Katalikas., July 13, 1911, Page 7, Image 7

About Katalikas. (Chicago, Ill.) 1899-19??

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

                
ATBALSIS IŠ S. L. R. K.
A. SEIMO.
Baltimorės lietuviams-ka
talikams yra atmintina 30
diena gegužio s, m., kurio
je turėjome laimę pasek
mingai pasidalinti didžiau
siu katalikų džiaugsmu,
taip retai kur pasitaikan
čiu.
Sena murinę graikų sti
liaus, bažnytėlė, kaipir
jausdama atsilankymų jon
kokių nepaprastų svečių,
pasipuošė nuo viršaus sto
go iki durių slenksčiui
Jungtinių Valsčių ir kito
kiomis vėluvomis, kurios
savo įvairiomis spalvomis
dabino bažnyčios pryšakį;
keturi remianti stogų pilio
rin: m i«idengė popežiaus
inMMS iki pat akmeni
. ių laiptų. Per tarpa vi
dur;! >. didžiųjtj durių ma
tyti balta iškaba, surašyti
didelėmis rausmėlėmis rai
dėmis, kuri praeiviams an
gliškoj kalboj pasako, jog
čia yra Susiv. L. R. K. A.
seimas.
Apie 9-tą valandą ryte
prisirinko daugybe lietuviu,
kurie nuo karštu saulės
spinduliu tankiai braukė
uuo -avo veidų prakaitą.
Tarpe minios matyti ne
pažįstamų lietuvių — tai
vis musų gerbiamieji dele
gatai be kantrybės laukė,
kada čion pasirodis tas ne
paprastas svečias, Jo E.
"kardinolas. Štai tik iš baž
nytinės salės pasirodo dvi
gražios, naujos amerikoniš
kos Vėluvos ir kitos dvi mė
li nžal ės Šv. Kazimiero ir
|šv. Jurgio Vėluvos ir abie
|jų draugijų kareiviai. Su
gaudė būgnas ir užtraukė
smarki orkestrą po vado
vyste J. Janulevičiaus.
Klebonas pirm kareivių ka
rktoje važiavo link kate
dros, kur prie kardinolo
namo-durių apsistojo. Pa
ėmę su savim kardinolą, vi
si gražiausioje tvarkoje,
prie būgnų ir trimitų gau
dimo atlydėjo garbingą sve
čią iki lietuvių bažnyčiai,
i Prieš bažnyčią jau laukė Ne
skaito Prasidėjimo Panelės
| Švenčiausios draugijos są
narės, visos baltai pasipuo
i šusios, su baltais velio
nais, laikydamos abiem
pusėm raudoną platų
raikštį, savo ilgumu
ištenkantį per visas draugi
jos sąnares. Čia-pat stovi
ir mergaitės, baltai pasipuo
šusios. — Išeina iš karietos
senelis, apsidengęs raudonu
rubu, kurio ilgį neša paskui
eidami vaikai. Su linksmu
veidu, apsuptas minios, se
nelis žengia į bažnyčią, gė
rėdamasis gražiu papuoši
mu ir daugybe žmonių, ku
rie taip iškikningai priima
jį, kaipo savo vyriausi ga
nytoją. Įėjus bažnyčion, už
gaudė vargonai ir choras;
ant gėlėmis apstatyto alto
iriaus blizga daugybė žva
ikiu; 'po kairei pusei stovi
raudonas kardinolo sostas.
Jo Eminen. užeina ir sė
da ant sosto klausyti Mi
šių šv., kurias atlaikė S. L.
R. K. A. dvasiškas vadovas.
Sėdynės per vidurį bažny
čios buvo paskirtos delega
tams, kurių ant Mišių šv.
buvo apie 60. Po evangeli
jos į delegatus prakalbėję
dvasiškas vadovas, o po Mi
šių kalbėjo Jo E. Kardino
las, išreikšdamas lietu
viam s-katalikams geriau
sius linkėjimus, kad ei danu
išvien galėtų katalikų tikė
jimui nuveikti didelius dar
bus; taippat pagyrė gražr
išouošimą bažnyčios ir ve
lijo lietuviams šioj apsi*
rinktoj tėvynėj darbuoties
netik dvasiškai, bet ir me
džiagiškai, ingyjant kokias
nors savastis ir tt. Baigęs
kalbą, J. E. davė kardino
lišką palaiminimą, ir iškil
mingai visų draugijų buvo
nulydėtas į kleboniją, kur
atsiliko jubilejinis pasveiki
nimas 50 m. kunigystės. ir
25 metų kardinolystės. J.
E. sveikino lietuviškos mo
kyklos vaikai ir mergaitės;
dvi mergaitės vardan mo
kyklos prakalbėjo kelis žo
džius ir inteikė kardinolui
puikų raudonų gėlių bukie
tą. Sveikino visi karei
viai bučiuodami žiedą. Ne
kalto Prasidėjimo Panel.
