Dirva = Field. [volume], January 28, 1949, Image 4

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
V
Redaktorius—VINCAS
H'l"n|iii..U|n
Mes
Tur but, delegacija nesuklystų, jei tam tikrose vie
tose tinkama forma atžymėtų, jog čia yra bendra Ame
rikos lietuvių atstovybė, jungianti visus Amerikos ir ap
skritai Vakarų pasaulio idealams^pritariančius lietuvius.
nežinome delegacijos apsilankymų ir numatomų
pareiškimų programos. Tikimės, kad delegacija ne
sistengs visų savo prašymų svorio suversti tik patį ga
lutinį tikslą, ir neapsiribos reikalavimais ar. pasiūlymais,
kurių net ir galingoji Amerika šiandien negalėtų įvyk
dyti.
Yra dalykų, kuriuos Amerikos valdžia nesunkiai ga
lėtų ir turėtų
įvykdyti.
Žinome, kaip dar sunkesnėse sąlygose veikia musų
visuomeniški tautos kovos už laisvę organai
sias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas ir kiti
gali naudotis tik.... ketvirtaeilių žmonių, atsiprašant,
''teisėmis", tai yra, DP "teisėmis"...
Pagaliau, žinome, kokioj skandalingoj padėty yra
visi DP kurie yra juk neva išsilaisvinusios pavergtų
jų tautų dalelės... Kodėl, kai tiek daug kalbama apie
tautų laisvę, tie žmonės yra daug labiau suvaržyti, negu
prieš trejetą metų buvę priešai?
Štai keletas klausimų, kurie jau sudaro delegacijai
nemažą žygių programą. Mes manome, kad delegacija
juos ir kitus tinkamai išryškins atitinkamiems pareigū
nams.
Todėl ir lydime delegaciją Washingtoną su nuošir
džiausiais pasisekimo linkėjimais.
Atiduokime, kg privalome
prie Lietuvos Nežinomo Kareivio kapo buvo aukuras
su nuolatos surenančia ugnele ir su lotynišku para
šu "Redde, quod debbes", tai yra atiduok, ką priva
lai.
Dienos Klausimais
SVARBUS APSILANKYMAS
AMERIKOS Lietuvių Tarybos Vykdomasis Komitetas
šiomis dienomis lankysis Washingtone.
Šis apsilankymas yra tuo ypatingas, kad pirmą kar
tą po daugelio metų lankysis delegacija, atstovaujanti vi
są Amerikos lietuvių visuomenę, kovojančią už Lietuvos
laisvę.
Ar atskirų delegacijų lankymasis kenkė pačiam tik
slui sunku pasakyti, bet nuosekliai galvojant atrodo,
kad negalėjo ir pagerinti.
Nemanome, kad Washingtono pareigūnai dabar pa
sitikę delegatus patapnos per pečius, sakydami: "Gerai,
vyrai, kad susivienijote!" Diplomatai paprastai susilai
ko nuo pareiškimo nuomonių tokiais klausimais. Bet esa
me tikri, jog vis dėlto pats faktas, kad Lietuvos reikale
Amerikos lietuviai yra atstovaujami vienos bendros de
legacijos, bus užskaitytas kreditą delegacijai ir visiems
lietuviams.
Lietuvos žmonės kasdien lankydavo tą kapą ir tamĮLiėtuvos
tikrose apeigose paminėdavo bei pagerbdavo žuvusius anojo
už Lietuvos laisvę.
Bet nepasitenkinom tuo laikiniu, kad ir kasdieniniu
pagerbimu. Stengėmės, kad ir busimosioms kartoms, is
torijai, pasiliktų paminklai apie tuos, kurie kovojo už
Lietuvos laisvę. Toki paminklai tai buvo knygos. Kny
gos apie savanorių žygius, apie knygnešius, apie visus
tautos veikėjus.
Ne pirmą ir ne paskutinį kartą susirenkame pami
nėti ir pirmojo bei paskutinio Lietuvos Respublikos ne
priklausomybės laikų prezidento. Tais paminėjimais iš
dalies atliekame tą, ką privalome. Bet ir čia, kaip kitais
panašiais atsitikimais, tie vienadeniai paminėjimai nėra
viskas, ką privalome padaryti anksčiau už mus iš šio pa
saulio išėjusių žymių tautos žmonių paminėjimui.
