Katalikas., July 13, 1911, Page 5, Image 5

About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

                
Iš Lietuviškų Dirvų.
k
Yancouver, B, O,
• Šitas miestą;! yra gana
didelis, turi daugiau 125.000
gyventojų, visokių tautų,bet
daugiausiai anglų ir ame
rikonų.
Oia gyvena taippat dau
gybe ehinų, kurie yra susi
telkę vienoj miesto daly j.
Chinai daugiausiai užsiima
skalbimu ir siuvimu drabu
žių ir skalbinių, bet dau
gumas dirba ir medžių plo
vyklose. Savo senų pa
pročių chinai ir čionai pri
silaiko: nešioja ilgus plau
kus ir savo nacijonalinius
drabužius. Daugybė jų yra
praturtėjusių, ką turį savo
didelius namus ir krautu
ves. Šiame mieste chinų
aįpskaitoma apie 20.000, bet
čįavo tautos moterių tarp jų
ldbai mažai randasi.
j Italų taipgi čia nemažai
yra, bet šie, kaip kitur, taip
if čia, dirbtuvėse menkai
dirba, daugiausia jie dirba
ant lauko. Italai taippat
apsigyvenę vienoj miesto
daly j, kur tarpe jų randasi
keli nedideli vaizbininkai.
Apšvietimas tarpe italų
įjaenkas. Jie tarpe savęs
nesutinka ir daugelis užmo
ka dideles pinigines baudas
tįeismuOse. Italai taippat
yra labai duosnųs Savo baž
nyčioms, bet patįs gyvena
prastai — ankštose grinte
jėse susigrūdę ir prastais
(drabužiais apsitaisę.
■ Rusu ei a irgi yra dido
Bjas būrys, bet šie jau augš
rčiau pakilę. Jie dirba
^lengvesnius darbus ir už ge
resnę mokestį. Tankiai
jaro susirinkimus ir kiek
galėdami stengiasi apsi
šviesti. Rusai daro balius,
■piknikus iv juose gana gra
Bfoti elgiasi. Beveik pas
rkiekvū'ną galima surasti
laikrašti, ar bent knygelę.
Lenku čia taippat yra
daug, bet jie nesutinka tar
>e savęs. Apšvietimas pas
juos žemai stovi, jie vien
tik sau garbės ieško. Dau
giausiai jų yra Rymo-Ka
taliku.
Indusai irgi čia skaitlin
gai apsigyvenę, bet šie ki
liai menkai civilizuoti, men
ka jų dalelė moka rašyti
bei skaityti. Ant galvos
jie nenešioja kepurių ar
skrybėlių, bet apsuka gal
vų su skara, taippat jie ne
šioja barzdas ir ūsus. In
dusai labai prastai gyvena,
dirba vis už mažą mokestį.
Jie yra labai sunku pri
traukti. prie organizacijų,
už ką labai nekenčiami šio
miesto darbininkų.
Japonų čia nedaugiausia,
bet jie dirba kur lengves
nius darbus ir vis už mažą
užmokestį.
Lietuviu ir eia yra, bet
labai mažai. Kaip man te
o sužinoti, tai mūsiškių
:ia gyvena apie 5 šeimynos
r apie 20 pavienių. Iš
lietuvių bene puse jaubeveik
štautėję, vieni vadina save
_eiikais, kiti kitokiais. Šio
miesto lietuvių apšvietimas
yra labai menkas. Kiek aš
sužinojau, tai laikraščius
vos apie keturi teskaito ir
turi dar apie po keletu lie
tuviškų knygelių, bet fcą
kiti, tai žino vien tiktai, kad
reikia dirbti, pavalgyti, nu
ėjus į smuklę nuodingų
gėrimų primaukti ir dar ki
tus išjuokti. Kas link pa
skaitymo laikraščio ar kny
gelės, tai jie nenori nei gir
dėti#
Taipgi čia yra dar daug
ir kitokių tautų gyventojų,
kurių gyvenimas labai pa
našus į viršui minėtų tautų
gyvenimą, išskiriant žydus,
kurie ir čia daugiausia už
siima vaizba, sunkaus dar
bo nedirba ir tvirtai laikosi
organizacijose.
Įvairių darbų šiame mies
te yra dar užtektinai, bet
kol kas ir mokestis už dar
bą nepergeresnė, sulyginant
su Jungtinių Valsčių mo
kestinių Už tuos pačius
darbus, ką Jungtiniuose
Valsčiuose mokama $2.00,
čia mokama $2.50, ką ten
mokama $3.00, čia — $3.50.
Dirbtuvių čia suskaitoma
apie 300, iš kurių daugiau
sia yra medžio piovyklų.