Švenčv moterių draugijos
dvi įberginos taippat intei
kė kardinolui gurbuti bran
gių rožių ir vardan visos
parapijos ir draugijos su
teikė jubilejinius linkėji
mus. Paskui ėjo sveikint
visi parapijonai, vyrai, mo
teris ir tt. Delegatai nu
skubo į salę atidaryti sei
mą. Visi kareiviai ir or
kestrą išleido kardinolą na
mo su didžiausia paguoda,
kas jam padarė įspūdingą
pasigėrėjimą iš puikaus lie
tuvių priėmimo.
Tą patį vakarą, 30 d. ge
gužio, 8 vai. buvo loštas te
atras “Butvile”, kist oriškas
dailus veikalas, kurį parašė
Vincas Nagornauskas ir
pats išmokino lošikus, pa
dėdamas daug vargo ir
persekiojimų nuo karštuo
lių, kurie nuolatos sakėsi jį
boikotuosią. Teatro pers
tatymas visiems labai pati
ko, ką parodė gausus delnų
plojimas. Tasai teatras tik
tiems galėjo nepatikti, ku
rie nežino iš kurio galo rei
kia Mstoriją skaityti. Ant
rytojaus visi delegatai pa
baigoj sesijų triukšmingai
plojo delnais ir dėkojo bal
timorieeiams už parengimą
taip puikaus teatro. Pu
blikos pribuvo apie 500 as
menų, nes tą vakarą buvo
miesto paroda, tatai dauge
lis gatvėse jos ir žiurėjo.
31 dieną gegužio 8-tą vai.
ryte prasidėjo šviesios Mi
šios, kurias atlaikė vietinis
klebonas. Ant Mišių susi
rinkusieji turėjo laimę iš
girsti gražiausią giedojimą
Mišių suvažiavusių vargoni
ninkių kurių išlavinti balsai
kelte kėlė širdį prie Augš
eiausiojo; džiaugsmo ašaros
veržėsi iš akių. Nors tik
maža kuopelė vargoninin
kų, bet įspūdingą mums pa
liko atminimą, iš ko galime
pasididžiuoti, nes tai, rodo
si, pirmas tokis atsitikimas
Amerikos lietuvių visuome
nėje. Gal toji, vargoninin
kų pasėta, jausmų kibirkš
tis sukurs širdyse didesnę
ugnį krikščioniškos meilės...
Apie 8-tų valandų vakare
pakilo lietus su vėju ir per
kūnijomis, todėl žmonės pa
sivėlino susirinkti aut kon
certo. Vėliaus, apstojus lie
tui. salėn susirinko apie
400 asmenų ir prasidėjo
gražus, turtingas, tautiškas
koncertas, kurį rūpestingai
surengė J. Vasiliauskas, P
Grajauskas ir J. Janulevi
rius. — Publikai atsistoju?
dainuota “Lietuvos Hym-j
nas”. Skambėjo Vytaute
koncertinis maršas, solo ii
visokios tautiškos dainelės
kurias, vadovaujant P. Gra
jauskui, vietinis choras ga
na gražiai padainavo. Pu
blika išreiškė savo užganė
liniinų neapsakomai džiaug
smingu rankų plojimu.
Klausytojai vėl buvo žavė
iami, kuomet lietuviški var
joniniųkai atkartojo pa
Iš liepos 4
d. parodos m. Chieago. Perstatoma lietuviu divizijos generalinis maršalka p. P. Mažeika, ir jo asist. p. J. Bijanskas.
sveikinimo švenčių giesmę.
Iš muzikos tiek džiaugsmo
nebuvo, kiek iš dainų, tatai
ne visa muzikalinė progra
mos dalis liko išpildyta.
Vėl didžiai nudžiugino pu
bliką vietines lietuviškos
mokyklos vaikai, kurie pui
kiai vaikščiojo Vėluvos mar
šą ir sudainavo karišką dai
ną: “Tegul giria šlamščia,
ūžia, dra-ta-ta”. Toliaus
mokyklos mergaitės gražiai
vaikščiojo skraistės maršą
ir padainavo “Žvėrių vese
lija”, kas visus labai pra
juokino. Delei trukumo lai
ko buvo apleista deklemaei
jos ir pora gražių vargoni
ninkų dainelių, nes toliau
atsidarė šokiai.
Tų visų vaikučių puikus
plevėsavimas ir žemi linkė
jimai su vėluvukėinis, taip
pat mergaičių supinimas iš
daugelio raikščių vienos
gražios Vėluvos ir jų visti
skardžios dainelės man iš
rodė ne kas kitas, kaip tik
tai kvieslys—tikras ūži:vir
timas lietuvių visuomenės,
idant kuogreičiausiai steig
tų lietuviškas mokyklas.
