Newspaper Page Text
K y*.. v „.."•j#' Sįę*.v:- "WKHr* r. u •it: Mr •--'į 1 f.*4 Ll -. 1 I irgu Marga ftašo Kūgis Mugis. VOKHKA KIAULĖ šlykš čiai atkeršino Lietuviams už Jų griežtą ir pakartotiną atsi sakymą prisidėti pulti Sovieti ją. Sudeginta Lietuvių kalbos Žodynui medžiaga, kurią Prof. Buga ir kiti per daugelį metų rinko. Sudaužyta plokštelės |l*ekordai) 2,000 Lietuvių liau dies dainų. Iš universiteto knygyno pavogta 23,000 Lietu viškų knygų, iš Valstybes kny gyno dar 10,000 knygų. Visi knygynai ir aukštosios moky klos uždaryta, inteligentija su tinama ir persekiojama. Maty ti, Vokiečiai pasiryžo už lais vę atlakliai kovojančius Lietu vius padaryti vergų tauta, be aukštesnio mokaio, be šviesuo menės. Kiaulei nepavyks! ISTORIJA TAI LAISVĖS PASAKA, filosofas Croce sa ko. Lietuviai dabar rašo kil nią ir reikšmingą tos pasakos dalį. Kiek nelaimių Sovietų okupacija Lietuvai atnešė! Gy yjpnimas buvo toks kartus kad naziams Rusiją puolant pliko žinių apie Lietuvių sukilimus, apie sudarymą savo vyriausy bes, apie daugiau negu 4,000 žuvusių tose kovose. Bet šią- dien naziai, po keturių bandy- mų, iš pusantro milijono tikrų lietuvių kraujo žmonių, gavo tik 200 "savanorių" kovoti prieš Sovietiją! Supykus Vo kiška kiaulė "atkeršino". Bet jos kerštas bergždžias: Lietu vių kalba nežus, Lietuviška Į$įna tebeskambės, Lietuviš kos knygos bus tūkstančiais tomų leidžiamos! Laisvos dvft Sfcos dar niekas neįstengė sude ginti, sudaužyti ar pavogti. MUSŲ SPAUDA nieko ne sako apie Lietuvių pasimaty mus su Benešu. Matyti, pro ga pramiegota. Tokiu budu, tenka pareikšti stiprią padėką Kanados Lietuvių Tarybai, ku ri, Čekoslovakijos prezidento Kanadoje lankymosi proga pa siuntė jam tikslų pasveikini mą, kuriame priminė kad Lie tuvių tauta tiek pat laisvę brangina kaip narsus čeko sl o va kai, ir tiki kad Beneš sa vo žygiuose del mažų Europos tautų gerovės prisimins tradi cinį ir istorinį Lietuvių-Čekų draugiškumą. Gali buti, vienuolika. tūks tančių Kanados Lietuvių poli gniai budresni negu pusė mi lijono Amerikos Lietuvių. KNYGOS APIE RUSIJĄ pi lasi kaip iš gausybės rago. Tas rodo didelį Amerikos susido mėjimą savo talkininke. Ten ka dar sykį musų visuomenei priminti kaip dabar svarbu iš leisti Norem'o knygą apie Lie tuvą. Sovietams drauginga An na Louise Strong 1940 metais iš bolševikų okupuotos Lietu vos rašė: "Pasaulio ateities is torijai Lietuva pasidarė svar bi, gali buti, net persvaringai svarbi". Ji tuos žodžius taikė pagirti tariamą Lietuvos posū kį "socializman". Jtet ji tarė žodžius kurie jai nejaučiamai buvo teisingai reikšmingi. Lie tuva yra persvaringai svarbi ateities istorijai, nes musų tė vynėje kryžiuojasi Rusų atgi jęs imperializmas su demokra tiniais Atlanto čarterio princi pais. Kas laimės Supulkime visi tuojau išleis ti ir musų draugams Ameriko