Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, January 07, 1949, Image 5

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, January 07, 1949, Image 5',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-01-07/ed-1/seq-5.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-01-07/ed-1/seq-5.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-01-07/ed-1/seq-5/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-01-07/ed-1/seq-5/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], January 07, 1949, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.7 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 07 Jan. 1949. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1949-01-07/ed-1/seq-5/>

Newspaper Page Text

Pereitos savaitės VIENYBĖS
numeryje buvo aprašyta, kaip
Kūčių vakarą New Yorką at
vykusi Strazdų šeima buvo iš
siųsta North Caroliną, nors
Strazdų šeimos keliones tikslas
buvo Brockton, Mass., pas ge
rai gyvenančius gimines, jų
laukiančius.
Baigdama VIENYBĖ pažy
mi, kad nepasisekė sužinoti,
kodėl taip keistai atsitiko.
Mus pasiekė žinios, kad atsi
tiko štai kaip.
Jurgio Strazdo dėdė ar kitoks
giminė, pasirašęs darbo ir bu
to paganrtiją, buvo nusistatęs
labai sąžiningai pažadus vyk
dyti, ir neturėdamas gana vie
tos savo bute, pastatė Strazdų
šeimai atskirą namelį!
Kadangi tas dėdė P. Vai
čiūnas iš Brockton, Mass.,
pačioj pradžioj garantijas įtei
kė BALFui, tai garantijos sa
vaime pateko NCWC globą
Po kiek laiko NCWC pradėjo
vykdyti savo patikrinimus per
klebonijas. Tikrintojai garan
tijų davėjams dažnai primin
davo, kad reikia ir tam tikrą
mokestį sumokėti organizacijai.
Ką būtent tuo klausimu pri
minė NCWC atstovas Vaičiū
nui, mes nežinome, bet girdėjo
me, kad Vaičiūnas kunigui
maždaug taip pareiškė: "Man
nereikia jokios kitos globos, aš
pats savo gimines paglobosiu
ir aprūpinsiu."
Tuo pirmas veiksmas pasi
baigė. Ką NCWC atstovas pa
rašė blankuose, tas lieka ana
pus uždangos...
Strazdų šeima vis dėlto pate
ko laivą ir atvyko. Juos čia
pasitiko NCWC atstovas ir pra
nešė. .. liūdną itiaujieną: kad
dėdė atsisakė juos priimti!
Aišku, žmonės labai nustebo
ir nusiminė. Bet atstovas tuoj
juos nuramino, sakydamas, kad
viskas bus tvarkoj. Sako, mes
turime jums darbą ir butą. Ir
... nugabeno tuč tuojau N.
Caroliną.
Ten Strazdas sutiko vieną
lenką, jau dirbantį toje vieto
je, kur ir Strazdų šeimai dar
bas buvo užtikrintas. Tas len
kas pataręs: kol dar nepradėjai
bėk!
N e s v a bu, kuriais būdais
Strazdai vėl atsidūrė New Yor
ke. Faktas, kad jiems paga
liau pavykb susisiekti su J. P.
Ginkum, kuris tuoj telefonu
pašaukė jam gerai pažįstamą
P. Vaičiūną.
Vaičiūnas, sako, ko ne ver
kęs telefonu kalbėdamas, kai
išgirdęs, kokia istorija išėjo,
žinoma, tuoj sutvarkė kelionės
finansavimą ir Strazdai nuvy
ko pas Vaičiūną.
Dabar klausimas, ką visa is
torija reiškia?
Norint prasklaidyti mišrias,
reikia suderinti kai kurias ži
neles, anksčiau jau kalusias su
sirūpinimo.
BALFo pirmininkas viename
susirinkime esąs prasita s,
kad tiems, kurie negaus asme
ninių garantijų, bus galima pa
naudoti nevardines darbo-buto
garantijas, kurių būsią parū
pinta gana daug.
Iš Vokietijos ateina laiškai,
kuriuose tremtiniai džiaugia
si, kad jų klebonai, nors dabar
jau ir ne klebonai, gavę po di
delį pluoštą "geltonų lapų" ir
su tais lapais galį ten pat iš
duoti darbo buto garantijų
"kiek tik nori".
čia Amerikoje žmonis kalba,
kad katalikų organizacijos tas
nevardines garantijas gauna
pietinėse valstybėse, tokiose
vietose, iš kur bėga juodukai...
