OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, January 31, 1947, Image 4

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1947-01-31/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for

...v
&'
'•.
i
ITTPHPj
f\
WASHINGTON,' D. C.
Mayflower Hotel atsibuvo Wm.
Henry Chamberlin'o paskaita,
"The "Soviet Union and the
Postwar World'', surengta Wa
akingtono Catholic Universi
ty. Wm. Henry Chamberlin,
Rusijos istorijos žinovas, yra
žinomas savo anti-komunisti
nėmis knygomis ir straipsniais,
dabar yra vienas iš savaitinio
The New Leader, leidžiamo
New Yorke, redaktorių,
Publikoje) kurios buvo pilna
Sftlė, matėsi daug katalikų ku
nigų. Paskaitos turinys buvo
a) nagrinėjimas priežasčių ko
dėl yra sunku išvystyti nuošir
džią kooperaciją su U. S. S. R.
ir viso kito pasaulio, ir b) iš
vada kad reikia visomis išgalė
mis vengti III pasaulinio karo
vienintelis būdas taikingai
išspręsti Sovietų sukurtas ne
teisybes, tai yra United Na
tions forume ir kitur griežtai
pasisakyti prieš Sovietų agre
siją ir reikalauti kad sovietai
savo kariuomenes ir NKVD
aparatą atitrauktų iš tų visų
valstybių kurias jie laiko už
ėmę, tarp jų ir Balti josi valsty
bės.
Paskaitoje dažnai buvo mi
nima B&ltijos valstybės, kurių
tragedijos pasėkoje šimtai tū
kstančių Baltijos žmonių dabar
kenčia D.P. stovyklose, ir iš
keltas sovietų pozicijos netei
singumas Lietuvos, Latvijos ir
Estijos. Kalbėtojas griežčiau
siu budu atakavo sovietų tarp
tautinius nusikaltimus, nu
šviesdamas žiaurią sovietizaci
ją, deportacijas, areštus ir pa
statymą komunistinių *pupet
valdžių" tuose kraštuose.
Paminėjo kad Stalino kaltės
nemažesnės už Hitlerio, nes
juk sovietai davė Vokiečiams
ženklą pradėti II Pasaulinį ka
rą savo garsia 1939 metų Rib
bentropo Molotovo sutartimi.
Nuremberge naciai apkaltinti
26 tarptautinių sutarčių sulau
žymu, tuo tarpu Stalinas su
laužė viso 28 sutartis, tarp jų
ir visas sutartis su Lietuva,
Latvija, ir Estija.
Bendras kalbėtojo tonas bu
vo optimistiškas esą, gali
ma su sovietais susikalbėti
reikia tik griežtu tonu su jais
kalbėtis, o ne toliau vykdyti
nelaimingą "appeasement poli
tiką", kuri ir dabar tebeprak
tikuojama. Esą, sovietų pro
pagandai yra dabar naudinga
su United Nations kooperuoti,
ir jie, jo majnymu, iš United
Nations išstoti nenorės.
BAIGUS p. Chamberlin kal
bėti, aš prie jo priėjau ir kal
bėjausi apie 5 minutas. Pa
klausiau ar jis ištiesų manąs
kad taikingu budu galima ati
taisyti neteisybes, sovietų pa
darytas Baltijos valstybėse.
Chamberlin atsakė kad ne:
esą, Baltijos valstybės yra in
korporuotos USSR ir vargiai
galima del jų išlaisvinimo su
sovietais susitarti jis turėjęs
mintyje kad galima taikingai
išspręsti klausimus tik tokiy
valstybių kurios yra sovietų
jtakos sferoje Lenkija ir tt.
Jis manąs kad Baltijos kraš
tus išlaisvinti galima tiktai
karo. Jis turįs begalo daug
simpatijų Lietuvai, Latvijai.
Estijai, ir nuoširdžiai joms lin
ki išsilaisvinimo.
Dar paklausiau 2) ką ji,c
manąs del Baltijos žmonių Dis*
placed Persons likimo.
"Tai yra didžiausia tragedi
ja", atsakė.. "Be abejo jiem.
teks emigruoti". Jis nupasa
kojo kad 1946 metų vasarą
važinėdamas po Europą, aplan
kė daugelį Baltiečių D. P. sto
vyklų Vokietijoje ir kitur, ypač
Italijoje. Sutiko daug įdomių,
kulturingų, inteligentiškų Lie
tuvių. Bendrai, Lietuviai D.P.
laikosi pavyzdingai, steigia sa
vo mokyklas be kulturines or­
PRO MEM0RIA H. YČAITĖS PASIKAL
BĖJIMAS SU WM. H. CHAMBERLINU
GRUODŽIO 9, 1946, WASHINGTONE
mm
ganizacijas. Ckambertin gerai
susipažino su Hamburgo Baltic
University veikimu, ir tokia
gera Baltiečių organizacija jį
nustebino.
