OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, April 01, 1949, Image 4

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1949-04-01/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for

Dienos
IEŠKOKIME
Redaktorius—VINCAS RASTENIS—Editor
SKIRTUMAI
pirma to, kas mus jungia, o ne to, kas skiria
šiuos žodžius nesenai minėjom, šiiios žodžius labai dažnai
galima išgirsti iš daugelio mūsų veikėjų lūpų.
Tad savaime suprantama, kad taip vadinamam "eiliniam
H$liečiui" dažnai pasidaro nebeaišku: kodėl tie veikėjai taip daž
nai kalba apie vienybę, apie ieškojimą to, kas jungia, bet taip
griežtai yra pasiskirstę srovėmis ir taip tvirtai laikosi tų savo
srovinių skirtumų
Ar butų teisinga taip suprasti tuos pirma paminėtus žodžius,
kad vienybė tada bus, jeigu visi išsižadės savo skirtingų
įsitikinimų visuose klausimuose?
Jeigu taip suprastumėm, tai tada bet kokia vienybė būtų
visai nepasiekiama, nes gi negalimas dalykas, kad žmonių įsi
tikinimai būtų lyg kokią vienodą formą įlieti ir visiškai suvie
nodinti.
Juk, žiūrėkime, žmonės net rėdosi ne vienodai. Bet... drau
ge ir vienodumas yra: pagrindinės drabužių dalys vienodos,
skirtumas tik spalvose, pasiuvime... Uaip ir žmonių pažiūrose
yra bendri pagrindai ir skirtingos "spalvos".
Kada kalbame apie lietuvių vieningumą, tai tfts nereiškia,
kad visais klausimais, visais reikalais būtinai turi visi veikti iš
vieno. Bet tai reiška, kad yra dalykų, kure visiems lietuviams
yra vienodi ir tuose dalykuose jiems reikalinga vienybė.
Kai veikiame tais bendrais lietuviškais tikslais, tada vie
nybė svarbi ir reikalinga, o kitais klausimais skirtumai gali
pasilikti. Tik reikia mokėti taip save tvarkyti, kad tie skirtu
mai nekliudytų vieningumui bendruose reikaluose.
"išilgadryžius" ir "skersadryžius". Jis skundėsi, kad kartais
lietuviai negali ir nenori susikalbėti tautiniais reikalais tik dėl
to, kad daugiau žiūri ne tuos svarbiuosius tautinius reikalus,
o tai, kaip kurio... kelnės išilgai ar skersai dryžos.
Bėda yra ne ta, kad vieni nešioja išilgai, kiti skersai dry
žuotas kelnes, o ta, kad tas dryžes kai kas vertina labiau, negu
svarbiuosius tautinius reikalus ...
Čia ir yra prasmė tų žodžių: pirma ieškokime to, kas jun
gia, o ne kas skiria. Prastai kalbant, yra dalykų, kuriuos gali
ma bendrai ir vieningai dirbti bile kaip apsirengusiems. "Rūbų"
pasiuvimas, spalva, dryžės tuose reikaluose nesvarbu, bet tik
ne "nuogi".
"Nuogaliai" lietuviškuose reikaluose yra tik tie, kurie nors
ir gimę lietuviais, bet apsivįĮko visiškai svetimą rūbą, savojo
lietuviško vienaip ar kitaip išsižadėję. Su tokiais "nuogaliais'
arba "raudonkelniais" nebėra nieko, kas mus gali jungti.
Tarp mūsų tų, kurie visi turime bendrų tautinių lietuviškų sie
kimų, buvo, yra ir bus "skersadryžių", "išilgadryžių" ir
Mfeokių ...
Vieni mano, kad religija yra neatskiriamas dalykas nuo vi
suomeniško lietuviško veikimo, kitiems atrodo, kad socializmas
yra mūsų tautos ateitis ir išganymas ir tt.
Iš to susidaro atskiros lietuvių srovės visuomeniniame vei
kime. Bet visos jos gali buti lietuviškos ir tautiškos, jeigu nori
ir moka tautiniuose reikaluose nereikalauti iš kitų, kad jie bū
tinai priimtų visas jų pažiūras, kaip neginčijamą teisybę. Tik ta
da, kai tie skirtumai iškeliami aukščiau už viską, tik tada
negali būti vieningumo tautiniuose reikaluose. Jei taip būtų,
tai ir toki lietuviai, ar tokios lietuvių sroves negalėtų naudingai
bendrame lietuviškame darbe dalyvauti.
