a
s rr_
i ci
i
(Tęsinys iš pereito nr.)
Dabar aiškiai girdėt buvo slaptai se
linančio žmogaus braškėjimas. Ir Dany
la dabar vėl metėsi artimą vietą, tyčia
ryžosi pagauti šnipuką. Bet veltu ir da
bar, tamsoje nieko negalėjo padaryti.
rakintą ir tavo žirgą pavogs neva. O k
da bėgsi tai rasi jį pas tuog vyrus. Su
pranti?
0 kas tie bus do per žmonės?
paklausė Danyla.
Bet atsakymo negavo. Ant kranto
pasirodė žmonės. Patėmijęs jų paveiks
lus Dimitras vienoje al
n
Klausyk! kalbėjo esybe*tūnanti
kitimuose. Tu mane čia pažinai, tiesa,
Dimitro vardu. Bet tai ne tikras mano
vardas. Gana tau tegul bus to jog aš ta
vo tėvų tarnu buvau.... pasakęs tai
žmogus nutilo.
Ei, Vuodega, jeigu tu jau čia tai
eime namon,-— užriko jisai ko dabar
mane vilioji
Danylos šauksmas ir dabar liko be
atsakymo, tiktai dabar jis aiškiai patėmi
jo jog kokia tai žmogysta nusprudo pa
vasario vandens išriaustą griovį.
Klausyk! išgirdo vėl priėjęs Da-
nyla prie krūmų. Jeigu nori bėgti na
mon tai bėgk dabar. Visą savaitę lauks
:mirkoje
jo Danyla kad tas gultų, o pats šmėkšte
lėjo žalčiu upę ir paskendo, įkišęs ran
ką Dany lai skarulius.
•—^Uhuf užriko alsas ant kranto.
n
truktelė
TJhu! atsiliepė Danyla ir pakilo
nuo žemės.
Ei, Danyla! šuktelėjo Vuodegos
balsas.
Vuodega? Tu Čia?
Cit! Aš, atsiliepė Vuodega, leis
damasis pakrantę. Užtrukau truputį.
Neružyk, Danylėli! Matai, aš ten suži
nojau gražių naujienų. Jeigu nori mes ir
tave priimsim labai (ražų darbą. Aš
išsiderėjau ir tau vietą. Rytoj ketina va
žiuoti namon Rudis vaizborius. Jisai ma
tai viską išpardavė ir dabar apsipylęs pi
nigais ir kitokiu visokiu geru gryš. Na,
tai matai, keli pulko vyrai susitarė iškrė
sti jo ^kisenius ir visus krepšius ir maišus
ištuštinti. Mane jie pakvietė talką, o aš
atsiminęs šiądieninę tavo geradėjystę pa
reikalavau kad ir tave priimtų.
Neveikia man tokio darbo, žinoki
tės sau! purtindamosi atsakė Danyla.
Delko? klausė Vuodega.
Kaip delko? užklausė Danyla
nusistebėjęs iš klausimo. Jau nesekau
nieko kad tai darbas nepritinkantis pulko
vyrui, gano to jog ir Romanas, sužinojęs
kad jus nuskriaudėt jo svečią, užpyks ir
patrauks jus atsakomybėn.
E! navatnėli tu! Ar tai tu manai
jog mes taip kvailai viską darysime? Bro
lau, mums tai paprastas dalykas. Mokai
me kaip apsieiti. Romanas ne tik nepyks
bet dar pasijuoks drauge su mumis. Mes
persi rėdysime Polovcais!
cekojai^
":r
r,,.
r^-i*-.-..
J)r. Vincas Pietaris
ITAI
Vistfek, aš vis nenoriu tokią tal
ką prisidėti, atsisakė galutinai Dany
la.— Mažo to, aš ir jums nepatarčiau.
Ar tik tu nemanai mus išduoti?
paklausė su išgąsčiu ir piktumu Vuodega.
Išduoti neišduosiu, bet sakau tau
dar syki jog jusų užmanymas man nepa
tinka.
Nu! kaip sau nori, atsake da
bar lyg ramesniu balsu Vuodega, kaip
sau nori. Ir tai sakydamas patraukė
namus.
Jautrios Danylos ausys tuo pat laiku
išgirdo mažą kurtų pliukštelėjimo balsą
upėje ties karklynu. Ir mintis jog Dimi
tras galėjo girdėti jų šneką nulinksruno
ji.
Parėjęs namon Danyla pirmiausia nu
ėjo pašerti Šato. Ir šerdamas savo žirgą,
glostė .ir glamonėjo, kaip ir atsisveikin
damas.
