Search America's historic newspaper pages from 1756-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more
Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL
Newspaper Page Text
THE HOME PUPEB OF THE LITHŪANIANS OFFICES: 3249 S. MORGAN S Tel. Yards 6870 No. 49 (450). Anglai Francuzams eina pagelbon 1,400,000 kareivių susirėmę Vokiečiai apnykę tvirto vę iš trijų pusių Fortas Douaumont paimtas; kiti fortai veikiai krisiu Aštunta diena, kaip seka kruviniau si mūšiai.-Daug Vokiečių išklota -1,400,000 KAREIVIŲ SUSIRĖMĘ. Ottawa, vas. 28. Kana dos premįeras, Sir Robert Bordon, iš Londono aptu rėjo kelis oficialius prane šimus apie mūšius aplink Verdun a. Iš tu pranešimų sužinota, kad prieš Verdun vokiečiai sutraukę 20 kor pusų karuomenes arba 800,- 000 kareivių. Francuzų ten veikia aplink 15 korpu sų, tv. arti 600,000 karei vių. Taippat apturėta vakar vakare žinia, kad į Verdun francuzams pagelbon siun čiama stipri anglų armija, kadangi vietomis francuzai negali atsilaikyti. Be to dar pranešta, kad aplink tvirtovę nesanti pa prasti mūšiai, bet tiesiog negirdėtos kareivių skerdy nės. Kiek ten kareivių iš abiejų pusių bus išskersta, gal artimiausiomis dieno mis bus sužinota. VOKIEČIAI NEPER TRAUKIA OFENSIVO. Londonas, vas. 28.—Šian die aštunta diena paeiliui, kaip už Francijos didžiulę tvirtovę vokiečiai su fran cuzais skerdžiasi. Vokie čiai buvo užėmę vienų di desnių fortų, Douaumont. Bet francuzai atsiėmė atgal ten savo pozicijas. Kiek palaukus minėtas fortas ir vėl vokiečiams teko. Dabar tvirtovę vokiečiai laiko apsiautę iš trijų pu sių šiaurių, šiaurrytų ir rytų. Ir žingsnis po žings niui vis pirmyn stumiasi. Pats Verduno miestas liep snoja nuo vokiečių didžiu lių armotų šovinių. Per 7 dienas savo veiki mo vokiečiai 7 ir pusę my lių pasivarė arčiau tvirto vės. Kiti šeši tvirtovės ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER-jAUGUST fl,' 1914, AT THE FOST OFFICE AT ILL.. ’UNDER ACT OF mAcE 3, 1879. fortai taippat jau daužomi ir vargiai franeuzai įsteugs atsilaikyti. Fraucuzų oficialiai pra nešimai optimistiškai skam ba. Iš jų sužinoma, kad francuzams visgi dar nėra taip blogai, kaip Berlyne tvirtinama. Bet ir nedaug kas gero, nes vokiečiai de da visų energijų tikslui at siekti. Jie perdaug savai mi pasitiki. Gi tasai jų pasitikėjimas savaimi daug kų reiškia. Berlyne išlaiko krikštau jama. Visi lig vienam tiki, kad tvirtovė bus paimta. Tečiau nekurie laikraščiai perscrgsti minias, idant prieš laikų perdaug nesi džiaugtų, nes kartais gali apsivilti. Franeuzų tvir tovė viena stipriausių pa saulyj, todėl visaip gali ir atsitikti. Tie laikraščiai turi tiesų. Dabartinis aplink tvirto vę padėjimas sekančiai per sistato: Iš šiaurių pusės vokiečiai yra užėmę miestelį Champ neuville, gulintį už 4 ir pu sės mylių nuo tvirtovės ir vienos mylios nuo Meuse upės, ant kurios tvirtovė guli. Iš ten vokiečiai briau jasi į miestelį Nave, kurs randasi tarpe Champneu ville ir paimto forto Douau mont. Iš šiaurrytų pusės vokie čiai atakuoja miestelį Vaux, bet jie ten atmušami. Ten veikia pagarsėję branden burgiečių pulkai, kurie yra paėmė fortų Douaumont. Iš rytų pusės veikia vo kiečių gen. von Deimling su Balkanų veteranais. Tečiau ten nei vieno forto jie dar nepasiekę. Visgi, anot ži nių iš Berlyno, jie ten pir myn varosi. Bet franeuzai tvirtina, jogei jie tenai stip- CHICAGO, ILL., PIRMADIENIS, VASARIO (FEBRiUARY) 28, 1916. į olca kaj. m: ..i ii" - . r t.i.i. ain rim | Šiandie vakare Pittston, Pa., šv. Kazimiero lietuvių bažnyčioje atsibus