Dirva = Field. [volume], February 18, 1949, Image 3

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
III. SAVOJE ŽEMEJE
3. Nuo pradžios iki galo
(Tęsinys iš pereito nr.)
Vieną dieną man Viliušis pranešė, kad slap
to veikimo vadovybė mano, jog reikia per ko
kius nors asmenis daryti įtakos generolą Ku
biliūną, reikia jį informuoti, kokios yra nuotai
kos krašte, ir visokiais būdais jį prilaikyti nuo
slinkimo vokiečių pusėn. Tuo reikalu atsargiai
užsiminiau Narakui ir nudaviau, kad tai yra
mano paties mintis. Narakas sakėsi senai jau
apie tai galvojąs ir, kiek galis, tiek Kubiliūną
prilaikąs. Tada aš jam pasiūliau tokį dalyką:
Kubiliūnui, kaip politikos žmogui, reikia bū
ti'gerai informuotam, gal galėtų apsiginti nuo
vokiečių blefo. Jis yra labai užimtas ir neturi
laiko tinkamoms informacijoms surinkti. Slap
tos policijos pranešimai ne visados yra tinka
miausia medžiaga politikai daryti. Be to, ypa
tingai svarbi sritis tai tarptautinės politikos
ir bendrieji karo klausimai. Kad galėtum gerai
orientuotis, reikia žinoti, ką kalba užsienių spau
da ir kokias žinias duoda vokiečių priešai.
Narakas tuo pasiūlymu susidomėjo. Girdi,
ir jis pats neturįs laiko paklausyti Londono ra
dijo, o be to jis turįs būti atsargus su ra
dijo... Esą, jam būtų ir gi labai gerai, jei kas
jį kasdien painformuotų, ką Londonas kalba.
Taip ir sutarėme, kad aš nustatytą valandą kas
dien ateisiu jam papasakoti, ką girdėjau iš Lon
dono ir kitų užsienio stočių. O jau Narakas
ieškos būdų supažindinti su tomis žiniomis ir
patį Kubiliūną. Narako manymu, Kubiliūnas
gali manimi nepasitikėti ir bendrai reikią būti
atsargiam. Mat, vokiečiai griežtai draudė klau
sytis užsienio radijo, ir bausmės už svetimų sto
čių klausymą siekė net sušaudymą. Taigi, tik
imi
reikėjo elgtis labai atsargiai.
Kaip sutarta taip ir padaryta. Per porą
savaičių kasdien šviesdavau Naraką, kokios ži
nios ateina iš Londono. Bet vėliau pasirodė,
kad toks asmeniškas žinių perdavimas sudaro
nepatogumų: kartais pats Narakas neturi laiko
tas žinias išklausyti, kartais ir man nėra kada
prie radijo pasėdėti. O be to, kai tos žinios ei
na iš ausies ausį, tai kartais jos net išsikrai
po. Tada sutarėme, kad kasdien jam Nara
kui bus pristatytas raštiškas pranešimas ir
svarbesnių užsienio žinių santrauka. Jis jau
buvo su Kubiliūnu sutaręs, kad ir jį įtikinęs,
kad jam tikrai tokios žinios yra reikalingos.
Kilo klausimas, kas tokį pranešimą kasdien
paruoš. Reikėjo surasti žmogų, kurs būtų pil
nai patikimas, kurs mokėtų porą svetimų kalbų
ir galėtų rašyti. Ir toks žmogus buvo surastas:
tai žurnalistas Vincas Trumpa. Jį pažinojau iš
senai: prieš sovietams okupuojant Lietuvą, jis
buvo, Lietuvos Aido korespondentas Briuselyje.
Atvirai jam išdėsčiau visą reikalą, nes žinojau,
kad jis jau yra įsitraukęs slaptą veiklą ir kad
jo toks darbas neatbaugins. Tuoj pat jis buvo
padarytas nuolatiniu kultūros departamento tar
nautoju su vienintele pareiga: kasdien paruošti
slaptą užsienio radijo pranešimą ir žinių sutrau
ką pirmajam Tarėjui generolui Kubiliūnui.