Bendrai, Lietuviai D.P. ge
rai susiorganizavę veikia Lie
tuvos išlaisvinimui, turi tam
tikslui komitetą, vadovaujamą
gabių žmonių. Chamberlinui
ypač padarė įspūdžio p. St. Lo
zoraitis, buvęs Užsienio Reika
lų ministeris, kurį jis sutiko
Romoje. Tai yra ypatingai in
teligentiškas ir patriotizmui
atsidavęs veikėjas. Per jį p.
Chamberlin ir susipažino dau
giau su Lietuvių išlaisvinimo
veikla.
Apie Lietuvius IXP. Cham
berlin kalbėjo su ypatinga sim
patija, pridėdamas kad pats
savo akim matęs kokiose sun
kiose sąlygose šie žmonės gy-.
vena, ir kad jie parodo nepa
prastai daug iniciatyvos ir su
gebėjimo savo gyvenimą pla
nuoti.
Baigdamas jis priddjo: "Te
gul Lietuviai negalvoja kad aš
juos užmirštu. Aš dažnai ra
šau apie juos ir apie jų nelai
mingą kraštą savo straipsniuo
se gal teko pamatyti?"
Man pasakius kad ąš nuolat
jo straipsnius skaitau su dide
liu pasigerėjimu, jis atsakė
kad malonu tai girdėti, ir kad
jis toliau ta kryptimi rašys.
Dar tenka pasakyti kad ko
munistiniai elementai publiko
je visai nepasireiškė bent kai
po paskaitos buvo kalbėtojo at
sakinėjama klausimus iš pub
likos, duoti klausimai visi bu
vo aiškiai anti- komunistinės
krypties. Kalbėtojas buvo pu
blikos labai šiltai sutiktas.
Hypatia E. O. Yčaitė.
TEKS ILGAI LAUKTI
Europoje esantiems išvietin
tiems žmonėms, kaip iš Wa
sh ingtono praneša, prisieis il
gai laukti eilės patekti Ame
riką. Kitiems teks stovėti ei
lėje iki 10 metų, nes Amerikos
konsulatai užversti vizų aplika
cijomis, o kvotos yra labai ma
žo^ SOVIETŲ ministrų taryba is
rikon atvažiuoti parodo sekan
čios žinios: Iš Graikijos nori
atvažiuoti 30,000, nors tai ša
liai kvota tik 307.
Iš Italijos važiuotų apie 11
milijonų, jeigu tik durys butų
atidarytos.
Visų šalių metines kvotas
vieną sudėjus per metus gali
buti įleista 153,879, bet per pir
mą fiskalį metą įvažiavo tiktai
apie 40,000, nes nėra reikalin
gų laivų, šį fiskalį metą įva
žiuos apie 80,000.
MARIJAMPOLĖ
IŠDEGINTA
Kaip daug žmonių nori Ame- Maskvos išleido nutarimą duo-
I
IOWA valstija, minint 100 metų savo sukakties, tarp kitų da^
lykų rinko ir "laimingiausią porą" iš savo ilgamečių gyvento
jų. Laimėjus pora buvo Mr. ir Mrs. Frank Sellman, matomi
šiame atvaizde tarp Hawaii mergaičių, kur jiem buvo skirta
lėktuvu nukeliauti, kaip dovana už jų įrodymą kodėl jie skai
tosi laimingiausi. Tūkstančiai kitų porų ėmė dalyvumą tame
konteste.
KUNIGAS PATARIA NERA
ŠYTI LAIŠKŲ LIETUVĄ,
GAVĖJŲ APSAUGAI
J. Skinderis, iš Clinton, Ind.,
gavo iš vieno Lietuvio pabė
gėlio kunigo sekantį laišką
Gavau jūsų laišką, kuriame
teiraujatės apie savo gimines
Marijampolėje. Visų pirma aš
esu tik iš Marijampolės apskri
ties, gyvenau Prienų mieste, o
Marijampolėje prie bolševikų
sėdėjau kalėjime šešis mene
sius. kol prasidėjo Vokiečių-Ru
sų karas. Tada išsigelbėjome
iš Marijampolės kalėjimo 340
žmonių. Labai gaila kad laiš
ke suminėtų žmonių nei vieno
nepažystu, nors tas apielinkes
gerai žinau.
