Newspaper Page Text
•vr SAVAITINIS LAIKBAŠTfS| ‘KATALIKAS” Išeina kas Ketverges, Chicago, HL Kaina metams: Amerikoje $2.oo Į Užsieni $3.00 “Kataliko” spaustuvėje spaudinasi viso kios knygos, konstitucijos ir tt. Darbas atliekamas labai puikiai, greitai ir pigiai. Užsirašant “Kataliką” siųskit prenume ratą arba laiškus sekančiu antrašu: JONAS M. TANANEVICZIA 3249-53 S. Morgan St., Chicago, I1L m • «* v —-- m ^ THE LITHUANIAN WEEKLY KATALIKAS” Fublishsd every Thursday at Chicago, 111. Subscription $2.oo per Year To Europe $3.oo per Year Advertising rates on nppllcation Book and Job Printing in Lithuanian, Polish, English and all other modern languages. :: :: ;• ;• All Communications mušt be addressed: JOHN M. TANANEVICZ 3249-53 S. Morgan St., Chicago, III. Savaitinis Laikraštis Pašvęstas Reikalams Lietuvių ? ataliku Amerikoje. No. 15 Chicago, 111., 11 d. Balandžio (April) 1912 m. ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER, JAN. 25, 1899, AT THE POST OFFIGE AT CHICAGO, ILL., UNDER ACT OF MARCH 3, 1879 Metai XIV Žinios. IŠ RUSIJOS PADANGĖS. Kovo pradžioje kareivių būrys Peterburgo gatvėmis gabeno 10 tūkstančių rub lių savo pulkan. Pakeliui visi vežėjai buvo varomi į šalis. Tik staiga priešai pasirodė automobilius, ku ris neklausydamas kareivių šauksmo važiavo sau tie siok ant vežimo su pinigais. Kaip matai kareiviai ap spito automobilių ir ėmė kolioti mašinistę, ir pasa žierius. Du durtuvai pra dūrė automobiliaus viršų, padarydami didelį išgęstį pasažieriams. Kada pasa žieriai išlipo, tarp jų pasi rodė vienas labai augštas viršininkas, kurio pavardę laikraščiai užtyli. Karei vius vos pavykę sulaikyt einančiam pro šalį oficierui. Jų, mat, manyta, kad au tomobiliuje važiuoja plėši kai, kurių visoj Rusijoje bi joma kaip kokios ugnies, j Nūdien bile vienas val dininkas ir su keliais rubliais einantis aplinkui saugojamas policistų ir ka reivių. Tokie laikai virto Rusijoje! Kareiviškasis mokesnis, kurį ketinama neužilgo įvesti, bus imamas nuo at sarginių kareivių (ratiliu kų) 1 ir 2 skyriaus; nuo paliuosuotųjų nuo tarnys tės ir turinčiųjų įvairius ■ palengvinimus; nuo visų Į pabėgusiųjų nuo tarnystės ir paskiaus ar sugautų, ar sugrįžusių lig 34 metų. Tik tai paliuosuoti nuo kariško sios tarnystės delei nesvei katos bus liuosi nuo mo kesnių. Visi kiti mokės po 6 rublius per 4 metus nuo laiko paliuosavimo iš tar nystės. Mokesniai busiu įvesti nuo sausio 1 d. 1913 metų ir duosiu valdžios iš dui (kibą činauninkų kiše niams) pelno kas metai po 13 milijonų rublių. Vasario 20 dieną durna svarstė valdžios įneštą su manymą apie padidinimą cukraus išdirbimo ir kad butų atidengtos naujos cu kraus fabrikos. Durna te ciaus pradėjo svarstyti, ar negalima butų cukraus kai ną sumažinti, nes cukrus dabar esantis toks brangus, kad ji gali pirkti ir vartoti tik turtingesni žmonės. Tai jau nebe pirmą sykį durna kalbėjosi apie cukraus pa piginimą. Valdžia pakišo durnai su manymą. Girdi, įeikia dau giau cukraus fabriku įsteig y .