Uždavinys buvo atliktas: pats Kubiliūnas
buvo netiesioginiai įtrauktas nusikaltimą prieš
vokiečius.
Nežinau, kuo būtų pasibaigęs šis mėginimas
neleisti Kubiliūnui nuslinkti vokiečių pusę. Ga
limas daiktas, kad su laiku vokiečiai būtų paty
rę Kubiliūno dvigubą žaidimą ir jis būtų nu
ėjęs koncentracijos lagerį taip, kaip nuėjo jo
pavaduotojas pulkininkas Narakas. Bet visą
planą suardė vienas kvailas susidūrimas su
vienu Lietuvos vokiečiu...
Beieškodamas buto, gyvenau viename kam
baryje, o visame name gyvenome keturios ar
penkios šeimos. Toks kolchozas niekam iš mū
sų nepatiko, bet kitokios išeities nesurasdami
tyliai ir taikingai gyvenome... Bet gražus na
mas, gražioje vietoje traukė vokiečių akis. Ir
vieną popietį atsilanko du vokiečiai civilinės val
džios žmonės. Apeina visą namą, gerai jį ap
žiūri iš vidaus ir iš lauko, patikrina, kas jame
gyvena, ir pareiškia, kad tas namas jiems pa
tinka ir jie norės artimiausiu laiku jį užimti.
Greitai atvažiuojančios jų šeimos iš Vokietijos,
vaikams reikalinga poilsio, geras privažiavimas
automobiliu butai dar blakių neišėsti žo
džiu, jiems čia gyventi bus gera ir patogu. O
pyttms būsią duoti kiti butai...
Po kelių dienų vėl atsilanko tie patys vokie
čiai. Ir šį kartą jau mums nustato terminą, iki
kada mes turime išsikraustyti. Man dar duo
da atskirą įsakymą: kadangi lova, stalas ir kė
dės yra ne mano, o Raudonojo Kryžiaus tai
jjti turįs tuos baldus čia palikti.
Visi namo gyventojai, pasitarę nusprendė
me lengvai nepasiduoti: tegul duos žmoniškus
butui ir priemones persikraustyti, tada jiems
namą paliksime. Tegul jie juo užspringsta. Gi
man atskirai reikėjo apsispręsti, ar aš baldus
paliksiu ar ne. Pasiteiravę, kas tie vokiečiai...
Tarp Nemuno ir Reino
Gyvenimo sukurta apysaka
3. %iĄmeihU
iužinojome, kad vienas jų vadinosi baronas von
Hopp, Lietuvoje turėjęs gerą ūkį ir gerai gyve
nęs, iki išsikėlė Vokietijon 1941 metų ankstybą
pavasarį. Antras vadinosi Recke be jokio "von".
Jis buvo vokietis grynakraujis. Sužinojęs, kad
mūsų kolchoziškai gyvenamą namą siekia ne
hitlerinis, o "lietuviškas" vokietis, pasidariau
atkaklesnis ir raginau visus to namo gyventojus
nepasiduoti.
Vieną dieną gauname iš butus tvarkiusios
įstaigos įsakymus per 10 dienų apleisti butus,
kaip "reikalingus krašto administracijos reika
lams". Praeina 10 dienų ir ateina policija
patikrinti, ar mes jau išsikraustėme. O mes
vis dar sėdime ir vienas kitą raginame ir toliau
tame name sėdėti. Beveik kasdien ir pats von
Ropp atvažiuodavo pažiūrėti, ar jau butai tuš
ti. Pagaliau jau ir laiškai jo vardu pradėjo eiti
mūsų gyvenamu adresu. Pradėjome abejoti, ar
beišlaikysime. .. ir jautresnieji namo gyvento
jai ėmė palengva kraustytis. Mūsų frontas bu
vo palaužtas. Mane gi ėmė spausti ir pats gen.
Kubiliūnas, pirmasis tarėjas... Girdi, tegul
juos velniai nemato: užleisk tu tą butą, gausi
kitur geresnį...
