Newspaper Page Text
m* •"*~ĮiirfhĮT'"~ —rrr~,"r*a'Kr")iff-| aprtuminpi n .Ą "S -,N •'/'. 'y.,i. r"" J,' V' Tebūna ii Diena Mu$ų Vilčių Diena AS ARI 0 16-ta yra Lietuvos atsikėlimo simbolis. Tai yra Lietuvos triumfo, bet sykiu ir naujų pasiryžimų diena. 1918 metų Vasario 16 dieną Lietuva pasiskelbė nepriklausoma, bet Lietuvos valstybei sukurti, Lietuviškosios žemes laisvei sutvirtinti, dar reikėjo didelių au kų. Nepriklausomybės kovose daug tokių aukų buvo padėta, daug Lietuviško krau jo išlieta. Tik Lietuvišku krauju pašven tinta laisvė virto realia Lietuvos nepri klausomybe. Taigi Vasario 16 d., kuriai sulaukti reikėjo didelių darbų ir pasišven timo, vis dėlto greičiau žymi pradžią ko vų del tautos laisvės, o ne jų pabaigą. Bet vistiek Vasario 16 diena yra žymiausia diena Naujosios Lietuvos istorijoje, ka dangi tą, o ne kurią vitą dieną visam pa sauliui buvo pareikštas Lietuvos noras bū ti laisvai. Tačiau Lietuvos nepriklausomybes at kūrimas nebuvo Lietuvai toks laimingas kdkiu buvo eilės kitų tautų prisikėlimas. Tuo tarpu kai kitos tautos gana lengvai išgavo viso pasaulio pripažinimą ir visas joms priklausančias žemes, Lietuvių tau tai iki pripažinimo teko praeiti ilgas ke lias, o visų priklausančių žemių Lietuvai iki pat galo nepasisekė atgauti. Ką gi ir bekalbėti. Latvių ir Estų tautos, kurios niekuomet istorijos bėgyje nebuvo buvu sios nepriklausomos, galima sakyti, be jo kių kivirčių atgavo yisas Latyių bei Estų gyvenamas sritis ir net daugiau. O Lie tuvių tauta, sukurus tokią didingą istori ją, senovėje siekus nuo Baltijos iki Juodų jų jurų, neatgavo gryniausia Lietuviškų sričių ir savo sostinės Vilniaus. Taigi visuomet kai tekdavo švęsti Lie tuvos nepriklausomybės paskelbimą mi nėti Vasario 16-tą, greta džiaugsmo Lie tuvio sielą paliesdavo ir liūdesys. Ir kaip gi neliūdėti: Lietuvos sostinė tebebuvo Lenkų pavergta. Žymusis Lietuvos pie tas Maironis trumpai savo gilia poezija buvo apibudinęs Vilniaus reikšmę Lietu vai. Jis sakė: "O Vilniaus neužmiršk Lie tuvi Čia ne tik tavo praeitis, čia tavo irgi ateitis, čia kova vedama už būvį". Taigi greta didingų Vasario 16-tos iš kilmių, kurių metu Lietuvių tauta dėko davo Apveizdai už laisvės grąžinimą, kiek vieno tikro Lietuvio širdi nuolat judinda vo nemirtingi Maironio žodžiai: "O Vil niaus neužmiršk Lietuvi". Tiesa, vieną Lietuvos-nepriklausomy bės paskelbimo sukaktį 1940,jnetų Va sario 16 dieną yra tekę švęsti sykiu Kaune ir atgautame Vilniuje. Bet tuo metu jau ėjo dabartinis pasaulinis karas, Lietuvoje jau stovėjo bolševikų įgulos, ir, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės su kaktį, šian bei ten jau buvo matyti iš Azi jos atgabentų^ Rusų karių, kurių suploti Mongoliški veidai neramino nei vieną. Tai gi nepriklausomybės paskelbimo sukakties minėjimo skaidrią nuotaiką tuo metu jau drumstė Rusiškai-Aziatiškas rūkas. Buvo ir eilė kitų faktų kurie džiaugsmo dainą buvo įnešę žymiai liūdnų gaidų. Stalinas negrąžino Lietuvai lietuviškiausių sričių, Hitleris maždaug prieš metus buvo iš mū sų išplėšęs mylimą Klaipėdą ir Klaipėaos kraštą. Taigi 22-rų nepriklausomo Lie tuvos gyvenimo metų sukaktuvės, nors ir atšvęstos Kaune ir