Katalikas., June 29, 1911, Image 6

About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

                
BIRZELIS.
JPovilo apast.
iJO^^^Emuijos ir Lucijos.
LIEPOS.
1. S. Teodoriko kun.
2. N. 4 savaite po Sekminiij. S. J. K. Ki'aujo.
3. P. Anatolijaus.
4. TJ. Juozapo Kal.
5. S. Marcinijaus kent.
■_I
Didziosios Lietuvos laik
rasciai pranesa indomias
zinias. Balandzio 27 diena
Vilniuje buves Vilniaus
vyskupijos skaitlingas lie
tuviu kunigu suyaziavimas.
Kadangi lenkininkai pasta
raisiais metais Vilniaus
gubernes lietuvius atkak
liai erne lenkinti, tatai su
vaziave lietuviai kunigai in
kure lietuviskoms knygoms
ir laikraseiams isleidineti
bendrove. Pirmiausiai is
leidinesig. dvisaivaitini laik
rasti “Vilniaus Spindulys”,
pasvfstg Vilniaus, Gardino
ir Minsko lietuviu reika
lams. Tasai “Vilniaus
Spindulys” pirmiau isei
dinejo Seinuose ir vadinosi
“Spindulys”. Bendrove tad
jj nupirko ir nauju vardu
apkrikstiuo.
Vis tai grazus Vilniaus
vyskupijos lietuviij kunigij
sumanymas, teciau nesu
prautama, kokiam tikslui
ton bendroven jstojo ir pat
sai Vilniaus vyskupijos ad
niinistratorius, kun. Micbal
kevicius, lietuviij priesas,
kuris juk ir patj kun. Til
ing is Vilniaus isede? Kun.
Micbalkevicius, sakonia,
bendroves isdan ines^s net
1000 r. Ar-gi administrato
rius mangs lietuviu tautos
atgijimg savo piuigais pa
’aikyti? Nekuomet!
Po tuo “Vilniaus Spin
luliu”, regis, koks- kitas
sumanymas slepiasi ir daug
^ abejojama, kad administra
torius gausigs aukas auko
tij lietuviij reikalams.
Bukime kantrijs, laikas
aarodys visa teisyb$.
*
* «
“Draugo” 28 numery
:un. J. J. Jakaitis placiai
tpraso apie kuniguzj Stan.
Mickeviciij, kuris nudien
► Worcester, Mass, turi ne
prigulmingg lietuviij mal
dyklg ir kuris vadina save
kimigu. Apie “kunigg”
Miekeviciu “Katalike” daz
liai buvo minima korespon
dencijose is Worcesterio,
jog jis nera jokiuo katali
kij kunigu, bet taip vadina
mu neprigulmingu Rymui
lietuviij “pryceriu”. Tai
liudija ir kun. Jakaicio mi
netas straipsnis. Ponas
Miekevicius yra gerai zino
mas ir Chicagos lietuviij
dvasiskijai. Jis nebaiges
katalikiskos seminarijos ir
sergas dvasia. O kaipo pas
kui tokj ir nepastovus lie
tuviai myli zengti. Stai
tai"p lenku “nezaleznumas”
jau rudjja, jis ilgai nepas
toves ir tarp lietuviij. Tuos
tikybinius sopulius isgydys
laikas, nes laikas yra ge
riausias tokiij skauduliij
gvdytojas. Tik patartina
katalikij dvasiskijai su p.
Mickevieium apsieiti lie
taip kaip su savo priesu ar
ba kokiuo nevidonu, bet
kaipo su paklydusiu asme
nim, o tuokart jis pats inis
droveties savo atkaklumo
bei isdidybes ir sugrjs sa
van burelin, is kurio iskhr
do, pasaulio bangij blasko
mas.
*
* *
“Viltyj” p. L. Noreika
raso apic buvusius Vilniaus
universiteto rumus. Nu
dien tuose rumuose esas
Rusijos Mokslo Akademi
jos viesasis knygynas ir va
karu krasto centralinis ar
eliivas. Kadangi knygyne
ir archive randasi brangiu
retenybiu, kuriu tie rumai
nuo prazuties negalinti ap
saugoti, tad Mokslo Akade
mija nusprendzius tiems
daiktams pastatydinti nau
jus namus ir tasai darbas
neilgai trukus prasidesi^s.
Tokiuo budu buvusiojo
universiteto rumai pasilik
sianti tusti ir jau siandic pa
kelta klausimas, ar nebutii
jgalima tuose rumuose at
naujinti Vilniaus buvusis
universitetas. Uztatai p.