nams rankas įteikti Norem'o knygą "Timeless Lithuania"! Kiekviena valanda brangi. LIETUVIŲ Tautine Taryba aną savaitę, kaip litanijoj, su nĮlaukš vieM įpiąuWW*, sė v. °rsX CohyŽ&t, Čios. Jos, sustiprintos ir sutvarkytos, bus panaudo- Iš Tunisijos be perstojo orlaiviais o mbarduojama kitos Viduržemio salos ku rias laiko Italai ir Vokie čiai. Rusijos fronte tu tarpu viešpatauja įtempimas ir žiūrima ką darys alijantai kitur. To laukia ir kitas visas pasaulis. Vokiečiai šiomis dieno mis paskelbė sunaikinę ar ti 550,000 Rusų Kaukazo mušiuose per pusantro mė nesio, tačiau tam niekas netiki. PERVERSMAS AR GENTINOJE Pereitą savaitę Argenti noj įvyko vyriausybės per versmas: prašalintas prezi dentas Castillo su visu jo kabinetu. Castillo perdaug pataikavo naziams. Naujas prezidentas pri saikdinta Gen. Pedro Ra miner. Sukilimą vadovavo Gen. Artūro Rawson. Pa leistas Argentinos kongre sas ir bus kiti rinkimai. Nauja vyriausybė dau giau suvaržė komunistus, uždarė komunistų laikraš tį. tynių sopulių. Slaptas Lietu vos patriotų laikraštis Gri niaus-Pakšto (nepamirškim ir Gabaliausko-Januškio!) kombi naciją pavadino '^Lietuvos mi nisterių kabinetu" ir "teisėtos valdžios tęsiniu". Bet opozici jas mėgstąs Grigaitis tuojau faktiškai įrodydamas pareiškė jog LTT "nėra tas tęsinys Vinį tų "ministerių kabineto karstan įkalė Lietuvos Minis terio leidžiamos Current News pareiškusios kad visa Taryba tai "privatinių asmenų sambu rys". dtai tau ir lui ,-^'N''k»" .** v •%,. v v TU" rj 'į Ar^\iėpc4\Į-y^C^ -v1®# KADA IR KUR PRASIDĖS NIEKAS NENUMANO Visi ženklai rodo ali jantų pasiruošimą naujam dideliam Vokiečių ir Italų užpuolimui kuriame nors fronte. Ali jantai turi su tuokę didžiausią karo ma šineriją, milijoną vyrų, or laivius, karo laivus, trans porto ir užpuolimo laivus, ir kurią nors dieną visa ta jiega pasirodys įsiveržian ti kurią nors Pietinės Eu ropos dalį. Kadangi Šiau rės Afrikoje randasi dide lės armijos kurios užkaria vo Tunisiją, aišku kad tos alijantų jiegos ten nebus laikomos nieko neveikian- jamos sekančiam dideliam žygiui prieš ašies jiegas. Italų sala Pantellerią Vi duržemio juroje, pusiauke lyje tarp Tunisijos ir Si cilijos, visu smarkumu ata kuojama kelinta diena iš oro ir vandens. Jos gynė jams pasiūlyta pasiduoti, tačiau Romos pranešimai sako Italai nesutinka pasi duoti. skrisk sakar VĖL PERSERGSTI PRIEŠ DUJAS Prez. Roosevelt antru sy kiu metų bėgyje išleido pa sergėjimą priešams kad ne sigriebtų naudoti nuodin gų dujų karo lauke, nes to paties susilauks greitu lai ku ir iš Amerikos pusės. Prezidentas aiškiai pa tikrino jog Amerika jokio se sąlygose nesiims naudo ti tokių priemonių, jeigu priešas nepanaudos jų. pir miau. Tą persergėjimą Roose velt išleido del to kad pra deda eiti daugiau gandų buk priešai rengiasi panau-, doti dujasi JAPONAI PULS VLADIVOSTOKĄ Amerikos karo tėmyto ai tikrina .