Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 05, 1943, Image 4

Search America's historic newspaper pages from 1770-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 05, 1943, Image 4',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1943-03-05/ed-1/seq-4.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1943-03-05/ed-1/seq-4.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1943-03-05/ed-1/seq-4/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1943-03-05/ed-1/seq-4/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], March 05, 1943, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.9 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 05 March 1943. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1943-03-05/ed-1/seq-4/>

Newspaper Page Text

"gelbėti" ir tt.
ba ant vienų pagrindų, žavėjasi jų prižadais Lietuvai
kia tikėtis šis jo negarbingas iškraipymas yra ne su no-
ru padarytas. Bet, palaikymui dalykų aiškumoje, nie
kas neprivalo užmiršti kad
"Rusų išsilaikymas prigulėjo nuo Suvienytų Vals
tijų palaikymo Japonų taip užimtais kad jie negali su
imti spausti Rusiją Ašies replėmis.
"Britų jiegos ir Amerikos ginklai užkirto Hitleriui
kelią Įsiveržimui Rusijon per Vidurinius Rytus.
"Stoka nazių lėktuvų rytiniame fronte, kas taip pa
sitarnavo Rusų pasisekimui, paeina del Alijantų of en-
Dienos Klausimais
Redaktorius-K. S. KARPIUS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland,' Ohio
telpa daug pasakanti Juozo Tysliavos (Spaudoje Pasidairius)
pastaba.
§irvyda«
"Kai kurie musų 'rūpestingi* veikėjai rašinėja Val
stybės Departmentui laiškus.
"Apie ką jie ten, Washingtone, teiraujasi?
"Gal jiems rupi žinoti kaip dabar žiūrim# Lie-
"Gal jie nor! padėti savo vargstančiai tėvynei?
"Gana jau, gana.
"Tiems veikėjams rupi žinoti 'kaip dabar Valstybės
Departmentas žiuri i Prezidentą Smetoną*
Visuomenė privalo ir daugiau žinoti:
Tai darbas tų tarybininkų, kurie moka taip gražiai
šauktis visuomenę prašant aukų "bendram" Lietuvos
vadavimo darbui
Tai darbas pagieža degančių vyrukų, kurie kenk
dami Lietuvos reikalams Amerikoje, taip mano "pagel
bėsią" Lietuvai atgauti nepriklausomybę...^
Tai darbas tų kurie apsisukę kalba-kviečia kad tau
tininkai prisidėtų i jų tarybas...-.
Nelaimėn patekęs, Lietuvos Prezidentas ^ntanas
Smetona yra tautinės srovės, savo bendraminčių, sve
čias Amerikoje, kaip yra svečias ir Amerikos Vyriau
sybės. Tie kurie tą sveti neigia ir niekina, negali buti
draugais ir bendradarbiais Amerikos Lietuvių patrioti
nės visuomenės, ir pati Amerikos Valdžia tuos "laiš
kų rašytojus" žiuri kaip i niekšus savo tautos. Todėl
tai Amerikos Valdžia nepripažino nei vienos nei kitos
tų tarybų, ir kaipo ne savo darbu užsiimančių, nepri
pažins.
Tai darbas tų kurie gabiausia moka ardyti Lietu
vių tautos vienybę, bet moka rodyti nuoširdumą ir jieš- šo
ko^ "draugiškų santikių" su Lenkais, drauge su jais kai-
ĄMERIKOS spauda kritingai pažiurėjo Stalino pa
sigyrimą, minint raudonosios armijos 25 metų. su
kakti, kuris pasakė:
"Nesant Europoje antrojo fronto, raudonoji armi
ja viena neša visą karo naštą".
štai kokias pastabas del to randame Amerikoniško
je spaudoje:
"Kadangi Stalinas kituose savo pareiškimuose pir
imiau yra dėkojęs Alijantams už teikiamą pagalbą, rei-jmu
syvo oru ant Europos ir del Alijantų kariavimo Šiaurės!