šios į | jaunos poros šliubas. P-lė Olga K. Paukščiute yra duktė žinomo Amerikos | | lietuvių veikėjo ir SLA. išdininko Tarno Paukščio. P nas S. P. Tananevi- f | čius yra Tammevicz Publishing Company prezidentas ir dienraščio “Katali- I Į ko“ vedlJasT # | riausia laikosi ir vokiečius pasekmingai atmušanti. Vokiečiai be to tvirtina, kad jie ligšiol 15,000 fran euzų nelaisvėn paėmę. Kiek jie ten kareivių praradę, nesako, kitaip tariant, da bar ne laikas rokuoti. Šiandie visų mintis nu kreiptos į Verdun tvirtovę, nes jei vokiečiai laimės, tuomet Francijai išnaujo prisiartins ūkanotos valan dos, nes po to vokiečiai no rės siekti toliaus, gal Pary žiaus link. Bet jei franeu zai gaus viršų, tuomet vo kiečių likimas bus nusver tas, nes tolimesnis jų veiki mas paliks be jokios reikš mės, turės ir iš kitų Franci jos vietų kraustyties. Todėl šio kruviniausio mūšio pasekmės visiems rupi. PRASTAS TURKIJOS STOVIS. Paryžius, vas. 28. Ži nomas Šveicarijoje karinis ekspertas, pulkininkas Fev ler tvirtina, kad vienatinę jėgų Turkija turinti tik ap link Konstantinopolį. Toji paskutinė jėga tai neto li Konstantinopolio atsiran dančios trįs turkų armijos, susidedančios ne daugiau, kaip iš 250,000 kareivių. Jei Turkija norėtų tas ar mijas prieš rusus panaudo ti, tatai užimtų labai daug laiko jas karo laukan per kelti. Ir iki tam laikui ru sai gali užimti visų Armė nijų, kadangi išblaškytoji turkų armija visai mažai ga li rusams pasipriešinti. CARAS KARO FRONTE. Petrogradas, vas. 28. Rusijos caras, kuris andai atidarė durnos posėdžius, po to veikiai iškeliavo karo frontą n. Jam išvažiavus karo frontan, durnos atsto vai pasiuntė jam pasveiki nimų, kuomet apturėta pil nas oficialis raportas apie turkų tvirtovės Erzerum puolimų. Caras į pasveiki nimų sekančiais žodžiais at sakė : “Širdingai dėkoju dūmos nariams už prisiimtimų man velijimų delei tvirto vės Erzerum paėmimo. Ti kiu podraug su jumis, kad tasai naujas Kaukazo armi jų didvyriškas pasižymėji mas turės labai didelę svar bų privesti pine galutino musų ginklų triumfo. Ma tau, kad visi musų Tėvynės vaikai stengiasi tai atsiek ti. Tas man teko dūmoje pamatyti, kad bendras dar bas visuomet yra vaisingas. Todėl su jumis už tai siun čiu maldas Augščiausia jam.” Tų caro depešų durnoje perskaitė durnos pirminin kas. Atsakymas priimtas gausiais rankų plojimais. NISH’O APGINĖJAS MIRĖ. Marsilija, vas. 28. Čia mirė serbų pulkininkas Cu grinovič, kuris didvyriškai gynė Serbijos miestų Nish nuo bulgarų atakų. Buvo pagarsėjęs Serbijos karuo menėj strategikas. RUSIJOS GROBIS ERZERUME. Petrogradas, vas. 28. Vis daugiau ir daugiau už imančių smulkmenų prane šama iš užimtos Erzerumo tvirtovės. Rusams teko 5 turkų vėliavos. Viena tur kų armija turėjo 249 anuo tas, kita 70, apart tų, ku rių rusai dar nesuspėjo su rasti. Besivejant turkus rusams teko paimti nelaisvėn visų 34-tų turkų divizijų, išėmus vienų pulkų, kurs atsisky ręs savais keliais nudūmė. Su ta divizija rusams teko visi ginklai, amunicija ir visokia karinė medžiaga. Be to nišai paėmę dar 180 pulkų su visais oficieriais. Tečiau ligšiol abelnas tur kų nelaisvių skaitlius vis dar nežinomas. Aprokuo jama desėtkais tūkstančių. JAPONIJA NEATSI LEIDŽIA. Washington, vas. 28. J aponi jos ambasadorius Ohinda čionai nuolat rei kalauja, kad šios šalies val džia greičiau pabaigtų nuo kelių metų Suv. Valstijų su Japonija nesutikimus Cali fornijos reikale, kur, kaip žinoma, japoniečiams už drausta nuosavybes įgyti ir prieš kų Japonija protes tuoja. Japonų tauta ver čia