OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, November 12, 1948, Image 3

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1948-11-12/ed-1/seq-3/

What is OCR?


Thumbnail for

I. IS BALNO IŠMETUS
2. Medžiojamo paukščio plunksnose
(Tęsinys iš pereito nr.)
Iki liepos 6 dienos vis dar nieko negirdėjau
apie areštus.
Ministerijoje vyko dideli valdininkų pakeiti
mai, bet atleistieji dar vis galėjo ramiai miegoti.
Tiesa, spauda, radijas ir mitingų kalbos piktai
puolė ir kaltino visus "Smetonos režimo" valdi
ninkus, vadino juos "siurbėlėmis", "liaudies prie
šais" ir kitokiais kenksmingais gyvūnais, bet jų
sunaikinimui iki liepos 6 dienos dar nebuvo im
tasi jokių areštinių priemonių. Kai atsigavome po
pirmųjų smųgių, ėmėme galvoti, jog reikia nepa
krikti...
Uždarytos Tautininkų Sąjungos vadovybė
slaptai susirinkusi nusprendė, kad reikia organi
zuotis slaptais pagrindais. Tam tikslui buvo pa
skirti trys asmenys, kurių tarpe ir man teko gar
bė dalyvauti. Kitų dviejų negaliu čia minėti, nes
jų likimas man nežinomas ir bijau jiems paken
kti.
Sutarėme dėl slaptažodžių ir numatėme, kad
pirmasis mųsų uždavinys užmegsti ryšį su pre
zidentu Smetona Vokietijoje ir per jį patirti, kaip
žiuri Vokietijos vyriausybė Lietuvos ateitį.
Vokietijos vyriausyoe
Netrukus mums pavyko susiristi su uoe
liene ir laukėme iš jos atsakymo atitinkamus
klausimus. Tuo tarpu ieškojome ryšių su provin
cijos tautininkų ryškesniais asmenimis, norėda
mi patirti, kas
ir
Nežinia, kaip mums bųtų tas darbas pasisę
kęs, jei ne areštai, kuriuos plačiu mastu "liaudies
vyriausybės" vidaus reikalų ministras Gedvilą
ėmė vykdyti liepos mėnesio pradžioje.
..Liepos 6 dieną, pavakariais, man telefonu buvo
pranešta, kad prieš piet areštavo vieną iš mųsų
trijukės. Vakare susitikome tik dviese, susitiko
me susirųpinę ir sujaudinti, kad nebetekome vie
no iš energingiausių ir slaptam veikimui labiau
siai tinkamo asmens ir draugo. Jautėme, kad jau
prasideda naujas laikotarpis, kuriame reikės ypa
tingų atsargumo priemonių.
Tiksliai nežinodami, dėl kokių priežasčių mų
sų "trečiasis" buvo areštuotas ir bijodami, kad
jo areštas nebūtų rišamas su mųsų slapto veiki
mo projektais, nusistatėme kelioms dienoms pasi
šalinti iš Kauno. Pasidalinome adresais ir suta
rėme, kad liepos 14 vėl atsirasime Kaune ir susi
sieksime.
Kad ir taip sutarę, vis dėlto atsisveikinome
tokiu rankos paspaudimu ir pasibučiavimu, tarsi
jau daugiau niekados nebesimatytume. Dangus
norėjo, kad tai bųtų mųsų paskutini? atsisveiki
nimas.
Aš tą patį vakarą išvykau kaimą, Žemaiti
jos pusėn, žmoną ir vaiką palikau Kaune, bet su
tarėme, kad, jei manęs policija ieškos, ji atitin
kamais ženklais praneš vienam asmeniui, kuris
man šią "gerą žinią" perduos.
Kelias dienas praleidau kaime ramiai šiena
piutės metas įtraukė ir mane prakaitą ir ben
dro i nerųpestingoj kaimo žmonių nuotaikoj lyg
ir pamiršau, kad esu paukštis, išvytas iš lizdo ir
akylai gaudomas.