Afrikoje.
"Ta pati karžygiška raudonoji armija kuri traukė-
si taip ilgai ir taip toli kuomet neturėjo gana lėktuvų
ir tankų ir trokų, ir kuri pažingėjo pirmyn dabar taip
daug ir taip greitai su geresniais pabūklais, tuos pa-'
buklus gavo nuo Alijantų. Amerikos ir Britų dirbtu-!
viii darbininkai ir ūkininkai, laivyninkai ir jureiviai pri
statė Rusijai iki pereito Gruodžio 5600 lėktuvų, 5800 tan
kų ir gausybę reikmenų, įskaitant suvirs 81,000 Ameri
koniškų trokų ir jeeps. Nuo to laiko ir toliau karo reik
menų pristatymas, kartu ii* maisto, buvo didinamas.
"Ir, taip kaip Suv. Valstijos dabar atlaiko Japonijai
iš Rusijos užpakalio, Britanija viena per daug mėnesių!
laikė Hitlerį, kuomet Rusija turėjo laiko pasiruošti.
"Nors Stalino liežuvio paslydimas negali buti jjra-į
leistas nepataisytas", pastebi rašėįas ir, primindamas
kad, anot Prezidento Roosevelto, "gerėjantis" raudono
sios armijos "didžiais laimėjimais", reikia suprasti jog
"tik bendromis Alijantų jiegomis tegalima atsiekti pil
nas laimėjimas, kaip tik bendromis Alijantų jiegomis
galima buvo per pastaras 90 dienų atstumti nazius at
gal nuo Volgos".
Kitas Amerikoniškas laikraštis pastebi:
"Vienas iš stebinančių dalykų Stalino kalboje So
vietų Armiją buvo tai jo užsiminimas apie Rusijos ali
jantus šiame kare. Jo užslėpimas tūkstančių tankų ir
lėktuvų kurie pristatyta raudonajai armijai dideliais
kaštais gyvastimis, yra tik jo tikslus slėpimas dalykų
nuo raudonosios armijos. Jis ypač vengė numesti nors
žmonės ir žinotų apie Alijantų teikiamą Rusijai pagal
bą". ..
A MERIKOS Raudonasis Kryžius šiomis dienomis pra
dėjo savo vajų visoje šalyje: nustatyta sukelti 125
milijonai dolarių 1948 metų biudžetui.
Suv. Valstijų iždo departmentas praneša nuskyri
mą Balandžio 1 dienos, kada bus pradėta naujas Victo
ry
Loan vajus sukėlimui $9,000,000,000 gumos karo ve
dimo reikalams.
Gruodžio mėnesio Victory Loan vajuje sukelta $13,
000,000,000 suma.
Prezidentas Roosevelt numatęs uždėti gyventojams
$16,000,000,000 taksų sumą.
Iki Birželio mėnesio, 1941 metų, valdžios skolos nu
matyta pasieks $211,000,000,000.
KAS KĄ RAŠO
I Federacijų Raistus
Chicago e leidžiama Sandara
aną dieną paglostė sumanymą
Lietuvos inėjimo Skandinavi
jos, ar Vidurio Eurepos vals
tybių federaciją. Taip pat ir
katalikų Draugas (Chicagoje)
pritarė prisidėjimui prie nesa
mos Skandinavų federacijos.
Oras Chicagoje matyti turi
kokių tai ypatingų bakterijų,
nes ir Lietuvių Kulturinio In
stituto direktorius Prof. Pak
štas, ten būdamas, net Angliš
ka kalba knygelę parašė Skan
dinavų federacijos ir Lietuvos
ją įkišimo klausimu-.
(Bolševikų Vilnis ta proga,
savo šėtoniška šypsena, klau
sia: "Jei norite federacijų tai
kodėl ne su Sovietų Sąjunga?"
