskeliavgs kaszin kur \ Europe. Sakoma, jo gei jis buv§s priesingas pi nigyno ministeriui, kuriuo yra amerikonas ekspertas, parkvietsas sutvarkyti Per sijos finansus, Mat, pirmi ninkas negalej§s laisvai naudoties savo krasto isdu, Portugalijos respublikos specijaliskoji komisija, ty rinejanti skolas, kokias pa darius istremto karaliaus seimyna, suseke, kad kara liene motina is valstybes is do perdaug peremus $82 000, o Oporto kunigaikstis $122,000. Tos sumos bu sig atitrauktos is asmenis ki| karaliaus nuosavybivj, kuriij valdzia dar nekonfis kavus. Kardinolas Merry do! Val nesenai Byme jsventos i subdijakonus sesis angii kony dvasiskius, kurie pri eme katalikybp ir mokosi i kunigus. Paskui visi sesi subdijakonai priimta pas Sv. Tevy audieueijon. St. Tevas isreiskps viltj, jog trumpu laiku visi angliko nai priimsianti katalikvbe. Japonijos garsus gencro las Nogi, kuris su savo ka reiviais ateme is rusy Port Artura, viesis Berlyne. To mis dienomis kaizeris Vi llus priemes ji audieueijon ir generolas prie tos progud asmeniskai Viliui padeko jps uz suteikimy jam orde no “pour le Merite”. Is Konstantinopolio Lou clonan privatiskai neseuai pranesta, jog Mazosios Azi jos distriktuose Diarbekr ir Moush isnaujo armerni skersta. Nuozmieji kurdai armenus uzpuol? ir, visus iszudzius, amj sodybas su zeme sulygine. ; Labai grazus keturiose spalvcse j ; Jubilejinis paveikslas s .! KOVA TIES | ZALGIRIAI r ■■■■■bkk] i 1 Didumo 14x24 coliai. 1 I Sitas paveikslas — tai re- | [ tenybe, tai jubilejinis 500 | * mettj sukaktuvii^ iSleidimss \ kovos lietuviij ir lenkij su (A | kryziuoiiais. Paveikslas tep- £ j i liotas garsaus teplioriaus J. A SMateiko. Jis perstato D. L. s K. Vytauto ir lenkij karaliaus « i Jagailos kovq su kryiiuoEi&is % ! 1410 metais, kuomet kryziuo- jjj j Ciij galybe galutinai sumalta ^ k ir jij garbe sumindiiota. Pa- c\ ■ veikslas iSleista turtu ir span- 2 [ da “Kataliko”. ^ ! Tokio paveikslo niekur nega- | ! lima gauti. Pageidauiruna, i- §| [ dant tasai jubilejinis paveiks- 9 ; i las papuostij kiekvieno lietu- £ | vio namus, o ypatingai, kuo- 2 j met Siemet apvaikSSiojama v ! 500 metij sukaktuviij jubi- p | lejus. ? j hwrtjMh Utjjl ptfllal. rertaat "*«; ^ i taHko” redakolloH, «■* wUtas, pa- g *»«lk»l»8 l«tuo|a tth 25c. Su pritiiin- q tlmn In kitui mttataa, 8( ". « ! tama, Inunt dt»o, nnldlditaiaa CO *1 ! nuo&imtla. i Uisakymus au p nigais fiijskita jjj j “Kataliko” ialeistojo vardu: ^ ! J. M. TANANEVECZE \ ! 3244 8. ttirgult., GiilCISD, ILL. h