Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 11, 1949, Image 5

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 11, 1949, Image 5',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-03-11/ed-1/seq-5.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-03-11/ed-1/seq-5.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-03-11/ed-1/seq-5/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-03-11/ed-1/seq-5/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], March 11, 1949, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.7 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 11 March 1949. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1949-03-11/ed-1/seq-5/>

Newspaper Page Text

Čia paduodame vertime kele
tą ištraukų iš minėtų senato
rių ir kongresmenų kalbų, kaip
tilpo CONGRESSIONAL RE
CORD leidinyje.
1. Kongr. Joseph W.
Martin
"Prieš 31 metus puikūs Lie
tuvos žmones išleido savo ne
priklausomybės deklaraciją Vil
niuje. Lietuvių kilmės ameri
kiečiai šiandieną atžymi tą su
kaktį. Jie reiškia savo dėkin
gumą savo naujai šaliai dėl to,
kad ji nepripažino sovietų są
jungos įvykdytos Lietuvos ir
jos dviejų mažų Pabaltės kai
mynų Latvijos ir Estijos
ttieksijos. Savo keliu mes, Vi
sokios rasinės kilmės ameri
kiečiai, visi amerikiečiai, kurie
myli laisvę ir kurie gerbia žmo
niškumą ir laisvų tautų nepri
klausomybę, gali tikrai džiaug
tis, kad herojiški mažųjų Bal
tijos tautų žmonės priešinasi
savo engėjui visomis įmanomo
mis priemonėmis. Narsieji Lie
tuvos žmonės yra pasiryžę, kad
jie nebus pavergiami. Jie yra
pasiryžę vėl būti laisvi. Tol,
kol jie yra vadovaujami laisvės
dvasios, jie niekada nebus nu
galėti. Didžioji tamsybė, kuri
viešpatauja už baisiosios gele
žinės uždangos amžinai nebus.
Tragiškas likimas tautų, įstum
tų vergiją po diktatorišku pa
du, pradeda atbudinti pasaulį.
Komunizmas gali valdyti tik
tai su pagalba kraujuotų tira
nijos įrankių. Jis kovoja prieš
kiekvieną laisvo žmogaus aspi
raciją. Jis yra tiesioginis ke
lias į. žmogaus nuvertinimą.
Tie, kurie, kaip Lietuvos ir Pa
baltės valstybių žmonės* prie
šinasi bedieviškam pasaulinio
komunizmo plėtimuisi, kovoja
gerą kovą ir tarnauja žmonių
laisvei visame pasaulyje. Ta
laisvė bus atsiekta tiktai tada,
kai Lietuva ir visi kiti kraš
tai, kurie dabar yra po Krem
liaus viešpatyste, sulauks su
grąžinimo savo pilnų teisių ir
privilegijų laisvų tautų šei
moje."
2. Kongr. Adolph J.
Sabath
"Aš prisimenu, kad kovo 17,
1922 m., aš įnešiau Kongresą
sekančią rezoliuciją (prašant
Amerikos pripažinimo naujai
atsistačiusiai Lietuvos valsty
bei) ... Aš labai gailiuosi, kad
dabartiniams Lietuvos žmo
nėms yra atimta toji laisvė, ku
rią aš anuomet asmeniškai gy
niau ir užstojau. Karštai tikiu
ir meldžiuosi, kad nelabai to
limoje ateityje Lietuva būtų
išlaisvinta drauge su kitomis
nelaimingomis Europos Šali
mis."
3. Kongr. Danie| J.
F|ood
"Aš noriu atkreipti viso pa
saulio dėmesį patriotinės Lie
Dirvoje gaunamos
.4. Kongr. Edith N.