Ištiesų, kodėl ne? Ši fede
racija bent šeštą pasaulio dalį
užima, ir Lietuvos 'Kamčatka'
(Zarasų kraštas) butų vienose
ribose su Sibiro Kamčatka.
Musu katalikai turbut pamir-
A. Girdžiaus straipsnį Liet.
žiniose, kuriame
buvo
Sovietu Sąjungoje, kuri
pozicija
Dirvoje:
teisin-
gai sakyta: "Ištikro, jei taip
lengvapėdiškai Lietuva įvai
rias federacijas jungti pradė-
sime tai greitai atsidursime P'™
"Mažųjų tautų saugumo
klausimas neišsprendžiamas fe
deracijomis. Kai Amerika ir
Anglija karą laimės, ir visoms
tautoms, kaip žadėta, bus tai
koma Atlanto Čarterio princi
pai, tai mažųjų ir didžiųjų val
stybių saugumo dalykai bus
tvarkomi ne federacijomis,
plataus masto virštautinės pa-
šaulio organizacijos,
kraštų suverenumai"
Tai sveika politinė mintis!
Lietuviams reikia rūpintis kad
i busimą virštautinę pasaulinę
organizaciją jie ineitų nc ko
kia nors federacija supančioti
bet kaip atskiros valstybės ly
gus vienetas. Musų spauda ir
veikėjai privalo realiau daly
kus žiūrėti ir Lietuvos nepri
klausomybę silpninančių sap
nų visai nesapnuoti.
Ne Armija
Atstumus Vokiečius nuo Le
ningrado ir Rusams smarkiai
žygiuojant Vakarus spauda
pradėjo spėlioti greitą raudo
nosios armijos atvykimą i Pa
baltijo valstybes. Net numa
tyta kur apsigynimo frontas
laikysis, būtent Dauguvos upe
(kaip pereito karo metu), pa
liekant Lietuvą Vokiečiams.
Ta proga katalikų Amerika
reiškia visų Lietuvių minti,
kad Pabaltijis mieliau priimtų
Amerikos ir Anglijos kariuo
menes negu raudonąją, ir tei
singai pastebi: "Raudonoji ar
mija, kaip tokia, nėra baisi
Lietuvos žmonėms. Bet žmo
nės žino kad tą armiją lydi
slaptos policijos (čekos) bū
riai, kurie jau siautė Lietuvo
je vienerius metus, kalėjimus
pripildydami geriausiais žmo
nėmis, Sibiran išgrusdami tūk
stančius."
Jei ne šie Stalino teroristai,
Lietuviai raudonosios armijos
gal but taip pat džiaugsmingai
lauktų kaip Amerikos ar An
glijos kariuomenės, nes toje
armijoje yra ir Lietuvių karei
vių (nepatvirtintai skelbiama,
net atskirų dalinių). Aišku,
to
"d&dž
mokai*"")
meistriškai konferencijose sa-
vo 'nesugriaunamus argumen
tus' pakišti. Kokių tai federa
cijų ieškojimas Lietuvos ne
priklausomybės reikalą tik sil
pnina".
Teisinga taUting šioa klausi
buvo pareikšta
TRUMPAI
o
k u i o s
visų
naudai bus susiaurinti
IŠPLĖŠTOS ŠIRDIES ŽODŽIAI
—Lietuvos Pasiuntinybė iš
leido gražų Current News lei
dinį Vasario lG-tos proga. Gai
la kad musų vadai dar nesvar
sto kaip šį Atstovybės leidinį
padaryti spausdintu žurnalu.
—Vasario 24 sukako 25 me
tai Estijos nepriklausomybės.
Elagu, Essti!
—Džiova ire vienos bolše
vikų Vilnies redaktorių, Jog
minas. Tai susiklaidinęs tau
tos sunus, ėjęs Lietuvos prie
šo keliu.
(Šios eile?, tilpusios Kauno dienraštyje Laisvę,
skirtos Sibiran ištremtiem Lietuviams)
Kur gi t-u, kur gi tu, o širdie išplėšta?