Ropp'as aukštas žmogus komisariate, ne
reikia jo pykinti... taip tėviškai mane mo
kė Kubiliūnas.
Kai jau visos žemės galybės užgriuvo, tai
ir aš ėmiau galvoti, kad reikės butą atiduoti
tam vokiečiui... Bet dėl iš Raudonojo Kryžiaus
gautų baldų turėjau tvirtą ir nekeičiamą nusi
statymą jų nepalikti.
Pradėjau ieškoti vietos išsikraustymui. Vi
si geresnieji butai buvo arba vokiečių užimti ar
ba jiems paskirti. Butų valdyba man davė bu
tą Kauno senamiestyje, netoli Rotušės. Bet kai
nuėjau jį pažiūrėti neradau jame nei langų,
nei durų, nei laiptų... Sienos išgriuvusios, grin
dys išardytos nešvaru ir neįmanoma jame gy
venti. Atsisakiau jį imti. Tada man buvo nu
rodytas kitas butas kaž kur Žaliakalnyje. Jis
buvo irgi be jokių patogumų. O kadangi ruo
šiausi verstis advokato amatu, tai reikalavau
buto tinkamoje vietoje ir ne lūšnos.
Beieškant tinkamo buto, praėjo dar 10 die
nų. Pagaliau butų valdyba man pasiūlė butą
Nemuno gatvėje. Ta gatvė nuo seno jau buvo
pagarsėjusi. .. .naktinėmis istorijomis. Vokie
čiai ir toliau norėjo išlaikyti toje gatvėje "ge
ruosius" papročius. Tuo tikslu jie -įsteigė"
pravažiuojančiai kariuomenei "trumpo džiaugs
mo namus". Ir taip atsitiko, kad greta to na
mo buvo vienas laisvas butas, kurio niekas ne
norėjo imti. Aš jį paėmiau. Paėmiau iš bėdos.
Bet tuo dar nesibaigė istorija su tuo Rop
pu. Kai gavau butą, tai nutariau nebesipriešin
ti. Bet ir toliau laikiausi nusistatymo, jog bal
dų nepoliksiu. Tada vieną rytą pasisamdžiau
vežimą ir ėmiau savo baldus krauti. Jau beveik
buvau sukrovęs, kai žiūriu atvažiuoja uni
formuotas Roppas su policijos viršininku Reivy
čiu. Na, manau, dabar tai bus pirties... Ir
tikrai, Roppas įtūžęs iššoko iš automobilio, pri
puolė prie manęs ir ėmė šaukti ne savo balsu...
Kaip Tamsta drįsti neklausyti mano įsa
kymo palikti baldus? Tamsta perdaug įsivaiz
duoji. .. Aš tokius vyrus tuoj pat maišą au
kišiu!...
Ir jis pradėjęs tokiais žodžiais, šaukė ir bė
giojo aplink vežimą, vis man grasydamas baus
mėmis. Aš irgi netylėjau: kalbėjau pakeltu
balsu ir gyniau savo teisę, žinoma, nei jis ma
nęs, nei aš jo įtikinti negalėjom ir nenorėjom.
Reivytis pradžioje stovėjo ir ramiai klausėsi
mūsų ginčo. O kai jau pamatė, kad mes ima
me įsisiūbuoti ir beveik nesiskaityti su žodžiais,
tada jis pradėjo mane raminti.... sakydamas,
kad man Raudonasis Kryžius duosiąs kitus bal
dus. Jam paaiškinau, kad ne tame mano užsi
spyrimo prasmė: aš ginu ne baldus, kurie nėra
mano ir man nepriklauso, o ginuos nuo sauva
lios, kurią nori naujieji Lietuvos šeimininkai pri
taikinti visose srityse. Už tokius žodžius Rop
pas taip įniršo, kad stvėrė savo pistoletą ir mė
gino man juo grasyti.
Tamsta tuoj pat su šeima būsi išsiųstas
atgal Vokietijon, tokį sprendimą ištaręs, jis
man liepė iškraustyti iš vežimo baldus.