Qeja, netolimoje dar praeityje mūsų gyvenime gana dažnai
taip būdavo, kad tais kai kuriais klausimais skirtingų pa
žiflrų lietuviai pasirodydavo taip tas savo pažiūras įsimylėję,
taip kietai "įsikandę", kad pirmoj eilėj tik jas gynė. Vienas
šaukia, kad nereikia Lietuvos, jeigu ji negana katalikiška, ki
tas šaukia, kad visų pirma reikia kovoti su klerikalizmu, trečiam
svarbu tik socializmas, ketvirtas pirmoj eilėj rūpinasi, kad
Lietuvoj būtų tokia ir tokia valdžia ...
O visų svarbiausias dalykas lietuviams šitame krašte
paties lietuviško susipratimo palaikymas, lietuviškos kultūros
plėtojimas
liko gerokai apleistas.
Tačiau žymi dalis Amerikos lietuvių, kuriems nepatiko toks
skirtumų iškėlimas aukščiau už bendrumus, nepabėgo nuo
letuviško veikimo. Įvairiose vietose, kartais įvairiais ir- būdais,
jie ryžosi veikti ir organizuotis grynai lietuviško tautinio darbo
pagrindais, palikdami nuošaliai anuos kitus klausimus.
Iš jų susidarė vadinamoji tautinė srovė. Ir ji turi savo
skirtumą* nuo kitų. Tą, kad ji vengia kitų srovių pirmąsias
vietas iškeliamų skirtumų...
Jos didelis nuopelnas, kad šiandien jau visos sroves žymiai
sumažino skirtumų iškėlimą tautiniame veikime.
Amerikos lietuvių tautinė srovė visą laiką yra jungiama minė
tos pažiūros lietuvišką visuomeninį darbą, bet ji per ma
žai kreipė dėmesio vieningą susiorganizavimą. Ji susidėjo iš
įvairiose organizacijose susibūrusių žmonių, kurios tai vienu,
tai kitu visuomenišku reikalu daugiau rūpinosi ir kuriose veik
lesnieji ko ne visose dalyvavo.
Jei tautinės srovės pažiūra visuomenišką veikimą buvo jos
tvirtumas, tai šis organizacinis išsisklaidymas buvo jai gana
nenaudinga silpnybė. Dabar šaukiamas šios srovės seimas skir
tas ši kartą ne tiek išoriniams tikslams, kiek savo vidaus su
sitvarkymui, manoma, pašalins šitą trūkumą.
Tai bus naudinga ne vien tik žiūrint iš egoistinio srovė®
taško. Tai turės būti naudą ir bendram lietuviškam veikimui,
nes geriau savyje, susitvarkiusi veikli visuomenes dalis galės
due&4idegnį įnašą visą lietuviškąjį' gyvenimu.
Noroms nenoroms čia prisimena V. Kudirkos pastabos apie ]auja didesnės laisvės minčių
išilcradrvžius" ir "skersadrvžius". Jis skundėsi, kad kartais jr idėjų apsimainymui tarp
atskirų kraštų...
Taikos "rėmėjai".
New Yorke triukšmi n a i
praėjo "Mokslininkų ir Kultū
rininkų" konferencija pasaulio
taikai remti. Ištikrųjų ta kon
ferencija neturėjo nieko ben
dra nei su mokslu, nei su kul
tūra, o buvo grynai sovietiškos
propagandos parengimas.
Didžiausias susidomėjimas
buvo nukreiptas sovietų kom
pozitorių šostakovičių, kuris
čia pasirodė ne kaip kompozi
torius, o... kaip "solistas",
dainavęs Kremliuje parašytą
dainelę, kur^ dainuoti jam
buvo paskirta "už pakūtą" po
nesenai atliktos "išpažinties".
Aplink konferenciją buvo su
sirinkę minios pikietuotojų,
kurie turėjo plakatus su užra
šais: "šostakovičiau, šok pro
langą!", "Stalino vergai, grįž
kite pas sayo poną!" ir tt. Bet
New Yorko komunistai suor
ganizavo ir savo šalininkų mi
nią, kurt sveikino konferenci
ją.