Žirgas gi tartum suprasdamas avo
valdovo jausmus, glaudėsi prie jo
gaudamas išlėto.
tavęs du vyrai ant kelio vedančio i Piniš-| jo
kius. Jie lauks tavęs virsaus kaip per tamsu ir niekas negalėjo pamatyti arų
dviejų dienų kelionę pėksciam nuo Galičo. ant Danylos veidu. Gerai ir tai ioo- ne
Delto savo Sato tvartą palik šiąnakt ne-
1 1 1 1
Gerai jog gryztant nuo žirgo buvo,ims
buvo kam kambaryje patėmyti jo ašarų.
Šato tvartas per susijudinimą ir susigrau
dinimą liko neužrakintas.
Prastai miegojo tą naktį Danyla. Tat
girdėjo jisai kaip pačiame nakties gludu
me klaptelėjo Šato tvarto durys. Girdė
jo jisai ir kurčius žingsnius savo žirgo,
vedino per kiemą.... Ir graudu pask arė
jaunam vyrui ant širdies, taip, jog jis ne
iškentė jr prišoko prie lango nors ištolo
dar sykį pamatyti ir atsisveikinti su savo
žirgu.
Ant rytojaus Danyla pabudino Vuo
degos riksmas, kuris nuėjęs šerti savo žir
go rado Šato duris atdaras, o tvartą tuš
čią. I jo riksmą susirinko nemažai pulko,
vyrų ir sutarė sekti ir susekti Šato vagį.
Viena, taip sutarė dėlto jog visi mylėjo
Danyla nors ir savotiškai, o antra," dar
vpač labia a del to kad ir kiekvienas i.", vy
rų bijojo kad ir jo neapvogtų tokiu jau
budu kaip Danyla.
Kuo geriausi pėdų sekėjai ėmė oekti
Šato pėdsaką. pagalbą jiems suvedė i
penketą šunų, augintų tam tikrai prapuo
lusiems ir pavogtiems daiktams ir gyvu
liams susekti. Pėdos aiškiai vedė Ven
griją, bet atvedę iki pirmam upeliui pra
puolė. Tol au kaip per dešimtį varsnų nuo
šios vietos paupyje vėl atsirado pėcbs ir
atsirado toje vietoje kurioje upė negili bu
vo vesti žirgą.
Upe vedė! Upe velė! rėkė sekė
jai- paėmę šunis paleido vytis Ven
grų šalį žirgo jieškoti.
Danyla tramdė ir draudė nuo viiimo
sakydamas jog tai bereikalingas da.bas
jog tas kuris^ mokėjo vesti Šatą mokės ir
nuvesti taip jog jį niekas nepagaus. Bet
pasitikėdami savo šunimis, nei
klausyti nieko nenorėjo.
Tarp tokių atsitikimų mažai ka?, pa
tėmijo ir Rudžio vaizboriaus išvažiavimą
ir kelių pulto vyrų išnykimą, kurie vyko
Kudį apj plėšti. Vieni kalbėjo apie Šato
pavogimą, kiti rūpinosi lenktynėmis. Iš
lažybų kirto.
Dirva vis dar 2.00 Metams!!
({dėkit laišką $2 ir įrašę pilną
s*vo adresą, siųskit
žvin
!kj,
D! VA NEPABRANG5 IR 1943
tiems kurie paskubės užsimokėti dabar
Jųs turit daug savo draugų ir giminiu, išrašykit jiems Dirva už $2.00, arba pakai
tankit, lai patys užsirašo šį Įdomų, dideli ir nebrangu laikraštį DABAR, iie gaus
Dirvą tik už $2.00 visam 1943 metui.
Diiva duodama už $2.00 tiems kurie šymet, užsimokės naujai, arba atnaujins.
kai o laiko pabrangimo popierio ir kitų dalyku, laikraščio leidimo kaštai labai pa
šoko. Apsirūpinkit Dirva dabar, kad nereiktų netrukus mokėti $2.50 arba $3.00
Kurie dabar prisius $2.00 gaus .dovanų puikų, 1943 metams sieninį Kalendorių dovanų. (Seni
skaitytojai prašomi pridėti 10c Kalendoriaus persiuntimo kaštų. Naujiems mes apmokam).
I V A
&-
Amerikos Kariai Lankosi Jeruzolime
Amerikos armijos uuniutrių lakūnai, po mūšių Artimuose
Rytuose su priešais, gavę atolaidų apsilanko Jeruzolime. Vaiz
de matoma du lakūnai atsisveikina su Solomono arklidžių pri
žiūrėtoju. Tos arklidės sutraukia daug turistų žingeiduolių.