Išsikraustykit patys, jei norite: prieš
jėgą aš neturiu jėgos... ir po tų žodžių nu
mojau ranka ir nuėjau.
(Bus daugiau)
likimo keliu Alės Rutos-Na
kaitės 13 apsakymėlių 140
puslapių.
1Kr"~
Kaina 80c
Lietuvos Vytis gražiai paga
mintas Lietuvos herbas. Kaina 50c
Lietuvos žemėlapis kur pažy
mėti visi Lietuvos miesteliai.
O '1 1 A
Kiek mums žinoma, Tam­
sta turi paskutiniojo Preziden
to* a. a. Antano Smetonos for
malų pavedimą laikinai eiti
Respublikos Prezidento parei
gas, arba vadinamą Kybartų
aktą? Gal galėtum apie š| ak
tą plačiau paaiškinti?
A. a. Respublikos Preziden­
tas Smetona yra pasirašęs du
aktų. Vienu jų jis paskyrė ma
ne Ministeriu Pirmininku, ki
tu aktu pavedė man
jį
(prezi­
dentą) pavaduoti.
Mūsų valdžios ištaigų savi­
S. Lozoraičio atsakymai klausimus, dėl knrii yra įvairiu nuononif
Tremtyje leidžiamo laikraščio MINTIES redakci
ja kreipėsi ministerį St. Lozoraitį su visa eile klausinių
apie dalykus dėl kurių yra buvę ir dabar dar pasitaiko
įvairių nuomonių ar net ginčų tarp atskirų lietuvių poli
tinių sluoksnių atstovų.
Daugumo šitų klausimų' išsprendimas, žinoma, yra
pačių Lietuvos piliečių reikalas ir pareiga. Amerikos pi
liečiams lietuviams rūpi, kad tik visi tie reikalai tvarky
tųsi kaip galima palankiau ir naudingiau pačiam Lietu
vos nepriklausomybės atgavimui.
Bet, kadangi Amerikos lietuviai yra svarbiausi pa
dėjėjai šioje kovoje, tai yra ne tik jų teisė, bet ir reika
las žinoti, kaip tie dalykai tvarkosi, kodėl kas yra taip, o
ne kitaip. Amerikos lietuviams svarbu matyti, kad Lietu
vos laisvės kovos pajėgos sklandžiai ir tiksliai naudoja
mos.
Gavome sutikimą St. Lozoraičio pareiškimus bei
nuomones ir DIRVOS skaitytojams paskelbti, nors tie
atsakymai yra kito laikraščio užduotus klausimus. Mes
manome, kad tie atsakymai duos skaitytojams įdomių ži
nių apie lietuvių laisvės kovos jėgų politinį susitvarky
mą, ir duos svarbių paaiškinimų apie dalykus, apie ku
riuos ir Amerikoje lietuviai kartais pasiginčija. Jei kam
tie dalykai ir ne visai taip atrodytų, kaip čia nušviesta,
tai vistiek įdomu ir svarbu šiuos paaiškinimus žinoti ir
jų mintį įsigilinti.
Lietuvos suverenumo atstovavimas tarptautines
teisės pagrindais
Faktai apie Kybartų aktų atsiradimą ir prasmę
Paskutiniu laiku tremti­
nių spaudoje vis dažniau pasi
girsta balsų del mūsų politinės
vadovybes negalavimo ir dėl to
iškyla įvairūs prieštaraują ne
aiškumai. Gal Tamsta, p. Mi
nister!, sutiksi duoti šiuo opiu
klausimu paaiškinimų?
Mūsų politiniuose sluogs-
niuose esama nuomonių skir
tumų kai kuriais klausimais.
Aš kalbu čia apie tai todėl,
kad, viena, tais dalykais rašo
ma mūsų spaudoje antra, to
kiomis aplinkybėmis skirtumų
pripažinimas ir jų galimai di
desnis precizavimas, turėtų su
daryti žingsnį jiems tinkamai
išaiškinti ir išspręsti.