Nepraėjo nei savaitė, kai gavau žinią, kad
liepos iš 11 12 d. naktį buvo atsilankę trys sau
gumo valdininkai su įsakymu mane areštuoti,
kaip "liaudies priešą" ir valstybės saugumui pa
vojingą asmenį. Manęs neradę, padarė tris valan
das užtrukusią kratą: iščiupinėjo visas knygas,
išvartė lovas, ištaršė spintas, ištyrinėjo pagalves
ir, kaip "nusikaltimo įrodomąją medžiagą", pa
ėmė telefonų abonentų knygą, kurioje buvo pažy
mėti adresai, keletą vokiškų politinio turinio kny
gų, vieną mano fotografiją ir paliko įsakymą man
prisistatyti saugumo policiją per 24 valandas...
Tikėjau, kad kitą dieną policija manęs ieš
kos provincijoj tuo adresu, kurį žmona buvo nuro
džiusi saugumo polic. valdininkams... Bet nuro
dytu adresu niekas manęs neieškojo. O aš iš ten
tą pačią dieną išsikėliau kitur ir, užuot miego
jęs lovoj, įsikasiau daržinėj šieną.
Per porą dienų svarsčiau, ką daryti: viską
suėmęs krūvą, priėjau išvados, kad visą laiką
gyventi šieno lindynėj negalėsiu ir anksčiau ar
vėliau busiu areštuotas. Nutariau važiuoti Kau
nan pasikalbėti ir pasitarti su žmona ir gerais
iiiAo VQQ111 11* ffcllllt'lll&l
prieteliais, jei juos dar rasiu, ir tada galutinai,
•nusistatyti, ką toliau darysiu.
Liepos 15 ir atvažiavau atgaf Kauną. Sto
tyje radau belaukiančią žmoną. Ji smulkiai išpa
sakojo, kaip buvo daroma krata, ko buvo ypatin
gai ieškoma ir kaip atrodė patys "saugumo val-
Tarp Nemuno ir Reino
Gyvenimo sukurta apysaka
kaip galvojama tautininkų ma­
sėje.
Pirmosios žinios nebuvo padrąsinančios: iš
daugelio provincijos vietų patyrėme, kad staigus
prezidento išvykimas, Tautininkų Sąjungos už
darymas ir tam tikras pakrikimas yra labai nei
giamai atsiliepęs narius. Turėdami tokias ži
nias, nusistatėme tuo tarpu pasitenkinti Kauno
miesto ir apskrities tautininkų slaptu organi
zavimu.
rJ.
jbiĄmeihH
dilftinkai". Du buvę civiliai ir vienas jtolicininko
uniformoj. Civiliai atrodę labai rųstųs ir trum
pais plaukais. Matyt, neseniai iš kalėjimo paleis
ti komunistai ar koki vagišiai.
žmona užsispyrusiai prašė, kad neičiau na
mus, nes ji pastebėjusi, kad jau kelintą dieną ne
toli namų vaikšto įtartinas tipas, matyt, seklys.
Vis dėlto, atsargiai ir vis žiūrėdamas, ar kas ne
seka, parėjau namus. Tarnaitė pranešė, kad
prieš 10 minučių vėl buvo atėję du asmenys ir
klausė, ar aš jau iš provincijos sugrįžęs. Toji ži
nia mane gerokai suerzino ir vos keletą minučių
pasisukinėjęs namuose, skubiai išėjau gatvę, nes
jau ir namai man atrodė kalėjimas, bet iš kurio
dar galima pabėgti.
Veltui Kauno gatvėse ieškojau pažįstamų:
po liepos 12 dienos visi jie buvo dingę. Vieni bu
vo areštuoti, kiti -spruko kaiman, miškus, per
"žaliąją sieną" Vokietijon ar tūnojo kur skiepuo
se užsidarę.
Jaučiau, kad esu reikalingas patarimo, nes
per 10 dienų buvau atitrukęs nuo įvykių ir ma
žai težinojau, kas darosi "vyriausybės politiko
je". Vieną kitą pažįstamą vis dėlto pavyko suras
ti. Visą popietį išsėdėjau pas mano gerą draugą
adv. K. Nausėdą, kuris dirbo Valstybės Tarybo
je ir dar nebuvo atleistas. Pas jį radau ir buvusį
Radiofono direktorių E. Zabarauską, kuris vė-
neaiškiose aplinkyb§Be
«ufivtas-arba
ua
nu
buvo arba bolševikų
fs nusižudė.
ar
Ba
nužudytas pats nusižudė.
