Newspaper Page Text
a s rr_ i ci i (Tęsinys iš pereito nr.) Dabar aiškiai girdėt buvo slaptai se linančio žmogaus braškėjimas. Ir Dany la dabar vėl metėsi artimą vietą, tyčia ryžosi pagauti šnipuką. Bet veltu ir da bar, tamsoje nieko negalėjo padaryti. rakintą ir tavo žirgą pavogs neva. O k da bėgsi tai rasi jį pas tuog vyrus. Su pranti? 0 kas tie bus do per žmonės? paklausė Danyla. Bet atsakymo negavo. Ant kranto pasirodė žmonės. Patėmijęs jų paveiks lus Dimitras vienoje al n Klausyk! kalbėjo esybe*tūnanti kitimuose. Tu mane čia pažinai, tiesa, Dimitro vardu. Bet tai ne tikras mano vardas. Gana tau tegul bus to jog aš ta vo tėvų tarnu buvau.... pasakęs tai žmogus nutilo. Ei, Vuodega, jeigu tu jau čia tai eime namon,-— užriko jisai ko dabar mane vilioji Danylos šauksmas ir dabar liko be atsakymo, tiktai dabar jis aiškiai patėmi jo jog kokia tai žmogysta nusprudo pa vasario vandens išriaustą griovį. Klausyk! išgirdo vėl priėjęs Da- nyla prie krūmų. Jeigu nori bėgti na mon tai bėgk dabar. Visą savaitę lauks :mirkoje jo Danyla kad tas gultų, o pats šmėkšte lėjo žalčiu upę ir paskendo, įkišęs ran ką Dany lai skarulius. •—^Uhuf užriko alsas ant kranto. n truktelė TJhu! atsiliepė Danyla ir pakilo nuo žemės. Ei, Danyla! šuktelėjo Vuodegos balsas. Vuodega? Tu Čia? Cit! Aš, atsiliepė Vuodega, leis damasis pakrantę. Užtrukau truputį. Neružyk, Danylėli! Matai, aš ten suži nojau gražių naujienų. Jeigu nori mes ir tave priimsim labai (ražų darbą. Aš išsiderėjau ir tau vietą. Rytoj ketina va žiuoti namon Rudis vaizborius. Jisai ma tai viską išpardavė ir dabar apsipylęs pi nigais ir kitokiu visokiu geru gryš. Na, tai matai, keli pulko vyrai susitarė iškrė sti jo ^kisenius ir visus krepšius ir maišus ištuštinti. Mane jie pakvietė talką, o aš atsiminęs šiądieninę tavo geradėjystę pa reikalavau kad ir tave priimtų. Neveikia man tokio darbo, žinoki tės sau! purtindamosi atsakė Danyla. Delko? klausė Vuodega. Kaip delko? užklausė Danyla nusistebėjęs iš klausimo. Jau nesekau nieko kad tai darbas nepritinkantis pulko vyrui, gano to jog ir Romanas, sužinojęs kad jus nuskriaudėt jo svečią, užpyks ir patrauks jus atsakomybėn. E! navatnėli tu! Ar tai tu manai jog mes taip kvailai viską darysime? Bro lau, mums tai paprastas dalykas. Mokai me kaip apsieiti. Romanas ne tik nepyks bet dar pasijuoks drauge su mumis. Mes persi rėdysime Polovcais! cekojai^ ":r r,,. r^-i*-.-.. J)r. Vincas Pietaris ITAI Vistfek, aš vis nenoriu tokią tal ką prisidėti, atsisakė galutinai Dany la.— Mažo to, aš ir jums nepatarčiau. Ar tik tu nemanai mus išduoti? paklausė su išgąsčiu ir piktumu Vuodega. Išduoti neišduosiu, bet sakau tau dar syki jog jusų užmanymas man nepa tinka. Nu! kaip sau nori, atsake da bar lyg ramesniu balsu Vuodega, kaip sau nori. Ir tai sakydamas patraukė namus. Jautrios Danylos ausys tuo pat laiku išgirdo mažą kurtų pliukštelėjimo balsą upėje ties karklynu. Ir mintis jog Dimi tras galėjo girdėti jų šneką nulinksruno ji. Parėjęs namon Danyla pirmiausia nu ėjo pašerti Šato. Ir šerdamas savo žirgą, glostė .ir glamonėjo, kaip ir