Tris prezidentus Lietuva turėjo per nepriklausomy
bės laiką. Tik vienas iš jų dar yra musų tarpe. Kaip
visi politikos žmonės, taip ir jie turėjo savo darbo šali
ninkų ir priešininkų. Tačiau visi jie liks musų istorijo
je, kaip žmonės, stovėję musų tautos priešakyje ir kaip
tokius juos privalėsime atžymėti savo istorijoje.
Todėl komiteto nusistatymas šia proga pradėti rū
pintis išleidimu knygos apie mirusį Lietuvos Preziden
tą yra viena iš būtinųjų musų pareigų, kurią esame kal
ti pasitraukusiam iš musų tarpo.
Lietuvius visuomenininkus, kurie tautos gyvenimą
ir jos žygius žmones moka žiūrėti plačiau, negu per
partinius "akinius, kviečiame rūpestingai prisidėti prie
tos pareigos, kurią privalome atlikti.
tuos dalykus ir turėtų musų
delegacija pirmoje eilėje spausti.
Pirmutinis iš jų pašalinimas kliūčių Lietuvos val
stybės ir tautos organams veikti už savo tėvynės išlais
vinimą. Tų kliūčių, kurios paeina ne iš tos laisvės už
grobikų, o iš... .jos užtarytojų, tai yra, iš pačios Ame
rikos valdžios organų, arba iš kitų kraštų valdžių ar
tarptautinių organų, kurie yra Amerikos įtakoje arba
jos finansuojami.
Juk žinome, kokiose sąlygose veikia musų pasiunti
nybės, konsulatai, pačioje Amerikoje, o ypač kituose
kraštuose, kurie skaitosi kovotojai už tuos pačius idea
lus, kaip ir Amerikos, kurie tuo tikslu yra Amerikos
stipriai remiami. Jeigu sakotės, kad ginate tautų lais
vės principus, tai kodėl varžote ginančius savo tautos
laisvę ten, kur turite visišką galią nevaržyti?
Vyriau-
II
pareiga
Lietuvos garbei
RAŠO P. J. ŽIURYS,
A. Smetonos Paminėjimo
Komiteto Pirmininkas
Iš senovės yra pasilikęs sa
kinys, kad tas, kas nustoja sa
vigarbos, praranda kitų pagar
bą. ir nustoja reikšmės.
Mes, kaip lietuviai, praeity
je mokėjome pagerbti Lietuvos
didelius vyrus ir juos tinkamai
įvertinti. Tad ir dabar, kada
tie karo rūkai dar nėra visai
prasklaidyti ir pasaulyje •vis
gerbtume vieną iš mūsų didelių
vyrų, veikėjų ir vadų.
LVS, prie kurios įkūrimo pri
sidėjo a.a. prezidentas Smeto
na, rengia penkerių metų Pre
zidento A. Smetonos mirties
sukaktuvių paminėjimą sausio
30 dieną ir kviečia visas kolo
nijas, draugijas ir atskirus as
menis tinkamai pagerbti žmo
gų, kuris tiek daug yra prisi
dėjęs Lietuvos ir jos ekonomi
nio bei kultūrinio gyvenimo iš
ugdymui ir prie kovos už jos
išlaisvinimą iš po tironų jungo.
Vieta ir laikas neleidžia pil
nai apibūdinti prez. Smetonos
darbus. Pasitenkinsime keletą
bruožų apibūdinti šio didelio
vyro įtakai ir reikšmei lietuvių
tautos gyvenime.
