Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, October 08, 1948, Image 5

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, October 08, 1948, Image 5',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1948-10-08/ed-1/seq-5.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1948-10-08/ed-1/seq-5.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1948-10-08/ed-1/seq-5/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1948-10-08/ed-1/seq-5/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], October 08, 1948, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.9 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 08 Oct. 1948. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1948-10-08/ed-1/seq-5/>

Newspaper Page Text

Taikos Kapitalas
PIRMUTINĖS dvi savaites
U. N. sesijoje parodė, koks yra
taikos kapitalas, iš ko jis au
ga ir kas jį naikina.
Taip atsitiko, kad tas taikos
kapitalas, „kurį sukrovė jaunos
ir naivios viltys pasaulinę or
ganizaciją, pagaliau pasirodė
suklastuotas. Tiesa, daugeliui
jis jau senai tebeturėjo jokios
vertės. Bet apgaulingas tikėji
mas tuščius ir nepritaikomus
pasižadėjimus trejis metus iš
laikė pasaulį vaikiškame nerū
pestingume.
Kai staiga dabar didžiųjų
valstybių atstovai suskambino
kardais, pasaulis tarsi pabudo
ir visam žmonijos protui pasi
darė aišku, jog pasirinktas ke
lias taikai sukurti ir ją išlai
kyti yra aiškiai klaidingas. Kas
bus daroma toliau, parodys ry
tojus. O tuo tarpu iš trečiosios
UN sesijos Paryžiuje negalima
daryti jokios kitos išvados,
kaip tik vieną: PASAULINĖS
TAIKOS KLAUSIMAS YRA
NE U. N. ORGANIZACIJOS
RANKOSE. Jos taikos kapita
las yra visiškai išaikvotas.
Pali&tAų Galas
ANGLIJOS-Amerikos ir So
vietų santyki*! užkliuvo už
Berlyno vartų,*.. Berlyno blo
kados galo dar nematyti. Bet
matyti, kad ties Berlyno klau
simu susirenka tiek daug ir
tiek tamsių reikalų, jog pats
Berlynas yra tik įrankis, tik
maža priežastis dideliems su
manymams, kurių nei pradžios
nei pabaigos niekas negali at
spėti.
Teisingai pabodo Vak'arų są
jungininkams suktai suraizgy
ti pasikalbėjimai Kreml i u e
Vis dėl to reikėjo beveik aš
tuonių savaičių, kol įsitikino,
kad su Sovietais dar niekam
nėra pavykę garbingai tartis ir
susitarti.
Kur
v
Buvo galima šypsotis iki so
ties, matant, kaip Amerikos,
Anglijos ir Prancūzijos amba
sadoriai Maskvoje ilgomis va
landomis aiškinosi su Molotovu
ar Stalinu, tikėdamiesi nuolai
domis ir taikingais nusilenki
mais išgauti iš tironų palanku
mą ir supratimą.
Jei tai butų buvę 1938 me
tais, kol dar niekas neturėjo
patyrimo iš bolševikų politi
kos, butų buvę galima lengvai
suprasti ir pateisinti visus Va
karų sąjungininkų lankstumus
prieš Kremliaus veidus. Bet
juk ištisas dešimtmetis yra pil
niausia pamoka, kada, kaip ir
kur tegalima su Sovietais kal
bėtis ir susikalbėti.
Gerai ir tiek, kad Vakarie
čiai nesidavė dar kartą apgau
nami. Jų nusistatymas perkel
ti Berlyno klausimą UN Sau
gumo Tarybą ir prieš visą pa
saulį atskleisti viską, kas taip
ilgai buvo slepiama, yra ženk
las, jog Sovietų politikos pavo-
jus ne tik suprastas, bet jau) (su mažomis išimtimis) iš ank
ir jaučiamas. Mat, ąsotis neša
vandenį tol, kol ąsa netrūksta.
Pasirodo, kad ir taikos dievai
tės bantrybė išsisemia.
Sovietų pastatymas prieš pa
saulinį teismą yra pirmas žing
snis naujus budus kalbėtis
su Maskva. Jis veda tolimas
išvadas. Pirmiausia pats
tokio klausimo' iškėlimas gali
susprogdinti UN organizaciją.