Rogers
"Man yra labai malonu pri
sidėti prie kitų kongreso narių
atiduodant savo pagarbą ir pa
tiekiant savo sveikinimus pui
kiems ir narsiems Lietuvos
žmonėms, kurie švenčia šian
dien trisdešimts pirmas sukak
tuves savo nepriklausomybės
paskelbimo. Vėliau, šiandien po
pietų, aš eisiu Lietuvos Pa
siuntinybę asmeniškai perduo
ti savo geriausius linkėjimus
ir pasakyti Lietuvos ministe
riui, kiek mes admiruojame
lietuvius, kurie yra mūsų šaly
je ir koks didelis yra jų įnašas
Amerikai. Beklausydama kitų
Kongreso narių kalbų, aš ne
galėjau nepajusti rimtumo pa
dėties šių narsių Lietuvos žmo
nių, izoliuotų už geležinės už
dangos žmonių, kurie mir
šta ir kenčia dėl savo tikėjimo
ir dėl savo laisvės meilės. Aš
tikiu, kad kiekvienas žmogus
pasaulyje šiandieną, kuris no
ri laisvos, demokratiškos val
džios, prisidės prie mūsų čia
Amerikoje su savo linkėjimais
iiems sukurti laimingą rojų ir
palinkės laisvės juo pasinaudo
ti. Tie iš mūsu, kurie čia susi
rinkę, žino, kiek daug pastan
gų deda Jungtinės Amerikos
Valstybės nuimti geležinei už
dangai ir laimėti laisvę, "nepri
klausomybę ir laimę pasauliui".
5. Senatorius Henry C.
Lodge, Jr.
"Vakarykštė diena atžymėjo
trisdešimt pirmas sukaktuves
lietuvių tautos nepriklausomy
bės paskelbimo, įvykusio Vil
niuje vasario 16 d., 1918 m.
šįmet ir vėl mes neturime daug
priežasčių džiaugsmui... Mū
sų lojalūs lietuvių kilmės ame
rikiečiai, kurių toks didelis
skaičius antrojo pasaulinio ka
ro metu kovojo už palaikymą
asmens laisvės, turi pilną pa
grindą tikėtis iš USA valdžios
paramos ir padrąsinimo. Lie
tuvos žmonėms yra atimtos
visos galimybės naudotis pilie
čio teisėmis, spaudos, žodžio
ir susirinkimo laisvė, teisė iš
reikšti savo valią laisvuose rin
kimuose ... Atrodo, visiskai
KNYGOS
JEI NORITE gauti lietuviškų knygų ar
kitų gražių leidinių, skaitykite Dirvoje knygų
pagarsinimus, kurių rasite įvairiuose pusla
piuose. Iš jų sužinosite, kokių knygų turime
ir kokia jų kaina.
UŽSAKYKITE tas knygas, kurių var
dus rasite vėliausiame DIRVOS numeryje.
Nes tų, kurios anksčiau buvo garsinamos, gal
but, jau ir nera.
PARAŠYKIT mums savo pavardę ir
iiiresą, pažymekit, kurių knygų norite ir kiek
pinigų pridedate. Laiškx adresuokite:
i V A
6820 Superior Ave.,.
Galingiausios pasaulyje valstybes parlamentas kalba
tuvos nenuilstamą kovą prieš
engėją, vedamą diena po die
nos nuo tos negarbingos die
nos, kai jos laisvė buvo paimta
komunistų valdžios iš Maskvos.
Vienas iš reikšmingų 1947 me
tų įvykių buvo sukūrimas vie
ningos vadovybės ... Lietuvos
Laisvinimo Armija, Laisvės
Kovotojai, Partizanų Kolona ir
kiti dar nesukoordinuoti viene
tai sutvėrė bendrą štabą ir li
aisoną ... Visi politiniai skir
tumai buvo užmiršti vardan
vieningos rezistencijos kovos.
Viso pasaulio laisvės ir teisin
gumo mylėtojų vardu aš sakau
lai gyvuoja Lietuva."
Amerikos atstovų ir senatorių kalbos, pasakytos Vasario 16 ir 17 dienomis
Atstovų Rumuose Senate
nepakanka mums vien tik sto
vėti šalja, neduodant pripažini
mo nepateisinamai Lietuvos ir
kitų Baltijos šalių aneksijai.
Man atrodo, turėtumėm daryti
daugiau. Turime išmėginti vi
sus galimus kelius... padėti
šiai narsiai mažai tautai vėl
užimti savo teisėtą vietą tarp
pasaulio laisvų
ir
čių tautų."