atsisveikin damas. Žirgas gi tartum suprasdamas avo valdovo jausmus, glaudėsi prie jo gaudamas išlėto. tavęs du vyrai ant kelio vedančio i Piniš-| jo kius. Jie lauks tavęs virsaus kaip per tamsu ir niekas negalėjo pamatyti arų dviejų dienų kelionę pėksciam nuo Galičo. ant Danylos veidu. Gerai ir tai ioo- ne Delto savo Sato tvartą palik šiąnakt ne- 1 1 1 1 Gerai jog gryztant nuo žirgo buvo,ims buvo kam kambaryje patėmyti jo ašarų. Šato tvartas per susijudinimą ir susigrau dinimą liko neužrakintas. Prastai miegojo tą naktį Danyla. Tat girdėjo jisai kaip pačiame nakties gludu me klaptelėjo Šato tvarto durys. Girdė jo jisai ir kurčius žingsnius savo žirgo, vedino per kiemą.... Ir graudu pask arė jaunam vyrui ant širdies, taip, jog jis ne iškentė jr prišoko prie lango nors ištolo dar sykį pamatyti ir atsisveikinti su savo žirgu. Ant rytojaus Danyla pabudino Vuo degos riksmas, kuris nuėjęs šerti savo žir go rado Šato duris atdaras, o tvartą tuš čią. I jo riksmą susirinko nemažai pulko, vyrų ir sutarė sekti ir susekti Šato vagį. Viena, taip sutarė dėlto jog visi mylėjo Danyla nors ir savotiškai, o antra," dar vpač labia a del to kad ir kiekvienas i.", vy rų bijojo kad ir jo neapvogtų tokiu jau budu kaip Danyla. Kuo geriausi pėdų sekėjai ėmė oekti Šato pėdsaką. pagalbą jiems suvedė i penketą šunų, augintų tam tikrai prapuo lusiems ir pavogtiems daiktams ir gyvu liams susekti. Pėdos aiškiai vedė Ven griją, bet atvedę iki pirmam upeliui pra puolė. Tol au kaip per dešimtį varsnų nuo šios vietos paupyje vėl atsirado pėcbs ir atsirado toje vietoje kurioje upė negili bu vo vesti žirgą. Upe vedė! Upe velė! rėkė sekė jai- paėmę šunis paleido vytis Ven grų šalį žirgo jieškoti. Danyla tramdė ir draudė nuo viiimo sakydamas jog tai bereikalingas da.bas jog tas kuris^ mokėjo vesti Šatą mokės ir nuvesti taip jog jį niekas nepagaus. Bet pasitikėdami savo šunimis, nei klausyti nieko nenorėjo. Tarp tokių atsitikimų mažai ka?, pa tėmijo ir Rudžio vaizboriaus išvažiavimą ir kelių pulto vyrų išnykimą, kurie vyko Kudį apj plėšti. Vieni kalbėjo apie Šato pavogimą, kiti rūpinosi lenktynėmis. Iš lažybų kirto. Dirva vis dar 2.00 Metams!! ({dėkit laišką $2 ir įrašę pilną s*vo adresą, siųskit žvin !kj, D! VA NEPABRANG5 IR 1943 tiems kurie paskubės užsimokėti dabar Jųs turit daug savo draugų ir giminiu, išrašykit jiems Dirva už $2.00, arba pakai tankit, lai patys užsirašo šį Įdomų, dideli ir nebrangu laikraštį DABAR, iie gaus Dirvą tik už $2.00 visam 1943 metui. Diiva duodama už $2.00 tiems kurie šymet, užsimokės naujai, arba atnaujins. kai o laiko pabrangimo popierio ir kitų dalyku, laikraščio leidimo kaštai labai pa šoko. Apsirūpinkit Dirva dabar, kad nereiktų netrukus mokėti $2.50 arba $3.00 Kurie dabar prisius $2.00 gaus .dovanų puikų, 1943 metams sieninį Kalendorių dovanų. (Seni skaitytojai prašomi pridėti 10c Kalendoriaus persiuntimo kaštų. Naujiems mes apmokam). I V A &- Amerikos Kariai Lankosi Jeruzolime Amerikos armijos uuniutrių lakūnai, po mūšių Artimuose Rytuose su priešais, gavę atolaidų apsilanko Jeruzolime. Vaiz de matoma