O jei tatai dar neįvyktų, tai
tuo pačiu butų siekiama įtei
sinti karą prieš Sovietus. Pa
dėtis pasidaro tokia rimta, kad
jau šiandien galima sakyti, jog
taikos paliaubos yra pasibaigu
sios.
Eina
Pasaulis,
a o
Rašo DR. B. T. DIRMEIKIS
Mokestis už Taiką
VISOSE žemės dalyse gali
ma sutikti nemaža žmonių, ku
rie iš kaž kur iš kaž kaip yra
susidarę nuomonę, jog karas
su Sovietais bus tik lengvas
pasivaikščiojimas.
Galimas daiktas, kad net So
vietų agentai tyčia skleidžia to
kią nuomonę, turėdami tikslą
silpninti laisvojo pasaulio pasi
ruošimą karui. Juk 1941 me
tais, yos tik Vokiečiai pradėjo
žygį prieš Rusiją, visa Vokie
tija buvo įsitikinusi, kad karas
bus trumpas, nesunkus ir net
malonus su tais "driskiais So
vietais". Buvo visur šnekama,
kad per šešias savaites komu
nistinė Rusija subiręs, kaip
kortų namelis.
1
O įvykiai apgavo ne tik Vo
kiečius, bet ir jų priešus Va
karų sąjungininkus.
Ir šiandien panašiai, kaiplmis
anuo metu, plačiai šnekama
kelias valandas..,.. Butų di-!vakiją'
delė laimė žmonijai, jeigu toksiKas
pranašavimas tikrai išsipildytų.
Bet tokia laimė randama tik
pasakose mažiems vaikams.
Musu išmanymu, karas su
iiiuy ivaiao SU
bolševikais bus daug sunkesnis,'
negu karas su Vokiečiais.
_Galima spėti, kad visa Euro
pa pateks keleriems metams
Sovietų rankas. Prancūzijos
šiuo metu niekas negins, ir nie
kas neapgins. Italija neturi
jokių ginklo jėgų rimtam pasi
priešinimui. Apie Belgiją ir
Holandiją nėra ko kalbėti, kad
jos galėtų parodyti bent kiek
rimtesnį atsilaikymą. Net ir
Turkija, kuri visą laiką stovi,
su ginklu prie Sovietų sienos
ir kuriai labai daug padėjo ir
padeda Amerikos ginklai ir
technika, vargiai galės sulaiky
ti Rusų slinkimą link Afrikos.'
O Vokietijoje dar nėra pakan
kamai ir gerai apginkluotų di
vizijų, kurios pajėgtų sulaidyti
Raudonąją Armiją.
Tiesa, šiuo metu skubos ke-1
liu kariniais pagrindais organi
zuojasi Anglija, ir viskas da
roma, kad skubiai pasiruoštų ir
kitos valstybės bendram apsi-1
gynimui. Anglija- Prancūzija
Belgija-Holandija jau turi ben
drą karinį štabą ir bendrus
strateginius planus. Bet jėgų i
kariuomenės, aviacijos, ap
rangos ir kitų kąrui vesti rei
kalingų dalykų jos dar ne
turi O ypatingai joms
trūksta dvasios.
Jei Anglijoje ir nėra pakan
kamai stiprios komunistų par
tijos, kuri galėtų trukdyti vy
riausybei skubiau pasiruošti,
tai Prancūzijoje stačiai neįma-
sto yra apsisprendę nepritarti
o k i a k a u i n e i a s i y
Panaši padėtis ir Italijoje.
Kitose valstybėse, kurioms teks
prieš Sovietus kariauti, komu
nistų partijos taip pat sudarys
a a i a v o i n a s S o v i e tų v i
bendrą frontą prieš Sovietus ir
stiprins Sovietams paramą iš
vidaus. Kai viską įskaičiuoji,
tai nebegali galvoti jog trečia
sis pasaulinis karas bus turis
tinis pasivažinėjimas.
Ką Padarys Atomas?
GREITO ir lengvo karo šali
ninkai didžiuojasi atominiais
ginklais. Bet butų stačiai juo
kinga galvoti, ,kad per tuos
metus sovietai laukė 'sudėję
rankas ir žiurėjo, kaip Ameri
ka tobulina atomines bombas.