Noreika primena tai Vil
niaus lietuviams ir am| laik
irastijai, idant jvairiais bu
dais tuojau bx^^^mta
agituoti ir klabinti augs
tesnes Rusijos valstybes
sferas, idant xiniversi
tetas Vilinuje bxitxj at
naujintas, kadangi Lietu
vos sostainei toksai mokslo
zidinys es$s labai reikalin
gas.
Nuosirdziai velijama ta
me atvejy pasidarbavimo.
*
* •
Paskutine krasa mxjs re
dak cijg, pasiekes “Vilties”
60 numeris liudija apie lie
tuvixi duosnuma. Lig bir
zelio 9 d. suaukota: Kun.
Tumo fondan — rytieciams
sviesti — 1806 rub. 13 kap.
Simano Daukanto pamin
klui Papileje pastatyti —
586 r. 74 k. Lietuvixj Biu
rui Paryziuje 290 r. 45 k.
Ir kitokiems tautos tiks
lams nesigailima gaxxsixi au
kxj. Tik dideli dyvai, kam
tai aukojama Paryziaxis
Biurui? Ar-gi tie pinigai
nebutxj galima sunaudoti
kadir Tautos Namams Vil
niuje?
Lietuvos laik
BHai jau kelintas sykis
pranesa, kad staeiatikiu
cerkves vyriausybe dabar
uzsiemus vertimu lietuviu
kalbon cerkviniij knvgij,
kadangi Lietuvoje eerkve
se rengiama ivesti lietu
viskos pamaldos. Tame
dalyke “Rygos Naujienos”
tarp kitko stai kg pastebi:
“Taip — mainosi viskas.
Zandarai pasventoriais ati
minejo lietuviskas malda
knyges ir degino; atradg
pas kg norint supelejusi ka
lendorig, nepaleizdavo zmo
gaus — kalejimas, tardy
mas, teismas ir Siberija ar
ba “poselenije” lauke jo.
Bankuose, teismuose, kan
eeliarijose, mokyklose —
buvo parasai iskabinti: “go
vorit po litovski vospres
eajetsia” (lietuviskai kal
beti uzginta). — Dabar gi
viskas dovauota, uzmirsta.
Ta paniekinta, visij isjuolc
ta lietuviska kalba dabar
“isaugstinama” — neuzil
go skambes cerkvese ir so
boruose.”
Teisingas “R. N.” paste
bejimas... bet staciatikiai,
nepasitikima, kad kg nors
pelnys tokia savo keista
taktika.
* *
“Zv.” raso, jogei rugpiu
eio 22 dieng s. m. mieste
Lawrence, Mass, busigs at
laikytas 3-eias seimas Liet.
Blaivininkii Sgjungos. Ant
rame seime buvo nutarta
3-cias seimas atlaikyti Phi
ladelpbijoj, bet centro val
dvba delei kokios ten svar
bios priezasties perkeicius
seimo vietg.
*
* *
So. Bostono naujas sa
vaitrastis “Laisve” skel
bia savo skaitytojams, kad
“Laisve” labai artimoj atei
tvj iseisianti dusyk savai
teje. “Laisves” leidejai
tile, prisipazjsta, nenorj pa
sakyti, kuomet tas jvyk
siantis.
Geras medejas.
— Kodel nesovei \ zuikj,
kuomet salep tav§s buvo?
— Kad greitai jis pa
sprudo.
Atsilygino.
— Ale-gi paeiule, tasai
kepsnys yra perkietas!
— O tu, mano mielasis,
ar nesi kietas, kuomet ta
v§s prasau nupirkti man
naujg skrybelg?...
DAUGIAW 2INI1?.
Vilniaus “Iritis” 57 nu
meriu s. m. nusiskundzia,
kad lietuvip spaudai stinga
korespondpntu ir zinip.
“Viltis ” pastebi, kad lietu
vip laikrasciai, dar neinga
linti tureti savo apmoka
mus bendradarbius-kores
pondentus ir delto daznai
atsitinka, jogei svetimtau
cip laikrasciai pirmi parasp
apie bent kokius lietuvip
reikalus, o lietuvip laikras
ciai tas zinias paskui tik at
sispauzdina.