Šią žiemą daugumas dirbtu
vių sumažino darbą, arba ir
visai sustojo, bet mieste yra
daug darbo namų statyme
ir gatvių grendime. Žino
ma, čia yra daug ir darbi
ninkų ir dar vis daugybę
atveža iš Anglijos ir iš ly
tinių Kanados apylinkių.
Taippat į Britišką Kolum
biją kasdiena atvežama po
kelis tuzinus darbininkų ir
iš Seattle, AVash., o daugu
mas čia ir patįs atvažiuoja
darbo ieškodami.
Šiuo laiku mieste yra di
delis straikas. 5 d. birže
lio š. m. sustraikavo visi na
mų statymo darbininkai, iš
kurių apie 18.000 priguli į
17 unijų. Kou traktoriai
stengiasi straikuojancių
darbininkų vietas užpildyti
neunijistais — straiklau
žiaįs. Daugelį vietų jau ir
pripildė ir ten dirba pilnai.
Miesto vyriausybė taippat
priešinga šiam straikui ir
visokiais budais stengiasi
sugriauti unijas, užtat dabar
ant straiko labai daug ve
žama darbininkų iš Angli
jos ir rytinės Kanados, taip
pat ir iš Jungtinių Valsčių.
Namų statymo kontrakto
riai ir Vaneouver miesto vy
riausybė tikisi, buk, tikrai
sugriausiu šiame mieste uni
jas ir straikuojantieji dar
bininkai turės pralošti
streiką.
Šiame mieste yra suskai
toma apie 100 įvairių unijų,
bet jų susiklausymas men
kas ir tarpe savęs vedama
nuolatinė kova, užtai ir
straikas nesiseka išlaimėti.
Tuomi darbininkų nesutiki
mu puikiai moka pasinau
doti kapitalistai.
Vaneouver’e viskas yra
labai brangu. Namų ran
dos brangios, mėsa ir duona
brangi, drabužiai brangus,
kur tik ką pirksi, viskas
daug brangiau negu Jungti
niuose Valsčiuose. Už 3%
uncijas tabako reikia mo
kėti 25 centai, o už svarą
net $1.00. Iš to atžvilgio
čia darbininkai neikiek ge
riau negyvena, negu Jungti
niuose Valsčiuose, nes jai
gu kiek daugiau ir uždirba,
tai viskas išeina ant bran
gaus pragyvenimo.
Čia atplaukia didžiausi
laivai, tai ir prie laivų kro
vimo ir iškrovimo daugelis
darbininkų dirba, bet ir čia
mokestis neperdidelė, o dar
bas yra gana sunkus.
Su šiuomi miestu sujung
ta trijų kompanijų geležin
keliai, o ir dar žadama pra
vesti dvi geležinkelių lini
jos. Pradėta vesti elektros
geležinkelis iš Vancouver į
šiaurinius miestelius ir ūki
ninkų sodybas. Iš čion į
Lietuviškas vežimas (float), ant kurio matoma raitas D. L. K. Gedeminas su savo palydovais..
Seattle, Wasli. yra 178 my
lios kelio ir galima važiuoti
garlaiviu arba traukimu:
garlaiviu ; kelias kainuoja
$8.00, o traukiniu $4.80.
Vancouver miestas užima 8
kvadratines mylias. Cemen
tu išklotu takų miestas tu
ri suvirs 100 mylių; pože
minių pravedimų apie 110
mylių; iš lentų padirbtų ta
kų apie 116 mylių; išgrįstų
gatviii apie 18 mylių ir ak
meninių kelių 120 mylių.
Visos gatvės yra plačios ir
švarios; namai, o ypatingai
miesto, puikiai pastatyti ir
išpuošti. Miestas turi su
virš 52 bankus, 40 bažny
čių, 21 mokyklų, kurias lan
ko apie 10.000 mokinių.
Mokyklos yra gražiai intai
sytos ir ruimingos, prie mo
kyklų intaįsyti gimnastikos
daržai. Kaip parodo mo
kyklų direktorių raportas,
tai vakarines mokyklas lan
ko apie 1.200 studentų. Pra
dėta statyti dar trįs naujos
mokyklos. Yra graži kra
sos stotis, kuri, rodos, ne
mažai lėšavo pastatyti.
Abelnai sakant, miestas yra
visuomenei daug naudinges
nis, negu Jungtinių Valsčių
miestai.
Miestas Vancouver prigu
li Britiškai Kolumbijai, vie
na iš Kanados provincijų,
kuri vra po Anglijos globa.
