Newspaper Page Text
ffil Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse! Tarp daugelio paveikslų Gi neičio knygoje "Amerika ir Amerikos Lietuviai", vienas vaizduoja pirmąjį nepriklauso mos Lietuvos Respublikos at stovą, Joną Vileišį, angliakasio rubuose įsivilkusį ir pasiruo šusį su keliais Lietuviais ang liakasiais leistis Pennsylvani jos požemius, kur tūkstančiai Lietuvių nuo 1868 metų dirbo ir dar tebedirba. Tai simbo lingas paveikslas: nepriklauso mos Lietuvos sunus svečiuose pas tirščiausi Amerikos Lietu vių sluogsnį tų Amerikos Lietuvių kurių talka nepri klausomą Lietuvą sukurti ir apginti dar ikšiam nėra tinka mai musų istorikų aprašyta ir nuvaizduota. Dabar, kilniems tautiniams ir tikybiniams tikslams ruošia mą Lietuvių Dieną, sekmadie nį, Rugpjučio 15, Pennsylva nijos Lietuvius lankys kitas to būrio Lietuvos patriotų sū nų, kurie, kaip Vileišis, amžių pašventė Lietuvių tautos lais vei. Tai pirmutinis ir dabarti nis Lietuvos Respublikos Pre zidentas, Antanas Smetona. Malonaus Mahonoy City kle bono, Kun. P. česnos kviečia mas, p. A. Smetona bus gar bingas svečias Lietuvių Dieno je, Lakewood, Pa. Tai bus ne pirmas gerbiamo svečio atsilankymas pas Penn sylvanijos Lietuvius, bet pir ,mas gausiose mainerių mjniose dalyvavimas. Atvežęs, kaip jis sakė, nepriklausomos Lietuvos vėliavą Amerikos Lietuviams tikslu kad Amerikiečiai ją vėl laisvon Lietuvon sugrąžintų, Prezidentas A. Smetona, kito garbingo Prezidento, Roosevel to, paragintas eiti jieškoti Lietuvos laisvei draugų tarp savo tautiečių Amerikoje, jau lankėsi keliose Pennsylvanijos kolonijose. Prezidentas A. Smetona da lyvavo ir Pennsylvanijos Lie tuviams katalikams brangiame minėjime 50 metų M-t. Car mel parapijos sukaktuvėse, pa kviestas Kun. Dr. J. B. Kon čiaus, aukštai mokyto kunigo, parašiusio apie D. L. K. Vy tautą istorinę studiją. Tose su kaktuvėse asistu dalyvavo ir dabartinis Prezidento kvietė jas, Kun. P. česna. Savo kalboje p. Prezidentas tada Mt. Carmel sakė: "Atva žiuodamas Amerikon atsivežiau ne nusiminimą, bet viltį Lie tuvą atkurti ir kad Amerika padės tame atkūrimo darbe Tarp Amerikos ir Lietuvos yra gyvas ryšis. Kiekvieno Lietuvio pareiga vaduoti savo žemę. Tat prašau, ką darote Bažnyčiai, dar daugiau dary kite, ką darote tautai, dar dau giau darykite." KUR LIETUVIAI PRADĖ JO GYVENTI IR DIRBTI Lietuvių emigracija, plates ne vaga prasidėjus 1868 me tais, taip susibėgo kad daugu ma Lietuvių iki 1900 metų vy ko rytinėn Pennsylvanijon. Tą pažymi ir Kun. Dr. Bartuška, buvęs Mt. Carmel klebonas, sa vo išleistoj knygoj, "Lietuvos Nepriklausomybės K y i a us Keliais". Kun. Jonas žilius, 1899 metais, bandė suskaityti kiek Lietuvių tada Amerikoje gyveno. Jis priskaitė 48,966, kurių 52 nuošimčiai gyveno Pennsylvanijoje, iš