taiką mylin
6. Senatorius Herbert
R. O'Conor
"N§ viena tauta visame pa
saulyje nėra davusi labiau įti
kinančių įrodymų apie savo
sugebėjimą pasekmingai vals
tybinei savivaldai, kaip lietu
vių tauta, po to kai prisikėlė,
kaip laisva tauta prieš 31 me
tus. Ji sugebėjo įkurti savo
naują respubliką, kaip pastovų
ir apsišvietusį tautų šeimos pa
rį. šiandien, nežiūrint jos pa
dėjimo, kaip valstybės, esan
čios Rusijos vergijoje, Lietuva
turi bent šitą nusiraminimą,
kad mūsų pačių didžioji ame
rikiečių tauta nuosekliai laiko
si savo atsisakymo pripažinti
neteisėtą Rusijos veiksmą, ku
ris panaikino Lietuvos nepri
dausomybę. Mūsų valdžia nie
cada nėra pripažinusi Lietuvos
bei kitų Baltijos valstybių įjun
gimą Sovietų Sąjungą, o te
bepripažįsta ir toliau tų kraštų
diplomatinius atstovus Ameri
koje ... Ką pasakė šio krašto
oficialus atstovas (Valstybės
Pasekretorius Summer Welles)
1940 metais, galioja lygiai taip
pat ir šiandiena. Galime būti
tikri, kad tai ir liks mūsu kraš
to princinu iki tol, kol Dievas
duos Lietuvai vėl aterauti savo
branginamą nepriklausomybe.
Taip, kaip anuomet amerikie
čių tauta simpatizavo Lietuvai
ios kentėjimu ir skausmu me
tu ir su nuoširdžiu susidomė
iimu sekė puikia pažanga val
s y i n i a e y v e n i e k u i a
atsekė ši narsi tauta po 1918
metu, taip šiandien visi geros
valios žmonės visoje Ameriko
je giliai atjaučia Lietuvos ir
jos žmonių kančias."
7. Kongr. John J.
Rooney
"Aš didžiuojuos faktu, kad
ši tauta atsisakė pripažinti Ru
sijos įvykdytą Lietuvos ir jos
dviejų Pabaltės kaimynų anek
siją ... Lietuvių kilmės ame
rikiečiai, kurie šiandien šven
čia Lietuvos nepriklausomybės
paskelbimo sukaktuves, savo
širdyse giliai vertina mūsų val
džios atsisakymą pripaž i n i
Maskvos išmokytų gengsterių
ir plėšikų įvykdytą pagrobimą
to krašto, kuris jiems brangus.
Nežiūrint nuolatinių persekio
jimų ir neapsakomų kentėjimų,
kuriuos pernešė lietuvių tauta
savo kovoje, ji turi ištvermę
ir narsą tęsti rezistencijos ko
vą prieš engėjus, kurie tarnau
ja Sovietų Sąjungai. Mūsų pro
tėviai įkūrė mūsų laisvą ir
laisvę mylinčią šalį, pripažin
dami vieno Viešpaties egzisten
ciją. Esu tikras, kad mūsų tau
tos žmonės, visokių religijų ir
įsitikinimų, šiandien liūdi dėl
Lietuvos padėties. Esu tikras,
kad jie drauge su manim ne
dvejodami smerkia tuos komu
nistiškuosius Sovietų Rusijos
tironus, kurie per įbauginimo
ir teroro priemones įvykdė
Lietuvos ir Baltijos valstybių
favergimą".
8. Kongr. Martin
Gorski
"Lietuvių tauta nori savo
Įąisvės ir ji yra jos verta. Ne
bus taikos šiame pasaulyje tol
kol Rusija bandys dominuoti
ir pavergti mažąsias tautas
Lietuvos Respublika teb a
mūsų valdžios pripažįstama ir
I V A
aš tikiuosi, jog mes reikalausi
me, kad Atlanto Chartos prin
cipai būtų pritaikinti atvejui
Lietuvos, drauge su Latvijos
ir Estijos".
9. Kongr. John W. Mc
Cormack
."Amerikos žmonės visa širdi
mi yra su Lietuvos žmonėmis
ir. mes visi laukiame tos die
nos, kada geležinė uždanga
bus praskirta ir lietuvių tauta
vėl atgaus nepriklausomy ę.
Mūsų valdžia šiandien oficia
liai nepripažįsta Rusijos įvyk
dytos Lietuvos ir jos Pabaltės
kaimynų aneksijos. Bet šios
negatyvios pozicijos nepakan
ka... Tautų laisvė yra reika
las, kuris liečia visus, ir ypač
laisvę mylinčius amerikiečius".
10. Kongr. B. W. (Pat)
Kearney
"Aš n& kiek neabejoju, kad
dabartinė Lietuvos padėtis yra
tik laikinio pobūdžio ir kad
ateityje tikrai Lietuvos ne
priklausomybė bus atstatyta."