-kad Japonai, ne žiūrint savo tarybų ir pri žadų taikos Rusijai, ruošia tokį pat užpuolimą Vladi vostokui, Sibire, kaip su rengė Pearl Harbore, Gr. 7, 1941 metais. Japonai žino kad alij an ai galės panaudoti Sibirą atakams Japonijos salų ir ie nenori laukti iki to bus prieita. Sakoma, kaip greit ali jantai suruoš naują didelį susirėmimą su Vokiečiais, Japonai pulsis Vladivos oką. SOVIETŲ užsienių rei calų komisaras Molotovas turėjo pasitarimą Maskvo e su Japonų ambasado rium. Sovietai nori laiky tis taikoje su Japonais, bet drysta reikalauti Ameriką atidaryti Vokiečiams ant rą frontą* KARO LAIVYNO Sek retorius Knox kalbėdamas Annapolis jūreivių mokslo baigimo iškilmėjeį p&sakė apie antrą frontą šitaip: "Net perdaug eina tuš čių kalbų apie antrą fron tą. Šiądien turime aštuo nis frontus, ne vieną va karų Viduržemyje, rytinia me Viduržemyje, Atlanti ke, pietų Atlantike, pietų Pacifike, šiauriniam Paci fike, Rusijoj ir Kinijoj". NUSKANDINTA 666 Iki šios savaitės pradžios priešų submarinai Ameri kos- pakraščiais nuskandi no jau 666 alijantų ir ne utralių prekinius laivus. Iš to skaičiaus Amerikos laivų nuskandinta 267. 20 užmušta. North Ca rolina valstijoje karų lėk tuvo sudužime spėja užsi mušė apie 20 kareivių. Tennessee valstijoje lai ke manevrų, armijos trokui nuvirtus nuo kelio užmuš ta lSkareiviju. vvpP?f.* ff v ,' •.. '.^.- Alijantų Naujas Didis Smūgis Ašiai Paruoštas m- NORI DAUGIAU TAKSU Kongreso priimtas "pay as-you-go" taksi] bilius ne trukus bus Pret. Roosevel to užtvirtintas. Tuo įsta tymu, iš darbininkų algų bus išskaitoma 20 nuoš. taksų, pradedant nuo Lie pos 1. Tie kurie turi mokėti in come tax už 1942 metus, dar turi sumokėti juos 15 d. Birželio. Po to daugiau nereikės mokėti už 1942 m. bet bus išimama iš uždar bių taksai už šiuos 1943 m. Bet ir tų pinigų mano ma nebus pakankamai, to dėl valdžia dar ruošiasi už dėti daugiau taksų ant ci garetų, tabako ir degtinės. '.t: NOkl 13 MILIJONU ARMIJOS Kariuomenės drafto na rys Pulk. Sanders pareiš kė kad del vyrų stokos vi siems frontams aprūpinti karas gali užsitęsti ilgiau* Sulvg dabartinio plano S. V. karinės jiegos apims 11 milijonų vyrų. Sanders sako, armija ir laivynas privalėtų turėti iki 13 mi lijonų vyrų. KARAS NUMATYTA BAIGTI TIK 1946 Alijantų strategai savo posėdyje Washingtone nu statė laiką kada bus prie šai sumušti: Vokietija nu matyta nugalėti 1344 me tais, o Japonija 1946 me tais. Italiją tiki priversti išsimesti iš karo pirm ne gu Vokietija bus sumušta. Neturi jokio tikslo palik ti Rusijai vienai nešti Eu ropos karą, bet patvirtinta 1941 metų sutarimas duo ti Rusijai karo reikmenis kad ji galėtų kariauti. Nuskandino 11 submari nų. Viename iš pastarų alijantų konvojų Atlanti ke, nuskandinta 11 ar net daugiau Vokiečių