Tarp kitų aiškiai Maskvoje
suredaguotų rezoliucijų, viena
yra vis dėlto nuostabi: reika-
Rezoliucija gera, tik keista,
kad ją priėmė geležines uždan
gos politikos garbintojai, ku
rie palaiko didelės pasaulio da
lies izoliaciją nuo kitų kraštų.
Tai yra liudijimas šios konfe
rencijos veidmainiavimo. Ame
rikos visuomenė tą supranta,
tik kai kurie nayvūs Amerikos
mokslininkai nesuprato ir pri
sidėjo prie tos propagandinės
komedijos.
Prancūzijos rinkimai
Komunistų įtaka Prancūzi
joj eina mažyn. Pirma komu
nistai surinkdavo apie trečda
lį visų balsų, o paskutiniuose
savivaldybių rinkimuose jie su
rinko jau tik 23f/. De Gaulle
šalininkai surinko apie 32 S'.
O trys partijos, kurios dabar
sudaro valdžią socialistai,
radikalai (maž daug kaip lie
tuviški liaudininkai arba san
dariečiai) ir "liaudiški repu
blikonai" (katalikų partija)
visos bendrai sudėjus su
rinko apie 36 balsų.
Taigi, atskirai paėmus, sti
priausia yra de Gaulle partija,
antrą vietą dar laiko fcilpnėjan
tieji komunistai, o paskui jau
kitos partijos. Bet minėtos
trys partijos, bendrai susidė
jusios, sudaro didžiausią gru
pę, nors daugumos irgi neturi.
Nu&M04tel
Akliems gal neapsimoka ir ro
dyti. .,
Aš manau, kad mūsų valdžia
daro klaidą neleisdama sovietų
delegatams, atvažiavusiems
New Yorko "mokslininkų'' kon
ferenciją pavažinėti po Ameri
ką, o siūlo tuoj grįžti namo.
Mačiau, kad buvo pasiūly
mas visų pirma parodyti jiems
keletą Amerikos didžiųjų fa
brikų, parodyti, kaip juose dar
bininkai dirba ir kaip jie gy
vena. Argi nebūtų sveika, jei
gu jie tą pamatytų?
Aš suprantu, kad jie vis vien
tvirtins, jog čia yra tikra dar
bininkų vergija, kad daugu
mas darbininkų badauja ir ne
turi kur gyventi, bet jie patys
tais savo žodžiais tai jau tik
rai netikės ... O dabar jie ga
lės girtis, kad nuo jų slėpė.
A.M., Brooklyn, N.Y.
Neblogas patarimas
Dirmeikio atsiminimai buvo
įdomūs. Paraginkite pp. Pajau
jus ir kitus nesikolioti, o pa
rašyti dar įdomesnius atsimi
nimus. Manau, kad skaityto
jai maloniau skaitys atsimini
mus, nekaip berniškus koiio
jimus vienas ant kito.
Ą.B., Sudbury, Ontario
Tikrai turim
Detroitiečiai apgailėstau a,
kad negali pasidžiaugti gyva
lietuvaite operos dainininke ir
ja prieš kitus pasididžiuoti. O
juk mes turim lietuvaičių ope
ros dainininkių čia pat, Ameri
koj. Dvi net Metropolitan ope
roj daug kartų yra pasirodžiu
sios: Anna Kaskas ir Polina
Stoska.
•O dabar jau ir Lietuvos ope
ros solisčių net keletas yra at
važiavusių ir viena iš jų
V. Jonuškaitė ir pas mus kon
certavo.
J. D., Cleveland, Ohio
Samdytas darbas
Mūsų "Laisvė" baisiai susi
jaudino, kad vienai artistei
viešbučio savininkai neleido
viešbučio kambaryje virti va
karienę ir kepti mėsą. Verkia
Bimba, kad ta artistė turi ba
dauti ...
O čia pat tuoj po tuo straip
sniu deda receptus, ką valgy
ti, kad suplonėtum
Tai ko gi čia verkti dėl tos
artistės, jeigu Amerikoj dar
rūpinatės suplonėjimu? Bloga
propaganda Stalinui. Verčiau
įdėkit receptus, ką reikia da
ryti Lietuvoj, kad žmonės ne
liesėtų!