Be namų, be šeimos?
Gal palūši tenai, nesvetingam krašte
Ar begryši namon?
Laukdama motinėlė sulinko varguos,
Ar sugryši, sunel?
O sugryžk, tolimasis, močiutės paguost,
Nors vylingam sapnei
Ji narplioja rožančių jau tukstantą kartą,
Del tavęs nerami.
Tu sugryžk ir jai mylimą žodį ištark:
"O mamyte, mamyt!"
"O mamyt, tu yiena težinai kaip kenčiu
"Aš krašte svetimam!
"Panešiok vėl mane prie širdies, o močiut,
"Pasupuok, mylima!
"Aš sugryšiu visad pas tave vakare,
"Su saldžiuoju miegu
"Mes užmiršim tada kad baisesnis yra
"Net už žvėrį žmogus....
"Nebešaldvs širdies man Sibiro laukai
"Žvėrimis staugdami....
"Ant krutinės karštos šaltas veidas užkais,
"Tau niūniuojant, 'Užmugk'
"Pražydės akyse vėl gimtoji šalis
"Visas skausmas užgis:
"Tu vėl busi sveika, ir linksma, ir žvali,
"O mamyte brangi!
i
Juozas"
'ur£*hl
redaktoriams Įsakyti _ne-
skaityti Lietuvos kaip "Kali
fornijos", bet kaip atskirą sa
li, su kuria pasirašė dvi drau
gingumo sutartis ir Kelloggo
nepuolimo paktą.
I i
v
Leonas Kuodys.
M. Tubelvtė.
GRAŽIOJI LIETUVA
P\AUGELIS čia Amerikoje gimusių ar
ilgiau išgyvenusių Lietuvių ne kartą
lankėsi jau nepriklausomoj Lietuvoj. Be
veik visiems Lietuvoje labai patiko ir ji
dar ir šiądien apie savo ten patirtus įspu
džius pasakoja su didžiausiu užsidegimu.
Bet. buvo ir tokių kurie sakė kad jiems
Lietuvoje nusibodę. Jiems nebuvę užtek
tinai patogumų ir pasilinksminimų. Jiems
nepatikę musų maistas ir net musų kraš
tas.
Aš nei kiek neabejoju kad kai kurie
jis tų "visada nepatenkintųjų" ir norėju
sių Lietuvoje atrasti dundančius tramva
jus ar subvajus bei kur palaukeje "išdy
gusi" šimtaaukšti .dangoraižį, i Lietuvą
važiavo jau išanksto prieš ją nusistatę.
(Jau kelionėje jie pasiryžo matyti vien tai
'kas bloga ir nematyti tai kas gera. Jie
buvo pasiruošę peikti, kritikuoti ir net
pajuokti.
i Bet buvo tokių kurie kaž kodėl gra
žiųjų Lietuvos vietų ir nepamatė. Pagy
veno Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar ko
jkiame kitame musų mieste jie išvažiavo
kaimą pas gimines, kur ir užsikasė. Ka
dan gi" ir mums kurių daugeliu esame au
gę kaime ir kurie jį mylime, jis irgi kar
tais nusibosta tai del mieste augusių ar
įgyvenusių, turėjusių visokius patogumus,*
Amerikiečių nuobodulio nebūtų ko taip ir
stebėtis. Bet blogiausia tai jog gyvenda
mi kaime ir nelabai juo žavėdamiesi jie
dažnai taip pat pradėdavo galvoti ir apie
visą Lietuvą. Jiems atrodydavo kad ji
negraži, nuobodi ir vienoda.