Nebūtų jokia staigmena, jei
vieną dieną ir artimą dieną
Stalinas paskelbtų, jog ir
Sovietų Sąjunga jau turi ato
minius ginklus. Tada beliktų
su jais pasielgti taip kaip buvo
pasielgta su dujiniais ginklais:
nenorint abipusiškai susinaikin
ti reikės abiem pusėm atsisa
kyti nuo atominių ginklų nau
dojimo.
Bet leiskime, kad, karai pra
sidė us, Sovietai dar neturės
atominės bombos. Greito karo
šalininkai reikalaus tuojau nau
doti tą ginklą. Bet kur jį pa
naudosi Maskvos sunaikini
mas karo neišspręs: karas
sparčiai persimes Vakarų Eu
ropos valstybes ir reikės nuo
ten pradėti karinės Sovietų ga
lybės naikinimą. Na, bet kas
iš Amerikiečių siūlys atominė-
bombomis
apmėtyti Itali-
Prancuziją,
o Amerikoje net ir tiki kad 'Ją? Pagaliau, kas siūlys jomis
karas su Sovietais truks tik'apm6tyti
nauj'ame. kare*
i ir i raa fiirpfu r»rnsirlp+i Vakarų
Turkiją, Belgi-
net
LenkiJ3
čekoslo-
Rumuniją ar
beliktl?
Vengrij^?
tada iš
Europos ir
kaip ji sutiktų naujuosius iš
laisvinto us?
Taigi, atominė bomba var
giai butų tinkamas ginklas
w
ras turėtų prasidėti
Europoje.
jei ka-
SEND, Inc.
304 West 63rd Streėt
CHICAGOv21, HX
v
SENI) PRIIMAM
MAISTO' SIUNTINIŲ* UŽSAKY
MUS VISAS VOKIETIJOS IK
AUSTRUOS ZONAS ANGLIJA.
PRANCŪZIJĄ! ITALIJĄ, OLAN
DIJA. BELGIJĄ, ŠVEICARIJĄ.
LENKIJA. ČEKOSLOVAKIJA,
JUGOSLAVIJĄ, o
Maisto siuntinėliai APDRAUSTI
draudimo* firmose, pristatymas
GARANTUOJAMAS. ^Nesuradus
adresato^pinįgai grąiihami
i
noma net pradėti platesnio ma
sto pasiruošimą apsiginti nuo
sovietų. Komunistai Prancuzi-,
joje yra tiek tvirti ir taip susi-|
organizavę, kad tik per jėgą
bus galima sunaikinti ar bent
sumažinti jų įtaką. Prancūzai
S2fjr 9
No. 5
-j
nimo karui." Taigi, Prancūziją!
reikia laikyti paaukotą Sovie-j
tams: nei ji pati ginsis, nei kas!
kitas ją gins. žinoma, kai ji
paragaus sovietinės okupacijos
tai tada supras, ką iš tikrų
jų reiškia komunizmas.
v
Pa
ltely dingęs š'untinys 'pakeičia
mas kitu.
PRISTATYMO LAIKAS: 8-21
DIENOS! I VISUS KRASTl S!
Geriausi eksportiniai produktai.
Pristatymas i vykdomas iš sande
lių Europoje.
Siunčiant money order, ček'j ar
kt. mok. priemonę, tiksliai nuro
dykite g-avėjo adresą 'ir užsako
mų siuntinėlių tipo numerius.
Galima užsakyti keli pakietėMai
tam pačiam gavėjui.
1 sv. taukų, kiauliniu.
No. 1 2 s v. bekono
2 sv. salami desros
2 sv. kenuotos jautienos
1 sv. pieno miltelių.
2 sv. bekono
2 sv. kenuotos jautimo-,
JS'o. 2 2 sv. pietų Afrik- apeis.
jĮjU go marmelado
1 sv. cukraus
1 sv. kavos pupelių
1 sv. šokolado, blocks
2 sv. kiaulinių taukų
No. 3' 2 sv. bekono y
•^^50 sv. cukraus
2 sv. aukšč. rieb. sūrio
i sv. kavos pupelių.