submari nų kurie buvo užpuolę lai vus vykstančius rytus ir gryžtančius. Britų submarinai Vidur žemio juroje nuskandino 6 ašies laivus. Amerikos bomberiai už puolę Italų karo laivyno bazę Spezia uoste susprog dino ar sugadino this dide lius Italijos karo laivus. Lenkijoje, kovojant prieš okupantus, nužudyta 54 na zių Gestapo šnipai. Danijoje eina bruzdėji mas prieš nazius taipgi sprogdinama dirbtuvės pa kenkimui darbams kuriuo se Vokiečiai gamina karo reikmenis. MaJ* Kermit Roosevelt, buvusio Prez. Teodoro Roo sevelto sunus, mirė eida mas karo tarnybos parei gas Alaskoje. 1W•»«»«» Amerikiečiai' Atima iš Japontj Attu Salą Vaizdas parodo Amerikos kareivių išlipinu įsiveržiant At tu Salą, Aleutiškų salų grupėje. Ta sala iš Japonų atimta ir Japonai priversti pabėgti. VOKIEČIAI ŽIAURIAI PERSEKIOJA _imBAUDŽlA 1IFTUY1US J-V,'-Hi- _____ New York Times paduo da pranešimą iš Stockhol mo, kuris nusako kaip na ziai žiauriai elgiasi Lietu voje keršydami Lietuviams už atsisakymą duoti Lietu vių jaimimą Vokiečių le gijonus vykdyti jų "naują tvarką". Keturi Lietuvių Tauti nės Tarybos nariai areš tuoti, suimta ir daugybė gabesnių žmonių, profeso rių, gydytojų, advokatų ir kunigų. Knygynai išplėšta, kny gos sunaikinta, skaityklos uždarytos. Sunaikinta vi si moksliškų įstaigų instru mentai. Sunaikinta Lietu vos žodynui rinkta mede ga, sudaužyta 2,000 grama- Kur Žuvo 44 Žmonių Šioje geležinkelio nelaimėje užmušta 14 žmonių ir 98 kitų sužeista. Traukinis ėjęs iš At lantic City, N. J., Philadel phia, ir nuvirto nuo bėgių del pergreito važiavimo, kaip ty rinėtojai sako. Vaizde matosi I dalis sudužusio ¥agau0» čf? 1 fono plokštelių kuriose bu vo surinkta senų, nykstan čių liaudies dainų. Vokiečiai norėjo gauti didelius burius Lietuvių ei ti rytų frontą kariauti už Vokiečius su Rusais. Lie tuvų vadai Gen. Raštikis, Kauno Arkivyskupas Skvi reckis ir kiti atsisakė ra ginti jaunus žmones stoti nazių karą kariauti, ir pa reikalavę kad Vokiečiai už tikrintų Lietuvai laisvę. Negaudami tikėtų skai čių vyrų, naziai ėmė varu rinkti Lietuvius darbus ir kitaip visaip slegia ir baudžia. Kaip Rusai taip ir Vo kiečiai svetimi grobuo nys, atėję Lietuvių kraš tą abu lygiai žiauriai el giasi. Bet Lietuviai paro do pasipriešinimą ir ryž tasi atgauti nepriklauso mybę kaip nuo vienų taip ir nuo kitų. ŽUVO 84. Juroje prieš kelioliką dienų susimušė du Amerikos krovinių lai vai, vienas aliejinis kitas su amunicija. Ištiko bai sus sprogimas ir gaisras, aliejui užsidegus. Toj ne laimėj žuvo 84 vyrai ir 151 buvusių tuose laivuose. JAPONAI Solomonų sa lose, kaip Alijantai prane ša, pražudė jau 1,000 savo lėktuvų. Išviso Japonai per metą laiko mušiuose su Ameri kos ir Britų jiegomis pra rado apie 2,400 savo lėktu vų. Išviso šio karo bėgiu nu mušta 13,744 priešų karo lėktuvų, neskaitant numuš