Nuo pat jaunų dienų jis vei
kė tiesiai ir niekad nesvyravo
nei lenkų, nei rusų pusę
vien tik už Lietuvą ir lietuvius
dirbo. Dar studentąyimo lai
kais jis plačiai prisidėjo prie
spaudos ir požeminės veiklos,
kurie te- Patekus Martynui Yčui Ru
sijos Dūmą, A. Smetona tapo
jo rėmėju ir bendradarbiu. Iš
kilus Pirmajam Didžiajam Ka
rui ir patekus šimtams tūks
tančių lietuvių Voronežą ir
kitas Rusijos dalis, kilo rimtas
gyvybės išlaikymo klausimas
ne tiktai pabėgėliams Rusijo
je, bet ir tiems lietuviams, ku
rie paliko vokiečių okupuotoje
dalyje, čia A.Smetona, stovė
damas lietuvių komiteto prie
šaky, atliko didelius Lietuvos
žmonių gelbėjimo darbus ir dar
didesnius Lietuvos nepri
klausomybės kelio parengimo
darbus.
Antanas Smetona buvo vie
nas iš tų, kurie pasirašė Lietu
vos nepriklausomybės paskel
bimo aktą.
Apsiimdamas "tapti pirmu
dar baisybė neaiškumų ir prieš-1 didelis neapsižiūrėjimas, kurio
taravimų, yra tinkama ir pa-Į kiti ilgai neužmirš. Na, bet ši
geidaujama, kad susikaupę pa- tą kartą mes galime suprasti,
prezidentu, jis gerai
įm!li taip sakant,
kad už
tuščią vietą, be pinigų, be ka
riuomenės, be valdininkų ir be
galimybių.
Per jo ir kitų bendradarbių
pastangas, vienos gentkartės b§
laikotarpyje atsikūrė lietuvių ^alaujam nužemintų padėkoji
tauta ir ant karo pelenų ir
nuo~imų
dėgulių tapo atstatyti moder-J
(Nukelta 5-tą pusi.) I
nimą
Plačios mano svajonės,
O keliai per siauri.
šiurkščios vargo klaj*»§g,
O širdis per jautri.
Svaigios audros jaunystės
Liko jau praeity.
Metai pradeda vysti,
Niurųg, nykus, tušti...
I V A
Nuo-ma+tėi
Daug nuomonių apie vieną
nuomonę
Visai nesutinku su UMC nuo
mone apie tremtinių vakaro
vedimą. Vakaro vedėjų parei
ga yra pagirti tą, ką jie rodo.
O atėjusieji— ar gi jie ne ga
na malonumo turėjo už tuos
pinigus, kuriuos užmokėjo? Už
ką čia reikalauti padėkos? Prie
šingai, aš nuo savęs norėčiau
rengėjams padėkoti, kad už
menką pinigą davė mums to
ki malonų vakarą.
J.K., Cleveland, Ohio
Negana šito pateisinimo, kad
arklys ir ant .keturių kojų su
klumpa. čia, Amerikoj, yra
toks paprotys, kad jeigu kas
parodė gerą valią, atėjo pa
rengimą, tai jam turi būti už
tai atiduotas kreditas... Jeigu
rengėjai tą užmiršta, tai yra
kad rengėjai dar nėra susipaži
nę su mūsų papročiais.
J.D., Cleveland, Ohio
Aš
irgi manau, kad jeigu
tremtiniai nori iš senųjų gy
ventojų paramos, tai turi pri
siminti apie tuos, iš kurių pa
ramą gauna. Mes galėjom ir
neateiti kas gi būtų iš to
vaidinimo, jeigu salė būtų tuš
čia? Geri šeimininkai ir už dy
ka svečius gardžiai privaišinę,
išleisdami padėkoja už apsi
lankymą. O čia gi nemaža pi
nigo buvo sunešta.
K.B., Cleveland, Ohio
Ar ne juokingi mes esam
žmonės? Už 75 centus pažiū
rėjom gražaus vaidinimo, dai
nų pasiklausėm, senus pažįsta
mus susitikom, prie muzikos
pašokom, už kvoterį alaus iš
gėrėm ir dešrelių užkandom ir
dar reikalaujam, kad mums kas
už tai ligi žemės lenktųsi... Kai
aš nueinu saliūnan, palieku
penkinę ar daugiau, tai niekas
man prakalbų už tai nesako ir
laikraščius apie tai niekad
skundų nerašau...
D.