Negeriau tame atvejy ei
nasi ir su Amerikos lietuvip
spauda. Amerikoj tankiai
pirmiausiai lenkp laikras
ciai tarp lietuvip atsitiki
mus pamini, o lietuvip laik
rasciams tenka tik atkarto
ti tuos atsitikimus. Nors
lenkai visuomet lietuvip rei
kalus sumaiso su savaisiais
ir uzvardina visa lenkiskai,
nukala ant savo kurpalio,
bet visgi su tomis ziniomis
jie yra pirmesni. Delko
S* lenkai nesisavjs lietuvip
kalp, jei lictuviai tame
tyke' apsileid§ ir nieko ne
ziko, ar gal nenori zinoti,
kas jp tarpe veikiasi, grei
ciau nepranesa savajai
spaudai.
Kas-gi kaltas tokiems ap
sileidimams ? Musp nuo
mone, kalta pati musp taip
vadinamoji inteligentija,
kuriai lietUvip reikalai yra
svetimi. O jnk apsviestes
nip lietuviu, skaitancip lie
tuviskus laikraseius, rasime
visur, kur tile bent koks bu
relis lietuvip gyvena. Grei
ciau laikrastin bile kokip
naujesn$ ziniq pranes koks
paprastas, niazai apsisvie
t§s lietuvis darbinipkas, ne
gu taip vadinamas sviesuo
lis, kuriam tie dalykai be
abejones turStp daug dau
giau rupeti, o kuriais visai
nesirupina.
Stai kad ir sekantis pa
vyzdis gali paliudvti musp
inteligentijos apsileidimp:
Andai mieste Buffalo, N.
Y. Sv. Juozapo katedroj
jsventinta \ kunigus kelioli
ka klierikp. Mes ir ligsiol
butumem to visko nepatyrp
be progos. Bet lenku laik
rasciai tq zymu atsitikima
tuojau patemijo ir jp skai
tytojaipasinaudojo tajanau
jausia zinia. Lenkp laik
rasciams, be abejones tg zi
nig pranese tie patjs fsven
tinti i kunigus lenlcai klie
rikai, o lietuviu laikras
ciams nebuvo kam apie tai
parasvti, nors tg laimingg
jg klierikg tarpe buvo ir
vienas lietuvis. Kas indo
miausia dar, lead lenkai ir
tg pati 1 ietuvi. klierikg pa
sisavino, priglausdami prie
kitg saviskig klierikg, bet
musiskis ligsiol netik kad
per lietuvig laikraseius ne
atsauke tos antmestos len
kais ant jo “lenkystes”, bet
'regis tuo gpsireiskimu dar ir
pasidziaugia, jogei turjs
“laimg lenkg “gronan” in
eiti, nes lietuviai — tai am
zini muzikai”.
Tai kojvsai niusii stam
besnes inteligentijos pasiel
gimas tautos reikaluose.
Lietuvig kpauda su sirdge
la privald tokias ir anoms
panasias zinias rankioti tik
is lenkg laikrasciij. O juk
musg dvasiskijai sava spau
da turetg labai daug ru
peti.
Imsime atidzion kadir ki
tus lietuvig baznytinius rei
kalus. Juk tankiai pasitai
ko baznycj^ pasventimai,
dirmavones, 40 valandg at
laidai, arba kitokie religiji
i
niai lietuviy apvaikscioji
mai. 'Ar lietuviy spauda
pirm Iaiko tai patiria? La
bai retuose atsitikimuose.
0 juk tai buty prideryste
patiems kunigams apie tai
lietuvius informuoti, nera
sunku kelety zodziy pirm
laiko parasyti, paakinti, vi
suomen§ pazadinti.
Stai kadir Lietuviy Sese
ry Sv. Kazimiero vienuoly
no, mieste Chicago, pasven
timas. Pasventimas atsi
bus liepos 2 d. s. m. mums
tenka- tai patirti tik is ap
skelbimy. Koks tai spau
dos lsniekinimas! Ar-gi
arciau stovinti to vienuoly
no negaletu ,tos lietuviy
sventes placiau ar trumpiau
aprasvti ir paduoti spau
don? Argi is to aprasymo
menka buty vienuolynui ir
paciai tautai nauda? Nu
dien tas patiriama tik is
apgarsinimy, o juk apgarsi
nimai jokiuo budu lietuviy
nepertikrjs, neinkveps
jiems naujos dvasios ir ne
patrauks ton pusen tiek
daug, kiek gaiety patraukti
taip vadinamas periodinis
rastas, gyvas rastas.
Taip emasi pas liras ir su
kitomis jvairiomis ziniomis.
Inteligentija miega ir liezi
nia, kada ji pabus. Uzuot
inteligentijos darbuojasi
prasciokai, jie daugiausia
zinuciij spaudai suteikia,
kadir taip vadiuamomis
“korespondencijomis”, o
sviesuoliams niekas nerupi.