O aš tvirtai įsitikinus kad Lietuva sa
vo grožiu prilygsta bent kokiai Europos
valstybei. Žinoma, tiktai reikia tą musų
šalies grožį tinkamai suprasti. Mes netu
rime palmų, nei miškuose žydinčių orchi
dėjų, nei be perstojo žydinčių krūmų, nei
sniegais pasipuošusių kalnų. Bet mes tu
rime plačias lankas, rugiais plaukiančius
laukus, soduose skendinčias sodybas, miš-j
kais apsuptus ežerus ir taip retai kur Eu
ropoję beatrandamas girias. Aš nežinau
ar daug kas iš jusų yra buvęs Dubingiuo
se. Dar ir Lietuvoje tebuvo vos beprade
dąs garsėti kampelis. O Dubingiuose kur
i tik pažvelgsi ten lyg pasakoje. Atvai
jzduoti jo reginių grožį reiktų ne manęs
bet kokio prityrusio rašytojo ar poeto. Ir
|kas būdamas ten galėtų pasakyti kad Lie
tuva nėra gražiausia pasaulyje šalis! Du
bingius apsupę miškai, jo kalvos, jo eže
ras ir žalieji pro jį tekančios upės kran
tai galėtų lenktyniuoti su bent kokiais
'gamtos grožybių stebuklais.
Taip pat gražių, o gal net dar gražes
niu vietų Lietuvoje yra ir daugiau. Aš
jau neminėsiu Palangos, Birštono ir kitų
taip pagarsėjusių musų miestelių ir va
sarviečių. Apie juos jei jų ir nematėte bu
site tiek girdėję ir skaitę kad mano pasa
kojimas jums butų vien nuobodus atkar
tojimas.
Bet yra ir tokių vietų kurios nors ma
žiau žinomos, o savo grožiu ir įdomumu
tuo labiau traukia kiekvieną Lietuvį. Ar
jus atlankėte nors keletą musų istorinių
vietovių? Ar jųs esate buvę Punioje, Ker
navėje, Apuolėje, Trakuose ir kitur? Ar
jųs matėte piliakalnį kuriame, nenorėda
mas pasiduoti kryžiuočiams, su visa savo
pilimi susidegino narsusis Margeris? Ar
jųs laipiojo! stačiais Kernavės šlaitais?
Ar jųs gerėjotes didingais musų Trakų
pilies griuvėsiais, kuriuos taip gražiai ap
dainavo didysis musų poetas Maironis?
Ar jųs matėte žaviuosius Vilnijos kalne
lius ir nulinkusiais beržais apsodintus jos
vieškelius? O gal buvote net ir pačiame
Vilniuje. Gal gerėjotes puikiomis jo baž
nyčiomis ir vaikščiojot siaurose ir taip
senoviškose jo gatvėse? Gal jųs buvot
mieste kur iš visų kampelių dvelkia didin
goji musų praeitis ir užlipę Gedimino
kalną džiaugėtės ties jųs išsitiesusią Lie
tuvos sostine?
Aš nei kiek neabejoju kad tie kuriems
Lietuvoje nepatiko to visko nematė. O
jeigu matė ir visvien nepatiko tai jau at
siprašau, jie vietoje širdies krutinėję te
turėjo akmenį. Nes Lietuvos grožį reikia
įvertinti ne tik protu bet ir širdimi. Ir
i
kas dar net vasaros metu važinėdamas po
Lietuvą įstengtų neatjausti jos grožio?
Kam nepatiko klausytis girioje čiulbančių
paukštelių ar pavakarį paupėje giedan
čios lakštingalos? Kam nepatiko uogau
jant ar grybaujant klajoti po žalias musų
girias? Kas nesižavėjo grėbti kvepiančio
šieno ir vakare linksmai dainuojant gryž
ti ant aukštai juo prikrauto vežimo? Ar
jųs atsimenat kaip gražiai musų laukuo
se banguodavo gelstanti rugiai, kaip ge
ra buvo eiti siauručiu per dobilų lauką
vedančiu takeliu ir kaip smagu kratyti
vaisiais linkstančiais, obelis?.... Aš ti
kiuosi kad pasibaigus šiam karui ir musų
kraštui vėl tapus laisvam ir nepriklauso
mam, daugelis musų sugryš Lietuvą.