//.
J. G., Brooklyn, N.Y.
•yp
Jonas Nevardauskas
A A I A I
svetimas šalis išėjęs,
Gal pamiršai tą kraštą,
Kur vyšnių sodais kvepia vėjas,
Kur broliai neša sunkią naštą?
.Gal pamiršai motulę žilaplaukę,
Kančių ir vargo pančiais surakintą,
Kuri tavęs sugrįžtant nesulaukia,
Prie lango sėdi, kol aušra prašvinta.
Gal pamiršai prie kryžkelio smūtkelį,
Skaistaus pavasario pirmąjį rytą?
Gal pamiršai pravirkusį berželį
Ir kelią krauju nušlakstytą?
Gal pamiršai, kaip savanoriai krito,
Šimtai jų vieton veržėsi mūšį.
Daugiau nenoriu aš kartoti šito:
Jei tą užmirši, šioj audroj pražūsi!
v
Montreal, 19J&
Laisvoji valanda
KaipSimanas
Daukantas rase
apie senovės Lietuvą
(Tęsinys iš pereito nr.)
Senovės lietuvių darbai
Darbuose visi buvo veiklūs ir skuJl'ts, vy
riškieji ir moteriškosios. Pirmieji lietos ir ūkio
reikalais rūpinosi, o moteriškosios su namų dar
bais ryžos. Vyriškieji vieni dieną ir naktį medy
je brūzdė, jaukurus rąstus ar ronus kirsdami, ke
res svarstydami, kiti medžiojo žvėris, meškas,
briedžius lūšis taurus ir kitas smulkmes, jau
brūkliais mušdami, jau spąslais, jau tinklais ar
sląstais gaudydami, kiti ežeruose ir upėse taki
šius dėjo, venterius spendė ar tinklais žvejojo,
kiti pagaliau priešą kare graudino ar lietos žy
gius ir tolimas keliones prekiodami atlikdavo, o
večieji bočiai ,namie pasilikę, apie namus krūpš
tinėjo ir bitėmis rūpinos. Tuo tarpu moteriško
sios po namus triūsėjo, žiemą linus šukavo, vii
nas kedino ir verpė. Vienos audė audeklus, beje:
audimus, samplėšinius, viennyčius, trinyčius, še
šioliknyčius, milus, kečius. Kitos arė, sėjo, šieną
piovė ir grėbė, javus nuo dirvų vali jo, daržus ra
vėjo, gyvulius liuobė bei kutino ir namus gerbė,
beje: suolus, staktas, palanges, duris iš didaus
ir lauko, kaip sakiau, šveitė, nuotakos sau krai
čius klodamos, o senosios butui drabužį tiekda
mos. Trumpai sakant, moteriškės varė plikį lau
kan iš kiemo, o mandagumą namuose .saugojo
Nes turėjo mandagiai elgtis ir gyventi, jei iki
šios dienos tebėra jų kalboje, drabužį gerbiant,
minimi žodžiai: žluginti, skalbti, velėti, trinkti,
prausti, plauti, mazgoti, balinti, skalauti, pliidur
ti, šveisti, baltinti ir anoti. Nuo to kiekvienas
gali numanyti, jog lietuvės senovėje gebėjo bal
tą drabužį dėvėti ir buvo viežlyvos šeimininkės,
gašios žmonos ir skaisčios mergaitės. Kas dar
yra stebuklingesnio, rūsčioje ir kruvinoje dienoje
moteriškosios stojo krą lygiai su vyriškaisiais
kariauti.
Kad taip vyriškieji vieni naktį ir dieną gi
riose su meškomis ir vilkais grūmės, kiti ąžuoli
nes trinkas vadalojo, kiti stenėdami ronus rito,
keres raustė.