Vilniuje, buvo ne to kios kokios butų galėjusios buti jei sosti nė Lietuvą butų gryžus draug su viso mis Lietuviškomis žemėmis ir jei Lietuvai nebūtų grasę išoriniai pavojai. Bet jei Lietuvos nepriklausomybės pa skelbimo sukaktys negalėjo buti švenčia mos be liūdesio šešėlio, kai Lietuva tebe buvo nepriklausoma, tai tuo labiau dabar, kai daugelis geriausių Lietuvos sunų yra ištremti Sibirą, kuriame kenčia šaltį ir badą, išvežti darbams Vokietijon, arba jau senai yra žuvę nuo barbariškos bolševikų rankos, o pati Lietuva kenčia kietą Vokie čių okupaciją, Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimas tegali buti pasiryži mo buti laisviems atnaujinimas. Šių metų Vasario 16 dieną praeitį mes teturime žiūrėti kaip jiegų šaltinį ateities kovoms. Džiaugsmingoms nepri klausomybės paskelbimo minėjimo iškil mėms šią Vasario 16-tą vietos buti negali. Šymet mes tegalime garbiai pakartoti Lie tuvos Himno žodžius: "Iš praeities Tavo sunijs te stiprybę semia". Taip, iš seno sios praeities, iš senos Didžiosios Lietuvos, ir iš naujos praeities, iš naujos Nepriklaji* somos Lietuvos. Kokios gi Lietuvos ateities viltvs? Visi mes tikime kad Lietuva vėl bus ne priklausoma. B' šiądien dar nesimato Lietuvai jokių pragiedrėjimų, šiądien mes dar negalime sušukti, kaip kitu kart yra sušukęs Maironis: "Laikai jau mainos, bu vo pikti, nušvis kiti Lietuvai, musų tėvy v VASARIO 16-TOS MINTYS 2 y*,? a. '"'•d* nei Tikrai, jau greit bus treji metai Lietuva neteko laisvės, o mums savo vy-į riausybės neleista turėti, kaip leista eilei kitų kraštų. Negana to, pernai vasarą Anglai išbraugė iš diplomatų sąrašo Lie tuvos atstovą Londone. Kodėl? Ogi to dėl kad Lietuva, būdama maža, be jokios reikšmės faktiniam šio pasaulio karo nu lėmimui turėti negali. Antra vertus, Lie tuvos pasiuntinybės Londone išbraukimas be abejo bolševikų buvo įvertintas kaip džentelmeniškas Anglų gestas. Išviso, tolševikų stiprėjimas Lietuvai nieko gero nežada. Kiekvienas Lietuvis visa širdi mi trokšta kad Amerika ir Anglija suplie ktų Vokiečius ir kad Vokiečių vieton Lie tuvon ateitų Amerikos ir Anglijos kariuo menė. Bęt kiekvieną įietuvį nukrato šiur pas kai jis pamato kad Vokiečio vieton Lietuvą ateis bolševikas. Nes prieš Vo kietį Anglai su Amerikiečiais yra pasiry žę kovoti iki galo, bet bolševikai yra jų sąjungininkai, tai kas gi juos beiškrapš tys iš Lietuvos, jei jie ten Įsirioglintų? Tačiau yra ir šviesesnių pusių. Tai teisingumo klausimafe. Teisingumas gi musų pusėje. Nejaugi, jei šis karas ve damas teisybės ir laisvės vardan, Lietu vos teisės butų užmirštos? Iš kitos pu sės, pamiršus Lietuvos teises butų nusi žengta principui. O vieną kartą principą sulaužius, kas juo betikėtų? Visa tai turėdami galvoje, mes tikime: kad šviescieji Amerikos ir Anglijos vyrai Prezidentas Roosevelt ir Churchill kurie žino viską ir mato toli, teisingai nu spręs ir Lietuvos bylą. Taigi, tebūna šių metų Vasario 16 diena Vilties diena. Paminėkime ją rim tu susikaupimu ir tęskime Lietuvos lais vės kovą. Kaz. Rimvydis. ATEIS PAVASARIS^ Ateis pavasaris šiltutis Tikrai, tikrai ateis. Virpės šiaurys per žiemą pūtęs, Kuomet jį saulė teis! Ir vėl kūpės pasaulio veidas' Jura