11. Kongr. Peter W.
Rodino
"Mes visi laukiame tos die
nos, kai komunizmo valdžios
plėtimasis bus sustabdytas ir
tą dieną naujas laisvės paskel
bimo aktas vėl atneš džiaug
smą Lietuvos ir jos laisvę
mylinčių žmonių širdis."
12. Senatorius Scott W.
Lucas
"Mūsų kraštą ir Liętuvą jun»
13. Kongr. Ray J.
Madden
"iitetuva per šimtmečius y*a
kovojusi dėl nepriklausomybės
ir savivaldos dėl pilietinių
laisvių ir religinės laisvės. Lie
tuva yra tragiška sovietų agre-
bepripažista n e i klausomą
Lietuvą ir |os teisėtus atsto
vus."
14. Kongr. Edward A.
Garmatz
"Lietuviai už Lietuvos ribų
labai stengiasi padėti savo tė
vynei atgauti nepriklausomybę
ir visi amerikiečiai teikia savo
stiprią moralinę paramą jų
pastangoms ir meldžiasi, kad
jos išlaisvinimą diena greit
ateitų." Kongr. E. A. Garmatz
taip pat įdėjo CONGRESSI
ONAL RECORD tekstus p. J.
Budrio, Generalinio Lietuvos
•PAKELIUI MIRTĮ
G. Gaidžiūno aprašymai
pergyvenimus vo
kale imuose. 5131
apie
kiečių
Kaina
RAUDONASIS KRYŽIUS
GELBSTI IR TREMTINIAMS!
šiame paveiksle mat o a
ukrainietė tremtinė, gaunanli
dovaną iš Raudonojo Kryžiaug*
tTi yra viena iš 808 tremtiniu
grupės, vykstančios Ameriką
vienu iš pirmųjų laivų, atvežf*
sių tremtinius pagal DP imi
gracijos įstatymą. Toje grupė
je buvo lietuvių, latvių, lenkų*
čekų, vengrų, ukrainiečių, estų,
vokiečių, rumunų, serbų ir fcU
tų tautų tremtinių. Kiekvieną®
iš jų gavo iš Raudonojo Kry*
žiaus po kelionmaišį, su reik|»
lingiausiais kelionėje daiktai^
Per tam tikrus Raudonoj#
Kryžiaus fondus Amerik o
s
sų puikiausių P'l'ecių paeinu svas tautas, kad gėlesnes uz-
mis aaeaulio tautomis."
$1.00
pusi.
SPARNUS MAN META
PAUKŠTĖS—Benio Rut
kūno 78 eilėraščiai (158
puslapiai). Kaina 50c
•LIETUVOS KELIU
įvairus pasiskaitymai -8*
se knygose. Galima imti
pirmą arba antrą dalį ir
atskirai, nes kiekvienoje
skaitymai visiškai atski
ri. Kiekviena dalis dau
giau kaip po 150 pusi. ir,
Jfcaina po 80c,
GAUNAMOS DIRVOJE
6820 Superior Avenue
S
Raudonasis Kryžius teikia pa
galbą tremtiniams ir stovyklo
se gyvenantiems.
Konsulo, kalbos, pasakytos Bal
timore, Maryland, vasario 16
d. proga, ir rezoliucijos, pri
imtos lietuvių organiza i jų
Baltimore e.
15. Kongr. Harold D.
Donchus
"Jau atėjo laikas mūsų val
džiai parodyti nedvejojant, kad
lietuvių tauta ir kitos perse
kiojamos tautos turi nepalau
žiamą teisę save valdyti ir
tvarkyti savo vidaus reikalus
pagal savo nuožiūrą." Kongr.
Donchue ta proga įdėjo CON*
GRESSIONAL RECORD tek*
stą straipsnio, antrašte "Look
to Lithuania", rašyto Dr. El
mer Ekblaw, Clark University
profesoriaus, kuris tilpo lai
kraštyje Worcester, Massachu
setts TELEGRAM.