Danyla vaikščiojo visai nesavas, ap
mąstydamas kaip jam apsieiti. Viena, ji
sai nusprendė jog bėgimą reikia jam taip
apmąstyti kad jį jokiu budu nesugautų.
Jis numanė jog jeigu ji sugaus šitą pirmą
kartą tai antro karto nebus. Jį stačiai
įmes kalėjimą ir laikys ten. Laikys iki
mirčiai.
Belaužant jam taip sau galvą, pa
vakarę atsilankė pas jį Arminas su Luc
ko kunigu ir kitais vyrais iš pulko.
Arminas atėjo prašyti kad Danyla ap
siimtų joti rytoj lenktyn ant jo žirgo, o
... Luokiškis atėjo pažiūrėti ar Danyla apsi-
ar
„e. ir jeigu kokios tai jis pats iš
savo pusės užmanė prašyti Danylą kad
apsiimtų, nes kilnodamas vyrus jisai pa
tėmijo jog, nors Danyla išrodo jaunu ir
laibu, vienok tikrenybėje svėrė ne mažiau,
o gal but ir daugiau, negu stambiausi vy
rai. Danyla, kuris nelaukė tokių svečių,
ypač su tokiais prašymais, išsyk nežinojo
nei kaip pasielgti.
Širdele, tu manai, gal, jog tave ant
šito žirgo pralenks kuris iš vyrų. Be rei
kalo! Nemanyk to. Tavo Šatas tiktai
galėtų su juo eiti lenktyn, bet aplenktų ar
ne aš to nežinau. O ką kiti! E! širdele,
tai nėra ko ir manyti. Visi atsiliks!
Niekam nemalonu buti aplenktu,—
afsakė Danyla. Tai teisybė, bet aš ir
kito dar bijau. Eidamas lenktyn, ne vi
sados viską patėmiji, nes tik viena minti
mi esi užsiėmęs: aplenkti priešą. Dėlto
dažnai atsitinka jog per kaltę raitelio žū
sta ir geriausias žirgas. Ot aš to bijau.
Jodamas lenktyn, aš nenorėsiu nusileisti.
Nenorėdamas aš galėsiu žirgą ar paga
dinti^ ar suvis galą jam padaryti ir tada
ružvsi ant manęs ir aš jausiu save kaltu.
Dėlto ^pasakyk man, mielas, kiek vertas
tavo žirgas, kad žinočiau kokioje dėtoje,
kiek turėčiau užmokėti už jį.
—1 Ij, širdele, ką šneki! atvertė
išskėsdamas rankas Arminas. Suprask,
jeigu užmuši žirgą ir iškerti lažybas tai
aš už pinigus paimtus lažybas laimėjęs,
galiu nusipirkti ne vieną tokį žirgą, tik
tai visą kaimenę tokių, "ir gailėtis žuvu
sio žirgo man nėra ko. O jeigu aš duosiu
tokį žirgą ant kurio tave kiti galės aplen
kti ir jeigu tau jojant lenktyn tas žirgas
žus—^ na tai aš pats ir kaltas, nes bru
dą gyriau. Ir sarmatai leidau vyrą ant
jo joti kviesdamas.
A taip, taip! Tiesa! pritarė ir
Luckiškis kunigas ir kiti vyrai.
o gal dar ir geresnį. Dabar ir kuni-
f*-
«.»
desui: sitas žirgas po lenktynių, ar šiaip
ar taip jos pasibaigs, bus tavo.
O ką tu parduosi kunigaikščiui?—
paklausė Danyla.
Kitą metą aš jam atgabensiu to-
Del
pa-
c,"i
-v*ž-yf••fv---f''Tiiri'tftiiiraffiiSiiiii
DAR PRISIUNČIA
SVEIKINIMŲ
Šie dar prisiuntė savo linkė
jimus ir dovanas Dirvos Jubi
lejinio numerio išleidimui:
N.N. Amsterdam, II. Y.
Ačiu jiems.
—Kovo mėnuo Amerikos R.
Kryžiaus mėnuo. Lietuviai!
Pasirūpinkite kad jusų dola^
riai keliamame 125 milijonų
fonde butų gausus, kad jusų
kraujas gelbėtų gyvybę tūks
tančių Amerikos kareivių, tarp
kurių daug musų tautiečių.