No. 4
SVARAI CUKRAUS
41
*4-98 3 SV. KAVOS Pupelių
No. 6 4,5 sv. cukraus
•00 4,5s sv. kavos pup«|lių
No. 8 16 sv. būdytų silkių stati
S5.9? nėlė (Tik Vokietiją i
No. 9 10 sv. kvietinių miltų
$2-85 4 Ane. kepimo miltelių
EXTRA RIEBALŲ 6 SV.!!!
Z sv. kenuoto sviesto
No. 10
2 sv
-j
toves krašto viduryje. Karui
prasidėjus, daugelyje kraštų
galės prasidėti pilietiniai karai
ir revoliucijos. Jos silpnins
bekono
.2 sv. kiaulinių taukų
$#"
0
1 sv. šokolado, blocks
1 sv. cukraus
1 sv. kavos pupelių.
čia nurodytose kaino: e įskaity
tos persiuntimo, draudimo ir ki
to' išlaidos.
Atskirai su draugijo
mis, komitetais ir pavieniais as:
mcuiniis tlėj didesnių užsakymų
NcdeJt Jami šiandien pasiųskite
«avo gimiočms. draugams biitn
LnėIiu:
I I V i
GAL IR NEREIKĖJO, f.
Taiklų žodį pasakėt apie že
natvę su Taryba. Bet ak,
tu varge, ėmėt ir grybšte
lėjot už plepumą. Gerai, kad
jau po šliubo, o tai ir vėl butų
sunku prie altoriaus prieiti....
P. P., Detroit, Mich.
TRUMANAS ESĄS
KALTESNIS
Gerai, kad pasakėt visą tei
sybę, kaip buvo su tuo apsilan
kymu pas Trumaną. Bet aš ne
manau, kad Dr. P. Grigaitis
monę. Tik su tais musų De
mokratais jau ne pirmą kartą
taip yra: delegacijai akis
žvaigždes nuo dangaus nuka
binti žada, o kai tik delegacija
pro duris, ti pažadai ir užmir
šti. J. D., Brooklyn, N. Yf
KODĖL KETVIRTOJI,
O NE PIRMOJI!
Aš nesuprantu, karti jųs kal-
Z. S., Cleveland, O.
KADA ATSILYGINS?
Bolševikiška Vilnis skundžia
si, kad Amerikos valdžia neįsi
leido Dr. H. Johnson, angliko
nų kunigo, Leonardo Toledaho,
Meksikos Unijų vado, ir Ka
nados Unijų delegacijos, ku
rioje buvo, regis, net septyni
asmenys.
Sako, kodėl gi Lenkija įsilei
do iš Amerikos kun. Kolbuch,
kuris ten iškilmingas pamaldas
laiko.
Amerika įsileidžia atvažiuoti
šimtus tūkstančių, o neleido tik
devynių. Komunistiniai kraš
I tai įsileido tik vieną ir jau la
bai giriasi. Aš noriu paklaus
ti, kada komunistai įsileis ap
silankyti bent tokiam skaičiui
amerikiečių, kiek Amerika ne
įsileido? K. M., Chicago, 111.
AR DR. VYDŪNAS
GERESNIS KATALIKAS?
Dr. J. Prunskis, rašydamas
apie Vydūną, pastebėjo, kad jis
I niekad nevalgė mėsos ir išgy
veno 80 metų. Todėl sako:
"Kaip juokingai atrodo tie, ku
rie mano, kad jų. sveikatai pa
1 kenks, jei jie susilaikys nuo
i
mėsos penktadieniais."
Tai teisybė, tik kaip, jeigu
aš nevalgau mėsos seįcmadie
niais, o ne penktadieniais Ir
i kažin, ar Vydūnas, kuris visas
septynias dienas per savaitę
pasninkauja, ar jis yra sep
tynis kartus geresnis katalikas
už paprastuosius, kurie tiktai
penktadienį mėsos nevalgo?