Miestas stovi ant kranto
Didžiojo (Pacific) vandeny
no ir yra prasidėjęs nuo
1862 metų. Nuo to laiko
iki 1886 metų buvo žinomas
kaipo Gastown. Tuomet
daugiausiai buvo apgyven
tas chanais ir indijonais, ku
rių tais laikais čia buvo į
daugiau, negu baltųjų žmo
nių. 16 d. birželio 1886 me
tais ugnis visiškai sunaiki
no miestų Bastown. Buvu
siojo miesto valdyba susi
rinko audeklinėj būdoj ir
nutarė naujam miestui duo
ti vardų Vancouver. Bo ke
lių metų Vancouver liko in
korporuotas ir nepaprastai
pradėjo augti.
Miestas auga, bet kartu
auga ir vietiniu darbininku
vargai. Smuklių čia yra
daugybė, bet,nedėlios dieną
visos snniklėSMK 'krautuvės
turi būti uždarios. Teat
rai taippat nedėl dieniais
yra uždaromi. Dirbtuvėse
nedėlios dieną nedirbama, o
daugelyje dirbtuvių subato
mis iki pietų dirbama. Čia
yra ir soeijalistų partijos
organizacijos, kurios tan
kiai taiso susirinkimus ir
daug parduoda savosios li
teratūros. Yra čia ir In
dustrial Workers of World
organizacija, kuri taippat
tankiai rengia prakalbas.
Policija čia kiek švelnesnė,
negu , Jungtiniuose Vals
čiuose, bet vis dar jos žiau
rumo yra užtektinai. Ne
laimingi kaliniai yra labai
sunkiai laikomi. Teismai
čia irgi panašiai elgiasi,
kaip ir Jungtiniuose Vals-j
čiuose: daugiausia vis tik
už pinigus galima surasti
teisybę. J. S. Povas.
Grand Rapids, Mieli.
26 d. birželio š. m. de
tektyvai pagavo koki — tai
60 metų senumo liolandą,
kuris suviliojo 14 metų lie
tuvę-mergaitę. Atsitikimas
buvo tokis: Tėvams neži
nant, iš namų prapuolė jų
duktė ir nebuvo namie j e
apie dvi savaiti. Beieš
kant, kaimynai pradėjo pa
sakoti, kad mergaitė ten pas
kokį farmerį uogas renka.
Tėvui tenai nuvytus, gau
ta atsakymas,' kad taimeris
jokios mergaitės neturėjęs
ir nematęs. Ifevūd žinią po
licijai, detektjrvaiAs pasise
kė mergaitę surasti, bet iš
karto niekas nebuvo areš
tuotas, tik daryta tyrinėji
mai. Susekę visas pėdas,
detektyvai nuvyko ant far
mos benorėjo krėsti far
mene
į vienas
ris, dėtį
leisti, t j
ris ir
Es. Pabaladojus
m kambario du
. nenorėta įsi
tverte tlii
kdo pu
siau apsirengusią mergaitę.
Spėjama, kad mergaitė bu
vus visai nuoga, tik detek
tyvams verčiant duris kiek
suspėjo apsirengti. Čia
pat ant vietos liko suareš
tuotas suviliotojas ir atga
bentas kalėjimam Jo byla
prasidės šiomis dienomis.
Jaigu jisai pirm teismo no
rėtu būti ant laisvės, tai tu
ri užsistatyti $2.500 paran
kos. Kalbama, jog minėta
pora butų prasišalinusi, jai
gu nebūtų suspėta juos su
gauti. Jau ir drabužiai,
kuriuos suviliotojas mergai
tei nupirko, buvo į kelionės
dėžę sudėti. Minėtas 60
metų “jaunikis” yra vertas
apie $75.000. Jis yra ko
kios — tai dirbtuvės su
predentas, pirmiaus turėjęs
lentų sandelį.
24 d. birželio Šv. Andrie
jaus katedroje J. M. vys
kvrpas H. J. Riehter įšventė
į kunigus lietuvį Joną Dir
vickį. Pirmutines Mišias
jaunas kunigas laikė Šv.
Petro ir Povylo lietuvių
bažnyčioj, ant atminties bu
vo dalinami paveikslėliai.
Po pamaldų parapijos mo
kykloj buvo sutaisytas su
sirinkimas — puota, kaipo
priėmimas jauno lietuvio-r
kunigo. Buvo užprašyta
įvairių svečių: visų bažny
tinių draugijų prezidentai,
parapijos komitetas, mažų
mergaičių choras ir tt. Sve
čių buvo net iš Detroit,
Mieli. Bet smagesniam ir
didesniam palinksminimui
susirinkusiųjų ir jauno ku
nigo, buvo pamiršta už
kviesti Šv. Kazimiero dra
matiška draugija su tautiš
komis dainomis. Nors drau
gijos choras per dvi savaiti
vargo, tokioj šilumoj vaikš
čiojo į repeticijas ir per Mi
šias prakaitą liejo' ir bur
nas aušino, vienok pagailėta
prašymo žodis... Nors cho
ristai nereikalauja jokios
ypatingos garbės, bet, tiesą
pasakius, žmonės nepaliau
na rugoję ant vietinio klė
bono kun. V. Matulaičio.