16. Kongr. John F.
Kennedy
būti duota galimybė vėl išeiti
"Atkreipiu Kongreso dėmesį istorinę medžiagą, šios me
faktą, kad laisvės kibirkštis džiagos rinkimas yra ne vieno
gia bendras tikėjimas laisves dar rusena Lietuvoje, kuri žmogaus darbas, jį turėtų įsi-į Ano Herak'lio darbai' kai'pTerl
idealus. Daug tūkstančių mu-,
auk.as. mus ir visas lai-
jungti
ji,
sie
Jis
..ji bebūtu buvus sunki, nepa-
sijos auka... Sovietų įvykdyti |au-- pasiryžimo ir vėl
nusikaltimai prieš šią ta.utą grį^ti Laisvojon Tėvynėn, kai! —Kas atskyrė Amerikos lie
buvo pasmerkti USA ir kitų išmuš josios išlaisvinimo tuvius nuo lenkų ir suardė
demokratinių kraštų, kurie te-
va
mas, užgulęs mūsų Tėvų Že
mę, būtų kaip piktšašis nu
plėštas nuo Lietuvos veido. Ti
kime šitą valandą tikrai, pri
artėsiant.
jan(ja j^es šaukte šaukia- Liublino Lenkų ir Lietuvių ne
me visas šalis, kad bolševiz-j vykusią 1569 m. Uniją?
Mes, lietuviai tremtiniai, su
dideliu ir nuoširdžiu dėkingu
mu minime BALF'ą, kuris iš
judino mūsų brolius, Ameri
kos lituvius, ištiesti mums sa
vo dosnią pagalbos ranką ir
palengvinti skurdų mūsų sto
vyklinį gyvenimą.
Todėl mes, Seligenstadto DP
stovyklos lietuviai tremtiniai,
šiandien, vasario 16 d., minė
dami Lietuvos nepriklausomy
bės paskelbimo trisdešimts vie
nerių metų sukaktį, tariame
BALF'ui ir visiems jo rėmė
jams savo nuoširdžiausią pa
dėką už tą nuolatinę paramą,
kuri duoda mums jėgų ir iš
tvermės pakelti tremties die
nų sunkumus.
Didelis ačiū Jums, Broliai
850 Seligenstadto lietuvių
tremtinių vardu ir jų įgalioti
gasirajfo: (seka parašai).
Skaitydami šį laišką prisi
Hiinkite tremtinius, neapleiski
te jų, šelpkite ir toliau. Pa
remkite BALFo piniginį vajų.
Aukas siųskite:
105 Grand Strett
Amerikos Raudonojo Kryžiaus vajus tęsis nuo
Kovo 1. iki 17
Rnoškime medziag? dtJono Slinpe
biografijai
Chicagos organizacijų atsto
vų Komitetas Dr. Jono šliupo
Paminklui Statyti išrinko ko
misiją paruošiamiems Dr. Jono
šliupo biografijos darbams at
likti. Gerą, plačią ir dokumen
tuotą biografiją tas komitetas
galės parašyti ir išleisti tiktai
tuo metu, kai turės surinktą
visi Dr. šliupą pažinu-
su
is lietuvių, kūne atvyko UbA dangos tamsybe turi buti pa- dradarbiavusieji lietuviai nuealabinimas nasmautri a s
savo senosios tėvynės prie naikinta ir kad Lietuvai turi nugalabimmas, pasmaugimas
1S
Baltuos jūros ... Lietuvių tau
ta turi mūsų simpatijas ir mū
sų draugiškumą. Mes esame
įsitikinę, kad jų narsi kova
dėl laisvės susilauks laimėji
mo."
Dr Jonas
saulės šviesą drauge su kito- Parastos energijos
juo kovojusieji ir ben-Į jimaS|
šliuPas
buT0
ne-
žmogus,
_____________ 'srityse, domėjosi šimtais pro-! arklidžių ir kiti ano didvyrio
įblemų. Gal nėra nei vieno žygdarbiai blunka sulyginti su
TV^mtinin Isticlme svarbesnio lietuvių tautą lie- Jono šliupo darbais. Gal tik
p. I čiančio klausimo, kurio Dr. vienu darbu Heraklis viršija
Nenorėdami dar kaftą per- sprendęs. Trumpa jo veiklos garo biauriojo šuns Cerberio,
gyventi bolševikų mums neša- apžvalga parodo, jog tai būta šliupas nesugebėjo ar nesu
mos vergijos, mes ryžomės pa- tikro milžino, kurį galėtum skubo apimti baisiausio lietu
sirinkti vargingą ir skaudų palyginti su mitaloginiu grai
tremtinio kelią. Tremtinio Herakliu (Herkulesu).
skausmų ir vargų našta, kokiai
Tik pagalvokim ir nuosir-
V
Zia aUS
Akademijai?