Užkietėjimas
pats išgalvojo prezidento nuo- įtaką, t. y. militariniai bus okupuota Rusų rau-
bedami apie tautininkų srovę įteikiau komendantui von Knorr žemiau sekan
vadinate ją "ketvirtąja srove"
O kodėl ne pirmoji? Jeigu so
cialistas nesigėdina vadintis so
cialistu, tai kurių galų tauti
ninkas turi sau išmislinėti ki
tokius vardus
apsaugos
rėjęs
J. K., Boston, Mass.
Dagybė kenčiančių ži
no kad užkietėjimo ne
gerovės dažnai apima:
nervingumą, sugedimą
vidurių, galvos' skaudė
jimą, nevirškinimą, ne
tekimą apetito ir ne
migę, gasus ir išpūti
mą. Jųs gal bandėte
įvairius preparatus su
įvairiom pasekmėm,
dabar įsigyk bonką tos
laiko išbandytos for
mulos, Triner's Bitter
Wine (Kartaus Vyno).
Nuo 1887, šis nuosta
bus preparatas, moks
liškai sudėtas iš Gam
os šaknų, žiedų ir bo
tanikalų, pasekmingai
kovoja su užkietėjimu
ir pašalina jo simpto-
TRINKS
ritus. Gauk bonką šiandien ir įsiti
kink pats Triner's efektivumu. (Pa
jstaba: jei negali gauti Triner's sa
vo artimoje vaistinėje, pasiųsk $1.50
kartu su vardu savo vaistinės, į:
Jos. Triner Corp., 4053 *W. Fillmore
i Chicago, ir jums bus pasiųsta dide
lė 18 oz. bonka Triner#
mokėtu paštu.)
:ms
tuojau
ap-
Trtaf's Bitter H/ine
Rašo KAZYS ŠKlkPA.
(Tęsinys iš pereito nr.)
Besisielojant apie šeimos likimą, greitai pa
jutau jog ir man pačiam gręsia pavojus patekti
sovietiškų budelių nagus. Galimas daiktas kad
ir naciai to siekė, norėdami atsikeršyti už mano
užsispyrimą reikalauti Lietuvai riperiplausomy
bės ir už protestus dėl internavimo. Tuo metu
kada Kovo 26 d. buvau iš Blankenbergo stoties
pasiųstas Schloss Eisenberg, jie gerai žinojo
jog III Reicho padėtis buvo beviltiška. Taip pat
jau buvo visiems žinoma kad Vasario 12 d. Roo
seveltas ir Churchill sutiko užleisti raudonajam
Kremliui Vokiečių teritoriją iki Elbos ir kad če
koslovakija pereina visišką Sovietų Rusijos
donosios armijos. Kadangi naciai visa tai žino
jo, tai jie irgi žinojo jog pasiųsdami mane
Schloss Eisenberg, jie pasiuntė mane bolševi
kų nasrus....
Apsupus Berlyną, Rusų raudonoji armija,
neturėdama prieš save stipresnio Vokiečių pasi
priešinimo, veržėsi vien kart per Neisse link El
bos, kad užliejus Čekoslovakiją, pirmoje eilėje
užėmus Riesen-Gebirge ir Erz-Gebirge kalnų ra
joną, kur randasi Schloss Eisenberg. Susirūpi
nęs gręsiančiu man pavojum, Balandžio 22 d.
Čią telegramą persiuntimui Reicho Vyriausybei:
"Užsienių Reikalų Ministerijai Berlyne.
"Kreipiu Jusų atydą gresiančią man padė
tį pasėkoje frontų priartėjimo prie mano inter
navimo vietos. Eventualus Rusų pasistūmėji
mas per Elbą pietų-vakarus galėtų dargi pri
vesti prie mano asmens išdavimo Sovietų Sąjun
gai, kaip mano krašto okupantui. Apeliuoju
Reicho Vyriausybę paskutinį kartą TUOJAU pa
leisti mane iš internavimo".
Šis apeliavimas buvo tikrai paskutinis. Ta
čiau, jis liko taip pat be pasekmės, kaip visi ki
•ti mano ankstyvesni reikalavimai apie paleidi
mą. Tai vaizdžiai rodė jog III Reicho vadovybė
dar tebeturėjo piktos valios mano atžvilgiu,
nors pati jau riedėjo galutiną katastrofą. Bet
tai buvo loginga, atsižvelgiant Hitlerio princi
pinio nusistatymo: arba viską laimėti, arba pa
čiam žuti, prieš tai nužudžius milijonus nekaltų
žmonių, už tai kad jie buvo kitokio kaip jis po
litinio nusistatymo, ir paguldžius šiam savo tik
slui siekti visą sveikiausią Vokiečių tautos dalį,
o Europą pavertus griuvėsius ir ubagyną, bol
ševizmo užviešpatavimui.