M., Cleveland, Ohio
Ar priklauso padėka už atsi
lankymą lietuvišką parengi
mą Aš nežinau, už ką... Kai
nueinu moovies, man niekas
nieko nesako ir aš nieko nesa
kau. Ten kai* kas iš to duoną
valgo, kad mes nueinam. Trem
tiniai rengė vakarą ne savo ki
šenėn, o pagelbėti tiems, ku
riems visi turim pagelbėt i,
vpač mes, tie, kurie daugiau
prasigyvenę, čia rengėjai dirbo,
o mes atėjom ir malonumą tu
rėjom. Kas gi čia kam turi dė
koti? Aš stebiuosi, kad iš atsi
lankiusiųjų niekas neatsistojo
ir nesusiprato rengėjams pa
dėkoti už gražų priėmimą.
D.D., Cleveland, Ohio
Nedarykit mums sarmatos,
dėdami laikraštin tokias "nuo
mones, kaip UMD. Tas neteisy-
kad mes yisi taip jąu ir rei
kiekvieną piršto pajudi
visuomeniškam reikalui.
A.S., Cleveyand, Ohio
Juozas Mikštas.
Apie "bedievišką" laikraštį
ĮLaisvoji valanda
Taip kalbėjo
Kudirka...
Štai atsidarė durys, |žengė drąsiai artymas
ir ištraukęs iš po pažasties pundelį popierių me
tė ant stalo, tarydanjas:
Te 'Varpą'!... tokio mums nereikia...
mes vis- sakėme, kad da palaukime, pažiūrėkime
kas toliau bus... tai ot ir pasirodė!
Kas pasirodė? paklausiau,
pirma ant "Varpo", o paskui ant artymo.
Kas pasirodė?! kad "Varpas" jųs visai
bedieviškas"! Jųs Dievo nenorite pripažinti!
Ar Tamista atradai kur "Varpe" teori
jas prieštaraujančias Dievo esybei? ar užtėmi
jai kokią mislį, nenorinčią pripažinti Dievo? ar...
Kas man galvoj, su kokiomis ten "teori
jomis^ ir "mislimis"! Suskaityk tik, kiek kartų
paminėtas "Varpe" Dievas, o pats pamatysi!
Aha... šitaip...
Palauk da, da to negana! Jųs laikraštis
taipogi socijalistiškas! pasakė artymas ir net
krūptelėjo išsigandęs paskutinio savo žodždio.
Iš kur tai tamista išgriebiai?
Iš kur? tai gi pažiūrėk... "Varpe" kalbasi
apie socijalistus (čia balsą nuleido) ir darbinin
kus (tą žodį ištarė šiek tiek garsiau)...
Artymas nusistebėjo ir tarė:
Na, tai da ne toks piktas žmogus esi, jei
gu šitą moki. Iš kur išmokai?
Geri žmonės išmokino.
Ar visi darbininkai "Varpo" tą moka?
Visi.
Na, tai dėl ko to neparašėte nors sykį
"Varpe"? Ot taip "Audiatur et altera pars"
(Lai bun išklausyta ir priešingoji pusė taip
buvo užvardytas polemikos (ginčų) skyrius
"Varpe".), tai da tiktų, taip prie galo!
Matai, tamista, da tuo žygiu vartojame
kitokius argumentus, o jau kaip mums jų pri
truks, tai šitą varysime.
Artymas pakraipė galvą, paėmė atgal "Var
W" ir atsisveikindamas pasakė:
Na, da palauksime, pažiūrėsime, kas to
liau bus. Išėjo. Artymo žodžiai giliai įkrito man
galvą. "Varpas" "bedieviškas" o dėlko? Dėlto
kad per mažas skaitlius paminėto žodžio "Die
vas". Jeigu taip pasakytų mažas vaikas, tai nu
sijuoktume ir pasakytume: ne, tas vaikas ne
užaugs, jis per daug išmintingas. Vienok, kada
taip vaikiškai mislyja ir sprendžia žmogus su
augęs, tai jau visai kitaip sakome. Nežinau, ar
specialistas iš statistikos žodžio "Dievas" skai
tys šituos mano žodžius. Paklausčiau aš jo, kokią
duoda normą, t.y. kiek kartų reikia paminėti žo
dį "Dievas" laikraštyje 16 pusi. 4 per 12 nume
rių, idant tas laikraštis neužsitarnautų ant var
do "bedieviškas"? ką pasakytų apie laikraštį,
kuris nuo pradžios iki galui būtų pripildytas vie
nu tik žodžiu "Dievas" ir ko pasimokytų iš to?