jaunų žiedų Kur vakar tryško vienas žiedas, Rytoj ten plėsis du. Vėl tu ir aš, ranka ranką, Išeisim i laukus Žingsniuosim per žieduotą lanką, Ir pinsim vainikus. Atlėks pavasaris sparnuotas, Ir dainos vėl aidės Bet žiedas speigo sužalotas Jau niekad nežydės Nadas Rastenis. •LIETUVOS atstatymas visų dau giausia pareina nuo musų pačių susipra timo tiek gausime laisvės kiek pasirody sime jos verti esą, kiek mes, numanyda mi šių dienų sąlygas, mokėsime ją in eiti. A. Smetona. •TURIME atsiminti jog iš visų sro vių, yra dar viena srovė, vyresnė už visas. Jei to nepripažintame tai nebutume tau ta, o vien sektų arba atskalų palaidas skaitmuo. —A. Smetona. •NORINT, susiprasti, reiktų gryžti ant to pamato ant kurio stovį pasisakė Maskviečiai studentai (ant Lietuvos pa mato), ir pažiūrėti kairėn ir dešinėn pu sėn Lietuvio akimis. —A. Smetona. •TAUTYBĖ nei kiek neprieštarauja nei bažnyčiai. Priešingai, ji liepia, įsako savo valdiniams mylėti ir gerbti savo tė vus, taigi ir jų kalbą. Kas gėdisi savo tė vų, įas juos niekiną tas nusideda ir tam bažnyčios įsakymui —A. Smetona ESU NESNAUDALIUS (Leo Gudas) Dar tas taip nesenai buvo Kai kovojau su šautuvu. Lyg praslinko diena laiko Ir vėl kviečia stot prie ginklo. Bet aš esu nesnaudalis! Stosiu vėl savo dali: Vysiu priešą kiek galėsiu Net jaiii kulnai tegul riesis. .. Vysiu Vokietį ar kitą, Man vis vienas apetitas. O išvijęs-kai sustosiu —1 Linksmą dainą uždainuosiu: i-ai gyvuoja Lietuva! Kaunas, Vilnius, Dauguvai 1 sfei'v s 11]': t, t- J? 'K ', y r, 8* Lietuvos Laisves Paminkite.. Karo Muzejaus Sodeiy5#^ V Kaune (jeigu dar nenugriautas) iU'J ''Ml. PALIAt LIEPTĄ Paliai lieptą, prie berželio Viršūne nulinkusia Anksti rytą saule kelias Juroj išsitrinkusi. O ui šilo vįolętų Valero pravirkdytų, Leidžias saulė taip išlėto Ilgesiu nugirdyta.-" Prie statiniu,-4en» darželyj, Rožę nusiskynusi _r Sakė, jai šią naktį, žali# Mylimas vaidinosi.... V*' O sodely j, ten po vyšnių, Kur snieguose nėrėsi, Verkė mielas nesugryžta— Rankeles užnėrusi.... i v,-,. V I E N Y S KLAUSIMU *.- s:' k W BENDR& vfelKI&AS GALI MAS, JEI TI K BUTŲ :'^NORIMĄ Praeito" Didžiojo Karo metu kiekvienas Amerikos Lietuvis žinojo kad vienybes nėra. ži nojo kad katalikai veikia sau, tautininkai sat) socialistai sau. Visi žinojo kggl kiekviena sro vė turi savo Katalikai Tautos Fondą, tautininkai Ne prigulmybės Fondą, socialistai Gelbėjimo- Fondą. Kiekviena srovė uoliai veikė ir karštai ra gino gausiai aukoti savo fon dus. Srovės, kad kartais ir įsileisdavo griežtas kritikas, vis dėlto darbo nenutraukda vo. Toks pasidalinimas tąsyk buvo net akstinu prie didesnio uolumo dirbti, nes buvo susi darius srovinė konkurencija. Ką regime šio karo metu? Giriamės turį savo tarpe mo kytų, patyrusip veikėjų, gaibių laikraštininkų ir vadų. Pini gų pas žmonas ,yra nemažiau kaip ano. karo rm£tu. Lietuvių akcija dabar ^lengvesnė negu buvo ano karf' metu tu« kad Lietuvių tauta jau visiems |i noma, Lietuva jau yra buvus virš poros dešimčių metų ant žemėlapio'. Anti-tikybinis g% judis musų tarpe yra atslugt* Ar darbas I^ieipvos naudai Ho* se sąlygose ema dabar naliau ,- v -įL--.