•ŠIOJE šalyje yra po ręsto
raną arba gėrimo užeigą ant
kiekvienų 431 asmenų.
gaikštis nenorom jį dera, tartum aš jam
jį bruku. Jis bausmei turės palūkėti iki
kitų metų.
Tegul sau ir taip, bet vis tik tu
man pasakyk žirgo vertę.
Na gerai jau. Pasakysiu. Aš nuo
kunigaikščio norėjau gauti puskapį grivi
nų sidabro.
Taip brangiai! sušuko Luckiš
kis kunigas.
Taigi! nes, matai, aš taip numa
nau: jeigu žmogus nepažysta geros pre
kės tai reikia kad jis brangiai užmokėtų,
tada jis mokės ją godoti. Tu velyk apie
kitą rūpinkis. Jojant lenktyn visko ten
ka patirti. Atsieina ir iš žirgo kristi, dėl
to ne pro šalį butų nors galvą pridengti
pamuštu šalmu, kad puldamas nors galvą
neužsigautum labai.
Negalėdamas kitaip atsisakyti, Dany
la suvertė bėdą, visą atsakomybę ant Ro
mano, jog tas gali pykti ant jo jeigu jis
apsiims joti lenktynių. Bet ir šitą Dany
los atsakymą umai sunaikino Lucko ku
nigas. Jisai nuėjo pats pas Romaną ir
atnešė gandą Danylai jog Romanas ne
tik nepyks už jojimą lenktynių, bet dar
pats iš savo pusės prašo kad Danyla jotų.
Ir vaikinui neliko nieks daugiau kaip tik
apsiimti.
Už Galičo gardo per porą dešimčių
varsnų kelias ėjo taip jog matyti buvo
kiekviena einantį ir kiekvieną jojantį. Ši
tuo keliu ir sutarė pasinaudoti lenkty
nėms. Ant aukštumėlės, ties viduriu ly
gaus ploto, kad geriau butų matyti, su
statė kedes, uslanus ir suolus oresniems
žmonėms, kurie čia sėdėdami galėjo ma
tyti viską kaip ant delno. Sutarė ant ši
tos kelio lygumos daryti lenktynes taip
jog vyti žirgus turėjo iki grynos lygumos
galui, iki tvorų, mažiausia po tris sykius.
Pakelės buvo taipogi gana lygios, bet ir
čia ir ten radosi pakelėse ir revelių ir gra
bučių. jas išsykio niekas neatkreipė do
mės ir dėlto nepamanė ar tiltelius padary
ti, ar užlyginti. Tiktai tada atsiminė ka
da vyrai ant rytojaus sustojo lenktynių
ir kada vietoje vieno,vyro iš Romano pul
ko sustojo dešimtį ant rinktų žirgų. To
ki vyrų eilė negalėjo išsitekti ant kelio,
per tai padarė naują sutarimą: ne joti nie
kam keliu.
Danylėli! prisiartinęs prie jauno
vyro, kalbėjo prieš pačias lenktynes Ar
minas. Jodamas nemušk žirgo, nors ir
turi rapniką. Tu jį tik spustelk išlengvo
užkulniais, arba pentinais? Norėsi kad jis
šoktų, ar per tvorą ar per griovį, tu tik
švilptelk ir jisai perlėks kaip paukštis.
Plakti jo neplak!
Danyla tiktai linktelėjo galva ir pa
glostė riestą žirgo kaklą, kuris kaip ir ty
čiomis pakėlęs galvą nusižvengė, kaip ir
vadindamas kitus pabandyti greitumo. Jis
kasė žemę kojomis ir mindžikavo negau
damas laisvės.
(Bus daugiau)
nes ir išplatina tvfuso ligą, sakoma buvo
daugiausia priežastimi Napoleono pralai
mėjimo Rusijoje 1812 metais.
MARGUČIO DAINOS
Pasiskubinkit įsigyti šia mažą, kišeninę
"MARG UČI0"-VANAGAIČI0 dainų knyge
lę tai yra trečia Dainų knygelė, naujau
sių, gražių dainų rinkinis, nekurios jų su
gaidomis. Iš šios knygelės galėsit išmok
ti pasidainuoti sau visas mėgiamiausias
Vanagaičio dainas, kurių gaidas mokat,
žodžių pilnai nežinot. Apie 40 dainų «•*•.
KAINA TIK 25c.
ĮĮįp. 11 1 v naunaiRa, paiciuia diiL ŪMU!
kurios randasi pas žmo-
Reikalaukit "Dirvoje" Pirv» Cleveland. O.