du lakūnai atsisveikina su Solomono arklidžių pri žiūrėtoju. Tos arklidės sutraukia daug turistų žingeiduolių. Danyla vaikščiojo visai nesavas, ap mąstydamas kaip jam apsieiti. Viena, ji sai nusprendė jog bėgimą reikia jam taip apmąstyti kad jį jokiu budu nesugautų. Jis numanė jog jeigu ji sugaus šitą pirmą kartą tai antro karto nebus. Jį stačiai įmes kalėjimą ir laikys ten. Laikys iki mirčiai. Belaužant jam taip sau galvą, pa vakarę atsilankė pas jį Arminas su Luc ko kunigu ir kitais vyrais iš pulko. Arminas atėjo prašyti kad Danyla ap siimtų joti rytoj lenktyn ant jo žirgo, o ... Luokiškis atėjo pažiūrėti ar Danyla apsi- ar „e. ir jeigu kokios tai jis pats iš savo pusės užmanė prašyti Danylą kad apsiimtų, nes kilnodamas vyrus jisai pa tėmijo jog, nors Danyla išrodo jaunu ir laibu, vienok tikrenybėje svėrė ne mažiau, o gal but ir daugiau, negu stambiausi vy rai. Danyla, kuris nelaukė tokių svečių, ypač su tokiais prašymais, išsyk nežinojo nei kaip pasielgti. Širdele, tu manai, gal, jog tave ant šito žirgo pralenks kuris iš vyrų. Be rei kalo! Nemanyk to. Tavo Šatas tiktai galėtų su juo eiti lenktyn, bet aplenktų ar ne aš to nežinau. O ką kiti! E! širdele, tai nėra ko ir manyti. Visi atsiliks! Niekam nemalonu buti aplenktu,— afsakė Danyla. Tai teisybė, bet aš ir kito dar bijau. Eidamas lenktyn, ne vi sados viską patėmiji, nes tik viena minti mi esi užsiėmęs: aplenkti priešą. Dėlto dažnai atsitinka jog per kaltę raitelio žū sta ir geriausias žirgas. Ot aš to bijau. Jodamas lenktyn, aš nenorėsiu nusileisti. Nenorėdamas aš galėsiu žirgą ar paga dinti^ ar suvis galą jam padaryti ir tada ružvsi ant manęs ir aš jausiu save kaltu. Dėlto ^pasakyk man, mielas, kiek vertas tavo žirgas, kad žinočiau kokioje dėtoje, kiek turėčiau užmokėti už jį. —1 Ij, širdele, ką šneki! atvertė išskėsdamas rankas Arminas. Suprask, jeigu užmuši žirgą ir iškerti lažybas tai aš už pinigus paimtus lažybas laimėjęs, galiu nusipirkti ne vieną tokį žirgą, tik tai visą kaimenę tokių, "ir gailėtis žuvu sio žirgo man nėra ko. O jeigu aš duosiu tokį žirgą ant kurio tave kiti galės aplen kti ir jeigu tau jojant lenktyn tas žirgas žus—^ na tai aš pats ir kaltas, nes bru dą gyriau. Ir sarmatai leidau vyrą ant jo joti kviesdamas. A taip, taip! Tiesa! pritarė ir Luckiškis kunigas ir kiti vyrai. o gal dar ir geresnį. Dabar ir kuni- f*- «.» desui: sitas žirgas po lenktynių, ar šiaip ar taip jos pasibaigs, bus tavo. O ką tu parduosi kunigaikščiui?— paklausė Danyla. Kitą metą aš jam atgabensiu to- Del pa- c,"i -v*ž-yf••fv---f''Tiiri'tftiiiraffiiSiiiii DAR PRISIUNČIA SVEIKINIMŲ Šie dar prisiuntė savo linkė jimus ir dovanas Dirvos Jubi lejinio numerio išleidimui: N.N. Amsterdam, II. Y. Ačiu jiems. —Kovo mėnuo Amerikos R. Kryžiaus mėnuo. Lietuviai! Pasirūpinkite kad jusų dola^ riai keliamame 125 milijonų fonde butų gausus, kad jusų kraujas gelbėtų gyvybę tūks tančių Amerikos kareivių, tarp kurių daug musų tautiečių. •ŠIOJE šalyje yra po ręsto raną arba gėrimo užeigą ant kiekvienų 431 asmenų. gaikštis nenorom jį dera, tartum aš jam jį bruku. Jis