Apskritai imant, nuomonių
skirtumai savaime dar nėra
neigiamas pasireiškimas. Pran
cūzų patarlė sako, kad susidu
riant nuomonėms ištrykšta tei
sybė. Bet tokie nuomonių su
sidūrimai neturi peržengti tam
tikrų ribų, kurios nustatytos
Lietuvos interesų ir kovos už
Lietuvos laisvę reikalavimų, jie
neprivalo leisti, pavyzdžiui, tam
tikroj pagrindinių dalykų, ku
rie sudaro musų svarbiuosius
teisiniai-politinius argumentus
prieš Sovietų Sąjungos pasikė
sinimus panaikinti Lie u v o s
Respublikos suverenumą, štai,
vienas tų pagrindinių dalykų.
Sovietai tvirtina, esą Lietuva
nustojusi savo suvereninių tei
sių. šitas tvirtinimas yra prie
šingas tiek mūsų tautos valiai,
tiek tarptautinei teisei. Lietu
vos valstybė tebeegzistuoja de
jure. Bet tada jos suverenu
mas turi būti atstovaujamas
to valstybės organo, kuris Lie
tuvos vidaus teisės konsti
tucijos nuostatais ir tarp
tautinės teisės taisyklėmis tu
rėjo tą funkciją, esant Lietu
vai laisvai. Todėl yra svarbu
išlaikyti Lietuvos Respublikos
suvereninių teisių atstovavimo
tęstinumą. Valstybės organas,
apie kurį kalbu yra Respubli
kos. Prezidentas arba jo Pava
duotojas.
tarpiniame susirašinėjime kal
bami aktai buvo pavadinti Ky
bartų aktais, nes kaip jų davi
mo vieta figūruoja Kybartai.
Lietuviu politinis susiorganizavimas kovoje už laisvę
Ar šie Kybartų aktai tu­
ri pilną juridinį pagrindą ir
kokia konstitucija jie remiasi?
Aktai yra teisėti ir turi
galios. Jie yra pagrįsti kon
stitucijos straipsniais 97 ir 71,
būtent, 1938 metų konstituci
jos, kuri buvo ir tebėra galioje
ir kurios pagrindu Lietuva, per
kompetentingus tam dal y k u i
valstybės organus, palaikė di
plomatinius santykius su užsie
niu, priimdama svetimus dip
lomatinius atstovus, akredituo
dama savuosius, pasirašydama
bei ratifikuodama tarptautines
sutartis.
Kiek turi pagrindo trem­
tinių spaudos tvirtinimai, kad
Kybartų aktai yra niekingi
vien dėl to, kad jie remiasi
1938 metų konstitucija?
Tokie tvirtinimai neturi
pagrindo be to, jie tiek teisi
niai, tiek politiniai yra kenks
mingi Lietuvos bylai.
Einant tokių tvirtinimų logi
ka, būtų taip pat niekingi ak
tai, kuriais 1939 metais buvd
paskirti K. Bizauskas, krikš
čionis demokratas, Min. Pirmi
ninko Pavaduotoju, L. Bistras,
krikščionis demokratas švie
timo Ministeriu, prof. Krikš
čiūnas, valstietis liaudininkas,
žemės Ūkio Ministeriu. O juk
tie žmonės paskyrimus priėmė
ir savo pareigas ėjo. Tokia pat
logika tektų pasakyti, esą tie
mūsų Įgalioti Ministerial, ku
rie buvo paskirti Prezidento
aktais, paremtais 1938 metų
konstitucija, ir kurie šiandien
tebėra atitinkamų svetimų vy
i a u s y i i a s a i n a
teisėti Lietuvos atstovai. Ar
šitokių išvadų siekia tų tvirti
nimų autoriai
Lygiu būdu yra nepagrįsti
gandai, esą Kybartų aktai bu
vę sudaryti vadinamai tauti
ninkų santvarkai tęsti. Pir
miausia, aš nemanau, kad Lie
tuvai atgavus laisvę, tauta sa
vo krašte lauktų ligi kas nors
jai kokią santvarką iš užsienio
parveš. Tauta pati nuspręs,
kurios rūšies demokratinė san
tvarka turės būti nustatyta
Lietuvoje. Antra, jei Preziden
tas Smetona būtų norėjęs im
tis priemonių tautininkų san
tvarkai palaikyti, tai kalbamus
aktus jis būtų suteikęs kuriam
tautininkui, o ne man nie
kados tautininku nebuvusiam.