*ri if v *įxr v3 .... f, A -S- i_ V. wo Rašo Chemikas R. v Tauta kuri išgyveno tukstančius metų toje pačioje vietoje, kuri matė kilimą Graikų, Romė nų, Sky tų, Gotų, Frankų, Saksų ir kitų senovės tautų ir matė jų išnykimą, o vis išsilaikė, mes turim viltį kad ir ateityje suras galimybes iš gyvuoti. Tauta kuri pergyveno suvienytą visos Europos karą, po priedanga "krikščionybės", vedamos tai Lenkų, tai kryžiuočių, o nežlugo, turime viltį kad ji gyvuos. Tauta kuri išgelbė jo vakarų cicilizaciją nuo didžiojo Khano ir jo Azijatų, mokės vėl apsiginti nuo jo ainių po ki tokiu vardu, ir su žiauresnėmis priemonėmis pridengtomis klastingais "idealais". Mums nereikia žengti gilią praeitį kad at gavus viltį musų ateičiai. Tik dirstelkime šią kartą kurią mes buvom tokie laimingi matyti negu ano karo metu? Visi matome kad ym kaip sykis atvirkščiai. šio karo meto kalbas ir dar bus Lietuvos naudai Šauniai atvaizdavo p. V. Sirvydas Ame rikos Lietuvyje Sausio 30 d., &ių metų. 1 Bandome kalbėt! #pfe vieny bę tuo tikslu kad lengviau bu tų dirbti. Daliną vienybę tu rime. Romos katalikų vadai susiuostė-susibučiavo su socia listais ir neva užmezgė vieny bę. Kadangi minėti vadai su sitarę veikti išvien tik didžiu gvoltu eina prieš tautininkus ir prieš Lietuvos Prezidentą A. Smetoną, tai pilnos vienybės neturime. Yra sakoma kad mokytas ir nedamokytas yra nei šis nei tas, arba kad truputis mokslo yra žmogui pavojingas daik tas. Pasirodo kad ir truputis vienybis yra pavojingas daik tas. Musų dabartinė dalina vienybė darbais yra bergždžia. Ar yra tikro pagrindo nesu sieiti pilną vienybę? Romos katalikų ir socialistų blokas griežtai atsisako koope ruoti su tautininkais tr Prezi dentu Smetona. Girdi, p. Sme tonos prezidentyste neteisėta, jis "smurtininkas^', "fašistas", "uzurpatorius", 'jis šioks, jis, toks. Kaip tie priekaištai yra irierr ka priežastis atsisakyti nuo s* -S „t i'f į. -5Į 'i. V. •r* 'j iŠ UETUV05 NEPRIKLAUSOMYBĖS 25 METŲ SUKAKTU^ VĖMS ATSIMINIMAI Zurit I/'AS bus, Kas nebus, Lietuvis nepražūto", sa- ko sena Lietuvių patarlė. šiądien kada visas pasaulis paskendęs didžiuliame pasaulinio karo gaipre, mes negalim buti perdaug linksmi. Ypatingai kada prisimena praeiti du metai su jų žiaurumais ir priespaudomis, kada prisime na Rusų okupacija, klastingumas, žudymai ne kaltų musų brolių ir seserų, rekvizavimai sun kiai sukurtų Lietuvos turtų, trėmimas tūkstan čių motinų, &vų, atskirų vaikučių Sibiro ty rus tam kad jie ten išmirtų badu ir kančiomis! Taip prieš mus stovi skaugus, žiaurus, liepsno jantis, kraujais nudažytas paveikslas, [glaustas tironijos rėmus, užvadintas "Sovietų Demokra tija". Toliau miis liūdesys ima kada matom kad Lietuva yra sutremta, atimti jos likučiai mais to ir drabužio, jos likę vyrai, lyg laukiniai žmo nės, yra išvežami darbų batalijonuose nazių nelaisvę, kada prisimena žiaurus pasielgimai pa giežos prisigėrusių Vokiečių prieš nekaltas mo teris ir vaikučius, štai mes atsidūrėm tarpe kū jo ir priekalo arba tarpe "gilios juros ir velnio". Nežiūrint kur mes Lietuviai bėgsim, kur kreip simės, mus sutinka nelaimės šmėkla. Taip mes apleisti iš visų pusių ir net panaudojami lyg mainikavimo daiktas tarpe tų šalių kurių parei ga yra ginti