Ilgai išsikalbėjome apie viską. Klausiau jų
patarimo, kas dabar man daryti. Jie abu, kaip
teisininkai, pažiurėjo reikalą teisės akimis. Jų
nuomonė buvo tokia: pagal veikiančius įstaty
mus aš nieku nesu nusikaltęs. O nekaltas žmogus
neturi bijotis nei policijos, nei teismo. Taigi, aš
galįs ramiai prisistatyti saugumo organams ir pa
siinteresuoti, ko jie iš manęs nori...
Toks patarimas manęs neviliojo... Nors jų
galvojimą laikiau iš dalies pagrįstą teise ir įsta
tymais. Ieškojau ir kitokių nuomonių, kurios
remtųsi ne tiek įstatymų taisyklėmis, kiek poli
tikos dėsniais... Apsilankiau pas gerą pažįstamą
Kostą Račkauską, dabar gyvenantį jau USA.
Jam nupasakojau, kokioje padėtyje esu ir primi
niau, kad kai kas man pataria pačiam prisistaty
ti policijai. Klausiau, kaip atrodo toks patarimas.
Pasielgimas kilnus, bet nepraktiškas...
taip atsiliepė Račkauskas mano klausimą ir pa
sisakė, kad mano vietoj jis pasielgtų kitaip, jis
mautų per sieną Vokietijon.
Žinoma, patarti bėgti iš tėvynės buvo daug
lengviau, negu tai pačiam daryti. Tas abejones
gali suprasti tik tas, kas pats yra buvęs tokio rei
kalavimo akivaizdoje. Palikti šeimą, tėvus ir vis
ką, su kuo esi susirišęs jausmais, atsiminimais,
darbu ir visu gyvenimu ir mestis nežinion. yra
tikrai sunku. Toks žygis reikalauja didelės au
kos, daug valios ir gal net tam tikros dezespera
cijos. Bet spręsti reikėjo...
Po ilgo pasikalbėjimo su Račkausku, nusi
stačiau, kad herojaus nevaidinsiu ir pats polici
jon neisiu. Tegul tas kilnus "žygis" bus paliktas
kilnesnėms asmenybėms... Taigi nutariau, ir žmo
na pilnai pritarė, ieškoti galimybių pabėgti Vo
kietiją...
Taip nusprendęs, pasiryžau leistis pasienin
patyrinėti galimybes. namus grįžti bijojau.
Draugų apsunkinti nakvyne nenorėjau, nes ir jų
akyse jau buvau "raupsuotasis", kuris gali ir
jiems pakenkti, jei paaiškėtų, kad jie mane nak
vydina ir globoja.
Iki vidurnakčio praslankiojau gatvėse. Su
žmona buvome sutarę: jei iki 1 v. nakties niekas
neateis manęs jieškoti butą, tai šviesos bute bus
užgesintos jei jau kas bus buvęs, tai viename
kambaryje degs šviesa. Po 12 vai. naktį apžiurė
jau langus: visur buvo tamsu. Vadinasi, šią naktį
nesu ieškomas ir galiu ramiai... miegoti savo lo
voj, gal but, paskutinį kartą.
^slinkau tyliai, tarsi nepasitikėdamas tamsa
fcr bijodamas įkišti koją spąstus. Miegojau,
kaip kiškis pravertom akim. Jaučiau, kad galva
ir širdis prikrauta minčių, skausmo ir nerimas
ties. Rodos lyg kas badė mane lovoje ir vos tik
užmerkęs akis jausdavau, kad krentu bedugnę.
Taip visą naktį ir išsivarčiau pusiaumigyje ir
persekiojamas biauriausių vaizdų. Baigiau tą pik
tą nakties kovą tikrai judinančiu pergyvenimu:
6 vai. rytą girdžiu kaž kas skambina prie durų...
"Jau pakliuvau", pagalvojau ir išgąsdintas tos
minties pakišau galvą po pagalve... Girdėjau
kartojantis tik vieną žodį: "Baigta, baigta
Tarnaitė pradarė miegamojo duris, įkišo savo
išsigandusį veidą ir drebančiu balsu paklausė.