Pridėjus prie šitų "žinelių,
NAUJAKURIAI
Pasivažinėjimas "Virš Programos"
KODĖL STRAZDU SE1MA BUVO ATSI
DŪRUSI NORTH CAROLINOJ?
•ININHmiNIlIlIinNII
kurios vis darosi panašesnes
tiesą, dar tą faktą, kad bent
kai kuriose diecezijose tremti
nių įkurdinimo organizac i a
reikalauja iš garantijų davėjų
po 10 dolerių ar daugiau nuo
kiekvienos garantijos, savaime
iškyla klausimas: kiek moka
pietiečiai plantatoriai už kiek
vieną pristatytą porą darbo
rankų
Gal ir nieko, bet vis dėlto
turi būti atvirai ir ne
dviprasmiškai išsiaiškinta,
ar čia nėra savotiškos preky
bos žmonių likimu.
Tremtiniai, be abejo su
džiaugsmu puls ant tų "gelto
nų lapų", bet reikia bent žinoti,
ką ištikrųjų tie lapai žada...
Tremtiniai yra gana išvar
ginti. Jų atvykimas Ameriką
turi duoti jiems bent šiek tiek
galimybės gautįi pragyvenimą
žmoniškose sąlygose. Jeigu jie
būtų atiduoti išnaudotojams,
pasinaudojus jų pasitikėjimu
ir aplinkybių nežinojimu, tai
čia būtų ne pagalba, o žiauri
skriauda.
Visuomenė nekantriai lauks
iš BALFo vadovybės atitinka
mų paaiškinimų, kas čia daro
si.
VERTA GIMTI LAIVE
Daug dovanų ir
nepaprastas vardas
Gruodžio 26 d. United States
Linijos laivu "Ernie Pyle" iš
Bremerhaven'o New Yorką
atvyko 20 lietuvių. Atvykusių
jų tarpe yra kun. Juozas šešto
kas, TĖVIŠKXS GARSO (Vo
kietijoj) buvęs redaktorius St.
Gečas, žurnalistas Giedraitis
Alfonsas, Beleckas Antanas,
čižauskas Antanas, čižauskie
nė Ada, Maleckas Petras, ūki
ninkas Orantas su šeima, Ra
manauskas, Sakalauskas Jonas
su šeima iš Paryžiaus ir kiti.
Atvykusieji išsiskirstė po
įvairius miestus pas savo gimi
nes bei artimuosius.
Kelionėje būta ir netikėtu
mų. Vienai belgų šeimai laive
gimė kūdikis. Naujagimis, pa
gal laivo papročius turėjo būti
laive pakrikštytas, o jo krikšto
tėvas buvo laivo kapiton?„s.
Kalėdų naktį prieš Bernelių
i i a s i k i i n a s k i k o
apeigas, dalyvaujant laivo įgu
lai ir keleiviams, atliko kun.
J. šeštokas. Naujagimis pa
krikštytas laivo ERNIE PYLE
vardu. Tuo būdu žuvusi o o
amerikiečių armijos karo ko
e s o n e n o E N I E Y E
vardas vėl yra gyvųjų žmonių
tarpe.
Kūmas laivo kapitonas
savo krikšto sūnui padovanojo
200 dol. pinigais, laivo įgula
dviejų šimtų dolerių vertės
kraitelį, o Amerikos valstybė,
kaip gimusiam Amerikos laive
savo pilietybę. (sg)
MASKVA GAILISI "ALKA
NŲ" AMERIKOS DARBI
NINKŲ...
Komunistų organas "Pravda"
Maskvoje sausio 2 d. patalpino
straipsnį, kuriame su aš.aromis
apgailauja, kad Amerikoje dar
bininkų pragyvenimas nusmu
ko, darbininkų maistas kasdien
eina aršyn, darbininkai neda
valgę nyksta. Šitą žinią "Prav
da" remia neva pranešimu
mėsos industrijos centro Chi
cagos, kur pradėjo daugėti ark
lienos mėsos pardavimas
Ir
val
gymas,. ..
"Pravda" tai skelbia, tikrin
dama, jog sovietų pranašavi
mai apie ekonominę krizę Ame
rikoje ir visame kapitalistinia
me pasaulyje pildosi ..