jų 40 nuo šimčių angliakasy klų srityse. Tokie miestų vardai kaip Dan ville, Shamokin, Mahanoy Ci-^ ty, Minersville, Plymouth, She nandoah, Nanticoke, Scranton ir kiti buvo kasdieninis apsi reiškimas musų spaudoje. She nandoah net "Amerikos Lietu vių sostinės" titulą per eilę metų nešiojo. Kada 1930 m. buvo Ameri kos gyventojų cenzas, pasiro dė kad tik Illinois viršija Penn sylvaniją Lietuvoje gimusių Lietuvių skaičium (Illinois 30,358, Penna 30,227). Dešimts metų vėliau, 1940 cenzu, Illinois turėjo 44,73^ Lietuvoje gimusių, Pennsylva nia 37,079. Bet Pennsylvani jos Lietuvai- organizaciniai sti presni. Toje valstijoje gimę musų milžinai Susivienijimai (katalikų ir tautinis) čia turi daugiausia kuopų ir narių (ka talikų 103 kuopas, 5,480 na rių, 1938 metais tautinis 109 kuopas, 4,448 narius, 1942 metais). Parapijų kūrimo istorija pa tvirtina Pennsylvanijos Lietu vių gausumą ir organizacinę energiją: iki 1900 metų iš 39 sukurtų parapijų, 20 įsikūrė Pennsylvanijoje, 19 kitur. De ja, trys jų atiteko Lenkams. Kai kurios tų parapijų jau spė jo minėti 50 metų gyvavimo sukaktis. Pavyzdžiui, Pittsto no (1935 metais), kuri išlei do net jubilejinę knygelę var du "Pittstono Lietuvių Istori ja. Tai seniausia grynai Lie tuvių parapija Amerikoje. Mahanoy City parapija sa vo auksinį jubilejų minėjo 1938 metais. Prie dabartinio jos klebono, Kun. P. Česnos, tapo atidaryta mokykla (1925 m.), Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona Dalyvaus Pennsylvani jos Liet. Dienoje, Lakewood, Pav Sekm. Rugpj. 15 Iškilmę Rengia Mahanoy City, Girardville, Shenandoah, Tamaqua, Miners vii le, Frackville, Mal zeville, St. Clair ir Coaldale Lietuvių Parap i jos. Dalyvauja Paprastai Tūkstančiai Lietuvių Lietuvos Respublikos Prezidentas Nntanas Smetona kur moko Seselės Pranciškie tės. Plymouth parapija (Kun. A. Burbos įkurta, atskiriant Lie tuvius nuo Lenkų) savo jubi lejų minėjo 1939 metais. Jos dabartinis klebonas Kun. Sin kevičius, čia klebonauja nuo nuo 1924 metų. "Sostinės" Shenandoah para pijos 50 metų sukaktis minėta 1941 metais (pirmoji parapija įkurta 1871 m., atiteko Len kams). Buvo išleista gražus leidinys. Apie Mt. Carmel parapijos jubilejų, 1942 metais, minėjo me aukščiau. 1942 metais 50 metų sukak tis išpuolė dar šioms parapi joms: Forest City, Wilkes-Bar re, Shamokin ir Scranton. Tos datos įrodo senumą įsigyveni mo ir stiprumą Pennsylvanijos Lietuvių. LAIKRAŠČIŲ ĮSTEIGIMO SRITIS Organizacijų darbu pasidi džiuodami, Pennsylvanijos Lie tuviai užima ir žymią vietą kulturine veikla. Paimkime spaudą, čia, šioje kietos ang lies kasyklų srityje, gimė du, jau senai savo 50 metų jubile jus minėję ir šiądien tebeeiną, laikraščiai: VIENYBĖ, įkurta 1886 metais, Plymouthe, dabar eina Brooklyn, N. Y.), ir SAU