"Ar leisti?". Vieną akimirksnį nežinojau, ką at
sakyti: šokti per langą ir bėgti... Ne jau per
vėlu... Slėptis čia pat, -ne beprasmiška. Nieko
neatsakyti. Ne išlauš duris... Ir paskutinėj ei
lėj atėjo Nausėdo ir Zabarausko mintis: nekal
tas žmogus policijos neturi bijoti...
Leisk pasakiau beviltiškai ir tuo pačiu
lyg ištiesiau rankas pančiams uždėti.
(Bus daugiau)
Tremtinių
gyvenimas
Dr. Vydūnas baigia 81 me
tus. Nesenai jusų korespon
dentas lankėsi pas jį ir pa
darė šią nuotrauką. Vydūno
sveikata patenkinama.
Jo vėliausiai išleista knyga
"Kalėjimas laisvėjimas" ga
lima gauti ir DIRVOJE.
(Nuotr. B. Gaidžiuno)
VYKS. V. BRIZGYS
IŠVYKO USA
Vyskupas V. Brizgys išskri
do USA.
Jis mano išbūti Amerikoje
kelis mėnesius. Per tą laiką
ketina aplankyti lietuvių para­
Ar atsilaikys
pijąs. Po to vėl žada grįžti organizavo kulturinę TĖVYNĖS
Vokietiją. MYLĖTOJŲ DRAUGIJĄ.
Kodėl šios draugijos kūrėjai
DAILININKAI SAVO PIRMI
NINKU IŠRINKO A. VARNĄ
Lietuviai dailininkai, gyveną
Vokietijoje, ėmėsi iniciatyvos
suorganizuoti visame pasauly
je esančių lietuvių dailininkų
sąjungą. Tuo tikslu jie spalio
23 ir 24 dienomis buvo suren
gę suvažiavimą. suvažiavimą
susirinko ne visi dailininkai,
nes dailininkai savo tarpe, pa
gal atstovaujamas meno kryp
tis, gerokai susiskaldę.
Jau anksčiau dalis dailininkų
yra sukurę Lietuvių Dailės In
stitutą. tą Institutą priima
tik kai kuriuos dailininkus, ku
rie esą tikri dailininkai- kūrė
jai. Toks dalinis susiorganizavi
mas jaunesniems dailininkams
nepatiko, tad pasitelkę kelis
dailininkus iš vyresniosios kar
tos ryžosi padėti kitokius daili
ninkų susiorganizavimo pagrin
dus. Įvykusiame suvažiavime
tie visi reikalai ir buvo ap
tarti. Savo pirmininku išsirin
ko žinomą dailininku Adomą
Varną.
"MINTIS" IŠLEIDO
500 NUMERĮ
Šiuo metu Vokietijoje eina
šie lietuvių laikraščiai: Musų
Kelias, Mintis, žiburiai, Aidai
(amerikiečių zonoje) ir Lietu
vių žodis (anglų zonoje). Pran
cūzų zonoje jokio laikraščio ne
išeina.
Tris kart savaitėje leidžia
mas laikraštis Mintis lapkričio
3 d. išleido savo 500 numer.
Laikraštis tą dieną išėjo padi
dintas ir gausiai iliustruotas.
B. G.
MIRĖ GEN. POPELIUČKA
Tremtyje mirė žinomas Lie
tuvos kariuomenės generolas
inž. Klemensas Popeliučka, bu
vęs Lietuvių Tremtinių Ben
druomenės Augsburgo komite
to pirmininkas.
KĄ LABIAUSIA KOLIOJA
Maskvos ir Vilniaus radijas
savo pranešimuose lietuvių kal
ba, paskirtuose tremtini a s,
daugiausia iškoneveikia lietu
vius "komitetininkus" ir žur
nalistus, leidžiančius laikraščius
tremtyje.
EMIGRANTAI PASKELBĖ
BADO STREIKĄ
Prieš kurį laiką Muencheno
emigracinėje stovykloje lankė
si DP komisijos pirmininkas
lietuviškumas Amerikoj?
PASIKALBĖJIMAS SU TMD
HRMININKU W. M. CHASE
Lietuvių .Amerikoj* gyvena-Į 4,000 narių, turėjo apie
ma jau beveik 100 metų. Mu-i skyrių.