Sudarydamas aktus Prezi-
LSetuvos Ministeris
Stasys Lozoraitis
dentas ir gal vote negalvojo
apie vienokią ar kitokią san
tvarką, kaip negalvojo ir apie
tai negalėjo galvoti tie žmonės,
kuriem^ patariant jis aktus su
darė. Tai įrodo tų aktų atsira
dimo istorija.
1939 metų spalių mėnesį, dvi
savaites po to, kai Lietuvai bu
vo prievarta primestos sovietų
įgulos, vienoje Vakarų Euro
pos sostinėje mano pasiūlymu,
kuris buvo Vyriausybės priim
tas, įvyko kelių mūsų diploma
tų pasitarimas apsvarstyti prie
monėms, kurių reikėtų pasiūly
ti Vyriausybei, turint galvoje,
kad Stalino iškilmingi pasiža
dėjimai turėjo tiek pat vertės,
kiek .Hitlerio parašai, ir kad
tokiu būdu sovietų įgulų įvedi
mas Lietuvoje tegalėjo reikšti
įžangą katastrofą, būtent,
galutinę sovietų agresiją prieš
Lietuvą ir visišką Lietuvos
okupaciją. Pasitarimo padari
niai buvo išdėstyti tam tikra
me memorandume, kuris buvo
mano nuvežtas Lietuvą ir pa
teiktas Vyriausybei
šiandieną gi as noriu pazy-
mėti, jog greta kitų pasiūly
mų, suformuluotų memorandu
me, mes pasisakėm už tai, kad
sovietams užpuolus Lietuvą ir
okupuojant kraštą, Respublikos
Prezidentas su Ministeriu Pir
mininku ar Pirmininko Pava
duotoju ir pora Ministeriu ap
leistų kraštą. Būtų juokinga
įtarinėti ar prileisti, kad keli
Lietuvos diplomatai, kurie dvi-
privalomi Lietuvos Respublikos
teisiniai nuostatai, pirmoj ei
lėj jos konstitucija, tai yra,
1938 metų konstitucija.
Kaip Tamsta žinote,, 16
buvusių I, II ir III Seimo na
rių priėmė rezoliuciją, reika
laujančią vadovautis 1922 me
tų konstitucija. Ar šis reika
lavimas nebūtų pretekstu su
trukdyti mūsų valstybinio su
verenumo tęstinumą, kuriuo re
miasi diplomatiniai atstovai?
paskutiniojo karo metu
tam tikruose Lenkijos vyriau
sybės Londone sluogsni u o s e,
kurie esančią galioje lenkų
konstituciją iš 1935 metų žiūri
taip pat neigiamai, kaip mūsų
Seimo 16-os narių grupė Lie
tuvos konstituciją, buvo kilęs
sumanymas grąžinti galion len
kų 1922 metų konstituciją. Su
snoj usi apie tai viena sąjun
ginė didžioji valstybė pranešė
lenkų vyriausybei, kad jeigu
toks sumanymas būtų įvykdy
tas, tai jai būtų sunku ir to
liau pripažinti lenkų vyriausy­
dešimts metų centre ar Pasiun
tinybėse gynė Lietuvos intere
sus nepriklausomai nuo to, ku
ri partija turėjo daugumą Sei
e a V y i a u s y e s a i a
1939 metais, Lietuvai atsidūrus
aukščiausiame pavojuje, būtų
galėję viena akimirksnį rūpin
tis ne visos tautos, bet kurios
atskiros partijos interesais.