Kadangi legaliu keliu iš internavimo pasi
liuosuoti nebuvo įmanoma, neturėjau kitos išei
ties kaip ieškoti spragos pro spygliuotas vielas
ir sargybinių kulkosvaidžius, bėgti, nebojant pa
vojų kurie tokiais atsitikimais gręsia žmogaus
gyvybei. Akivaizdoje pavojaus patekti sovie
tiškų budelių nagus, bandydamas kaip nors pra
siveržti pro nacių apsaugą man atrodė mažiau
rizikingu dalyku mano gyvybei. Todėl nuo pat
patekimo Schloss Eisenberg žvalgiausi ar ne
susirasiu kokios nors spragos.
Kadangi Vokiečių kalbą moku neblogai ir flo
rai žinojau Vokiečių budą, tai man nebuvo sun
ku užmegsti kontaktą su keliais musų stovyklos
kareiviais, nors tai buvo ne tik inter
nuotiems, bet ir kareiviams kuogreičiausiai už
drausta. Nuo jų buvome visiškai izoliuoti. Kon
taktuoti tebuvo įmanoma kada ateidavo jų eilė
tarnybai sargybinių budelėse. Jos buvo įreng
tos išorinėje pusėje, už spygliuotų vielų tvorų,
bet priartėjus dar buvo galima girdėti vienas
kito žodžius, šitaip patykiai meškeriojant žmo
niškos sielos, kuri ryžtųsi man pagelbėti, turė
jau tikrą laimę: suradau sargybinių tarpe net
vieną Lietuvį. Tai buvo vienas naujakuris, tu
mažą 8 ha ūkelį netoli Kauno, savo laiku
atitarnavęs Lietuvos kariuomenėje ir net įgijęs
musų puskarininkio laipsnį. Jis buvo Liuteriu
tikybos, bet tikras Lietuvis ir turėjo gražią lie
tuvišką pavardę, Mačiulaitis. Norėdamas išsi
gelbėti nuo bolševikų, jis 1941 metų pradžioje
repartijavęsis Vokietiją, pagal žmoną, kuri bu
vo vokiškos kilmės.
Kai pasakiau jam savo pavardę, jis iš pir
mos pažinties atskleidė man savo lietuvišką sie
lą, nors ir buvo nacių SS uniformoje, kurią jam
Himmler'is užvilko kai buvo Vokiečių paimtas
karo tarnybon, kaip neva repatrijavęsis Vokie
tis. Jis, sakė, savo laiku, kada buvo paruošia
mas musų tautos sukilimas prieš sovietišką oku
pantą, dar būdamas Lietuvoje, buvo daug ką
ipie mąne girdėjęs ir, atrodė, buvo sujaudintas
.'aktu, kad susipažinome tokiomis nepaprastomis
aplinkybėmis: per spygliuotas vielas, jis kaip
įų sargybinis, aš už jų, kaip internuotas. Ta
kiau jos mudviejų neskyrė, nes buvome abu Lie
tuviai.
Turėjau su Mačiulaičiu eilę kontaktų. Jam
atskleidžiau, kaip man ėjosi po birželio 23 d. su
kilimo, o taip pat papasakojau apie kai kuriuos
mano aktus po to, laike Vokiečių okupacijos,
kaip buvau nacių internuotas ir kaip esu protes
tavęs prieš šį smurtą. Jis gi man papasakoda
vo naujienų iš laisvės, apie stovyklos apsaugą,
ios sudėtį, apginklavimą ir kareiviu komandos
įuotaikas. Svarbiausia gi guvo štai kas: jis pa
gulė man savo patarnavimą išsigelbėti man iš
chloss Eisenberg, jei gręstų pavojus kad jį už-
bolševikai. Tai Mačiulaitis padarė savo ini
ciatyva, be ypatingų iš mano pusės prikalbini
mų ar papirkimo. Todėl galėjau juo pilnai pa
sitikėti.