Arba vėl, "Varpas" "sacijalistiškas", nes pami
nėti "socijalistai" ir darbininkai. Taip sako in
teligentas, galintis mislyti. Šis užmetimas ne
reikalauja išgvildenimo pats už save atsako.
(Iš 1890 m. VARPO 1 nr.)
Dirvoje gaunamos
KNYGOS
Lietuvos Vytis gražiai paga
mintas Lietuvos herbas. Kaina 50c
Lietuvos Žemelapis kur pažy
siėti visi Lietuvos miesteliai.
dirstelėjęs
Tamista, maldaknygėse tiek kartų pa­
minėtas velnias ir pekla, ar tai maldaknygės
velniškos arba pekliškos knygos?
Eeee, ką čia šnekėti! Dabar jųs visi ti
kėjimo neturite, Dievo nebijote, bažnyčią nieki
nate, dvasios, dangaus ir peklos nepripažįstate..
...nėr dėl jųs jokios šventinybės, jųs ma
terijalistai, mislyjate tiktai apie skatiką, jums
galvoje tiktai Darvinas, jųs žmogų sutvertą ant
panašumo Dievp lyginate su bezdžionka! už
baigiau greitai, ištardamas paskutinį žodį daug
garsiau, idant būtų žymu, kad jau čia galas. Iš
mokau šitos užbaigos, nes ją labai tankiai gir
dėjau, ypač nuo vieno senyvo usoriaus, kuris
kiekvieną su manim šnektą, ar apie dangų, ar
apie žemę, ar apie dvasią, ar apie molinį puodą,
vis taip užbaigdavo.
Kaina 50c
Siela lagamine J. Švaisto 12
apsakymėlių, 144 pusi. Kaina 80c
Likimo keliu Alės Rutos-Na
kaitės 13 apsakymėlių 140
puslapių. Kaina 80c
Leiskit tėvynę 288 lietuviš
kų dainų žodžiai. Knygelė
naudinga dainininkas, pamir-
Busiems žinomų dainų žodžius.
Kaina $1.00
KAIP VELNIAS JUODUODEGIS
BLOGAIS KELIAIS NUĖJO
Iš Juliaus Kaupo knygos,
DAKTARAS KRIPŠTUKAS PRAGARE
(Tęsinys ii pereito nr.)
štai bausmės plėšikams... ėmė mur
raštininkas, pagarbiai sklaidydamas kny
gos lapus. čia va girtuoklių bausmės... čia
gi kortų lošikų... ir taip pamažu jis pervertė
visą knygą. Keista! Visiems bausmės nu
matytos, tik vieniems velniams ne...
Kaip tai nenumatytos? nustebo visi
netikėdami. Pamanykite, tokiam nusikaltėliui!
Nėra, pakartojo raštininkas, todėl,
būdami teisingi, jo ir nuteisti negalime.
Deja, negalime... patvirtino ir teisė
jai.
Kuomi skelbiu slaptą posėdį baigtu Ir
uždarytu, paskelbė vyriausias teisėjas ir pa
šokęs atrakino duris.
Visi išėjo triukšmaujančią salę ir susėdo
ant aksominių kėdžių.
Vyriausias teisėjas išgėrč stiklą vandens,
krankštelėjo ir prabilo:
Teismo taryba, susidedanti iš manęs ir
iš kitų, nemažiau teisingų teisėjų, išsprendė Juo
duodegio bylą slaptame posėdyje. Patirta, kad
įstatymas bausmių velniams nenumato, dėlto ta
ryba skelbia velnią Juoduodegį išteisintu.
čia jis pažvelgė kitus teisėjus, tarsi abe
jodamas, ir dėl visa ko pridėjo:
Be to, kalėjime tuo tarpu vistiek nėra
vietos. Užtai nusprendėm, kad Juoduodegis ga
lės gyventi kur nors netoli kalėjimo ir verstis
kuriuo nors naudingu bei nežalingu amatu.