LĖ (įkurta Mahanoy City, 1888 metais, ir dabar ten tebeeinan ti). Shenandoah gali prisiminti Dr. J. šliupo Lietuvišką Bal są, čia ėjusį nuo 1885 metų iki Bal. 17, 1887. Apie šį laikraš tį Kun. Milukas sakė: "šis lai kraštis atsistoja ant tikrai tautinių pagrindų". Kitas įdomus Shenandoah riškiams leidinys buvo Rober to Kuncmono "Pennsylvanijos Darbininkas" (sutrumpinęs vė liau vardą Darbininkas). Jo pirmas numeris išėjo Rugp. 21, 1896, paskutinis Birž., 1898. Redagavo A. Lalis, garsiųjų musų žodynų autorius. Turbut yra dar žmonių atsi menančių V. Stagaro (J. šlia kio) Viltį, kurios pirmas nu meris pasirodė Shemrndoah 4 Vasario, 1899 m. Relaguoti vienerius metus padėjo Jonas Montvila, išvertęs istorines a pysakas "Pajauta" ir "Ben Hur". šis laikrašti# sustojo 1901 metais, bet 1907 m. vėl atgijo "Darbininkų Viltis" var du ir ėjo iki 1914 metų. Jo leidėjas-redaktorius šliakys iš vyko Lietuvon po pereito ka ro ir apie jį nėra žinių. Nuo 1904 iki 1909 m. She nandoah'ryje ėjo Kun. Miluko savaitinis žvaigždė. Čia tuo metu buvo. leidžiamas ir jo rimtas žurnalas Dirva-žinynas Gyvename labai svarbų metą, esame gal išvakarėse to rytojaus kada bus svarstomas, o gal jau ir sprendžia mas, mažųjų kraštų likimas, taigi ir Lietuvos buitis. Bukime pasiruošę ji sutikti talkoje. Tegul laiku gauna Angliškai kalbanti visuomene tikrą Lietuvos nušvieti mą. Dr. Norem'o knyga puikiai atitinka tą skubų už davinį. Ji suras Lietuvai daug draugų, stojančių už Lietuvių tautos bylą. Lietuvos priešai yra prirašę ir dar teberašo apie ją visokių neteisybių. Jie siekia, suklaidinę pasaulį pakirsti pasitikėjimą Lietuvių tauta. Tokios piktos li Plymouth, be Vienybės Lie tuvininkų (dabartinės Vieny bės) gali dar didžiuotis pirmu tiniu grynai tikybiniu, katali kišku laikraščiu "Valtis Devy niolikto Amžiaus", kurį Kun. Burba leido nuo Bal. 4, 1894 iki Bal. 17, 1895. Tai pirmta kunas dabartinių Tėvų Marijo nų "Laivo", Pranciškonų "Var pelio" ir Jėzuitų "žvaigždės". Wilkes-Barre gimė katalikų savaitraštis Draugas (1909), dabartinis dienraštis, vėliau perkeltas Chicagon. Wilkes Barre pradėjo eiti Tėvynės Balsas, kuris neįsigyveno. Jį dabar pavaduoja iš Brooklyno atkeltas katalikų* Susivieniji mo organas Garsas, gabiai re daktoriaus M. Zujaus tvarko mas. Mt. Carmel ir Scranton ma tė Dr. J. šliupo redaguojamą Naują Gadynę, kuri savo aš triu tonu daugeliui nepatiko, bet ėjo nuo 1893 iki 1896 me tų. Ji buvo Lietuvių Mokslo Draugijos organas. Nuo 1910 iki 1915 Scrantone ėjo daugeliui žinomas šliupo mokslo ir literatūros žurnalas Laisvoji Mintis. Philadelphijoje, kaip žinoma, gimė socialistų Kova, mirus pereito karo sukuriuose. Tai ne visa Pennsylvanijos Lietuvių istorija. Kun. Milu kas, atminkime, šimtus savo is torinių lapų pašventė vien