bausmei turės palūkėti iki kitų metų. Tegul sau ir taip, bet vis tik tu man pasakyk žirgo vertę. Na gerai jau. Pasakysiu. Aš nuo kunigaikščio norėjau gauti puskapį grivi nų sidabro. Taip brangiai! sušuko Luckiš kis kunigas. Taigi! nes, matai, aš taip numa nau: jeigu žmogus nepažysta geros pre kės tai reikia kad jis brangiai užmokėtų, tada jis mokės ją godoti. Tu velyk apie kitą rūpinkis. Jojant lenktyn visko ten ka patirti. Atsieina ir iš žirgo kristi, dėl to ne pro šalį butų nors galvą pridengti pamuštu šalmu, kad puldamas nors galvą neužsigautum labai. Negalėdamas kitaip atsisakyti, Dany la suvertė bėdą, visą atsakomybę ant Ro mano, jog tas gali pykti ant jo jeigu jis apsiims joti lenktynių. Bet ir šitą Dany los atsakymą umai sunaikino Lucko ku nigas. Jisai nuėjo pats pas Romaną ir atnešė gandą Danylai jog Romanas ne tik nepyks už jojimą lenktynių, bet dar pats iš savo pusės prašo kad Danyla jotų. Ir vaikinui neliko nieks daugiau kaip tik apsiimti. Už Galičo gardo per porą dešimčių varsnų kelias ėjo taip jog matyti buvo kiekviena einantį ir kiekvieną jojantį. Ši tuo keliu ir sutarė pasinaudoti lenkty nėms. Ant aukštumėlės, ties viduriu ly gaus ploto, kad geriau butų matyti, su statė kedes, uslanus ir suolus oresniems žmonėms, kurie čia sėdėdami galėjo ma tyti viską kaip ant delno. Sutarė ant ši tos kelio lygumos daryti lenktynes taip jog vyti žirgus turėjo iki grynos lygumos galui, iki tvorų, mažiausia po tris sykius. Pakelės buvo taipogi gana lygios, bet ir čia ir ten radosi pakelėse ir revelių ir gra bučių. jas išsykio niekas neatkreipė do mės ir dėlto nepamanė ar tiltelius padary ti, ar užlyginti. Tiktai tada atsiminė ka da vyrai ant rytojaus sustojo lenktynių ir kada vietoje vieno,vyro iš Romano pul ko sustojo dešimtį ant rinktų žirgų. To ki vyrų eilė negalėjo išsitekti ant kelio, per tai padarė naują sutarimą: ne joti nie kam keliu. Danylėli! prisiartinęs prie jauno vyro, kalbėjo prieš pačias lenktynes Ar minas. Jodamas nemušk žirgo, nors ir turi rapniką. Tu jį tik spustelk išlengvo užkulniais, arba pentinais? Norėsi kad jis šoktų, ar per tvorą ar per griovį, tu tik švilptelk ir jisai perlėks kaip paukštis. Plakti jo neplak! Danyla tiktai linktelėjo galva ir pa glostė riestą žirgo kaklą, kuris kaip ir ty čiomis pakėlęs galvą nusižvengė, kaip ir vadindamas kitus pabandyti greitumo. Jis kasė žemę kojomis ir mindžikavo negau damas laisvės. (Bus daugiau) nes ir išplatina tvfuso ligą, sakoma buvo daugiausia priežastimi Napoleono pralai mėjimo Rusijoje 1812 metais. MARGUČIO DAINOS Pasiskubinkit įsigyti šia mažą, kišeninę "MARG UČI0"-VANAGAIČI0 dainų knyge lę tai yra trečia Dainų knygelė, naujau sių, gražių dainų rinkinis, nekurios jų su gaidomis. Iš šios knygelės galėsit išmok ti pasidainuoti sau visas mėgiamiausias Vanagaičio dainas, kurių gaidas mokat, žodžių pilnai nežinot. Apie 40 dainų «•*•. KAINA TIK 25c. ĮĮįp. 11 1 v naunaiRa, paiciuia diiL ŪMU! kurios randasi pas žmo- Reikalaukit "Dirvoje" Pirv» Cleveland. O. •yt^v n 35 LIETUVOS VILTIS IR BAIME Rimtas ir įtakingais Ameri kos Jėzuitų leidžiamas