šų tautinė ir kulturinė idėja
savo šaknis jau giliai įleidusi
šiame Jurgio Washingtono kra
šte. Musų tautiniai bei kultu
'riniai darbai įspaudė Ameriko
je žymių pėdsakų.
Kyla klausimar, ar mes, lie
tuviai, sugebėsime ilgesnį laiką
išlaikyti savo tautinės kulturos
pastatus Amerikoje? Ar musų
beveik šimtmečio pergyvenimai,
musų tautinės ir kulturinės kū
rybos palikimai nežus?
šiuos klausimus DIRVAI
atsiliepė TMD pirmininkas W.
M. Chase:
TMD kūrėjai, suėję Tė­
vynės Mylėtojų Draugiją prieš
52 metus, suprato, kad greta
savišalpos draugijų reikia tu
rėti lietuvių kolonijose ir kul
turinę draugiją.
šį sumanymą iškėlė a. a. Ta
rnas Astramskas, 1895 metais,
kuris, pasitaręs su kitais Auš
ros ir Varpo idėjų lietuviais
Amerikon atbėgusiais: Petru
Mikolainiu, J. Kazakevičium,
K. Pėža, J. Pruselaičiu ir ki
tais tauriais lietuviais, gyvenu
siais Penn., Conn., New York,
Illinois ir Wisconsin valstybė-
se, bendromis pastangomis su- Amerikoje. TMD vra išleidu
si, nupirkusi ir išplatinusi kny
pasirinko tokį vardą? Aišku,
todėl, kad jie
mylėjo^
savo tė­
vynę, prievarta buvo išvykti iš
tėvynės carų žandarų, tai vie
nintelis jų ryšis su gimtiniu
kraštu ir buvo šios draugijos
varde ir jos lietuviškame idea
le*
.v I
"TMD steigėjai jau visi išmi
rė, bet jų idealai tebėra gyvi
ir bus ateityje.
TMD kulturinė ir tautinė
idėja, TMD siela, tebėra gyva
ir ryški musų išeivijoje. Gyva
ir stipri, kad už jos idėjos glu
di didelė musų žmonių, savo
gimtojo krašto—Lietuvos my
lėtojų masė, kuri kaba ir mąs
to lietuviškai. Didi ir garbin
ga idėja, kurioje gludi ne tik
tai tėvynės meilė, bet ryžtin
goji lietuvių valia palaikyti
Amerikoje lietuvių tautinę eg
zistenciją ir kulturinį veikimą.
Tai dr. J. Basanavičiaus, dr.
V. Kudirkos ir kitų Aušros ir
Varpo idealų ir labai taurių lie
tuvių idėja.
A. a. Tarnas Astramskas ir
jo bendradarbiai, 1896 metais
kurdami TMD turėjo du tiks
lus: 1) padėti Lietuvoje liku
siems savo tautiečiams kultū
rinėmis priemonėmis kovoti už
lietuviškos spaudos laisvę ir
Lietuvos nepriklausomybę^ 2)
rūpintis švietimu ir kulturinės
lietuvių veiklos plėtojimu mu
sų išeivijoje besikuriančiose
lietuviškose kolonijose. Tai bu
vo plati, daug apimanti ir di
delės reikšmės idėja.
Kaip TMD seniau veikė?
Kai gerb. adv. B. K. Ba­
lutis, buvęs savaitraščio LIE
TUVA redaktorius (Chicagoje),
dabar Lietuvos ministras Lon
done, paėmė TMD vairą 1908
metais, ši draugija išaugo per
Ugo Carusi ir pažadėjo, kad
visi emigrantinėje stovykloje
gyvenantieji tremtiniai bus iš
vežti USA affidavitj! pagrin
du.
Bet tik maža dalis jų buvo
paimta USA. Pasilikusiems,
priešingai pažadams, įsakyta
grįžti savo stovyklas, palie
kant Muencheną.
Protestuodami prieš šį pa
tvarkymą tremtiniai paskelbė
bado streiką, nes jie neturi jo
kios kitos galimybės kovoti
prieš USA nustatytą nežmoniš
kai tremtinius kankinančią emi
gracijos tvarką. K» Pelėkis.