šios valstijos Lietuvių veiklai: uni joms, streikams, kooperaty vams, chorams, benams, drau gijoms, kurių šiame straipsny je nei suminėti negalima. Pennsylvanijos Lietuviai an gliakasiai, kurie, pasak Kun. Karaliaus, sunkiai dirba bet uždarbį per metų-metus vos $15 per savaitę suskaičiuoja, lenda tamsius požemius, iš ten mums šviesos ir šilumos pagaminti. Lietuvių tauta bu vo tokį požemį caro laikais suvaryta, bet ji kantriai, kaip Pennsylvanijos angliakasiai, triūsė ir po pereito karo sau pasigamino šviesos ir šilumos. Tų grapių dalykų mums pavy dėjo musų stiprieji kaimynai, ir vėl tautą tamsų prislėgi mo požemį suvarė. Bet mes vėl visi dirbame, vėl kantriai ir sunkiai triūsiame, su viltim vėl tautai naujos šviesos ir ši lumos suteikti. To darbo sim bolius ir nepriklausomos Lie- Pjagelbekįt išleisti Dr. Owen J. C. Norem knygą DETROIT, MICH. LVS 6-TO SKYRIAUS SUEI GA PAS PETRIKUS Sekmadienį, Rugp. 1, Lietu vai Vaduoti Sąjungos 6-to sky riaus nariai ir narės susirinko puošnioje pp. Ptetrikų reziden cijoje, Grosse Point Farms, Mich. Tikslas buvo atlaikyti eilinį skyriaus susirinkimą ir turėti draugišką pikniką, taip ir įvyko. Atlaikyta trumpas susirinkimas, kuriame prisira šė trys naujos narės: Magda lena Greivienė, Ona Cibulskie nė, ir Albina Ambrozienė. KNYGA IŠEIS ANGLIŠKOJE KALBOJE 300 PUSL. DIDUMO, ILIUSTRUOTA SIŲSKIT SAVO AUKĄ ŠIĄDIEN Susirinkimui buvo pranešta kad gal atsilankys Detroite p. Prezidentas A. Smetona, pasi matyti su Detroitiečiais ir pa matyti kaip Detroitas išrodo vasaros laiku. Šiuo atsitikimu, p. Prezidento priėmimui nebus rengiama viešų iškilmių, tik taip sau privatinio pobūdžio pasimatymas ir vaišės. Tuo pasirūpinti palikta centro val dybos nariams Dr. Jonikaičiui, J. Smailiui ir skyriaus pirmi ninkui H. Kapturauskui. Kalbėtasi ir kitais bėgan čiais reikalais. Smagu buvo turėti susirin kimas atvirame ore, pp. Petri kų sodne, o dar labiau visi pra smagėjo kaip pp. Petrikai pra dėjo vaišinti putojančiu alučiu ir "Canadian Club". Taigi iš susirinkimo perėjom pikniką. Rūpestingos ponios Motuzienė, Simienė ir Smailienė patiekė užkandžių. Pasismaginę vyrai pradėjo daryti sodne gimansti kas ir žaidimus, o moterys vis po medžiu prie stalo sėdėjo. Kada sugryžome pas jas, pa aiškėjo kad jos neveltui sėdė jo: jos suplanavo ir suorgani zavo komitetą rinkimui apne šiotų drapanų kurias po karo bus galima siųsti Lietuvą. Komisija susidarė iš šių: V. Motuzienė pirmininkė M, Petrikienė vice pirm. M. Smailienė iždininkė Marė Sims Raštininkė, B. Greivienė, A. Cibulskienė ir A. Ambrozienė globėjos. Detroito Lietuviai, kurie tu rite apnešiotų rubų, nenaikin kite, palaikykite iki karo pa baigai arba priduokite bent vienai iš suminėtų moterų. Ačiu pp. Petrikams už tokį nuoširdų priėmimą. D. Rep. tu