•' r ti, bus daugiau cukraus iš dirbama, tai ir papigs cu krus. Teciau durna priro dinėjo, kad tas sumanymas cukraus ncpapigįs. Kad cukrus butų pigesnis, tai, girdi, reikia sumažinti ak cyzą ant cukraus. Prieš tai kalbėjo keli dešinieji, sakydami, kad to daryti ne galima, nes valdžia tuomet neteksianti bent 18 ar 25 milijonų rublių. Bet dar biečiai vis savo reikalavo, kad cukraus akcyzas butų sumažintas. Durnos komi sija buvo pasiulus parda vinėti cukrų monopoliuose, bet durna tų sumanymų at metė. Galų gale nutarta, kad cukraus akcyzas butų sumažintas 75 kap. ant pū do. Durnai induota naujai teisių ministerio sutaisytas įstatymo sumanymas įsteigti prie Peterburgo teismo rū mų policijos mokslo institu tų. Policijos tyrinėjimuo se ir tardymuose užsienyje esu padaryta didelė pažan ga, o Rusijoje, anot teisių ministerijos skaitlinių, 1909 .n. iš 411.605 pradėtų tyri nėjimų, 223.770 bylų buvo numarinta, iš kurių 96.247 bylos numarinta todėl, kad nesurasta piktadarybės kal tininkų. Velykoms durna palei džiama ilgesniam laikui; tuo laiku valstybės taryba suspėsianti peržiūrėti visus durnos darbus. Paskui du rna busiu sušaukta tik vie nam mėnesiui ir po tam pa leista visai, kadangi prasi dėsių rinkimai atstovų se kaneion dumon. ŽINIOS IŠ REVOLIUCI JOS MEKSIKE. Meksike revoliucija visai nesimažina, bet dar vis ar šiau plečiasi. Visi dabarti nio prezidento Madero prie šininkai. revoliucijonierių vadai, susijungę ir imsią, bendromis spėkomis muš ties su lojališka armija. Tiesa, kai kuriuose su re voliucijonieriais susirėmi muose Madero armija pai ma viršų, bet tas visai nie ko nereiškia, jei visoj ša lyj tik verda. Pastaraisiais laikais Ma dero armija laimėjo mūšį šiauriuose nuo miesto Jimi nez. Revoliucijonierių ge nerolo Campa armija išvai kyta, mat, neišlaikius' ant kovos lauko, bet reikia ži noti, kad kitos revoliucijo nierių armijos visai nepri einamos ir su anomis apsi dirbti bus gana sunku. Diena iš dienos laukiama smarkaus mūšio ties Tor reon, Abidvi pusės gami nasi kraujo praliejimam Revoliucijinis generolas Zapata tomis dienomis pa siuntęs savo pasiuntinius į generolą Orozco, kuriam pasiūlyta sujungti kru Tėvas Kazimieras, kapucinas, jose, Amerikoje. laikantis misijas lietuviškose parapi von visus revoliucijonie rius ir praskinti sau kėlią į Meksiko sostinę, Mexieo City. Mexico vyriausybė, pri sakius prezidentui Madero, tomis dienomis konfiskavo sostainėje išeinantį dienraš tį Heraldo Mexicano. Laik raščio bendrovės pirminin kui grasinama ištrėmimas, jei jisai norėsiąs ir toliau išleidinėti minėtą dienraštį. Konfiskuota tos pačios bendrovės leidžiamas ir an gliškai laikraštis Mexican Herald. Tų dienraščių išnešioto jai vaikai tuojaus sukėlė protestą už konfiskavimą. Jie dabar slaptomis tuos dienraščius išnešioja ir tuo budu darbuojasi išvien su nukentėjusia bendrove. Vaikai susirinkę sukėlė de monstracijas. Policija į demonstrantus nesimaišė, bet pakvietė ugnegesius ir tie vandeniu susirinkusius išsklaidė. Vyriausybė taippat aš triai cenzūruoja visus siun čiamus į užsienį telegramus. Ir iš kitur ateinanti telegra mai nuolat cenzūruojami. Mexieo City andai susi rinkę 150 amerikonų (Su vienytų Valstijų piliečių) ir iš savo tarpo išrinkę lais vanorius oficierius