Taigi, aukščiau pa s a k y a
priemonė Prezidento ir kelių
Ministeriu išvykimas tebu
vo pasiūlyta vienu sumetimu:
patikrinti valstybės suvereni
nių galių atstovavimo tęstinu
mui. Tuo pat sumetimu ir rū
pesčiu vadovavosi Respublikos
Prezidentas, sudarydamas Ky
bartų aktus, o taip pat ir kitų
kraštų vyriausybės, kurios pa
staro karo metu buvo priešo
priverstos pasitraukti užsie
nį.
Kai dėl tiesioginės iniciaty
vos, kuria Kybartų aktai atsi
rado, tai ji išėjo ne iš Prezi
dento Smetonos ir ne iš manęs,
bet iš dviejų diplomatų, kurie
jam patarė aktus surašyti. Vie
nas tų diplomatų, kaip ir aš
pats, nėra priklausęs jokios
partijos, kitas gi nėra tautinin
kas. Dėl įvairių motyvų, ku
rių tarpe buvo liečiančių mane
patį ir kitus asmenis, prieš pri
imdamas aktus ir vėliau, aš
buvau prašęs Respublikos Pre
zidentą suteikti juos kitam
žmogui.
Ar Kybartų aktai boro
pranešti Vakarų valstybių vy
riausybėms?
Tam tikros vyriausybės
yra painformuotos apie Kybar
tų aktus.
Ar tiesa, kaip "žiburiai"
straipsnyje "Fasados ir užpa
kalis" teigė, kad Tamsta, gau
tas pagal Kybartų aktus funk
cijas nevykdei ir nereprezenta
vai pasauliui?
šis teigimas yra klaidin
gas.
Ar pagal Kybartų aktus
v _0sv "buvo vykdyta kokia nors dip-
lAtM nflMM AlfAIIA
lomatinė akcija
numui apginti?
Lietuvos konstitucijos klausimas iki nepriklauso­
mybės atgavimo
Kuria konstitucija veikia
ir vadovaujasi mūsų diploma
tiniai atstovai, kurie iki šiai
i e n a i i a s a i V a k a
valstybių vyriausybių?
Lietuvos atstovams yra
musų suvere-
Taip, tik dėl tokios akci­
jos esu turėjęs kiek sunkumų
iš tam tikrų mūsų politinių
sluogsnių, kurių tarpe buvo ir
"žiburių" sluogsniai. Tokiu bū
du tai, ką rašė Tamstos pami
nėtame straipsnyje "žiburių"
fasadas, nesutampa su tuo, ką
darė to laikraščio užpakalis.
bę. Suprantamas dalykas, kad
atšaukus vyriausybės pripaži
nimą, nebebūtų pripažįstama ir
jos diplomatinė atstovybė. Po
to, lenkų vyriausybė, kuriai ta
da pirmininkavo gen. Sikors
kis, konstitucijos pakeitimo su
manymais nebeužsiėmė.
šešiolikos Lietuvos Seimo
narių grupės pageidavimui pa
tenkinti reikėtų panaikinti 1938
meų konstituciją ir grąžinti
galią 1922 metų konstitucijai,
kitaip sakant išleisti naują
konstituciją. Bet mes, kaip
anuo atsitikimu lenkai, neturi
me visų tam reikalingų valsty
bės organų, ir ligi Lietuva yra
okupuota, jų užsienyje turėti
negalime.
Svarbiausia g! negalima
konstitucijų naikinti ir leisti
užsienyje, kraštui esant priešo
okupuotam. Tam nėra prece
dentų, niekas to nėra daręs.
Tokie dalykai tegali būti vyk
domi ir visados vykdomi kraš
te.
Greta teisinių argum e n ų,
kurių aš esu paminėjęs tik vy
riausią, nes dėstyti kitus už
imtų perdaug laiko, yra ir ki
ta dalyko pusė. Ar mes netu
rime kitų, didelių bei konkrečių
rūpesčių? Ar konstitucijos pa
keitimas, net jei jis butų dft*
(Nukelta 5-tą pusi.).