Senovės lietuvių jaunuomene
Jaunuomenė taip pat nesilepino ir neslin
kavo, bet nuo"" jaunų dienų jau vargus prati
nos, nes paaugusiųjų tas tiktai tebuvo mylimas
ir gerbiamas, kas vargo vaiku arba geru vėju
kritusiu buvo vadinamas. Tie žodžiai žemaičių
berneliui ar mergelei garbės žodžiai buvo. To
dėl visi, basi, pusplikiai, lyjant, sningant ar der
giant, pastogę nelindo. Blauzdlaužotyje, gruo
duotyje, krušą beriant, lietui čežant, per pusnis
ir pūgas ėjo ar keliavo dainuodami ten, kur juos
tėvai ar didieji siuntė. Reikiant, kad ir spei
guotyje, basi per kelis šaukimus prie kaimynų
subėgiojo, bandą ganė, prigulę jojo, paukštinė
jo ar su paaugusiaisiais sunkius ar pavojin
gus darbus pratinos ir mokės, kaip mietininkę
eglelę ar pušelę viena ranka it kanapę išrauti,
kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar
briedį paristi, taurą ar šerną vienu siūčiu nu
daužti, to vien tegeisdami, kad tik vyrais būtų
vadinami, ne vaikais, nes visų didžiausia garbė
buvo jaunam save vyru vadinant girdėti. Kaipo
senieji lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, didžiai
išmintingai elgės tame daikte, jau lopšyje pra
tindami savo vaikus vargus, šalčius ir alkį,
idant paaugę būtų visa išturį ir visa pakenčią.
Kūdikėlis, kaip bėdelis, tėvui aunantis, kad jau
vyženą paduoda, tėvas džiaugdamos kitiems sa
ko: "Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką
ilgesnis!" Tinginio, didžio ar mažo, visi neap
vežėjo.
Ne vien didieji ir pusvaikiai buvo tokie
skudrūs ir veiklūs, bet dar mažieji vaikai, apsuk
namus po marškinių tviskinėjo, žiemos laiku su
bočium ar bobute vilnas kedino, gijas vijo,
plunksnas plėšė, ar vyženas vyžo didiesiems,
nes visų didžiausią gėdą sau turėjo šešergis ar
septynergis vaikelis nemokėti vyžti, apvarų vy
ti ir tinklų megzti, virvių sukti, pynų pinti,
mezginių megzti, nerti, mazginių mazgoti. Vasa
rai išaušus, it mažtitelieji po kiemą tviskinėda
mi, nė vieno nemokomi, sauprasmiai, svilksnis
ir lankus dirbo, strėles drožė ir pleštekes po kie
mą bėgiodami šaudė, jau nuo mažų dienų karą
pratindamos, kaip reikės kurią dieną su žvėri
mis giriose ar laukuos# gi* priešais grumtis sa
vo laisvę gyniojant.
s
Visa senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių,
gudrybė buvo ta, jog visa, ko vien reikiant, pa
tys sau steigė, idant svetimo nereikalautų, kaip
moteriškosios, taip ir vyriškieji. Ir taip mote
riškosios verpė, audė ir dažė savo drobes ir mi
lus įvairiomis spalvomis niekieno nemokomos,
pačių dažyvėmis, savo prasma. Vyriškieji taip
pat statė sau- visus trobesius, svetimo meistro
nereikalaudami, dailidavo ratus, važius, šlajas
įr roges. Vokieči^pas užgulus įų.rinę& j,ų pilis,
beje: Klaipėdos, Liepojos, Lielupio ir Dauguvos,
kad nebegalėjo patys su svečia šalia per jūrą
beprekioti, tad, nebegaudami nė nuo kur gele
žies žambių noragams, iš medžio juos dirbo. To
dėl nuo senų laikų tariama yra: lietuvis išjoja
girią raitas, o parvažiuoja važiuotas. Taip pat
įrankius, kuriais namus statė ar dailidavo, pa
tys sau kalė niekieno nemokomi, nes šiandien
dar žmogų rūpinantis kokio daikto įsteigimu
dejuojant nesugebėjimu, sako: "akis pasi
klausk", arba "buklus ir su žąsia moka arti",
kaipogi, jų nuomone, žmogus, ką paregėjęs, tą
turi padirbti. Ir taip jų grąžtai, kaltai, stygos,
skaptai, kirviai, skliutai yra pačių dirbti. Lygia
dalia dailidavo sau patys namų baldus, beje: ku
bilus, bosus, verpeles, pintines,rėčius, kretilus,
sietus, sėtuves, minkytuvus, lovius, raktines, ki
pius, geldas. Taip pat ir kitą buto padargą sau
tiekė: plėskes, apnasrius, brizgilus, strangus,
tinklus, krytis, kampus, venteriūs, riužius, kin
kymus, pavalkus, kamantus, ienas, trumpai
sakant, visa, ko vien butui reikiant, visa sau pa
tys savo prasma dirbo. Perkaršęs bočius lazdos
sau nepirko, su ievine, savo liekne išpiauta,
krūpštinėjo. Lygia dalia moteriškosios pirki
nių negeidė ir per visų didžiausią gėdą būtų sau
turėjusios svečios drobės nuometą sau ant gal
vos vyturti ar sermėga apsivilkti, nes jų stak
lės, skietai, mestuvai, lankčiai, vytuvai buvo jų
vyrų dirbti. Tą jų gebėjimą visokiam amatui
gal šiandien dar regėti.