200
TMD kulturinė veikla buvo
plačiu mastu vedama Ameriko
je. TMD parengė kolonijoms
daug veikėjų ir vadų, turėjo
sukurusi daug visokių kultūri
nių ratelių dramos ratelių
ir chorų, plėtojo menišką kul
turą rengiamomis meniškomis
pramogomis, paskaitomis, vai
dinimais ir koncertais.
TMD kulturinė veikla buvo
sutelkusi jaunus ateivius lietu
vius ir lietuves. Apšvieta ėjo
sparčiai, veikė kai kur TMD lie
tuvių kalbos ir rašto mokyklė
lės, buvo platinama literatūra,
TMD leido mokslines ir kitokias
knygas, žodžiu, TMD kulturi
nė veikla ir švietimo darbai da
vė gerų vaisių, išlaikė lietuviš
ką kalbą, dainą, teatro meną ir
tautinę idėją, padėjo musų iš
eivijai pakilti kultūrinėje pa
žangoje.
TMD išleido 42 literatūros
leidinius, daug visokių naudin
gų knygų ir dr. Vinco Kudir
kos šešių tomų raštus. Kai Lie
tuva atgavo nepriklausomybę
gų Amerikoje per 200,000 eg
zempliorių! Tai labai dideli
TMD nuopelnai pusamžio kul
tūrinėje veikloje Amerikoje.
Deja, kai TMD neteko savo
kūrėjų ir žymesnių veikėjų-va
dų: B. K. Balučio, J. O. Sirvy
do, Dr. J. šliupo ir kitų, kurie
išvyko Lietuvą, kiti mirė
Amerikoje, susilpnėjo jos kul
turinė ir organizacinė veikla
Amerikoje.
Savo 50 metų jubiliejaus iš
vakarėse, pereito karo metais,
TMD buvo, galima sakyti, pri
ėjusi prie likvidacijos. Bet li
kusieji veikėjai išlaikė draugi
ją, neleido jai susilikviduoti
Pereitas karas ir lietuvių tau
tos tragedija sukėlė tauriųjų
lietuvių amerikiečių reakciją!
1946 metais būrelis taurių
lietuvių vėl stojo TMD kultu
rinę veiklą, nes jie pamatė sa
vo senąją tėvynę vėl pavojuje,
suprato reikalą atgaivinti TMD
kulturinę kovą, kultūrinėmis
priemonėmis rūpintis Lietuvos
išlaisvinimu.
Ką dabar TMD veikla?
Po jubiliejinio TMD seimo
New Havene 1946 metais TMD
kulturinė ir organizacinė veik
la vėl sustiprinta. Atgaivinti
apmirę ir kuriami nauji TMD
skyriai kolonijose, pradedama
leisti lietuviški raštai Ameri
koje. šiais metais TMD nariai
gaus po dvi knygas: dr. K. Gri
niaus "Atsiminimai", ir Liudo
Dovydėno "Mes Iieškom Pava
sario", gražių novelių, įspūdin
gą literatinį veikalą. Dr. K.
Griniaus "Atsiminimai" knyga
svarbi tuo, kad joje vaizduoja
ma lietuvių praeities pergyve
nimai, klaikieji rusų valdymo
laikai ir lietuvių politinė bei
kulturinė kova už lietuviškos
spaudos laisvę ir Lietuvos ne
priklausomybę.
Ko TMD tikisi?
Su TMD kulturinės veik­
los atgijimu, jos stiprėjimu, lie
tuvių kolonijose stiprėja ir
plinta musų tautinė ir kulturi
nė veikla. Kad šį kartą musų
pasikalbėjimas neužimtų per
daug vietos, apie TMD planus
pasisakysiu kitą kartą. Tuo
tarpu aš nuoširdžiai kviečiu vi
sus tauriuosius amerikiečius
lietuvius ateiti mums talką,
stoti prie TMD pavieniais, o
kur galima įsteigti TMD sky
rius. Busime visiems dėkingi
už kiekvieną darbo talką TMD
idėjų plėtime.
GALUTINIAI PRE
ZIDENTO RINKI
MU DAVINIAI
Galutiniai prezidento rinkimij
daviniai, kaip skelbia Associa-
ir prasidėjo knygų spausdini-j iki šiol skaitėsi stiprus Repub
mas Lietuvoje, TMD pirko sa
vo nariams ir visuomenei kny
gas Lietuvoje ir platino jas
1
Iš viso balsavimuose dalyva
vo 47,332,632.