Numatėme sekantį planą: Kadangi kareivių
nuotaikos buvo naciams nepalankios, tai buvo
galima laukti, jog Rusams prie Schloss Eisen
berg priartėjus dauguma sargybų išsibėgios.
Už Spygliuotu Viely
Momentui pribrendus, Mačiulaitis su pora
kitų, jam patikimų draugų-sargybinių, butų man
prakirpę vielas, kad drauge su manim pabėgti,
pasiėmus ginklus ir amunicijos apsigynimui nuo
persekiotojų, jei, nežiūrint kareivių išsibėgioji
mo ir suifutės, likusi komandos dalis dar imtųsi
kokių nors priemonių. Planas tat buvo labai pa
prastas ir beliko laukti progos jį įvykdyti.
Kadangi numatomas apsaugos komandos su
irimas buvo svarbus ne tik man, bet ir kitiems
mano kamaradams-internuotiems, tai apie patir
tas žinias informuodavau internuotųjų vyresnį
jį, kuriuo skaitėsi armijos generolas Germain,
kad laiku galėtų imtis reikalingų pastangų vi
siems kitiems išgelbėti.
Belaukiant progos išmėginti laimę su Ma
čiulaičiu, vis tik ir komendanto von Knorr ne
palikau ramybėje. Lyg nujausdamas, kad jo
aukščiausias fuehreris Hitleris jau ruošiasi pa
daryti sau galą ir atsižvelgiant kad savo auk
ščiau paduotą telegramą nesulaukiau skubaus at
sakymo, sekmadienį, balandžio 28 d., pastačiau
komendantui von Knorr savotišką ultimatumą.
Atsilankęs pas jį asmeniškai, pareiškiau, jog
mano tolesnį laikymą internuotu, išstatant ma
no gyvybę pavojun nuo bolševikų, kaip ir visą
mano asmens, kaip svetimos valstybės diploma
tinio atstovo, ikitolinį maltretavimą skaitau is
torijoje negirdėtu skandalu, santykiuose tarp ci
vilizuotų tautų. Pastebėjau, jog atvykau pas jį
ne ką prašyti naujo, bet reikalauti, kad tuojau
bučiau paleistas ir kad jis, kaip atsakingas už
mano gyvybę, tuojau imtųsi realių žygių mano
šiam reikalavimui patenkinti. Pagrąsinau, jog
priešingu atveju, apie viską formališkai prane
šiu^ businčiam po karo Taikos Kongresui ir tai
neliks be pasekmių Vokietijai: bus jai padaryta
didelė gėda prieš visą civilizuotąjį pasaulį, o jis
pats, majoras von Knorr, galės buti paskaitytas
jo vyriausybės nusikaltimo dalyviu.
šiuo griežtu įspėjimu von Knorr buvo pa
veiktas. Sekančią dieną jis savo automobiliu
nusivežė mane Brux pas Sudetų Krašto SS ir
Policijos vadą, vieną SS generolą. Po koman
danto von Knorr ilgesnio pasitarimo su šiuo auk
štu nacių pareigunu, man buvo pranešta, jog bus
pasiūlyta mane paleisti. Savo nuožiura, esą, ge
neloras to padaryti negalįs, nes aš skaitausi in
ternuotas Centro Vyriausybės parėdymu. Bet
generolas reikalausiąs kad bučiau paleistas at
sižvelgiant bendros padėties, kad galėčiau rūpin
tis savo šeimos likimu.
Kelionės rezultatu buvau patenkintas, nors
ir turėjau dar grįžti Schloss Eisenberg. Grį
žus, komendantas von Knorr paprašė, kad su
rašyčiau trumpą mano anksčiau padarytų žygių
ir įteiktų protestų pro-memoria, kurią jis žadė
jo pasiimti su savim Pragą, kad išdėstyti mano
reikalą kaž kam iš Reicho vyriausybės. Buvo
gandų kad tuo metu buvęs Pragoję pats Himm
ler'is, taip pat buvo kalbama, kad ir von Rib
bentrop su aukštesniais Užsienių Reikalų Minis
terijos pareigūnais, pasitraukęs kur tai Pietų
Vokietiją.