Rodosi šaukte šaukia^ tie
mažyčiai, kad mes žuvome
dėl Lietuvos, tūkstančiai
musų vaikų žūva svetimtau
čių mokyklose, jie nekados
neatsikels dėl savo tautos.
Nerangi musų visuomene,
subruskime mokyklų klau
sime! Tokiame lietuvių ir
jų viso lietuviškumo tarpe
būdamas, manai, kad, rodo
si, esi Lietuvos sostainėje,
tarpe savo galiūnų ir did
vyrių, visa savo širdimi my
linčių Tėvvnę-Lietuvą!...
J. Iv.
PASAULIS SKAITLĮ
NJSSE.
Paryžiaus geografijos
biuras nesenai išleido meti
lą pasaulio (svieto) statis
;iką, ty. storoką, knygą, kil
ioje perstatoma skaitlinės,
’ytinčios saliu ir ją gyven
tojų ant visos žems.
Iš tos statistikos pasiro
do, jogci Europa turi 437
milijonus gyventoj u, Azija
850 milijonu, Afrika 126
milijonus, Amerika 161
mik, o Australija 51 milijo
ną gyventoju. Kas link že
mės ploėnąsi^inerika yra
didžiausia, prima kadangi
44 milijonus ketvirtainiu
kilometrų paviršiaus; pas
kui seka Azija su 41 mili
jonu ketvirtainių kilometrų
paviršiaus; paskiau Afrika
31 milijoną ketvirtainių ki
lometrų užima, Australija
11 milijonų ketv. kildinetrų,
pagaliau Europa mažiau
siai, nes tik 10 milijonų ket
virtainių kilometrų. Bet
užtaigi Europoje ant ket
virtainio kilometro pripuo
la, abelnai imant, 43 gyven
tojai, Amerikoj 5, Australi
joj 3, Afrikoj-gi kaip tik 2
gyventojai.
Visas žemės apskritis, be
okeanų, turi 138 milijonus
ketvirtainių kilometrų pa
viršiaus; o tik vienas At
lantiko okeanas turi 100 mi
lijonų ketvirtainių kilo
metrų.
. Jei visų šalių svieto saus
žemjs butų tirštai apgyven
tas kaip Europa, tai visame,
sviete butų 6 milijarde
žmonių, kad tuo tarpi
šiandie žmonių išviso ran
dasi tik 1.600 milijonų. Pa:
sirodo tad, kad žmonių gi
minei ant žemes yra dar pa^
kaktinai vietos.'
Didžiausios - viešpatystės
sulyg paviršiaus pločio se
kančios: Anglija (su savo
kolionijonus), Rusija, Cha
nai, Eraneija (jos su kolio
nijomis paviršiaus plotis ly
gus visai Ęurojpai), Jungti
niai Amerikos Valsčiai,
Brazilija, Turkija, Vokieti
ja, Argentina, Belgija, Da
nija, Portugalija, Holandi
ja. Sulyg gyventojų skait
liaus viešpatystės paeiliui
taip seka: Anglija 403 mi
lijonai gyventojų ( su ko
lionijomis^, Gilinai 350 mi
lijonų, Kas i ja 142 mil.,
Jungtini
98 milį
Vokieti
ni<J
a
Amer. v aisčiai
JJrancija 81,
ponija 62,
Austro-Vengrija 50, Holan
dija 44, Turkija 38, Italija
36, Belgija 27, Ispanija 20
milijonu.
Didžiausi miestai: Londo
nas 7 milijonai gyventoju,
New York 4, Paryžius arti
3, Cbicago 2, Berlynas 2,
Viena 2, Peterburgas P/2,
Konstantinopolis 1, Peki
nas (Chinuose) 1 milijonas
gyventoji).
Ilgiausios upės: Nilius
Afrikoj (Egipte) turi 850
mylių ilgio, Amazonka Pie
tį) Amerikoj (Brazilijoj)
730 mylių, tokį pat ilgumą
turi upė Jenisiei Azijoje
(Siberijoj), Europoj-gi ii-'
giausia upė yra Volga (Ru
sijoj) turinti 530 mylių il
gio.
TUNELIAI.
New Yorkas turi 12 po
vandeninių tunelių. 8 tu
neliai jungia miestų su sa
la Manhattan, o 4 — su ki
tomis salomis, tai yra: ke
turi tuneliai perkerta East
upę, du eina į Long Island,
du į Brooklyn’ų; keturi tu
neliai perkerta Harlem upę,
;ekaneių tarpe salų Man
’iattan ir Bronks; keturi
tuneliai pravesti po upe
Sudson tarpe New Yorko,
Hoboken, N. J. ir Jersey
City; N. J.