šie daviniai parodo, kad Tru
manas gavo palyginamai nedi
lį nuošimtį balsų daugiau už
Dewey, todėl iš šito Republiko
nų partija nesijaučia visiškai
parblokšta. Kiti rinkimai yra
parblokšta. Yra buvę kitų rin
kimų, kur vienas kandidatas
gaudavo daugelį milijonų balsų
daugiau. Taip buvo pora atve
jų, kuomet buvo renkamas pir
mą ir antrą kartą Rooseveltas.
Ketvirtą terminą Roosevel
tas taip pat jau gavo tik porą
ar tris milijonus balsų daugiau,
negu Dewey.
Apskaičiuojama, be to, kad
dar suvirš 20 milijonų galinčių
balsuoti amerikiečių nepasirū
pino eiti balsuoti lapkričio 2 d.
Tie tikrai
butų
nulėmę rinki­
mus kitaip.
Republikonų senatorių tarpe
apsireiškė subruzdimas atsikra
tyti Senatoriaus Tafto, kuris
likonų partijos šulas ir Senate
pirmaeilis vadas. Mat, Taft
yra konservatyvus žmogus, to
dėl kiti senatoriai kurie paty
rė, kad Trumanas laimėjo rin
kimus gerokai pakrypdamas
kairę, sako, reikia Tafto ir ki
tų konservatyvių Republikoiug
vadų atsikratyti.
Republikonai vėl nekantriai
lauks 1952 metų. Tais metais
Demokratai baigs penktą paei
liui nepertraukiamo vald y o
terminą, arba 20 metų.
Įtakingi Republikonai pradė
jo raginti Harold E. Stasseną
sustiprinti Republikonų partiją
liberališkesniais pagrindais, su
žvilgsniu 1952 metų prezi
dento rinkimus. Dewey, ku
ris laimėjo Republikonų parti
jos nominacijas karštose lenk
tynėse su Stassenu, daugiau
jau nemano kandidatuoti.
Thurmond, pietinių valstybių
kandidatas, kurios atskilo nuo
Demokratų partijos dėl Truma
no žadėjimų suteikti negrams
lygias teises su baltaisiais. Pie
tinėse valstijose negrai dar ge
rokai atriboti nuo baltųjų.
Bet ir pietiečiai nenulėmė
Trumanui pralaimėjimo.
Wallace, pasirodo, Trumanui
nepakenkė,
nes jis gavo palygi
namai mažai balsų. Apsivylė
dėl jo ir Maskva, nors už j|y,
balsavusius pavadino "pažan«M
giais Amerikos žiedais".
Panašios Wallace atskilė
lių partijos Amerikoje
buvo Sr
praeityje.
1912 metais atskilėlis The#«
dore Roosevelt gavo 4,126,02#
balsų, o tais laikais daug ma
žiau žmonių balsavo.
1924 metais kitas atsimetė
lis, Robert LaFollette, gavo 4,
822,856 balsus.
šiais rinkimais Senatą pa«*
teko viena moteris, o Atst®*
vų Rūmus aštuonios mote
rys atstovės.
Paryžiuje Vaidina
Lietuvio Kurini
Šiuo metu Paryžiuje iš Švei
carijos atvykęss Theatre du
Chateau de Lausanne vaidina
mųsų tautiečio G. V. Milašiaus
"Miguel Manara", vieną iš di
džiųjų kurinių paskutinių laiklg
Vakarų Europos literatūroje.
Didysis mųsų poetas Vakarų^
Europoje lvgin amas su žy-,
i a u s i a i s a n z o e a i
kaip Giraudoux ar Ciaudel.
Kūrinys literatūrinėje Pary«*
žiaus publikoje susilaukė dide
lio pasisekimo ir įvertinimo. Ta
proga laikraščiai gražiai atai**
liepė apie didįjį musų poetą.
fs«£

ted Press, tokie:
Truman balsų gavo 23,667,727
Dewey 21,542,581
Wallace 1,116,379
Thurmond 1,005,945

xml | txt