katali kų savaitraštis America Vasa» rio 20 dienos numeryje Lietu vos Nepriklausomybes paskel bimo 25 metų sukakčiai pami nėti įdėjo labai palankų Lietu vai vedamąjį ir du straipsniu^ Kun. J. B. Kidyko ir Kun. A. J. Miciuno. Lietuvai parody tu palankumu ir jos teisėtų troškimų gynimu sukakties proga šis žurnalas konkurentų neturi. Dėdama Kidyko ir Miciuno straipsnius redakcija nuo sa vęs pastebi: "Rusijos pažiūra Baltijos valstybes lieka vie na svarbiausių ir kebliausių problemų pokariniam susitvar kyme. Kadangi Suv. Ameri kos Valstijos loš vadovaujamą rolę susitarime, todėl yra svar bu kad visuomenė čia butų ge rai informuota apie Baltijos kraštų padėtį." Kun. Kidykas aprašo bolše vikų vykdytas Lietuvos žmo nių deportacijas, kreipdamas dėmesį vieną didžiausių Lie tuvių tautos nelaimių. Taip pat jis nurodo kad bolševikai gryžę Lietuvą pasistengtų atkeršyti už sukilimą prieš juos, nes Lietuviai nenori nei bolševikų, nei nazių, o tik lais vos Lietuvos. Tą gražiai pa rašytą straipsnį Kun. Kidykas užbaigia klausimu: "Mielas ir miela Amerika: Ar dabar Jųs suprantat kodėl daugelio Ame rikiečių širdys kankinamos bai me skaitant 'geras naujienas apie Rusų pergales'?" Kun. A. J. Miciunas straip snio pradžioje nurodo kad "naujos" Lietuvos sukaktis nereiškia jog ta šalis yra nau ja, nes Lietuva nepriklausomą gyvenimą gyveno 13—16-tame šimtmetyje, o vėliau unijoje^ su Lenkais abi valstybės buvo valdomos garsios Lietuvos ku nigaikščių Jogailaičių dinasti o s a u o n jų i n i e k i n a mindžiojama ir sukruvinta Lie tuva tikėjosi kad iš dviejų blogybių Vokiškoji gali buti švelnesnė, bet Lietuviai įsitiki no kad abu agresoriai yra tos pat rūšies abu naikintojai ir žudikai, vienas kraujo iš troškus meška, o kitas urz giantis vilkas. Nežiūrint to kias sunkias ir slegiančias są lygas, Nemuno lygumų gyven tojai tikisi kad laisvė jiems ir vėl bus grąžinta. Lietuviai bu vo daug kartų prijungti, bet niekuomet 'nebuvo užkariauti. Lyg ir sutrauka tų dviejų straipsnių, įdėtas Lietuvai pa lankus redakcijos straipsnis, kuriame nurodoma kad tauti niam savitumui aukščiausius principus nustatė šventasis So stas ir Atlanto čarteris. Pir mieji penki Popiežiaus Pijaus XII paskelbti punktai jo Kalė dų kalboje 1939 metais parei škia: "Pagrindinė teisingos ir garbingos taikos sąlyga yra užtikrinti teisę gyvenimą ir nepriklausomybę visoms tau toms, didelėms ir mažoms, sti prioms ir silpnoms. Vienos tautos valia gyventi neturi bu ti mirties sprendimu kitai tau tai." šis nuoširdus ir prielankus Lietuvai vedamasis straipsnis užbaigia: "Duok Dieve, kad santvarka, paremta ant tikros 'juridinės tvarkos' butų reali zuota ir kad ji butų garbin gai pritaikinta Lietuvai ir jos sesutėms respublikoms". PRANEŠKrr Savo Antrašo Permainą Kuomet rengiatės persikelti kitur gyventi, praneškit sa vo nauji. .Antrašą Dirvos Ad ministracijai, ne' paštui, nes paštas nesiūs jums Dirvos naują vietą jeigu neprimo kėsit. Parašykit mums už lc atvirutę prieš persiku m§ kitą vietą gyventi, \n\n 6820 Superior Avenue Cleveland, Ohio V. K. Kiveris, Meriden, Conn.