laisvę, dorą, teisybę ir žmonijos gerovę. Kada šios šalys neparodo padorumo ir geros ^valios, mes Lietuviai turime teisę tikė ti, kaip ir visos mažos tautos musų padėtyje bus tuc priverstos tikėti, patikusios tokias pat sąlygas, kad pasaulyje-neliko žmogiškumo gar bės. padorumo ir prižadų ištesėjimo garbės, kad vien jiega, kumštis, žvėriškumas tapo pagrin dais išsprendimo visų žmonijos santikių. Vienintelis vilies spindulys yra tai Atlanto čarteris. Be jo jau nebebūtų vilties. Bet ir čion jau atsiranda užtamsinimo šešėliai. Jau ir čion vienas-kitas, kaip Lippman ir kiti rašė jai, iš geros valios ar mums nesuprantamais su metimais, mėgina interpretuoti ne teisingumo sumetimais, let linksniavimo pagal "kumšties" pareikalavimus. Taip Lietuvos paveikslas yra skaudus, tik lieka vienas, toli kampe užslėptas vaizdas, kuris mus nudžiugina, pateikia vilti, sužadina pasiryžimą ir vėl pakelia musų sielą tai yra vaizdss kuris buvo taip ryškiai ir amži nai iglaustas Dr. Vinco Kudirkos Lietuvos Him ne, "Iš Praeities Tavo Sunųs Te Stiprybę Se mia". Taip, mes ją sėmėm ir semsim, nes mu sų praeitis liudija ką tokį nemirštantį, ką tokį neišnaikinamą. it bendro darbo parodo didžiųjų tautų vadų nusistatymas. Visi galvas lenkiame Amerikos Pre zidentui F., D. Rooseveltui ir Anglijos premjerui Churchill. Ar jiedu atsisako veikti su Stalinu, kada yra reikalas, nors Stalinis ištikrųjų yra ir dikta toriūs, ir smurtininkas, ir ne teisėtas, ir buvęs Hitlerio tal kininkas, ir grobikas, ir religi jos slopintojas, ir tt. ir tt. —Tai ne vienintelis pavyzdis. Suomijai nepakeliui su Hitle liu. Naturališki jos prieteliai yra Amerika ir Anglija. Bet kai atsirado proga, su Hitleriu einant, atgauti nuo jos Rusų pagrobtas teritorijas, Suomija ir naudojasi proga. Anglija ir Amerika ineina Sudmijos padėtį ir ją toleruoja. Dar pavyzdis. šiaurės Af rikoje Amerikai nebuvo pake liui su Admirolu DarlanU. O ar Amerika atsisakė su juo kooperuoti? O pats Stalinas? Ar j^m pakeliui su kapitalistinėmis ša limis Amerika ir Anglija? O betgi ar jis atsisakė kooperuo ti su tomis šalimis Kaip čia dabar rasti išeitį iš to užburto rato? Man rodos išeitis yra. Ją nurodo Roose veltas ir Churchill. Jiedu, bū dami šiaurės Amerikoje, ^ban dė sutaikyti Praneuzų Genero lą De Gaulie ir Genv Giraud. Nepavyko. Bet nepaliko daly U* .v -i% -i.vL*- Jfy&įp flfyventi. Man apleidus tėvynę vos kudikiu fftmant, palikom ją varge, priespaudoje, suvar žytą, be jokių teisių ir tik su mažu tautišku su-^ sipratimu, ačiu Vincui Kudirkai ir Aušrinin kams bei Varpiečiams. Bet bėgyje vienos kar- tos Lietuva pasiekė ir Įvykdė savo nepriklauso mybę, sukurė valstybę ir ant karo griuvėsių at statė tautą, kuria gėrėjosi visas civilizuotas pa saulis. Tai darbas milžinų, idealistų, kuriems rūpėjo Tėvynė, bet ne svetimi dievai. Jie rado griuvėsius, be namų, be kelių, be mokslainių, be ginklų, be tūkstantinių valstybei reikalingų įstaigų, o paliko pilnai sutvarkytą, šalį. Bėgyje 22 metų Lietuva parodė pasauliui ką laisvi, pasišventę žmonės gali atlikti. Jie butų dar daugiau atlikę jei nebūtų kliudomi ar šių kaimynų ir grobikų. Taip Lietuva kurė sa vo valstybę, auklėjo jaunimą, vedė gerą tvarką