Tik tiek jums galiu apie pa
čią Marijampolę pranešti, ka
dangi paskutinį kartą ten bu
vau 1944 m. Liepos 27 dieną.
Marijampolės miestas visas su
naikintas 1941 metų Birželio
22 d. visas sudegė. Likosi
tik keli namai prie cukraus fa
briko ir prie Kauno plento, ba
žnyčia ir pusė vienuolyno.
žmonių iš Marijįampolėg la
bai daug išvežė 1941 m. Birže
lio 14 dieną Sibirą. Jų tarpe
Kun. Mažonas, Daniliauskas ir
daugybė kitų.
Labai norėtųsi ką nors Lie
tuvą rašyti, bet iš ten neatsi
šaukia. Aš jums atvirai pasa
kysiu: jie negali laiškų rašyti
užsienį, nes bijo, kadangi už
gautą laišką iš" Amerikos daž
nai areštuota. Jus geriau pa
kentėkite su laiškais ir niekam
nerašykite Lietuvą.
Aš buvau areštuotas bolše
vikų 1940 metais. Pas mane
tada rado komunistai tris laiš
kus iš Amerikos ir juos paėmė
kaip nusikaltimo įrodymą. Ži
noma, jųs galite parašyti laiš
ką tik apdraustą valdišką įs
taigą ir paklausti apie savo gi
mines, bet jųs tuo galite savo
giminėms pakenkti. Aš nepa
tariu rašyti, laukime dar. Ne
trukus ateis valanda kad ir
raudonasis banditas Nuernber
ge gaus naują kanapinį slipsą
(vŲ*vę ant kaklo—Red.).
Sudiev. Jusų Kun. J. Č.
ti leidimą kolektyvių ūkių dar
bininkams ir patiems kolekty
viams ūkiams kur išpildė nusta
tytą normą pristatymo pro
duktų valdžiai, atliekamą dalį
produktų parduoti savo nau
nai.
Bet tai tik kita apgavystė,
nes kiek žinoma sovietai iki
šiol iš visų viską atėmė tokio
mis didelėmis normomis kad
niekad nelikdavo ne tik par
duoti bet ir patiems pusba
džiai misti.
I & V A
iMMm mm.
(lęsinys iš pereito nr.)
Kaimogatvėse ir priemiesčiuose prasidėjo partiza
ninė Lietuvių veikla. Ji prasidėjo Birželio 23 dieną ir
tuo laiku kada sovietų kariuomenės daliniai, stovėję Už
nemunėje, traukėsi per Kauną. Lyg pagal sutartą ženk
lą civiliai mažomis ir didesnėmis grupėmis, vieni gink
luoti jau, kiti dar tebejiešką ginklo, užiminėjo įstaigas
ir įmones, vienur sovietų jau apleistas, kitur dar jų sau
gojamas. Gatvėse prasidėjo izoliuoti sovietų karių su
sirėmimai su civiliais. Nežiūrint didelių pavojų, Lietu
vių entuziazmas buvo tiek ryžtingas ir taip pakilęs kad
dažnai vienas nuginkluodavo keletą sovietų iškarto.
Greitai susidarė įspūdis*kad Kaune kiekviena gatvė
ir kiekvienas namas yra pilnas Lietuvių partizanų, labai
gerai ginkluotų ir veikiančių sutartinai. Sovietų kariai
leisdavosi nuginkluojami be ypatingų pasipriešinimų,
kai kurie jų net patys, sutikę civilius, atiduodavo savo
ginklus.
Džiaugsmas kad sovietai skubiai išsinešdins ii Lie
tuvos, ir viltis kad vėl prasidės laisvės gyvenimas svai
gino visus Lietuvius pasiaukojimo dvasia.
Birže1io 23 dienos rytą Kauno radio stotis vis tebe
grojo sovietinius maršus.... (Vilniaus radio stotis bu
vo susprogdinta Vokiečių pirmą karo dieną.) Visa Lie
tuva su ilgesiu, o kartu ir su baime, laukė žinios. Bet
greit nutilo Kaunas visiškai Kol radio veikė tai vis
buvo jaustasi turint ryšį su centru jausta kontaktas
ir jaustasi drąsiau.'