ANGLIJOS LIE
TUVIAI
(LalSkas DIRVAI iš Londono)
Anglijos lietuvių tarpe da
bar vyksta didelis vajus sukel
ti pinigų lietuvių namams. Va
jus vedamas naujais pagrin
dais akcijomis. Kiekvienas
tokią akciją (šėrą) nupirkęs
tampa lietuvių namo Londone
daliniu savininku.
Anglijoje lietuviai tremtiniai
tegyvena tik pirmus ar prade
da antrus metus. Per tą trum
pą laiką jie suspėjo suorgani
zuoti visus jungiančią Lietuvių
Sąjungą, kurią sutelpa visi
ir senieji ir naujieji ateiviai,
iiesigilindami vienas kito pa
saulėžiūrinius įsitikinimus. Lie
tuvių Sąjunga sutraukė plačias
Anglijos lietuvių mases ir štai
jau organizuoja fondą lietuvių
namams Londone įsigyti. Tie
namai bus Anglijos lietuvių
Centras ten bus įrengtos pa
talpos centrinėms Anglijos lie
tuvių organizacijoms, salė su
sirinkimams, ir poilsio kamba
riai, kuriais galės naudotis pro
Londoną pravažiuoją lietuviai.
Namams pirkti vajus veda
mas visur, kur tik yra bent
vienas lietuvis. Reikia pasaky
ti, kad visi kiek tik gali, šį su
a n y n u o i i a i e i a
Jau ne už kalnų tas metas, ka
da Londone bus atidarytas lie
tuvių centras. Malonu pažy
mėti, kad Anglijoje lietuvių
tarpe nesijaučia "senųjų" ir
"naujųjų" dvasia. Visi čia jau
liasi vienos lietuviškos šeimos
nariai. Visi sumanymai bend
romis jėgomis paremiami ir
vykdomi.
Anglijos lietuviai
turi
du
laikraščius. Iš seniau eina "Iš
eivių Draugas", labiausiai mė
giamas senųjų Anglijos lietu
vių, o dabar įkurtas "Britani
jos Lietuvis", kuris daro gra
žią pažangą ir yra visų Angli
jos lietuvių laukiajnas svečias.
A. J-kus,
Aš radau visi raskite!
Atnaujindamas savo DIR
VOS prenumeratą, aš radau ir
kitą, kuris pakalbintas taip
pat prisidėjo prie skaitytojų
šeimos ir užsirašė DIRVĄ vi
siems 1949-iems. metams.
Jeigu norime, kad mūsų lai
kraštis būtų stipresnis, gra
žesnis, įdomesnis, tai visi turi
me taip padaryti: kiekvienas
rasti DIRVAI dar po vieną
skaitytoją. Tada mūsų šeima
bus dvigubai didesnė, tai galė
sime tikėtis, kad ir laikraštis
bus kita tiek geresnis.
Nereikalaukime pagerinimų
vien tik iš redakcijos, padėki
me ir patys!
M. Vilkišius
Lawrence, Mass.
I
I V A
Kuriuo keliu suks
Prancūzija?
SANTYKIAI BU USA APSI
NIAUKĘ
(Mūsų korespondento)
Daugelis Europos ir Ameri
kos žurnalistų, rašydami apie
Amerikos ir Prancūzijos santy
kius, pažymi, kad tie santykiai
niekad po karo nebuvo taip įsi
tempę kaip dabar. Tik 1945
metais prancūzų generolas de
Gaulle buvo "sukūręs" konflik
tą, kada jis rimtai buvo apsi
pykęs su velioniu Rooseveltu.
Šiaip Prancūzija visada buvo
draugiškuose santykiuose su
Amerika. Mat pastaru laiku at
sirado gana žymių nesutarimų
ir nuomonių skirtumų. Net bi
joma, kad tie skirtumai ne
nuvestų pavojingą'vakarų iš
siskyrimą.
Vakarų Unija ir Atlanto
Paktas
Pereitą' pavasarį Belgijos sos
tinėje Briuselyje buvo pasira
šyta Vakarų Unija. Ji apima
a i s v u o s i u s V a k a E u o o s
kraštus ir siekia bendrai gintis
prieš Rusijos agresinius sieki
mus. Uniją pasirašiusios vals
tybės numatė suvienodinti gin
klus, turėti bendrą gynimosi
generalinį štabą ir tt. Ta kryp
timi jau daug nuveikta. Ang
las Montgomery, Antrojo pa
saulinio karo žymus strategas,
paskirtos Unijos generaliniu
štabo šefu, o buveinė tam šta
bui numatyta netoli nuo Pary
žiaus, Fontenebleau istorinia
me miestelyje.