Daleiskime, kad visi gy
ventojai miesto Kansas
City nuvažiuotų tenai. Ir
tų visų gyventojų toli ga
na nepakaks, idant suteikti
y ežio j imu visiems tune
liams, kokį kasdiena sutei
kia New Yorkas. Į 24 va
landas New Yorko tuneliais
pravažiuoja 450.000 žmonių
11.426 požeminiais trauki
niais. Jaigu daleisime, kad
daugumas žmonių du kar
tu į dienų važiuoja tune
liais, tai vistiek skaitlius
žmonių, kasdienajražinė j an
čių tuneliais, sieks 250.000.
Kansas City gi turi 247.000
gyventojų, o Seattle, Wash.
327.000, t. y. mažiau tos mi
[nios, kuri kasdiena važinėja
New Yorko tuneliais. Jung
tiniuose Valsčiuose rasime
tiktai 19 miestu, kurie turi
daugiau gyventojų, negu
toji minia. Toji minia še
šis kartus didesnė už vals
tijos Nevada gyventojų
skaitlių, 50.000 skaitlinges
nė, negu visi gyventojai
Arizona ir Delaware.
Tuneliai pravesti giliai
po upės dugnu. Jaigu jie
turėtų stiklines sienas, tai
galima butų matyti stebė
tinus vaizdus jūrių gyveni
mo. Viršuje plaukioja
vandenyno garlaiviai, val
tįs ir valtelės. Visi jie be
paliovos nirša ir amžinai
skubinasi, staugia, švilpia.
Po jais gilumoje vandens
plaukioja įvairaus didiuno
ir pavidalų vandenyno gy
ventojai. Upė Hudson in
teka į Atlantiko vandeny
nų ir paima iš jo visokius
turtus ir įvairumų. Vir
šui tunelių einą visiškai pa
sakiškas mums gyvenimas,
kurį dar negreit pamatys
žmogaus akis.
TYLUS VAKARĖLIAI.
Tylus, tylus vakarėliai —
Taip rantu ant lauko;
Šviesus, rausvi debesėliai
Padangėse plauko.
Jau nutilo paukštužėliai,
Upės nebanguoja,
Musų broliai-bernužėliai
Dalgių nevaliuoja.
Melinakės-seserėlės
Gėlių prisiskynė,
Iš liūdnųjų ašarėlių
Vainikus nupynė.
Žvaigždės mirga, mėnuo
šviečia,
Pasilsėti šaukia;
Jaunos mintis širdį kviečia,
Pas mieliausių plaukia.
Skausmo tinklų jausmas
audžia,
Ilgu taip palikti...
Sielos balsas baisiai spau
džia —
Negaliu užmigti.
Jovaras.
Bulgarijoj nesenai buvęs
didelis potvinis ir laukuose
padaręs į 20 milijonų dole
rių nuostolių. Tūkstančiai
gyventojų likę be duonos ir
užsiėmimo vasaros metu.
Respublikoj Paraguav
tomis dienomis buvo trum
pa ir nekruvina revoliucija.
Sostaioės kareivių ingula
sukėlė maištus, suėmė pre
zidentų Jara, kuris tuojau
rezignavo ir jo vieton tuo
jau aprinkta naujas prezi
dentas, kongreso pirminin
kas Rajas.
Iš Peterburgo rašoma,
kad Rusijos ministerių pre
mieras Stolypin pavojingai
nuo persidirbimo susirgęs.
Daktarai jam patarę ilgesnį
laiką atsilsėti, tad jis ir iš
keliavęs į savo dvarus Kau
no gubernėj. Pasklvdęs
girdas, kad jis pasitrauksiąs
nuo užimamos vietos ir ke
liausiąs užsienin gydyties.
Kubos sostainės Havanos
presą ėmus smarkiai varyti
kampaniją prieš dabartinį
Kubos prezidentas (lomez,
užmezdama anam sauvalia
vimą viešpatystės adminis
tracijoje ir susirinkimą per
didelių privatinių sau turtų
viešpatystės lėšomis. To
akyveizdoj prezidentas Go
mez apskelbė savo turtų
stovį ir pasirodė, jogei jis
kukliai gyvenąs. Regis,
prieš jį tuo bodu suokalbis
rengiama, kad prašalinus
nuo prezidentystės.
Tarptautinis jūreivių
straikas nepasibaigia. Se-'
niau buvo pranešta, jog
garlaivių kompanijos kaipir
su savo darbininkais buvo
jau susitaikiusios, bet tas
netiesa, kadangi kompani
jos nelabai nori taikinties.
Kekuriuose Ilolandijos ir
Anglijos uostuose andai bu
tą didelių straikininkų su
mišimų. Visur policija (u
rėjus daug darbo. Paskiau
pranešta, kad nekurios An
glijos linijos jau priėmusius
straikininkų reika! a v imus.