Newspaper Page Text
LEW. WALLACeT BEN-HUR ISTORIŠKA APYSAKA JĖZAUS KRISTAUS LAIKU Sulietuvino JONAS MONTVILA. Tąsa. .tai draiskalai primine jiems jų ligą. — Niekad tokiu daiktu negirdėta Izraeliuje! — kalbėjo susijaudinęs Simonides. Tuomi tarpu Amra apleido svetaine. — Kokie perėmė, jausmai, lengvai suprasite — apsakinėj Ben-Huras — bet, tikėkite man, ne čia ga las mano abejonėms ir neramumui. Kaip žinote, Ga lilėjos liaudis yra greita prie veikalo taip laukiamo, kardai degina jiems delnus, girdįs veržiasi prie kovos, kalbėjo tat: perlėtai veikia, nesiduoda pažinti, leiskie mums priversti Jį prie pakylimo. Aš pats buvau ne kantrus, mislydamas, jog jei turi būti karaliumi, tai kodėl ne dabar? Juk legijonai ir viskas surengta. Paklausiau ju prikalbinimų ir kartą, kada mokino ant juru kranto, norėjome Jį apvainikuoti. Tada išnyko mums iš akių, ir pamatėme Jį besiiriant valtyje ant jurų. Ką sakysi ant to, garbingas Simonidese? Vis ką, ko trokšta kiti žmonės: turtus, garbę, karaliaus vainiką, net meilę pavaldinių, Jis laiko per nieką — skaito daiktais be jokios vertės. Ką sakai? SimpaMeCuzsinusli jo, jo galva nusviro ant kru ■pHesTpo valandos tylėjimo tarė: — Gyvena Viešpats, gyvena pranašu žodžiai. Jau viskas žaliuoja, lytoj mums pasakys. — Tegul stojas, kaipo tarei — tarė šypsodama sis Baltazaras. Ben-Huras atkartojo senelio žodžius: tegul sto jas — o paskui pridūrė: — Nemislykite, kad bučiau jau viską pasakęs, primindamas dalykus, norints didelius, bet į kuriuos kiekvienas, net ir nematęs ju, gali įtikėti. Bet ne čia galas stebuklu, apsakysiu jums dalykus daug sunkes nius išpildymui, o žmogui visiškai negalimus. Pasa kykite, ar galėjo kas atimti nuo mirties tą, kas jau buvo jos grobiu? Kas kada galėjo numirusiam įkvėpti naują gyvybę? Kas? — Tiktai vienas Dievas — dievotai atsakė Bal tazaras. Ben-Huras nulenkė galvą. “Jaunikaiti, sakau tau, kelkis!” — O išmintingas Egiptieti! Nedrįstu tau prieš tarauti, nes užtiesą, ką galėtumėte pasakyti, kad ma tytumėte žmogų, kuris pergalėjo mirties darbą, o taip ramiai, kaip kad motina žadina iš miego savo kūdikį. Buvo Naime. Ėjo į miestą per vartus; staiga sustab dė mus šermenis. Nazarietis sustojo, laukdamas, kol tie praeis; tuo intarpu lydinčių jų būryje pamatė gai liai vaitojančią moteriške, našlę, kuri laidojo savo vienturtį sūnų. . Stovėjau netoli ir mačiau stebuklingo vyro bur ną, perimtą pasigailėjimu; pagailavo jos, nuėjo, pasi lytėjo neštuvų ir jnrė gulinčiam ant jų numirėliui: Jaunikaiti, sakau tau, kelkis! — Dar nepraskambėjc žodžiai, o numirėlis atsisėdo ir pradėjo šnekėti. — Tokius daiktus tiktai Dievas gali padaryti — tarė Baltazaras Simonidesui. - — Tėmykite — pridūrė Ben-Huras — kad sa kau tik tą, ką pats mačiau podraug su daugybe žmo nių. Paskutinėje musų kelionėje į Jeruzolimą mačiau panašų atsitikimą, bet dar didesnį. Betanijoj gy veno žmogus, vardu Lozorius; numirė jis ir liko palai dotas; keturias dienas gulėjo kapuose, kada Nazarietį atvedė į tą vietą. Liepė atversti akmenį, užslegiantį kapą, o visi pamatėme gulintį, aprištą skaromis žmo gų, kas da daugiau, jo kūnas jau pradėjęs puti. Dau gybė žmonių stovėjo aplinkui ir visi girdėjome, kaip • Nazarietis balsiai tarė: “Lozoriau, išeik!” Veltui stengčiausi apsakyti jausmus, kokie mane perėmė, ka da pašauktas žmogus pakilo ir išėjo; kad nurišo nuo jo palas, tai kraujas tekėjo jo kūne, ir, tikėkite man, draugai, buvo tokis pat, kaip gyvendamas prieš ligą. Nuo tada gyvena, galima su juomi kalbėti, o rytoj ga lėsite jį patįs matyti. Dabar, kad,ju» viską apsa kiau, dar kartą užduodu jums tą įgiaSį klausimą ir reikalauju atsakymo, dėl kurio ir Tas klau simas yra tik atkartojimu tavo, ^ppįdese, paties klausimo. Kuomi daugiau kaĮHftn<|^uii|yra Tas, Ku rį vadina Nazariečiu? M || Žodžius.'tuos tarė iškilmingai, naktį svars tė tuos žodžius trįs vyrai. Simoni(& Mkėši prie su pratimo pranašų; Ben-Hurąs pripažino; Mad abudu se neliai turi teisybę, nes Nazarietis yra ;2Ltį)irkėju, kaip Jį suprato Baltazaras, bet kartu ir karalium, kurio laukė Simonides. V — Rytoj dasižinosinie, ramybė jums visiems! — Taręs tai Bėn-HuiaS išėjo ir nusidavė atgal į Betaniją. Ąntrytojaus voštik’ atidaryta miesto vartai pir mutinė išėjo iš miesto Amra su ragažaite rankoje. Sargai nieko neklausė jos, neš ji nuolat išeidavo pirm saulės' tekėjimo.. Neatkreipė nekieno dtnnumo, nes lengva buvo jlasiprotėti, jog yra ištikima kieno tar lcreipė į Alyvų kalną, kur matėsi baltės. šėtros pribu vusiu ant švenčių. Buvo dar taip aukšti, kad nesuti ko jokio praeivio, kuris galėtų ją užkalbinti. Priėjo Getsemane, šalia kapų, kur kryžiuojasi keliai į Beta niją ir Silva. Vargšė, susilenkus senutė tankiai klu po, o kartais atsisėdus ilsėjosi, paskui vėl ėjo. Kad riogsančios kitoje pusėje uolos turėtų akis; patėmytų, jog taukiai žiurėjo į kalnus, bijodamasi aušros, kuri peranksti išskirsto tamsą; kad galėtų girdėti ir kal bėti, tartų : “musų draugė skubinasi šiandie, o tos, ku rias nori apvalgydinti, turi būti alkanos”. Kad pagalios priėjo Karališkus kapus ir pama tė rauplėtų miestą, tiesiantįsi pagal Hinoną, ėjo po valiau. Ėjo prie savo ponios, kurios urvas buvo taip arti šaltinio Eiirogi, ir nurimo matydama^, kad nepai sant ankstybo laiko, nelaiminga moteriškė sėdėjo jau prie durų, gaivindamasi šviežiu oru, o Tirza dar mie gojo. Per paskutinius tris metus liga baisiai jas su biaurino, ką žinodama Huro našlė stropiai uždengda vo savo .burną. Ket Tirsja retai kada*matė jos atideng naitė. Ėjo kėlių link rytinio klonio, nors akis tąnkiai Ta rytą. žinodama, kad aplinkiu idįfeko nėra, kas galėtų ją matyti, nusiėmė nuo gaivos: iižKangalą'. Ne žiūrint tamsos, galima buvo matyti, ,kaip baisiai ji li ko sunaikinta. Balti kaip sniegas-,, plaukai susipynę nei sidabrinės, vielos karojo ant pečių. Antakiai, lu pos, nosis, veidai — sunaikinta. Kąklas, išrėžytas mė linais brūkšniais. Viena ranka buvo sausa, kaip ske leto, pirštai be nagu, o sąnariai, ay j lU^Bupe iki kau lų, arba raudoni ir sutinę; Remiantis^H^ąip subiaų riotos galvos, rankų ir kaklo, lengva, .