Kaip ilgai taip bus!
Nusitikima, kad musij in
teligentijg. is miego pazadis
tik laikrastimnkij kasme
tiniai suvaziavimai.
DARBININKV BUVIO
GERINIMAS.
Jokia partija, jokia poli
tikos pakraipa uieko nesu
teiks ir nepagelbes darbi
ninkui, jaigu jis atsides tik
j svetimg, globg,, o pats
uieko neveiks pagerinimui
savo buvio ir nesistengs su
silyginti teisesc su kitais,
labiau privilegiruotais vi
suomenes sluogniais.
Tamsus, nieko nemangs
darbiuinkas, yra jrankis,ku
i*4 kiekvienas paiiaudoja, —
apsviestas darbiuinkas, su
prantfjs ir savo teises ir sa
vo uzduotis — palieka di
dele galybe, nereikalauja
atsldeti d niekieno pagalba ir
valstybes tvarka privercia
isleisti jam naudingus jsta
tvmus ir teises.
Darbininku buvio g-erim
mas laipsniskai auga civili
zuotose salyse — didziausig
intekm? i tai turi didej an
tis apsvietimas tarpe dar
bininku ir baime viespa
taujancios tvarkos priesai
auganeig darbininku galy
be.
Juo daugiau darbininku
sluogsniai yra subrend?
kulturoje, tuo labiau vies
pataujanti tvarka jauciasi
priversta rupintis jy gero
ve. Pasekminga buvo val
dyti grgsinimais, bausme
mis, kardu, bet panasus
jrankiai nuolatos nyksta,
nuolatos pasirodo nepasek
mingais siuose laikuose.
Tas matyti is istisos eiles
revoliucijy ir politikos per
versmiy.
" Prisieina permainyti po
litikos pakraipg, nes tik
riau, nors maziau pelninga,
yra valdyti socius ir uzga
nedintus, negu nuolatos
drebeti priesai alkanus ir
pasiryzusius veikti visa kg.
Todelei paskutiniais me
tais matome vis platesnes
reformas valstybiy jstaty
muose apsaugc^i darbinin
kus visokiuose atsitikimuo
se ir gyvenimo sglygose.
Darbininkp apsaugojimt
reformoms pradzi§ padart
Vokietija dar pirm trisde
simts metp, laikais jungi
mosi vokiskp valstybiij.
Siais laikais tame atvejyj
pirmoje vietoje stovi Angli
ja su savo darbininkii ap
saugojimo sumanymais, ku
rie, rodosi, yra pasekmin
giausiais uz t§ visa, kas
ikisiolei buvo daroma toje
pakraipoje.
Anglijos isdo kancleris
Lloyd George inese Valsciu
Butan projekta apie darbi
ninku apsaugojima nuo li
gij, netinkamrano j darba ir
bedarbes.
Apsaugojima nuo ligu
projektas yra tame, kad
kiekvienas darbininkas, uz
dirbantis j metus maziau
negu 160 svaru sterlings
(800 doleriii), priverstinai
turi moketi po 4 pensus (8
centus) savaites mokesties,
moterjs po 3 pensus (6 cen
tus). Darbdaviai uz kiek
viena savo apsaugottj, darbi
bininka tures moketi po 3
pensus j savaite, o valstvbe
uz kiekviena darbininkij
mokes po 2 pensus.
Is susidarmsio tokiuo bu
du kapitalo, apsaugoti ir ne
galinti dirbti darbininkai
gaus po 10 silingij (2% do
leriij), o moterjs po 7i/> si
lingij savaiteje. Apart pi
nigines pasalpos tokie dar
bininkai bus veltui aprupi
nami daktaru, ligonbuciu ir
vaistais.
Is sutaupintij apsaugoji
mo kapitale (fonde) pinigij
yalstybe mano statyti ligon
bucius, prieglaudas ir sana
torijas.
Pagal apskaitymg, apsau
gojimas nuo ligij ir netin
kamumo \ darba apims vi
soje Anglijoje daugiau 14
milijomj zmoniij.
Projektas jstatymu, ap
saugojanciij darbininkus
nuo stokos darbo, yra gal
vojama jau kelinti metai.
Atmenama yra, kokia po
ra metu atgal iskilo bedar
bhj sumisimai visoje Angli
joje.
Valdzia savam reikale ir
delei viesos ramybes til
de tuos neuzsiganedinimo
apsireiskimus menkais bu
dais: uzsidejimu darbo na
mij ir didesne labdarybc.
Pagalios nuo bedarbes
griebtasi refornuj jstatymu
keliu.