Tai taręs, jis atsisėdo ir paskambino var
peliu.
Policininkai atrakino velnią pančiojusias
grandines, šis gi tik nusilenkė teisėjams, dėko
damas už gerą širdį, ir nudžiugęs taip greit nėrė
iš salės, kad iš po kanopų tik kibirkštys tryško.
Gatvėse gi linksmai švietė saulė, bėginėjo
rudi šunes, ir patenkintas velnias ramiai vaikšti
nėjo senamiesčio skersgatviais, galvodamas, kaip
čia pradėjus dirbti ir kur čia susiradus kokį suo
diną amatą.
Štai, ant vieno aukšto namo stogo sėdėjo
kaminkrėtis ir taip smarkiai valė kaminus su
šepečiu ir su muilu, kad net burbulai skraidė
ore. Velnias nedrąsiai užlipo kopėčiom ir pasi
teiravo, ar nereiktų jam kartais padėjėjo.
Pažiūrėsim, ką pats moki, tarė kamin
krėtis, pakėlęs juodą veidą. Lipk čia!
Velnias pasiėmė šepetį ir, užsilipęs ant ka
mino, pradėjo jį šveisti bet plytos pasidarė
dar murzinesnės: toks, mat, suodinas buvo vel
nias Juoduodegis.
žiūrėk, ką padarei, nenaudėli! sušuko
įpykęs kaminkrėtis. Kam gi pats tikęs! —ir,
sučiupęs velnią už ragų, įmetė kaminą.
Juoduodegis šiurpiai bildėdamas ir apsiau
stas suodžių bei kibirkščių debesies, įgarmėjo
Tešlėno kepyklą.
Tešlėnas gi buvo narsiausias žmogus visam
Kaune ir nė paties velnio nebijojo.
Ko pageidaujate? mandagiai tare
jis, purtydamas miltus nuo rankų. Mat jis pama
nė, kad velnias nori pas jį pyragaičių pirkti.
Ieškau darbo, bailiai sušvebeldžiavo
Juoduodegis, galėčiau, pavyzdžiui, kad ir ug
nies kurstytoju pabūti. Ai tai labai prityręs
tame amate.
Tešlėnas pasikasė praplikusį savo pakaušį
ir, kiek pagalvojęs, priėmė jį pas save kepėju.
Tačiau neilgam! Tuoj paaiškėjo, kad velnio
kepta duona nekokia. Jau neminint to, kad ji
visados kvepėdavo siera, ji netrukus pasirodė
aiškiai žalinga, nes nuo jos žmonėms ėmė augti
uodegos.
Įsigalėjus tai pavojingai ligai, pažy
mi tų metų medicinos metraščiai, teko grieb
tis griežtų prifemonių ir, remiantis gydytojų ta
rybos nutarimu, Juoduodegį nedelsiant atleisti
iš darbo.
Taip Juoduodegis buvo paties burmistro
fsakymu išmestas iš kepyklos.
Jis pamažu ėjo prieplaukos pakrante, ir jo
širdis buvo didžio liūdesio apimta.
Kam tikęs aš, nelaimingas! dfcjavo
jis susikrimtęs. Nėra man vietos šitam pa
saulyje. O nelaimė! Ir kam reikėjo man vel
niu gimti!
Taip aimanuodamas, jis pasiekė Karmelitų
bažnyčią. Pro atviras jos duris sklido ramus
vargonų gaudimas bei tyras smilkalų kvapas.
Nustebęs velnias sustojo ir ilgai žiūrėjo nuo
stabų vaškinių žvakių mirgėjimą ir tamsius,
jam dar niekad nematytus paveikslus auksiniuo
se rėmuose
Jį apėmė begalinis smalsumas, ir jis paban
dė įsėlinti vidun, tik staiga prie jo prišoko se
nis vargoninikas ir ėmė bartis.
Ir ko neprasimano tie velniai! piktai
šūkavo jis. Tik pagalvok jau pradeda, ne
labieji, ir bažnyčias skverbtis.
Nukelta 6-tą pusi.) \n\n RASTENIS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland, O.