^HĘprasti, kokis buvo visas kūnas, taipogi suprasime, dėjiko, kadaisia patogi Huto pati taip ilgai slėpėsi nuo sunaus. Gal užklausi, dėlko, taip baisiai kentėdama, ne sturumpino sau gyvasties? Nes-užgina tai šventas prisakymas. Gal nusijuoks iš to stabmeldis, bet nepadarys to jokis suims, kuri'o sieloje liepsnoja tikėjimas. Apmislydama liūdną savo likimą, staiga pama tė ateinančią prie jos moteriškę, skubiai .tat pakilo, už sidengė galvą ir sušuko kurčiu balsu: — Užkrėstos, užkrėstos! . > Už valandos A m va, nepaisydama persergėjimo, puolė jai į kojas; vis tos prastos moteriškės meilė, taip ilgai laikoma, toje valandoje užsiliepsnojo; ašaroda ma bučiuoja savo ponios rubus. Toji norėjo ištrukti, bet pagalios nenorom s pasidavė. — Ką padarei, Amra? — tarė: — Ar-gi tą ne paklausymą gali pavadinti meile? Pašėlus, pražudei save ir jį — savo poną — jau jo niekad nepamatysi! Esi jau po teisės ištarme, negali sugrįžti į Jeruzolimą? O kas bus su mumis? Kas mums atneš duonos? O pašėlus Amra! Esame visos pražuvusios! ' — Susimylėkite! — šaukė Amra, atkišdama į ją rankas. — Kodėl neturėjai susimylėjimo ant savęs, tada ir ant musų būtimi milaširdinga. ? Dabai* kur gi pasi dėsime? Nėra mums jokios pagalbos. Q negera tar naite, ar-gi Dievo rūstybė dar negana mus spaudžia! Pabudusi Tirza dabar parodė savo veidą, o tas buvo baisus. Plunksna sudreba prieš aprašymą jos išvaizdos. Pusiau nuoga, visa randuota, vostik ma lanti, su sutinusiais sąnariais, nieku nepriminė anos skaisčios mergelės, kurią mes pažinome ant Hurų rū mų stogo. ' — Ar tai Amra, motin?- f. , Amra mėgino prislinkti prie jos,. -f{ — Sustok, Amra! — suriko įsotiną. — Uždrau 'lžiu tau dasilytėti prie jos! Kelkis .ir eik, kol dar ta vęs niekas prie šaltinio nematė! p*t užmiršau, jau pervėlu! turi pasilikti ir dalytis mųsu,likimu. Kel kis, sakau! 1 u Amra atsiklaupė ir, susiėmus'rankąs, tarė: — O gera ponia! Aš nesu pašėįusi. Atnešu .geras žinias! — Nuo Judo? — užklausė motina, atidengdama veidą. Bet Amra negirdėjo klausimo. — Pasirodė stebuklingas Vyras — kalbėjo Am ra, — Kuris gali jumis išgydyti. - Užtenka Jam tarti žodį, kad ligonis pasveiktų; nes numirusiusprikelia/ Ateinu nuvesti ius prie Jo. — Vargšė Amra! — gailestingai — Ne! —■ šaukė Amra, supratus] kima. — Ne, ne, aš nepašelus. bet tingai ratus! t taM i teisybė, kaip gyvena Viešpats, Izraeliaus Viešpats, Die vas mano ir jūsų! Eikite su manim, negaišinkime lai ko. Šiandie, gal tuojaus tas Vyras eis į miestą. Žiū rėkite, jau tuoj bus diena. Pasidrūtinkite ir einame. Motina su domumu klausė. Rodosi, kad jau pirmiaus girdėjo apie stebuklingą Vyrą, nes garsas apie Jį tuomet skambėjo visos Judėjos kampuose. — Kas Jisai yra? — klausė. — Nazarietis. r- Kas tau apie Jį sakė? — Juda. — Juda? Ar jisai namie? — Parėjo vakar. Našlė, norėdama suvesti tvarkon savo mintis, valandėlę tylėjo. — Ar Juda tave atsiuntė, kad mums praneštum apie tai? — užklausė. — Ne, jisai mjslija, kad jus numirę. — Gyveno kadaisiai pranašas, kuris išgydė rau plėtą — payartauniai tarė motina į Tirzą. — Galę pa daryti tai gavo nuo Dievo. Iškur mano sūnūs žino, kad tas Vyras turi tokią galybę? — užklausė Amros. — Ėjo paskui Jį, girdėjo rauplėtus, šaukiančius prie Jo, ir matė, kaip tie nuėjo sveiki. Pirmiausia pri buvo vienas ligonis, paskui dešimt, o visi liko išgydyti. Našlė klausė tylėdama; išdžiuvusi jos ranka dre bėjo nuo susijaudinimo, matomai kovojo pati su sa vim. Neklausė, kaip tai buvo, nes jai užteko «unaus paliudijimo; bet stengėsi suprasti galybę, su kurios pa-, galba tasai žmogus galėjo nuveikti