Pirmiausiai jsteigta lceli
simtai taip vadinannj dar
bo birzij, o pagalios sugal
vota ir projektas darbinin
luj apsaugojimui nuo darbo
stokos.
Vienok pradzioje valsty
be mano apsaugoti tiktai
meebanikus ir namu staty
mo darbininkus, kas apims
apie pustreeio milijono
zmoniij.
Ispletimas to apsaugoji
mo ir j kitas darbo sakas
manoma atsiekti laipsnis
kai, kadangi tam tikslui rei
kalinga didelis kapitalas.
Anglijos parlamentari
niai sluogsniai prijaucia tu
refornuj projektams ir jic
manoma invykinti gvveni
man.
Francija rupinasi apsau
goti savo darbininkus se
natveje, o net ir Rusija, tos
beribio absoliutizmo tvar
kos salis, risa sumanymus
darbininkij buvio gerinimo:
apsaugojimo nuo nelaimin
gij ateitikimij ir nuo ligos.
Jstatymij projektai, risa
mi Rusijos dumoje, negro ii
■ dar ineis gyveniman, gai
■ tarn reikalinga dar daugelis
■ mety, bet kaip ten nebuty
jau parodo geresniyjy vals
1 tykes sluogsniy rupinimysi
darbininky buvio pagerini
mu.
Tiktai apsvieta ir supra
timas gyvenimo bei savo
reikaly, suteiks darbininkui
gal? reikalauti savo teisiy,
tokio tiktai darbininko da
bartine tvarka bijosi ir pri
versta suteikti jam ty visa,
prie ko, budamas tamsiu,
neprieis net prievarta. ,
ZMONIV PRIAUGIMAS
ANT ZEMeS.
Londone nesenai apleido
spaudy taip vadinama “me
linoji knvga ”, kuri, paly
gindama paskutinius sura
sus visy saliy gyventojy sii
1900 mety skaitlinemis, —
parodo labai indomy gy
ventojy priaugimy atskiro
se valstijose.
JJaugiausia zmonnj pnau- J
go Rusijoje, nes 1900 metais J
ten buvo suskaityta 135-1
590.000 gyventoju, o pasku-1
tinis surasas tenai priskai-1
te 160.095.000i zmoniij|. j
Francija paskultiniam de- j
simtmetyje parodo labaij
mazsj priauginuj nuo 38.900-1
000 iki 39.276.000. KitoseJ
valstybese tas : priaugimasl
perstatoma taip: Ispanijojl
nuo 18.607.674 iki 19.945-1
000; Italijoj ndo 32.346.000i
iki 34.270.000; Austro-Ven
grijoj nuo 45.405.267 iki i
49.163.000; Jungtiniuose
Valseiuose nuo 76.303.387
iki 88.566.000; Japonijoj
nuo 44.831.000 iki 49.155
000; Anglijoj nuo 41.155
000 iki 45.006.000. Tokiuo
budu didziausias zmoniiBj
priaugimas matoma Rusi5
joj, Jungtiniuose Valsciuo-^
se, Japonijoj ir Austro-*
Vengrijoj. I
. -A! I
—-u r
KIBIRKSTELES.
Rusijos caras apziurejo
amerikoniskg eskadrg, kuo-l
met toji viesejosi Kronstad-1
te, ir negalejo atsistebeti isj
laivu dailumo ir tvirtumo.
Cia nera nieko stebetino;]
caras kadangi mat§s tik
Rusijos karo laivus.
Milijonierius Carnegie
vainikavimo iskilmvbes An
glijoje pavadina nercikalin
gomis zaislemis, kurioms
veltni pinigai isleidziama.
Regis jis nebuvo pakviestas
ton iskilmyben, jei taip kal
ba.
Nesenai Lon done keli mi
lijonai zmoniu apnuogino
savo galvas, kuomet du as
meniu turejo savo galvas
uzdengtas. Ir kas pana
saus yra dar galima XX
metasimty.
Portugalijos monarcbis
tai nesenai apreiske, jog
birzelio 30 dieng uzatakuo
sig respublikg. Kokie jie
atsargijs ir nuolankijs zmo
nes!
Jei meksikonai ligsiol ne
turi ir nesuranda sau atsa
kancio kandidato \ prezi-l
dentus, tai galetij ton vald-|
vieten pakviesti tulg Ne
braskos pilietj, arba kadir
patj tautedj 2agarg.
Valsciaus Delaware pa
krasciais matyta — kaip |
pranesama depesomis — 40
bangzuviu. Gera ir tokia
zinia vakacijomis.