Bet kelioms valandoms praėjus, Kauno radio pra
šneko ir prašneko neaprašomo džiaugsmo kalba. Apie
valandą ryto gerai pažystamas speakerio balsas pra
nešė kad "tuoj pat kalbės Lietuvių Aktyvistų Fronto va
das Leonas Prapuolenis". Ir šis jaunas vyrukas, su ke
liais jaunuoliais užėmęs Kauno radiofono būstinę, per
skaitė revoliucinį sukilėlių aktą, kuriuo buvo pranešta
kraštui ir visam pasauliui kad "nuo šiądien atstatoma
suverenine nepriklausoma Lietuvos Respublika su sosti
ne Vilnium". Čia pat buvo perskaitytas ir antras aktas,
pranešant kad" "Vyriausias Partizanų Štabas" sudarė
laikiną Lietuvos vyriausybę šitokiame sąstate: ministras
pirmininkas Pulk. Škirpa, užsienių reikalų ministras
Adv. Skipitis, krašto, apsaugos ministras Gen. Raš
tikis, vidaus reikalų ministras Nesevičius, finansų mi
nistras Matulionis, švietimo Ambrazevičius, žemės
ūkio Agr. Vitkus, darbo ir socialinių reikalų Pa
jaujis, pramonės Inž. Darnusis, prekybos Statkus,
komunalio ūkio Žemkalnis-Landsbergis, ir kontrolie
rius Vainauskas.
Nuo tos dienos ir valandos pradėjo vėl gyventi "Ne
priklausoma Lietuvos Respublika" su visomis suvereni
nėmis teisėmis kokias ji turėjo 1940 metais Birželio 15
dieną. Nuo tos dienos nustojo visi sovietų Lietuvoje pa
daryti prievartos aktai, ir prasidėjo naujas nepriklauso
mas* valstybinis gyvenimas. Sovietų primesta vergija
Lietuvai buvo formaliai tą dieną panaikinta. Tai buvo
pabaiga vienos vergijos, vienerius metus išlaikiusios Lie
tuvių tautą nuolatinės baimės, persekiojimų ir visokia
riopų naikinimų tiranijoje.
3. Laisves akimirksnis
Biržeio 26 dieną jau nebebuvo Lietuvoje nei vieno
sovietų kareivio. Visa Lietuvos teritorija buvo išvaly
ta per keturias dienas. Pasiliko tik liūdni sovietų vieš
patautų metų atsiminimai pasiliko tik žymės jų teroro,
jų atneštos ubagystės ir jų sauvaliavimų. Visa Lietuva
atsikvėpė giliai po tiek vargų ir dejonių ir išsitiesė nau
jam šuoliui.
Rūpestingai išsaugotos Nepriklausomos Lietuvos
vėliavos skelbė ateinantiems Vokiečiams kad čia. prasi
deda gyvenimas tų žmonių kurie_ ištisą metą ne tik ilgė
josi laisvės, bet ir kovojo ir kente už laisvės idealą. Skel
bė kad pasibaigė bolševikų smurtas ir kad Lietuvių tau
ta vėl prisikėlė laisvam politiniam, kulturiniam te eko
nominiam gyvenimui.
Sujudo visas kraštas ir visi jo žmonės, ir, lyg išsiva
lę nuo juos slėgusio purvo, galandosi nagus vėl kibti dar
ban ir tęsti Lietuvos atstatymu ir jos kulturinimą. Jo
kie planai ir jokie sunkumai negąsdino anuo metu: kiek
vienas žmogus, kiekvienas kiemas ir kiekviena šeima pa
sijuto vėl galinti dirbti, taupyti, siekti ir kovoti. Staiga
visa Lietuva pritvinko energijos, pasiryžimo^ ir drąsos.^
Bolševikų išnykimas pagimdė viltį gražesnėn atei
tin. Bet kartu su nauju šuoliu ir nauju laisvės miražu
pribuvo didelė krūva ir naujų bėdų. Sovietai traukda
miesi naikino ką galėjo, kad nepasinaudotų Vokiečiai.
Gi Vokiečiai vėl savo ruožtu plėšė viską ką sugriebė. Po
keturių dienų karo Lietuva daugelyje vietų buvo panaši
Pompėją.... Nemažas skaičius jos miestų ir mieste
lių pavirto griuvėsius. Marijampolė, Vilkaviškis, Ra
seiniai, Jonava, Kelmė, Skaudvilė, Kražiai ir daug kitų
miestelių išnyko beveik be žymės. Daug sodybų nute
riojo karo ugnis, ir daug žmonių prarado savo turtą ir
savo gyvybę.