Netrukus Vakarų Europos
kraštai pasijuto, kad jie yra
per silpni gintis prieš rusų ma
ses. Matome, kad sparčiais
žingsniais einama prie Atlanto
Pakto organizavimo. Atlanto
Paktas išplečia Vakarų Uniją:
šitą gynybos sistemą įtrau
kia Ameriką ir Kanadą, kaip
labai didelius ir svarbius pra
monės ir visokių turtų kraštus.
Atlanto pakto organizavimas
vyksta labai sparčiu tempu ir
gali būti pasirašytas vasario
mėnesį.
Prancūzijos vieta
Prancūzijai tenka šioje gyni
mosi sistemoje labai svarbi vie
ta. Bet čia ir prasideda labi
rintas. Dabartinė Prancūzijos
vyriausybė labai norėtų įsijun
gti šią gynimosi sistemą ir
pasiimti visą Prancūzijai ski
riamą naštą, bet su tuo neno
rinti sutikti.... tauta. Ją ge
rokai išvargino ir nubiednino
abu paskutiniai karai. Susida
rė puiki dirva komunistinei vei
klai, kuri visakam priešinasi,
kas tik nepatinka Maskvai. O
neužmirškim, kad komunistai
parlament® turi apie trečdalį
atstovų.
Be to, prancūzai dar vis ne
nori atsisakyti nuo minties,
kad jie yra "didelė galybė".
Tos "didelės galybės" skatina-
Prašom ateiti!
Lietuvių Tremtinių Dr-ja Cleveland*
SAUSIO-JAN. 9 d., 1949 m.
Šv. Jjirgio parapijos salėje, E. 67th Street
rengia
Bus vaidinama "SEKMINIŲ VAINIKAS"
A Gustaičio vieno veiksmo vaidinimas su dainomis.
Be to programoje dainos, deklamacijos, paskui šokiai,
grojant SONNY MICHAEL'S .orkestrui
Pradžia 4:30 vai. p. |.
kaina 75 centai
Tikietus galima gauti prie įėjimo
Vakaro pelnas skiriamas tremtiniams šelpti.
Pereitas ALF seimas parei
škė pageidavimą sukelti penkis
milijonus dolerių lietuvių trem
tinių šalpos ir jų imigracijos
ir įkurdinimo reikalams, ši su
ma, palyginus ją su žydų, len
kų ir kitų tautų šalpa, nėra
perdidelė, tačiau ALF valdy
ba šį reikalą išsamiai apsvars
čius, paruošė minimalę sąmatą
BALFo veiklai finansuoti vie
nerių metų laikotarpiui—$962,
000 sumai.
Daugiausia šalpos reikalingi
yra vaikučiai, ligoniai ir sene
mi, prancūzai po karo pradėjo
vaidinti tarpininko vaidmenį
tarp amerikiečių ir rusų, ma
nydami išgelbėsią pasaulio tai
ką. Prasidėjo garsusis buvu
sio ministerio Bidault "taktinis
neutralumas".
To neutralumo laikydamiesi,
prancūzai visomis keturiomis
vengia įsimaišyti kokį nors
konfliktą tarp rusų ir ameri
kiečių. Iš čia išplaukia ir ne
sutarimai dėl Atlanto Pakto ir
Vakarų Unijos. Prancūzai ma
no, kad ryšių stiprinimas su
Anglija ir Amerika sudaro to
limesnius žingsnius karo kryp
timi. O to tauta nenori. To
komunistams ir reikia. Jie kur
sto iš visų kampų, vadindami
gynimosi planus "karo kursty
mu" ir visas vyriausybės pas
tangas kur tik galėdami truk
do.
Vokietijos baubas
Didžiausiu nesutarimų "obuo
liu" yra Vokietija ir ypač Ruhr
kraštas. Amerikiečiai nori dau
giau atstatyti Vokietiją ir ga
lingą Ruhro pramonę įtraukti
Atlanto pakto gynimosi pla
nus. Prancūzija jau tris kar
tus smarkiai nukentėjo nuo vo
kiečių, tad prieš šiuos Vokieti
jos atstatymo planus visomis
keturiomis šiaušiasi.