tokius darbus. Pa galios tarė Tirzai: — Tai gal Mesijus! Pasakė tai kaipo žmogus, kuris neabejoja, no rints papratęs išmintingai apsvarstyti dalykus. Kai po Izraelite, apsipažinitsi su prižadėjimais, kuriuos Die vas davė jos tautai, ir kaipo protinga moteriškė, galė jo džiaugtis norints ir ženklu išsipildymo tu prižadu. — Buvo laikas, kada Jeruzolima ir visa Judėja skambėjo pasakojimais apie Jo užgimimą — gerai tai pamenu ir dabar galėtu jau būti suaugusiu vyru. Taip, tai turi būti Jisai. Taip — tarė į Amrą — eisime su tavim. Atnęškie vandens ir parengkie valgį. Paval gė eisime. į Tokiame laik% nedaug ėmė laiko pasidrūtini niui, ir neužilgo visos trįs moteris išėjo. Tirza tikė jo, kaip ir motina/: viena tik mintis baugino jas. Iš Betanijos, kaip sakė Amra, turi ateiti, o iš to kai melio į Jeruzolimą vedė trįs keliai — vienas per viršų Alyvų kalno, kitas šalia tų kalnų, o trečias šalia “Rūs tybės” kalno. Visi tie keliai nebuvo toli viens nuo kito, vienok galėjo nepatikti Jo, jaigu eitų kitu keliu. Po kelių klausimų našlė patėmijo, kad Amra ne žino apielinkės kitoje Cedrono pusėje, nei mierio To, Kurį norėjo sutikti. Suprato, kad Amra, kaip ir Tir zą, ji turėjo vesti. .-r- Pirmiausia eisime į Betfagi — tarė — ten su Dievo malone dasižinosime, ką turime daryti. Ėjo kalvomis link Tofeto ir, užėjusios ant vieš kelio, sustojo. — Bijausi eiti vieškeliu — tarė našlė — eikime pašaliu. Šiandie šventa, minios žmonių traukia į mies tą, jei eisime tiesiok per “Paveikslų” kalną, išsilenk sime jų, Tirza vostik paėjo; girdėdama motinos užmany mą, nusigando. — Kalnas labai status, motin, neužeisime ant jo. -— Atmink, kad einame dėl sveikatos. Žiūrėk, dukrele, kokis dailus rytas. Ten skubinasi moterįs prie šaltinio; kad pasiliktume čionais, užmuštų mus akmenimis. Eikš, buk drąsi! Tokiais žodžiais vargšė motina, pati kęsdama, stengėsi, sudrutinti dukterį. Amra, kuri ligšiol neiš drįso dasilytėti jų, dabar jau nieko nepaisydama, pri ėjo prie Tirzos, ir apkabinus ją, šeptelėjo į ausį: pa siremia ant manęs, aš stipri, nors sena, kelias netoli mas. šitaip, eisiva drauge. Pagalios pradėjo leisties į kitą kalno pusę, (Toliaus bus). NAMAI IR LOTAI ANT ' PARDAVIMO. Musų banke randasi di džiausias “Real Estate” skyrius namų ir lotų. Lie tuviai pasinaudokite iš ge-f ros progos, nes visi namai ir lotai randasi ant Bridgepor to ir apielinkėj lietuvių ap gyvento j. Kam mokėti be reikalo randų, kad galima turėti savo namukų ir jame laimingai Užventi. Žmogus mokėdamas randų per kele tu metų, galėtų įgyti savo locnų namų su mažmožiais prisidėjimo keleto šimtų. Todėl atsišaukite į musų bankų, o mes suteiksime vi sas reikalingas* jnformaciiaai delei pirkimo namu ir loti Jaigu kur norėtumėte pirl ti namą arba lotą patink? mo.j vietoj, atsišaukite pri imis, o mes vistiek sulvgs: me pigiau? ir geriaus, negi kiti agentai. Čionais paduodame sura ša nekuriu ir lotu, kuriom galima pirkti labai pigiai ATJBURN AVĖ. 2 lubu medinis namas, 3 Storai iri 3 gyvenimai. Bandos atneša $1500.01 metams. Kaina . $17000.00 2 lubą kampinis mūrinis namas, ši oras ir 1 gyvenimas. Bandos atne ša $3:3.00 meams. Kaina .. $2200.0( 2 lubą medinis namas, 2 gyvenimą Bandos atneša $288.00 metams. Kai na . $2300.00 2 Ulbu medinis namas, 3 gyvenimai Bandos atneša $336.00 metams. Kai ua . $3000.00 2 labą medinis namas, 2 gyvenimai Bandos atneša $300.00 metams. Kai na ........'