Kas buvo 1900 ttL Pary
žiaus Parodos Lietuvių
riaus, parodžiusio pasauli u i
nežmoniškus Rusijos caro per
sekiojimus, vyriausias organi-
—Kas sukūrė lietuvių tarpe
Etikos Kultūros Draugiją
ir padėjo pagrindus raciona
liai dorovei?
—Kas bus šimto metų (1850
-1950) čempijonas, daugiausia
energijos padėjęs lietuvių tau
tos labui?
Kas gi tof dvylikos punktų
litanijoj buvo svarbiausias did
vyris, jei ne Jonas šliupas?
nos hidros vis galvų nukap0
™kė įvairiose gyvenimo Madrono, išmėžimas Egejaua
Šliupas būtų nepalietęs ir ne- šliupą, tai atgabenimu iš pra-
is
Kam pavyko išjudinti
keleto šimtmečių sustingimo ir
snūdulio mūsų katalikų kuni
giją ir pakreipti įą lietuvių
tautiniam darbui?
—Kieno plunksnai priklauso
pirmoji lietuvių kultūros isto
rija ("Lietuvių Raštai k Raš
tininkai")
—Kas, atsisakęs nuo savo
mokslinimo Šveicarijoje, 1883
metų pabaigoje stojo gelbėti
"Aušrą" ir apgynė ją nuo ank
styvos pražūties
—Kas pirmas Amerikoj ^pra
dėjo leisti tikrai lietuviškus
laikraščius
—Kas pirmas pradėjo kvies
ti Amerikos lietuvius mokytis
amatų, šviestis ir ogranizuo
tis savistoviai gyventi?
—Kieno daugiausia pastan
gomis iš Amerikos ėjo Lietu
vos kovotojams dėl nepriklau
somybės parama iff naudingi
sumanymai
—Kas davė pradžią Lietu
vių Mokslo Draugijai arba
prokrusto
galvažūdžio
baisiojo huto, nugalėjimas
mergų amazonių grobikių viso
vių tautos novytojo Mas
kvos Cerberio, tik paskutinia
me savo rašinyje pranašavo
jam nelemtą galą su visu bol
ševizmu.
Dr. Jono šliupo biografija
duotų sektinų pavyzdžių mūsi|
jaunesnioms kartoms, turėtu
šimtmečiais rodyti, kaip reikia
vesti kovą dėl savo tautos lai
svės ir gerovės.
Komisija, norėdama surinkti
kuo daugiausia medžiagos Dfc
šliupo bijografijai, prašo visfc
kas tik gali, siųsti (adresast
Komitetas Dr. Jono šliupo Pa
minklui Statyti, Lithuania
jatorius?
Kas jau 1885 m, išprana
šavo Nepriklausomą Lietuvą? Martynas Gudelis, sekretorių**
n
Auditorium, 3133 So. Halsted
St., Chicago 8, Illinois):
1. Dr. Jono šliupo laiškus
Fotografijas 3. Jo išleistus
spausdinius, raštų iškarpas ar
ba nuorašus 4. Atsiminimus
apie Dr. šliupą, jo sukurtų or
ganizacijų įstatus ir darbų ap
rašymus, sumanymus, svarbes
nes kalbas 5. Laikraščiuose
tilpusius jo veiklos vertinimus!
6. Dr.šliupo rankraščius ir 7.
Kitokią medžiagą, surištą
Šliupo veikla.
ši medžiaga reikalinga pilnai
ir dokumentuotai Dr. J. Šliupo
biografijai, o vėliau ją galės
naudotis mūsų istorikai. Vie
nokią ar kitokią medžiagą siun
čiant, būtinai reikia paminėti,
ar ta medžiaga reikės siuntė
jui grąžinti, ar ne. Jei ji a)|0
linama, tai kuriam laikui
Komisija Dr. Jono šliupo Bi
ografinei Medžiagai Rinkti
Dr. Kazys Grinius, pirmininliaa \n\n Cleveland 3, Ohio
Cleveland 3, Ohto
Brooklyn 11,-N. Y.

Dirva = Field. [volume], March 11, 1949, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], March 11, 1949, Image 5 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], March 11, 1949, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current