milici jai, susideginai iš ameri konų. saugos sos tinėj gyven|||£fųs ameriko nus nuo ilvĮ^Ucijonierių ■užpuolimo, t’jk viena mi lici j autams d^ąuajė, ar kar tais Meksikjji vyriausybė nesukonfiskubs ' jiems gin klų, kokius. Jii savimi ne šiojasi. Toliau daugumas amerikonų plaukia revo liucijonierių užpuolimo, bet nešinasi į Suvienytas Vals tijas. Sostinėje padidinta policijos būriai, raiteliai pa troliuoja gatvėmis, Sostainėn pranešta, kad gen. Zapata ręngiasįs užpul ti miestą Pueblo. Bet smulkesnių žinių to užpuo limo trūksta. Atidaryta Meksiko parla mento posėdis. Pirmojoj se sijoj prezidentas Madero apreiškęs, kad jis turįs 40 000 kariuomenės, o netru kus dar be tos turėsiąs 60 000. Palytėjęs ir Suvie nytų Valstijų įsimaišymą, bet apreiškęs, kad tasai įsi maišymas pagimdytų kruvi ną karą su išlaukiniu prie šu. Tečiau įsimaišymas ka bo kaip^ ant plauko. Wa ehingtone paslaptomis vis kas ruošiama tam tikslui, nekuriu valstijų milicija la vinama, Mat, Meksike ran dasi daug amerikonų, tar naujančių ten įvairiose įstaigose ir ant geležinkeliu, ir tiems amerikonams revo liucijonieriai grasina. Iš Suvienytųjų Valstijų pervežti ginklai, ar amuni cija per sienų neleidžiama nei Meksiko dabartinei val džiai, nei r e voliuci j onie riams. Bet Suvienytos Valstijos su tuo savo įsimaišymu tuo tarpu bijosi japonų, kurių Meksike randasi didis skait lius, o kurie beabejonės tuoj apsiginkluotų priešai ame rikonus. SUN YAT ŠEN PASI TRAUKĖ. Iš Shanghajaus praneša, kad provizorinis Chinų res publikos prezidentas, dr. Sun Yat Šen, pasitraukė iš savo valdvietės sulyg tauti nės tarybos reikalavimo mieste Nankine. Savo at sisveikinimo kalba išreiškė pilnų užsitikėjimų dabarti niam prezidentui Yuan Sbi Kai’ui, velydamas jam kuo geriausiojo pasisekimo Chi nų atnaujinime. Skaitlingi Chinij politi kai prie tos progos pasakė kalbas. Di*. Sun išreiškė viltį, kacl visi piliečiai nesi gailės pastangų, idant su jungus krūvon įvairus Chi nuose elementus ir anuos pakreipus šalies gerovėm Shanghajuj andai atsi buvus viena teisme byla su lyg vakari; Europos syste mos. Teisinas susidėjo iš trijų teisėjų ir 7 prisaikin tojų. Byla buvus už žmog žudystę. Tarp chhm advo katų iš abiejų pusių buvę baigusieji mokslus Londone. Kaltinamasis pasmerkta miriop. Iš Pekino į Londono Dai ly Telegraph rašo, kad Cki nų respublikos ambasado riumi Washingtonan busiąs paskirtas dr, Vu Ting Fang. IŠ ITALŲ TURKŲ KARO. Iš Konstantinopolio ra šoma, kad Turkijos vyriau sybe aplaikius žinią, geriau pasakius, perspėjimą, kad Italijos vyriausybė nus prendžius savo karo laivy ną pasiųsti į salą Lemuos ir tenai išsodinti savo šaulių būrį. Tasai pranešimas Kons tantinopolyj pagimdė baisią suirutę, kadangi toji sala randasi netoli Dardanelių. Toji sala vadinama Turki jos Siberija, į kur siunčia mi įvairi ~ prasikaltėliai, e daugiausiai politiškieji prasižengėliai. Taigi tur kai prisibijo, idant italai tuos visus varginamus kalinius, o ypač svetimže mius, paliuosavę neapgin kluotų ir nepriverstų juos grumties su turkais. Sala Lemuos turkams priklauso nuo 1487 metų, kuomet po kovai su Veneci ja paimta. Ten