- $2200.00 1 Ulbą mūrinis namas, 1 gvvenimas Kaina ..' $2700.00 2 labu mūrinis namas. Baudos at neša $360.00 metams. Kaina $3600.00 ARCH ST. 1 lubu medinis namas. Bandos at neša $300.00 metams. Kąina $2000.00 1 lubu medins namas, 2 gyveni mai. Kaina . $1500.00 1 lubą mūrinis namas. Kai na . $2150.00, ARCHER AVĖ. 2 lubą medinis namas. Ka.. na .u.... $3000.0C EMERALD AVĖ. 2 lubu medinis namas. Bandos at neša $540.00 metams. Kaina $3000.00 1 lubą mūrinis namas, 1 didelis pa gvenimas ir maudyklė. Bandos at neša $204.00 metams. Kaina $2000.00 2 lubą medinis namas. Randąs atneša $420.00 metams. Kai na . $3000.00 2 lubą mūrinis namas. Bandos at neša $300 metams. Kaina $4000.00. 2 lubą medinis namas. Parsiduoda labai pigiai tiktai .. $2800.00. 2 lubą medinis n imas, 4 gyvenimai. Kaina ...$4000.00. FISK ST. 2 lubą medinis namas, 4 gyvenimai. Kaina .... $4500.00. 2 lubą mūrinis namas, 3 gyvenimai. Kaina . $3200.00. FOX ST. 1 lubą medinis namas, 6 kamba riai. Kaina . $1900.00 HALSTED ST. 1 lubą medinis namas su Stori Kaina . $3000.00 1 Ulbą medinis namas, 1 gyvenimai su maudykle. Kaina .$2300.01 2 lubą medinis namas ir Storas s keturiais kambariais ant 2 lubą p 9 kambarius. Bandos atneša $430.0 metams. Kaina . $4000.01 1 lubą mūrinis namas ir Storas s 5 kambariais. Kaina .$3000.01 KEELEY ST. 1 lubu medinis namas, 6 kambi riai. Kaina . $1400.0 1 lubą medinis namas, 2 gyvenimą Kaina '$1600.0 LOWE AVĖ. 1 lubą mūrinis namas su 6 kamb: riais. Namas įtaistas pagal naujai šią būdą . Kaina . $3000.0 MORGAN ST. 3 lubų bizniavas mūrinis namas, što- j ras ir 8 gyvenimai. Raudos atneša $1680.00 meams. Kaina .. $15000.00. . 2 lubų mūrinis namas, 4 gyvenimai. I Bandos atneša metams $432.00. Kai-1 na . $5600.00. 1 lubų medinis namas ir 2 lubų mu- I rinis namas. Kaina ___ $5600.00. 1 lubų medinis namas su visais įtai symais ir 2 lubų medinis namas. Kai na .i. $4800.00. 1 lubų mūrinis namas. Bandos at neša $600.00 metams. Kaina $4900.00. 1 lubų mūrinis namas su visais įtai smais. Bandos atneša $230.00 me tams. Kaina . $2500.00 1 lubų mūrinis namas. Kai na . $2500.01 PARNELL AVĖ. 2 lubų medinis namas. Bandos neša $300.00 metams. Kaina $2057.0 LOTAI. 1. Lotas įaual geroj vietoj tarp ) tuvių ant Auburn avė. ir 32 ~~L Lotas 25x100 pėddų. Kaina 2. Du lotai labai geroj vilH lietuvių apgyventa ant Morgan^^Bggg place. Lotas 50x130 pėdų. LiuHM geroj vietoj bent kokiam biznij kaip tai dėl drabužinio storo arba “nieke shoe“ teatro. Kaina už abudu lo tu . $4000.00. 3. Šimtas loti} ant 46 gatvės tarpi Western avė. Rockivell avė., Talman avė., Wasbtenaw avė., Fairfield avė., ir California avė. Lotai randasi la bai puikioj vietoj. Vanduo randasi ant visų lotų. Suras taipgi pradeda įvesti ant \7estern avė. Situos lotus daugiausia perka lietuviai, slavokai, čekai ir lenkai. Pasinaudokite iš ge ros progos. Tie lotai parsiduoda už 1 $225.00 ir aukščiau. I 4. Du lotai ant Western ava., ir 44 I gatvės. Kiekvienas lotas $225.00 ir į aukščiau. JONAS M. TANANEVIČE, 3244 So. Morgan St., Chicag D, HL