tus Rusų fronte, kurių tik ro skaičiaus negalima pa tirti, del bolševikų klasta vimo pranešimų. Alijantai neteko 9,358 Jsavo^ lėktuvų. Tirww*%f-wrT**##* v" DIRVA (THE FIELD) 1 Y (28-ti metai 28th Year) A A I IR DARBININKŲ ŽINIOS i Del pastarų angliakasių streikavimų, pražudyta du milijonai darbo dienų, ku rias nedirbo kasyklų dar bininkai. Per Balandžio mėnesį vi sokiais streikais pražudy ta apie 6 milijonai darbi ninkų dienų. Detroit, Mich. Ford Motor Co. dirbtuvėse kom panija įsakė visoms mer ginoms dėvėti kelnes. Bet raštinių tarnautojos nepa klausė to įsakymo ir atėjo apsirengusios suk nelemis. Del to įvyko nesusipratimų tarp tų ką dėvi sijonus ir nori "jaustis kaip mote rys" ir tų ką atėjo apsia vusios kelnėmis. Anglijoje, Doncastery e buvo sustreikavę 2500 an gliakasių. Po trijų savai čių streiko gryžo dirbti. Streikavo del vieno darbi ninko nubaudimo už sulau žymą nustatytų taisyklių. Balandžio mėnesį kariš kė reikmenų gamyba pašo ko 7 nuoš. virš Kovo mėn. gamybos, kaip skelbia Ka ro Produkcijos taryba. Orlaivių išdirbimas pa siekė arti 7,000 per mėne sį. OWI skelbia kad Ameri koj s lėktuvų gamybą ple čiant dabartiniu mastu, iki 1950 metų šioje šalyje rasife apie 500,000 lėktuvų, mili tarinių ir civilinių. Po karo, lėktuvai bus vi sai paprastas dalykas su sisiekime ir krovinių per vežime. II I iillįdiiiiiiinl n Užkariaujant Attu salą iš Japonų, Amerikos nuos toliai pasiekė 1,535 vyrų, iš jų 342 užmušta, kiti su žeisti. Amerikos nepražu dyta nei vieno karo laivo tos salos atkariavimo op#* a i o s e tą "3? \'"Ą r'0 A- r.:*iv.Jįd:K•*'' t. Angliakasių Algų De rybų Eiga John L^ Lewis praneša kad jam pavyko susitaiky ti su nekuriu centralinės Pennsylvanijos kasyklų sa vininkais. kurie sutiko mo kėti po $1.30 dieną dau giau. Tuo budu suskaldo ma kasyklų operatorių ei lės, kurie iki šiol laikėsi iš vien ir atsisakė pakelti an gliakasiams mokestį. Ši sutartis apima apie 65,000 angliakasių. Angliakasiai dirbs iki 20 Birželio, sulyg naujų pa liaubą. Tuo tarpu bando ma pasiekti sutartis. Bilius prieš streikus. At stovų Rumuose priimta bi lius sulyg kurio unijų va dai gali buti suimti ir įka linami už šaukimą arba ra ginimą darbininkų strei kuoti, arba naudoti unijos pinigus trukdymui darbų valdžios operuojamose į-dustrijose, *1 iK \n\n The only National Lithuanian Newspaper published in Ohio, reaching a very large majority of the' 80,000 Lithuanians in the State and 20,000 in Cleveland No. 24 CLEVELAND, OHIO BIRŽELIO-JUNE 11. 1943 KAINA 5c. LITHUANIAN WEEKLY Published every Friday in Cleveland bu Ow Ohio Lithuanian Publishing Co. 6820 Superior Ave. Cleveland, OMb Subscription per Year in Advance In the United States In Canada $2.50 Entered aa Second-Class matter Decem ber 6th, 1915, at the Cleveland Postofftet under the Act of March 3, 1879.