Vieni ją gryšime visai, kiti tik keliems
pasisvečiavimo mėnesiams. Gryždami
Lietuvą žinosime kad jos nebeatrasime to
kios kokia ji buvo. Pro ją bus praūžęs ka
ras, okupacijos ir teroras. Bet nors ir nu
varginta Lietuva visvien niekada nenu
stos pirmykščio savo grožio. Jos grožis
nesunaikinamas ir nesuardomas.
Todėl atvažiavę Lietuvą nejieškoki
to joje tų paviršutiniškų patogumų ir pa
dailinimų prie kurių kai kurie esate pri
pratę čionykščiuose didmiesčiuose. Žiū
rėkite ir stebėkite gerai ir, aš įsitikinus,
supratę Lietuvos grožį jo daugiau nieka
da neužmiršite. Jis amžinai pasilks jusų
širdyse.
ŠIRDIES LIGOS
Širdies liga patampa viena iš trijų ar
keturių pirmaeilių šalies žmonių mirčių,
sako Dr. Logan- Clendenning. Tas išda
lies paeina nuo fakto kad Amerikiečiai da
bar ilgiau gyvena gana ilgai sugyventi
širdies ligą taipgi delei to kad ištobulin
ta budai pažinti įvairias formas tos ligos
tik keliais atvejais mirties priežastis bu
na' susimaišius.
Bet, kaip jis sako, turintieji kokį šir
dies netvarkumą žmonės neprivalo tuoj
nusigąsti, nes daugybė žmonių išgyvena
iki seno amžiaus turėdami širdies ligas, ir
kurie senatvėje miršta nuo širdies ligos
tai yra vis tas pats ar mirtų nuo senatvės,
ar nuo kokios kitos priežasties.
•AMERIKOJE, kiekvieną dieną, 34
milijonai šeimų išleidžia po 140 milijonų
dolarių pirkimui Įvairių pragyvenimo rei
kmenų.
•ARKLIŲ skaičius Suv. Valstijose
ukėse 1940 metais buvo 9,283,892. Prie to
buvo 3,844,560 mulų.
VALGIOJ
GAMINIMAS
ir Namų Prižiūrėjimas
KAINA TIK $1.00.
Didelė, 170 puslapių knyga nurodanti kaip
gaiminti visokius valgius: sudėta daugybė
receptų ir paaiškinimų kaip paruošti valgius
nuo paprasčiausių iki puošniausių pokiiių.
Visoki kepsniai, pyragai, virti ir kepti val
giai, mėsos, ir tt. Kuri šeimininkė turi ru
pesnio ir vargo su gaminimu valgių, priva
lo įsigyti šią naudingą knygą. KAINA $1.
ŽMONIJOS ISTORIJA
610 pusi. didumo knyga kaina $2.00
štai didžiausia knyga kokią tik galit tikė
tis už $2.00 gauti: paveiksluota, tvirtais au
dimo viršeliais, populiariška lengva kalba
parašyta, stambiom raidėm. Apsakoma pa
saulio istorijos eiga, didieji karai, kurie tę
sėsi po 30 metų, žymieji karžygiai ir jų
darbų pėdsakai. Napoleono užpuolimas Ru
sijos ir tt! Rasit aprašyta joje kaip žmo
nija gyveno, kariavo nuo pat prieš-istori
nių laikų, per visus amžius iki musų dienų,
kokios buvo didžios ir galingos tautos ir
jų valdovai.
Siųskit laiške $2.00 su savo adresu ir
prašykit prisiųsti jums 610 puslapių
didumo žmonijos Istoriją.
Reikalaukit "Dirvoje"
Ohi* \n\n 6820 Superior Avenue Cleveland,

Dirva = Field. [volume], March 05, 1943, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], March 05, 1943, Image 4 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], March 05, 1943, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current