•yt^v
n
35
LIETUVOS VILTIS
IR BAIME
Rimtas ir įtakingais Ameri
kos Jėzuitų leidžiamas katali
kų savaitraštis America Vasa»
rio 20 dienos numeryje Lietu
vos Nepriklausomybes paskel
bimo 25 metų sukakčiai pami
nėti įdėjo labai palankų Lietu
vai vedamąjį ir du straipsniu^
Kun. J. B. Kidyko ir Kun. A.
J. Miciuno. Lietuvai parody
tu palankumu ir jos teisėtų
troškimų gynimu sukakties
proga šis žurnalas konkurentų
neturi.
Dėdama Kidyko ir Miciuno
straipsnius redakcija nuo sa
vęs pastebi: "Rusijos pažiūra
Baltijos valstybes lieka vie
na svarbiausių ir kebliausių
problemų pokariniam susitvar
kyme. Kadangi Suv. Ameri
kos Valstijos loš vadovaujamą
rolę susitarime, todėl yra svar
bu kad visuomenė čia butų ge
rai informuota apie Baltijos
kraštų padėtį."
Kun. Kidykas aprašo bolše
vikų vykdytas Lietuvos žmo
nių deportacijas, kreipdamas
dėmesį vieną didžiausių Lie
tuvių tautos nelaimių. Taip
pat jis nurodo kad bolševikai
gryžę Lietuvą pasistengtų
atkeršyti už sukilimą prieš
juos, nes Lietuviai nenori nei
bolševikų, nei nazių, o tik lais
vos Lietuvos. Tą gražiai pa
rašytą straipsnį Kun. Kidykas
užbaigia klausimu: "Mielas ir
miela Amerika: Ar dabar Jųs
suprantat kodėl daugelio Ame
rikiečių širdys kankinamos bai
me skaitant 'geras naujienas
apie Rusų pergales'?"
Kun. A. J. Miciunas straip
snio pradžioje nurodo kad
"naujos" Lietuvos sukaktis
nereiškia jog ta šalis yra nau
ja, nes Lietuva nepriklausomą
gyvenimą gyveno 13—16-tame
šimtmetyje, o vėliau unijoje^
su Lenkais abi valstybės buvo
valdomos garsios Lietuvos ku
nigaikščių Jogailaičių dinasti
o s a u o n jų i n i e k i n a
mindžiojama ir sukruvinta Lie
tuva tikėjosi kad iš dviejų
blogybių Vokiškoji gali buti
švelnesnė, bet Lietuviai įsitiki
no kad abu agresoriai yra tos
pat rūšies abu naikintojai
ir žudikai, vienas kraujo iš
troškus meška, o kitas urz
giantis vilkas. Nežiūrint to
kias sunkias ir slegiančias są
lygas, Nemuno lygumų gyven
tojai tikisi kad laisvė jiems ir
vėl bus grąžinta. Lietuviai bu
vo daug kartų prijungti, bet
niekuomet 'nebuvo užkariauti.
Lyg ir sutrauka tų dviejų
straipsnių, įdėtas Lietuvai pa
lankus redakcijos straipsnis,
kuriame nurodoma kad tauti
niam savitumui aukščiausius
principus nustatė šventasis So
stas ir Atlanto čarteris. Pir
mieji penki Popiežiaus Pijaus
XII paskelbti punktai jo Kalė
dų kalboje 1939 metais parei
škia: "Pagrindinė teisingos ir
garbingos taikos sąlyga yra
užtikrinti teisę gyvenimą ir
nepriklausomybę visoms tau
toms, didelėms ir mažoms, sti
prioms ir silpnoms. Vienos
tautos valia gyventi neturi bu
ti mirties sprendimu kitai tau
tai."
šis nuoširdus ir prielankus
Lietuvai vedamasis straipsnis
užbaigia: "Duok Dieve, kad
santvarka, paremta ant tikros
'juridinės tvarkos' butų reali
zuota ir kad ji butų garbin
gai pritaikinta Lietuvai ir jos
sesutėms respublikoms".
PRANEŠKrr
Savo Antrašo Permainą
Kuomet rengiatės persikelti
kitur gyventi, praneškit sa
vo nauji. .Antrašą Dirvos Ad
ministracijai, ne' paštui, nes
paštas nesiūs jums Dirvos
naują vietą jeigu neprimo
kėsit. Parašykit mums už
lc atvirutę prieš persiku
m§ kitą vietą gyventi,
6820 Superior Avenue Cleveland, Ohio
V. K. Kiveris, Meriden, Conn.