Turima viltis, kad klebonas
tolimesniam laike tokiu ge
ni norų Šv. Kazimiero dra
matiškos draugijos choro
neapleis. Nors Šv. Kazi
miero dram. draugija ne
turtinga, vienok pagal išga
lę paskyrė iš savo išdo ke
letu dolerių kaipo dovanę
jaunam lietuviui-kunigui.
Dar vis besitęsiąs vieti
nėse rakandu dirbtuvėse
straikas, kaip matyti, grei
čiau bus praloštas. Jau
netik dirbtuvėse daug dir
ba straiklaužių, bet ir uni
jos darbininkų didelis’
skaitlius eina į darbą, ir dir
ba. Nekuriose dirbtuvėse
“bosai” jau net daugiau
darbininkų nei nepriima.
Daily dės/kaip pirmiau, taip
ir dabar dar vis gauna pa
šalpą, o teplioriai jau apie
kelioš savaitės jokios pa
šalpos negavo. Kiekvie
nam, prigulinčiam į teplio
rių uniją, buvo duodama po
10 tikietų, 50 centų vertės
kiekvienas, išlaimėjimui
automobiliaus (mat, kokia
— ten automobilių kompa
nija paaukojo darbininkų
į unijai $6.000 vertės auto
mobilių). Tikietus parda
vinėjo kiek kuris tik galė
jo ir surinkti už tikietus pi
nigai buvo tam pačiam par
davikui kaipo pagalba.
I Daugumas neivieno tikieto
nepardavė, daugumas gi vi
sai dovanai užrašinėjo, nes
nunešus atgal į uniją, nie
ko už tikietus unija nemo
kėjo. Daug buvo tokių, ku
rie savo ir kitų tikietus ant
lengvų išlygų pardavinėjo,
o nekurie visą dešimti ti
kietų užsirašė patįs sau.
Automobilio laimėjimas bus
15 d. liepos.
27 d. birželio vėl pradėta
mokėti ir teplioriams po
$3.00, kurie ėjo kasdiena
užsirašyti. Bet kurių dar
mėnesinė buvo nemokėta,
tai iš tų pačių pinigų turė
jo tuoj aus užsimokėti.
Jolm Widdicomb & Co.
darbininkai, kurie neprigu
lėjo į uniją, nors ir nedirbo,
vienok po $5 i savaitę gauna.
Kiti bijosi eiti atsiimti sa- •
vo mokamų pinigu, nes ma
no, kad paskui, dirbamam
laike iš jų inokesties tie pi
nigai bus atskaityti.
Labai gaila tokių straiko
pesekmių, bet tas tik paro
to, kad darbininkai turi gė
liau organiz imties ir atei
tyje dar smarkiau kovoti
už savo žmogiškas tiesas.
Giesmininkas.
Montello, Mass.
24 dieną birželio š. m.
miestelio draugijos (išski
riant Šv. Kazimiero drau
giją) prie “Ames” gatvės
darže parengė pikniką. Gry
nas pelnas nuo pikniko eis
ant statymo lietuviškos tau
tiškos svetainės Montello’j.
Piknikas nusisekė pusėti
nai, nes gryno pelno atliko
suvirsimi astuonios dešim
tis dolerių. Kur kas dau
giau butų pelno, jaigu visi,
kurie stovėjo piknikinio
daržo patvoriais, butų ėję
į daržą. Įėjimas buvo ga
na pigus, nes vyrams kai
navo tik 15 centų, o mote
rims 10 centų. Bet tvoros
aplinkui daržą taip buvo
lietuviais apgultos, kad net
aštuonias lempas besitrin
dami patvoriais sudaužė.
Lietuviškos tautiškos sve
tainės, rodos, visi geidžia,
bet penkioliką ar dešimtį
centų tam tikslui nenori pa
aukoti. Su mergaitėmis
tiek to, gal tikėjosi, kad jas
vaikinai įsivesiu daržan,
bet vyriškiams tai jau gė
da!...
Lotas svetainėj jau nu
pirktas bei išmokėtas ir ga
na puikioj vietoj. Dabar
tik reikia pinigų svetainės
pastatymui. Todėl monte
liečiai smarkiau griebkimės
prie taip svarbaus ir mums
patiems naudingo darbo!
Montelietis*