vos atmintis, Lietuvos Pre zidentas A. Smetona, Rugpju čio 14-15 atlankys Lietuvių an gliakasių kraštą, Lietuvių Die nos proga. Sueikime visi ir padėkime įvykdyti troškimą— Nepriklausomos Lietuvos vė liavą vėl laisvon Lietuvon su grąžinti! Vyt. širvydas. Laisvę Pažinę ji Jungo Nevilksim! AUKOS NOREM'O KNYGAI TIMELESS LITHUANIA'. Auka s ir prenumeratas knygai siųskit adresu: LVS Centras, 6820 Superior Ave., Cleveland, Ohio Aukų Daugiau Per pačius vasaros karščius, atsiranda gerų Lietuvių kurie nepatingi pasidarbuoti Lietu vos Veikalams. Jonas Tareila iš Waterbury, Conn., prisiuntė $40 ir rašo: Siunčiu Norem'o knygai su rinktas aukas, $40. Aukas su rinko J. Tareila ir Petras Ste ponavičius. Aukavo Iš DETROIT, MICH.: Dr. J. Jonikaitis prisiuntė $15 šių Lietuvių: Charles Stepanauskas 5.00 Anna Stankevich 5.00 Bernice Stankus 5.00 Iš BROOKLYN, N. ¥. J. Ambraziejusi prisiuntė: Lietuvių Vaizbos Butas 5.00 LVS 2-rfas Skyrtas 5.00 Pranas Narvydas 2.00 IŠ PASKIRŲ VIETŲ KAS DAUGIAU? Iki knyga bus siuntinėjama, dar" yra proga kiekvienam ge ram Lietuviui prisidėti prie jos išleidimo, prisiunčiant sa vo auką ir užsakymą knygos. Tuomi pat dar tų visų vardai tilps knygoje ir tai bus istori nis liudymas, čia ir vėliau Lie tuvoje, kad tamsta esi prisi dėjęs prie išleidimo "Timeless Lithuania" tos knygos ku ri dabartiniu laiku yra viena tinė tiksliausia priemonė at kreipti akis Amerikos politikos vadų ir kitų šalių diplomatų musų mažą šalį, kuri turi gar bingą istoriją, kuri mokėjo gy venti nepriklausomybę atga vus, ir kuriai to gražaus gyve nimo jos kaimynai pavydėda mi puolėsi vienas po kito Lie tuvą terioti. Iš šios knygos Amerikiečiai vaizdžiai matys musų tautą ir jos gražią šalį Lietuvą ir pa links ją užtarti ir reikalauti jos atsteigimo. Aukas galima siųsti laiškuo se įdėjus popierinius ir adre suojant: Kas duos $5.00 ar daugiau gaus vieną knygą teratūros yra paskleista visuose kraštuose. Mums rei kia kovoti su ta piktybe, tiesa kovoti prieš melą, paro dyti Lietuvą tikroje šviesoje, parodyti kokia ji ištiesų yra buvus ir kokia dabar yra. Tokios šviečiamosios li teratūros dar labai maža teturime. Reikia jos daugiau. Del to kiekvienas spaudos žodis, rimtai aprašąs Lietu vių tautą ir musų gimtąją šalį yra mums labai brangus. \n\n A I S V A I E U V A TIMELESS LITHUANIA Waterbury vel su $40 Lithuanian Independent Political Club 10.00 Riverside Baking Co, 10.00 Tadas Mikutas 5.00 Vincas Kenausis 5.00 Hipolitas J. Kutelis 5.00 Tonas Panarauskas 5.00 J. Kasputis, Kenosha, Wis. 5.00 A. J. Normanth, D.N. Cicago, 111. 5.00 Mr. & Mrs. John R. Macas Chicago, 111. 5.00 ieva ZorskieH*, Cleveland 1.00 LIETUVAI VADUOTI SĄJUNGA 6820 Superior Avenue Cleveland 3, Ohio LVS CENTRAS 6820 Superior Avenue Cleveland 3, Ohio.