Nelengva buvo pradėti Lietuvai naują laikotarpį
bet ji stvėrės? darbo su tokiu entuziazmu, jog visi sun
kumai buvo padengti patekėjusios laisvės aušrinės. Aki
mirksniais griuvo sovietų administracijos ir visos kitos
bolševikinio režimo liekanos. Skubiai kūrėsi buvus Ne
priklausomybės laikų tvarka, pradedant nuo ten kur so
vietai buvo sustabdę Lietuvos pažangą. Per kelias die
nas susitvarkė administracijos centrai, policija, ir pra
dėjo suktis nauju tempu "Nepriklausomos Lietuvos" ra
tas.
Lietuvos partizanai palydėjo bolševikus-smauglius
šūviais. Iš įstaigų, įmonių bei fabrikų buvo išmesti
gatvę visų Maskvos kraugerių paveikslai ir be gailesčio
buvo atsiskaityta su išdavikais, pataikūnais ir budeliais.
Su sovietu išvijimu atsidarė Lietuvai vėl vartai
Vakaru® vėl Lietuvių Tauta pasijuto esanti dalyvė kul­
iw^wrniwiOinnini WW**!** '»#WCllĮ»IWi'»lliPp*į
Lietuva Tironų Pančiuose
i
Jfr i. a- 'V
Vardas
alėžii
V 1f
Giliai susikaupę stovime Hes
tyliu, bet daug sakančiu-•
Pravieniškių kapinynu
VIENOS VERGIJOS
PABAIGA
tūringo pasaulio dalies, vėl galinti naudotis žmonijos
pažanga ir dalyvauti kaip atskiras ir laisvas narys tos
pažangos ugdyme.
Bet atsikratymas bolševikais neatnešė Lietuvai lais
vės. Po vienų metų raudonosios vergijos tuoj pat atse
kė trejų metų rudoji tironija. Prieš jos pradžią Lietu
va teišgyveno vieną laisvės akimirksnį.
PIRMO TOMO PABAIGA.
ŠI KNYGA LEIDŽIAMA ANGLIŠKOJE
KALBOJE
i J"
BesUraukkmUeįi mutfanleįi budeliai niek&inqmmm hudu s
išžudė beymkJius Pravįemiktą paKmmių/u detrbų k&fcmijim i
kalinius, aprMyaw 8».jes«stepils)
/Pravieniškių Šfeerdynfei- vaizdas, kur bolševikai išžudė
virš 400 Lietuvių, bėgant iš Lietuvos 1941 m. Birž. 22.
•Ši knyga, "Lietuva Tironų Pančiuose", kurios teks
tas jau baigiasi Dirvoje, ir pati knyga jau tuoj bus ga
tava Lietuviams, taipgi leidžiama Angliškoje kalboje,
prisilaikant Amerikos Lietuvių visuomenės pageidavi
mo. Ji nebus tokia didelė kaip Lietuviška, nes bus iš-'
leista nekurios nesvarbio dalys, tik atskleidžiama visos
sovietų vadų Kremliuje klastos ir sukti planai pavergti
Lietuvą ir kitas Pabaltijo šalis.
Šį veikalą privado įsigyti kiekvienas -Lietuvis pasi
skaityti Lietuviškai, o Anglišką knygą įsigyti ir pado
vanoti savo apielinkes žymesniems Amerikiečiams kurie
galėtų pagelbėti mums kovoje už Lietuvos nepriklauso
mybę. Kadangi LVS dalins šią Anglišką knygą nemo
kamai žymesniems Amerikos ir kitų šalių valdžių na
riams bei mokslo įstaigoms, knygos išleidimui reikalinga
parama. Siųskit savo auką apačioje telpančiu kuponu.
Kas prisius $5.00 ar daugiau gaus vieną knygą Lietuviš
ką ir vieną Anglišką. Pagelbėkit Lietuvai Vaduoti Są
jungai jos dideliame darbe!
Siųskit Sava Prenumeratą DABAR knygai
LIETUVA TIRONŲ
PANČIUOSE
Išrašykit čia telpantį kuponą užsisakant knygą.
LIETUVAI VADUOTI SĄJUNGA
Siunčiu savo prenumeratą šiai naujai leidžiamai knygai:
'm A
Knygai "LIETUVA TIRONŲ PANČIUOSE"
Miestai...^. Valstiją,,
'f
•i
i
i

6820 Superior Ave. Cleveland 3, Ohio

xml | txt