Ir po pirmojo pasaulinio ka
ro Vokietijai dėl tų pačių su
metimų buvo leista "atsigau
ti". Kas iš to išėjo ne tik
prancūzai, bet ir mes puikiai
patyrėme.
Bet šiandien pasaulis stovi
prieš didžiausią žmogaus lais
vės priešą Maskvą. Amerikos
pastangos suprantamos. Yra
reikalas aiškus, kad Vokietijos
savo likimui palikti negalima.
Ji turi būti įjungta Europą,
jos jėgos daug gali galutinėje
kovoje prieš Maskvą.
šitą žino ir prancūzai. .Nuo
saikūs ir realūs politikai remia
Atlanto pakto politiką ir nusi
lo visuomenės priklauso,
atliks saro pareigas
Kad butų galima atlikti reikalingiausi "uždaviniai, reikia kasdien surinkti
bent $2,700 ~""r
BALFo Valdyba kviečia talkon
liai, kurių priskaitoma viso
apie 20,000 asmenų (vaikučių
apie 15,000, ligonių 1,500 ir
senelių 3,500). šiems 20,000
asmenų sušelpti skiriant jiems
tik po $2.50 mėnesiui, reikia
sukelti $600,000 sumą (tuo tar
pu žydai kiekvienam savo žmo
gui skiria mėnesiui po $30 ar
ba dolerį dienai), šia proga
reikia pastebėti, kad dar yra
apie 30,000 lietuvių tremtinių,
kurie dar šiek-tiek sveikesni ir
gali dirbti» tie jokios papildo
mos pašalpos negauna.
leidžia net Ruhro klausimuose.
Bet jie sutinka didelį pasi
priešinimą. Pirmoje eilėje
komunistai. Jie suka visas va
deles Maskvą. Toliau keisto
ir nelaukto įspūdžio įnešė pas
kutiniosios generolo de Gaulle
kalbos. Jo politika ir siekimai
neatitinka šių dienų realios pa
dėties ir įneša daug neaiškumų
anglų-prancūzų ir prancūzų
amerikiečių santykius.
Praeities ar ateities keliu?
Kuriuo keliu pasuks prancū
zai Reikšminga karikat a
tuo reikalu buvo įdėta "Wash
ington Post", kurią persispaus
dino daug Europos laikraščių.
Ji vaizduoja, kaip amerikiečiai
vaišina vokiečių pramoninkus,
o nusiminusiai ir liesai Pran
cūzijai sako: "Tamsta kalbi
vis apie buvusį karą. Mes gal
vojame apie būsimąjį!"
Pasirinkimas nėr didelis, bet
jis svarbus visam pasauliui.
Z. U.
Garsus ir tylus rėmėjai
Neseniai DIRVOJE buvo ra
šyta, kad viena Clevelando or
ganizacija per 1948 metus pa
skyrė net 50 dolerių visuome
niškiems labdaringiems tiks
lams, iš jų 25 dolerius pereitą
vasarą nusiuntė BALFui.
Viena Chicagos organizacija
vėl skelbėsi, kad duodama ra
dijo programoms ir laikraš
čiams paskelbti savo kalėdi
nius sveikinimus, parėmė radi
jo programas ir laikraščius net
keliolika dešimčių dolerių.
Gerai.
O štai vienas ii kuklių DIR
VOS skaitytojų atsiprašo, kad
nebegali dar daugiau tremti
niams padėti. Ir štai kodėl. Ra
šo:
Mes išpildėm per BALF dar
bo ir buto garantijas trylikai
žmonių ir jau išsiuntėm 25 pa
kietus su maistu ir drabužiais
įvairias zonas.. Pereitą savai
tę išsiuntėm 4 pakietus. Dau
giau tuo tarpu negalime".
Taip rašo E. Jonuškis iš
Staughton, Mass., kuklus skai
tytojas, apie kurį niekas lai
kraščius neparašo, nor jis pats
vienas su žmona per metus at
liko daugiau, negu kokia dide
lė organizacija, apie kurios ma
žiaus pajudėjimą visi laikraš
čiai rašo...