savo valdžia tų reikalų šiaip ar taip užbaigti, ka dangi japonai nenori ilgai valkioti tokio jų tautinės garbės įžeidimo. Didelis Laivas nuskendo. Londonas, vas. 28. —Pen- insular ir Oriental garlaivių kompanijos didelis laivas Maloja vakar ryte netoli Anglijos pakraščių nusken do. Nepatirta ar liko jis sutorpeduotas, ar ant minos užplaukė. Iš 350 pasažierių ir įgulos 147 asmenis nu skendo. Amerikonų ant Malėja nebuvę. Maloja iš Londono plau kė Į Bombay.' Turėjo 150 keliauninkų ir 200 įgulos. Pirma klesa keliavo 26 vy rai, 23 moteris ir 7 vaikai. Tarp jų buvo ir Indijos augščiausiojo teismo teisė jas Oldsfield, kurio likimas nežinomas. Be dar 7 laivai nusken do nuo minų arba sutorpe duota: Trignac, franeuzų, žuvo 26 asm. Empress of Fort Villiam, anglų, 1 žuvo. M ’ecklemburg, danų. Birgit, švedų. Fasnet, anglų. Fornborg, švedų. Siievier, anglų. KAIZERIS UŽBĖGO UŽ AKIŲ TALKININKAMS. Paryžius, vas. 28. l nternational News korespon dentas ant tvirtovės Ver dun vokiečių atakų charak terizuoja tuo, kad kaizeris nusprendė už bėgti už akių talkininkams, tv. užpulti juos pirmiau, negu jie butų užpuolę vo kiečius. O talkininkai vo kiečius vis žadėjo užpulti ateinantį pavasarį. Kol talkininkai prisirengė, šian die jiems reikia galvoti jau ne apie užpuolimų, bet ap siginima. NAUJAS PRASIMA NYMAS. Berlynas, vas. 28. —Skra- jojimo oru vokiečių eksper tai skelbia naujų prasima nymų. Jie sako, kad jei karas dar kelis metus tu rės prasitęsti, tuomet mais to atgabenimo į Vokietijų klausimas bus paprasčiau siu budu išrištas. Didelis Vokietijos zeppelinų laivy nas galės maistų gabenti iš Amerikos per Atlantikų. Ekspertai tikisi tų oru susi nešimų Vokietijos su Ame rika veikiai įkūnyti. Gerai dar, kad tai tik prasimanymas. Šelpkite nukentėjusius dėl karo Lietuvius! MET. XVIII (Vol.) XVIII GINKLUOTI LAIVAI BUS TORPEDUOJAMI. Washington, vas. 28. Vokietijos valdžia neatmai nys savo nusprendimo. Ne žiūrinti jokių Suv. Valstijų grasinimų ii* to viso pasek mių, vokiečiai nuo kovo 1 dienos visus ginkluotus garlaivius visvien submari nais torpeduos. Taip vo kiečių valdžia įsakė savo ambasadoriui pranešti Suv. Valstijų valdžiai. Vokiečiai tokiuo savo pa sielgimu, žinoma, galo grai bstosi. NAIKINA MIŠKUS LIETUVOJE. Petrogradas, vas. 28. Rusų laikraščiai praneša, kad, vokiečiai kerta Lietu vos miškus ir medžius ir gabena į Vokietiją. Pir miau medžiai buvo gabena mi Nemunu, gi dabar, žie mos metu, geležinkeliais. Miškus kirsti verčiami pasi likusieji ant vietos gyven tojai. Kaip matyt, Lietu va paliks plikutėlė. UŽGINČIJAMOS PASKALOS. Londonas, vas. 28. lš tikrų šaltinių sužinota, kad Japonija jokio savo karo laivyno nepasiuntė į Vidur žemines jūres. Tai tik tuš ti vokiečių prasimanymai. SUDEGĖ ŠLUOTŲ DIRBTUVĖ. Joliet, 111., vas. 28.—Vie tos valstijiniam kalėjime sudegė šluotų dirbtuvė. Nuostoliai siekianti $40.000. Su gaisru patįs kaliniai tu rėjo kovoti. Londonas, vas 28. Oficialiai skelbiama, kad anglai sumušę turkus Meso potamijoje. Vienna, vas. 82. Čio nai oficialiai paskelbta, kad austrai jau užėmę Albani jos uostų Durazzo. TAI GAL DEPORTUOS? Policija areštavo nekokį Jacobų Cassmar, kuriam ne senai neišduota pilietybės poperių. Jis intariamas ne moraliam pasivedime. Bu siųs pavestas imigracijos valdininkams, kad šitie jį iš Amerikos deportuotų. Daugiau negu stebėtina, jei policija nežino to, jogei išbuvusį trejus metus Ame rikoje negalima deportuoti. Gi jei Cassman norėjo gau ti pilietybės poperas, tai jau jis Amerikoje turėjo.iš būti daugiau penkerių me tu.