su savo kaimynais, kurie dėjo pastangas ją pražūtį stumti,. ir savo tikslo atsiekė. Kaip praeityje taip ir dabar, mes atsieksi me savo užduotį ir atsieksime savo tikslą. Mo kėjome sutikti kliūtis ir jas pergalėti, mokėsi me ir dabar. Po pereitam karui neturėjom pa tyrusių vadų, įstaigų, mokslo knygų, valstybi nio aparato, o šiądien turime ir jau rasim pa grindą ant kurio galėsim statyti savo tautos at eitį. tik turim iš savo tarpo prašalinti tranus prisidengusius visokiais "kailinia|lw,.-ka^ nesu silpnintų musų tautos pagrindus. Na, mes vilties nenustojame, semiam tvir tumą iš praeities, gerbiam tuos kurie daug pri sidėjo prie Lietuvos išlaisvinimo, ugdymo ir au klėjimo., Mes Amerikos Lietuviai nusiėmę ke pures sveikinam gyvus ir mirusius veikėjus ir vadus kurie taip dailiai sukurė atbudusios mu sų šalies namą. Sveikinam jos Prezidentą An* taną Smetoną, Aušrininką, laikraštininką ir tą kuris kartu su kitais pasirašė Lietuvos Nepri klausomybės Aktą Vasario 16, 1918 metais. 'Mums Amerikos Lietuviams yra garbė jį turėti savo tarpe. Sveikinam tuos kurie prirengė Lie tuviams dirvą seniau, ir jau mirę, kaip tai: Vin cą Kudirką, Joną Basanavičių, Martyną Yčą, kurio dėka tūkstančiai" Lietuvių tremtinių išli ko gyvi. tūkstančiai jaunimo buvo jo vardu įs teigtose mokslainėse pamokinti, kad gryžę Lie* tuvon galėtų sąmoningai veikti, ir tt. Turim atminti Dr. Joną šliupą, uolų, energingą Ame rikos tėvynainį, kuris visą amžių veikė kad Lietuva butų laisva. :!U 1 i! L'P i# .3? 'J 7. Prisimindami viai| elf« veikėju Didžio jo karo laikais, mes žinome kad jų sunai šiądieii vėl griebsis visų priemonių ir vėl nutrenks us dėtą musų tėvynei* jungą ir taps laisvi ir nie kam nepriklausomi, tik savo tautos valiai. Mes išmoksim vėl atskirti tikrus Lietuvos sunus nuo demagogų siūlančių Lietuvą visokioms kon federacijoms tai su Lenkais, tai su Rusais, tai su Skandinavais. Taip mes pažinom musų tik ruosius vadus ir tuos kurie yra ubagais dvasio je ir lyg baikšliai vis nori glaustis už svetimi| pečių jieškodami globėjų. Musų didžiausiu glo bėju yra ryškus tautinis susipratimas, vienybė, ištikimumas musų idealams ir pasišventimas veiklai. Tat atsimindamas ptaeitf, ttiriu viltf kad muni ateitis bus gera, laisva, ir kad Lietuvos trispalvė vjel laisvai plevesuos Vilniuje, Lietuvos Sostinėje! ko kaboti ore. Įsteigė taip va dinam^ "liaison" arba ryšį ir išrinko tarpininkus. Per tuos tarpininkus abu generolai bus kontakte ir koordinuos darbuo tę tol kol Prancūzija nebus iš laisvinta iš Hitlerio okupaci jos. fir musų Romog katalikų ir socialistų vadai (kurie irgi at metė savo priešingas pažiūras ir susitarė) yra ir išmintinges ni ir gudresni ir etiškesni už Rooseveltą ir Chuchill, kad. at« sisako kooperuoti su Preziden tu A. Smetona del Lietuvos iš laisvinimo ir jos Nepriklauso mybės atsteigimo? *5 i „S"' v? Vienybes Šalininkas. išstojęs iš laivyno tarnybos, dabartinis Amerikos ambasa- V dorius Rusijai, apsilankė Arti muose Rytuose apžiūrėti karo reikmenų, čia parodoma va žiuoja karišku "jeep" nel&iu keliu. v# I uį v 'Mr". "».y* 4* v \n\n !JO,f I1- *P. K^WP" K Vi, k/ AT r&T' JČ bi i Ty*&, d} .t -. u 'J, 1 Adm. William H. Stadley,