Kažin, ar tinka Evange
lijos palyginimas apie
skatiką?
našlės
NAUJŲ METŲ NELAIMĖSE
ŽUVO 257 ŽMONĖS
Naujus Metus sutinkant, 257
žmonės šioje šalyje sutiko ir
mirtį įvairiose nelaimėse. 183
žuvo trafiko nelaimėse, auto
mobilių užmušti, arba patys už
simušdami neatsargiu važiavi
inu. 74 kiti žuvo nuo kitokių
nelaimingų prietikių.
S
Be šių pagrindinių išlaidų
dar yra drabužių, maisto, ava
lynės, knygų ir kitų gerybių
atgabenimas sandėlį, jų su
tvarkymas, supakavimas ir pa
ruošimas siųsti, nugabenimas
uostą, pakrovimas laivus, ap
drauda, sunkvežimiai, darbinin
kai, administracija, tarnauto
jai ir įvairios smulkios išlai
dos, kurios siekia apie $42,000.
I i a i o s e i k a a s ir
tremtinių įkurdinimui valdyba
numatė minimalę sumą—$370,
000. Pagal naująjį Bilių 1949
e a i s n u a o a a a e n i
apie 14,000 lietuvių, kuriems,
jei skirsime tiktai po $20 ver
tės paramos ir pagalbos, reikis
$280,000.
Šalia to daugeliui reikės ap
mokėti kelionės išlaidas čia at
vykus, duoti jiems maistpini
gių ir kitais reikalingais daik
tais aprūpinti, transportacija,
aprūpinti palydovais kitiems
reikės įvairiais kitais būdais
pagelbėti, už kitus garantuoti,
kad jie nepataps visuomenei
našta, o be to dar reikia pri
skaityti tarnautojus, dirbančias
imigracijos srityje, jų kelionės
išlaidas ir administraciją.
ši suma kai kam atrodys ir
didelė, bet reikia atsiminti, kad
darbas taip pat milžiniškas, nes
didelis žmonių skaičius reika
lingas mūsų pagalbos.
Jei BALF turėtų šią sumą,
mums nereikėtų prašyti kitų
organizacijų tarpininkauti lie
tuvių tremtinių imigracijos rei
kalais, nes federate D. P. ko
misija suteiktų mums tokias
pačias teises, kokias nuri NC
WC, CWS, IRRC ir kitos orga
nizacijos.
Šiandien BALFo kasoje y
tiktai 3480 dolerių. Tai ką ga
lime su tokia suma padaryti?
Todėl nuoširdžiai prašome
visų lietuvių, visose kolonijose
ir miesteliuose tuojau griebtis
rengti vajus ir įtraukti tą
sunkų darbą ir kitus savo kai
mynus, savo draugus amerikie
čius, biznierius, politikierius,
visuomenės veikėjus, be tiky
bų, politinių pažiūrų skirtumo.
Labai svarbu įtraukti lietuvią
jaunimą ir jų draugus, nes dar
bas reikalauja milžiniškų pa
stangų ir didelės talkos.
Jeigu visi atsidavusiai ir nuo
širdžiai dirbsime šį darbą ir
aukosime pagal išgalę, neabe
jojam, kad musų vajus pasi
seks ir savo tikslo pasieksim#.
Vajus reikia tuojau pradėti
ir tęsti iki bus pasiektas užsi
brėžtas tikslas.
Vajaus laiko ir būdo nega
lime nurodyti, nes visur sąly
gos kitokios. Patys vietiniai
gyventojai savo sąlygas geriau
žino ir geriau prie jų prisitai
kys, svarbu, kad rezultatai bū
tų geri. BALF Centras gali
duoti įvairių patarimų ir smul
kių informacijų, kada tik jų
reikės.
Visais vajaus reikalais kreip
kitės
U.L.R.A. Campaign Divisi#*
105 Grąnd Street,
Laukiame nuoširdžios koope
racijos ir pagalbos šiame sun
kiame, svarbiame ir reikalin
game darbe.
BALF VALDYBA:
Kun. Dr. J. B. Končius,
Pirmininkas
A.
A, Olis, Vice pirm.
Juozas Boiey, Vice pirm.
P.
L. Pivaronas, Vice pirm.
S. F. Bakanas, Vice pirm.
Nora M. Gugienė, Sekr.
A.
S. Trečiokas, Iždin.
Ant. Žilinskas, Fin. sekr. \n\n Brooklyn 11, N. Y.

Dirva = Field. [volume], January 07, 1949, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], January 07, 1949, Image 5 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], January 07, 1949, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current