esąs puikus strategiškas punktas. Gyventojų ant salos esa ma ne daugiau 30.000, tatai italams butų labai lengva ją užimti ir paskui dar pa sisavinti. HOME RULE ISLAN DIJAI. Irlandijos “Home rule” projektas galutinai likosi apdirbtas ir balandžio 31 dieną busiąs perstatytas Anglijos parlamentui ir tuo jaus busiąs visapusiškai kamantuojamas. Projektą taisant buvo pakelta klausimas kas link ėmimo šalies išdan įvairių autonominių mokesčių. Pa galiau komisija nusprendė, kad irlandai (airiai) imsią savo išdan visokias mokes tis, išėmus muitus, kurie turėsią priklausyti Angli jos centralei vyriausybei. Tečiau irlandai galėsią pa skirti speeijalius muitus ir mokestis už įvežiamas pre kes, išėmus tik Anglijos iš dirbinius, kurie Irlandijon turėsią būt gabenami lais vai. Išpradžių Irlandija jokių mokesčių, nemokėsianti cen tralin išdan. Be to irlandų atstovų Anglijos parlamen te galėsią būt nedaugiau 40. Irlandijos busimasis sei mas susidėsiąs iš dviejų bu tų, kurie savo sostinę turė sią mieste Dubline. Neku rių senatorių dalį paskir sianti Anglijos vyriausybė. JAPONAI NUPIRF? ANGLIMS STOTĮ. Suvienytų Valstijų vyt riausybė labai neužganėdin ta žinia, andai prisiųsta iš Japonijos sostainės Tokio, kad japonai pas Meksiko valdžių nupirkę koncesijų pasigaminti anglims stotį Magdalena intako j. Japonai jau senai uosti nėjo aplink Magdalena in takų ir galutinai, niekam nežinant, jiems pasisekė paimti i savo rankas tokį svarbų daiktų. Tai prane šęs senatui senatorius Lod ge. Bet kuomet tame daly ke paklausta Meksiko ir Ja ponijos ambasadoriai, tiedu kategoriškai užgynė tokius ‘ ‘ prasimanymus ’ \ Užginti galima, bet rei kia žinoti, kad japonai tik rai darbuojasi ir jiems vi sai nėra galvoje vidurinė ša lies politika, kai kad Suv. Amer. Valstijų viršinin kams. SUKILĖLIŲ JUDĖJL MAS MAKEDONIJOJE. Makedonijos sodžiuje Lu ką, tarp Ipeko ir Djakovo, nesenai užpulta pro ten pra važiuojančio Turkijos vi durinių reikalų ministerio sargyba. Ministerį lydėjo tvirtas būrys žandarmų ir, raitelių. Albanai puolėsi tat ant ministerio sargybos ir susirėmimas besitesęs dvi valandi. Žuvo 10 turkų ir 2 albanai, sužeistųjų gi skai tlius nežinomas. Albanus vedęs tau užpuoliman vai vada Machmudžaim. Pa galiau albanai išblaškyta, ministeris gi nukeliavęs į Djaką, kur dieną paviešė jęs ir išvažiavęs į Prizreni, o iš ten į Skutari. Kossovo vilajete dabar vis tankiau pasitaiko turkų ant serbei užpuolimas. Ser bai apiplėšiami ir be malo nės žudomi. IŠ GRAIKIJOS PAR LAMENTO. Rinkimuose Graikijos parlamentan didžiumų bal sų laimėjo prem. Venzeloso partija. Gi valdiškoji opo zicija išrinkus kaip tik 50 savo atstovų. Ant salos Kreta išrinkta 69 atstovai iš įvairių parti jų, ty. tris sykius daugiau, kiek Kreta atstovų galėtų reprezentuoti Graikijos par lamente. Tas padaryta to dėl, kad jei Turkijos vy riausybė stengtųsi Kretos atstovų neleisti išvažiuoti Graikijos parlamentan, tuo kart jai butų sunku tokių daugybę atstovų sulaikyti. Kaip žinoma, Kreta ran dasi Turkijos globoje, bet Kretos gyventojai turkų viršenybės ant savęs nenoru pripažinti ir glaudžiasi po Graikijos sparuu.