z
Komendantas von Knorr, atrodo, buvo tik
rai pasiryžęs dėti pastangų, kad bučiau paleis
tas. Balandžio 30 d. įteikiau jam prašytą san
trauką, su kuria jis sekančią dieną anksti rytą
išvyko Pragą. Tačiau, jam ten esant susilau
kė žinios, kad Hitleris pasidarė sau galą. Grįžęs
atgal aiškinosi, jog prie nieko nebegalėjęs pri
eiti, kadangi žinia opie Fuehrerio mirtį visus
bai pritenkusi, įstaigose pakrikęs darbas
Nors vėl aš likau kaip stovįs, bet buvo džiu
gu, kad nors atkrito pagrindinė kliūtis laisvę:
dingo nuo žsmės paviršiaus žmogus, kuris žaidė
milijonų žmonių likimu žinia, kad naujuo
ju Reicho Kancleriu tapo admirolas Donitz ir
Reicho Užs. Reikalų Ministeriu grafas Schwe
rin-Krosick man teikė vilties, kad Schloss Eisen
berg durys laisvę greitai man atsidarys, nes ir
vieną ir kitą jų neblogai pažinojau iš seniau.
Man buvo aišku, kad grafo Schwerin-Krosick pa
skyrimas Užsienių Reikalų Ministeriu reiškė ra
dikališką Vokiečių užsienių politikos pakitėjimą
taiką, grąžinant laisvę ir nepriklausomybę na
cių pavergtoms tautoms....
Bet kas bus su Lietuva, jau Sovietų Sąjun
gos pavergta antrą kartą? Man tai reiškė, jog
pavojus tebėra didelis: nebe tiek iš Vokiečių,
kiek pirmoje eilėje iš bolševikų, nors ir tebebu
vau už spygliuotų vielų pas Vokiečius. Kaip
greičiau iš jų pasiliuosuoti
Ponas Dymša, pavaadvęs mane Lietuvos at
stovo pareigose, tuo metu, kaip vėliau patyriau,
jau buvo suėjęs kontaktą su Britų Karo val
džios organais Gottingene. Balandžio 16 d. jis
pirmą kartą painformavo Britus, kad aš buvau
nacių areštuotas ir internuotas Godesberge. Ba
landžio 26 d. jis savo demaršą pakartojo, bet jis
nežinojo, kur aš buvau nacių nugabentas, kai
tapau evakuotas iš Godesbergo: jis nežinojo,
kad buvau kaip ir nublokštas nasrus bolševi
kams. Jei tatai butų žinojęs, tai ne ką butų ga
lėjęs man pagelbėti, nes pats turėjo gelbėtis nuo
Rusų ir, antra, Schloss Eisenberg buvo tokioje
srityje, kuri Anglų-Saksų buvo numatyta užlei
sti Rusų raudonajai armijai. Pavyzdžiui, Ame
rikiečių avangardai, užėmę Chemnitz-Karlsbad
liniją, toliau rytus negežygiavo, palikdami Ko
motau rajoną kur randasi Schloss Eisenberg, už
imti Rusams. Todėl, nežiūrint Hitlerio galo,
prisiėjo pergyventi dar vieną šiurpulingą savail
tę, kad nepatekti nagus tų, kurie yra dar pik
tesni už nacius, nors ir skaitėsi Anglo-Saksų są
jungininkais. (nwt&n«p sng)
SUVIENYTOS VALSTIJOS turėjo tris pre
zidentus trisdešimties dienų laikotarpyje, jie bu
vo: Martin Van Buren, William Henry Harrison
ir John Tyler. Dalykas buvo tokis: Van Buren
baigė savo tarnybą Kovo 4,1841 metais, tą die
ną prezidentu buvo inauguruotas naujai išrink
tas, Harrison, bet jis mirė Balandžio 4, tik m€
nesį išbuvęs prezidentu. Prezidento vietą tada
užėmė su juo buvęs išrinktas vice prezidentas,
John Tyler.
tm
fu- \n\n Tel. ENGLE,WQOD 5028
No. 7 200 Chesterfield cigarečių
(Išskiriant Vok. ir Italiją)
IMttICAN EUXEROf
BITTER NINE

Dirva = Field. [volume], October 08, 1948, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], October 08, 1948, Image 5 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], October 08, 1948, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current