Kas nežino šiandien tokių vyrų, kurie, nie
kam nesimokę ir nė raidės rašto nežinodami,
skambinančius laikrodžius dirba, kurie savo lai
bumu ir tikrumu gal lygintis su visų didžiųjų
meistrų laikrodžiais? Taip pat Luoba, rašto ne
mokėdamas, iš akmenėlių, paupiais surankiotų,
dažus trindamas, paveikslus bažnyčias ir ko
plyčias tepliojo. 1790 metais dailidė Mančys,
visų dar minimas, ketino ratus padirbti, kurie
be arklių rietės, bet negavęs nė nuo vieno šimto
muštų paskolinti medžiagai, turėjo liautis nuo
savo ketėjimo, nieko nenuveikęs. Kurią dieną
niekas to netikėtų, jei šiandien anglai, 40 metl|
buvus, nebūtų to nuveikę. Pasaulis stebėtųsi
lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, protu ir buklumu,
kad būtų buvę toje žemėje akylų didžturčių ar
kunigų, kurie būtų suteikę pragumo jiems pa
saulį regėti ir savo amatą permainyti, bet, ne
rasdami nė,nuo ko globos, miršta pasauliui ne
žinomi. Tuo tarpu prašaliečiai vis taria, jog
mūsų krašto žmogus gyvulio protą, ne žmogaus,
teturi, nes nieko garsaus nepadaro, vienok tei
singa ateitis nuspręs teisybę, ir tad ne tam bus
gėda, kurs norėjo, o negalėjo, bet tam, kurs dėl
lobio ar kitų pavydo galinčių ką gar&aus nu
veikti nešelpė ir neglobė.
(Sus daugiau)
Juokai keliauja aplink pasaulį
y
Kas plėšikas...
Mėsinėje moteriškė priėjo mokyti plnfgfls
ir staiga sušuko nusigandusi. Tuo pačiu metu
vienas vyras šoko bėgti iš krautuvės, bet prie
durų pateko tiesiai policijos rankas. Pasirodė,
kad tai plėšikas.
Tada mėsininkas sako tai moteriškei:
Jeigu tamsta nebūtum sušukusi ir ne
būtum jo išgąsdinusi, tai jis tikriausiai mane
būtų apiplėšęs. Labai ačiū tamstai. Bet pasakyk
man tamsta, iš ko pažinai, kad tas žmogus plė
šikas
Bet gi aš jo visiškai nepažinau ir nema
čiau! Aš sušukau, kai man pasakė mėsos kainą!
Gerai suplanuota
Filmų gamintoj*! tariasi, kap jie darys
naują filmą.
žinai, mūšio sceną manau padaryti tik
rai nepaprastą. Padarysim, kad vienoj pusėj bus
šeši tūkstančiai, o kitoj septyni tūkstančiai, ir
šaudys vieni kitus visai iš arti.
Bet gi tai milžiniškos išlaidos! Kas gi
apmokės trylikai tūkstančių žmonių už tą
vai
dinimą?
Nebijok. Mes įdėsim šautuvus tikrus
šovinius.
Dirvoje gaunamos
KNYGOS
Pakeliui mirtj B. Gaidžiuno
aprašymai apie pergyvenimus
vokiečių kalėjimuos®. 231
pusi. Kaina $1.00
Lietuva tironų pančiuose tei
sybės žodis, apie tai, kas atsi
tiko su Lietuvą.- 312 pusi.
$2.00

6820 Superior Ave., Cleveland, 0.

xml | txt