Dirva = Field. [volume], May 20, 1949, Image 5

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
Amerikoj ne taip, kaip, pa
vyzdžiui, Vokietijoj arba u* Lie
tuvoj. Ten, bent taikos laikais,
kiekviename mieste buvo adre
sų biuras. Jei tik žinai žmogaus
pavardę, tai per kelias minutes
ten gali gauti jo adresą.
Amerikoj ir kituose kraštuo
se, kuriuos dabar daugumas
PADEKIM PATYS SAU
kia susirasti, o nežinai adreso,
tai gali ieškoti, kaip adatos
šiene.
BALFas naujai atvažiuojan
čių adresus duoda laikraščiams.
Bet nemaža yra klaidingų adre
sų, arba nepilnų. Seniau atva
žiavusieji nori susisiekti su nau
jais, bet dažnai negali jų su
rasti.
štai Šiomis dienomis vienas
senas Amerikos gyventojas ra
šo: skaičiau, kad atvažiuoja
teks ir toks. Aš spėju, kad jis
gali būti mano brolis, su kuriuo
aš pamečiau ryšius prieš dauge
lį metų. Ar nežinot jo tikro ad
reso?
Tą pačią dieną ateina laiškas
kaip tik nuo asmens, pas kurį
tas ieškomas brolis turėjo atva
žiuoti. Rašo: aš jo laukiu, jam
čia ir laiškų ir laikraščių ateina,
laikraščiuose parašyta, kad pas
mane atvažiuoja, o jo nėra...
Laimei, po kelių dienų' tas
pražuvėlis atsirado visai kita
me Amerikos krašte. Gerai, kad
davė žinią tam, kuris jo laukė.
Dabar gal būt ir brolis jį suras.
Yra dar ir kitas reikalas. Vo
kietijoje lietuviška spauda ke
lia klausimą kaip susigaudy
ti po visą pasaulį išsiblaškan
tiems lietuviams visuomeninin
kam, rašytojams, laikraštinin
kams ... Vienas iškeliauja Ka
nadą, kitas USA, trečias
Australiją, ketvirtas kurį nors
Pietų Amerikos kraštą ... Nei
vienas iš anksto nežino tikro
savo būsimo adreso. Kaip jie
tada gali susigaudyti savo tar
pe, jei bus rimtas reikalas? O
tų rimtų reikalų bus!
Amerika visgi nemaža...Ilietuvių persikelia^ policines gy
Žmonių daug, jeigu kurį rei-1 ventojų registracijos nėra.
Bet mums, lietuviams, reikia
APIE VENECUELĄ IŠ VENECUELOS
Rašo Vyt. Naujenis
(Tęsinys iš pereito numerio)
Kaimuose ir miestų darbinin
kų gyvenamuose namuose ste
bina beveik visiškas net ir pri
mityvių baldų nebuvimas.
Lovų beveik nėra, bet už tai
visur kabo hamakai Spintų rū
bams nėra visiškai, o ir stalų
taip pat retai kur matosi. Po
vieną ar porą kėdžių kai kur
fcnka pastebėti, o retkarčiais
matomi ir elektriniai šaldytu
vai maistui.
Už tai gražiose ir dažnai net
prabangiose vilose pamatai vis
ko nuo gražių baldų prade
dant ir įvairių tipų ventiliato
riais, šaldytuvais ir kilimais
baigiant.
Tą pirmą dieną Venecueloje
buvau pamanęs, kad čia yra tik
du kraštutinumai: apsileidimas
ir skurdas ir turtingumas, daž
nai nežinantis ribų prabangai.
Tačiau labai greitai teko šią
nuomonę pakeisti, nes įsitiki
nau, kad Venecueloje vargo ir
tikro skurdo yra daug mažiau,
negu daugelyje Europos valsty
bių, nes čia nėra ir negali būti
tikro nedarbo.
Vietinių darbininkų sąlygos
be jokios abejonės yra daug ge
resnės, negu tai būtų galima
manyti iš jų gyvenimo būdo.
Bet čia didelės reikšmės turi
įprotis ^venti taip, kaip gyve
Ijo tėvai ar protėviai, kitaip sa
kant tie, kuriems nei stalai, nei
kėdės nebuvo reikalinga.
Europiečiui tas gali pasirody
ti keista, bet Venecueloje tas
yra suprantama, nes čia dar
nuolat susiduriama su įdomiu
reiškiniu, kurio senutėje Euro
poje nera jau nuo labai senai
turėti ryšį tarp savęs, reikia
kaip nors palengvinti vieniems
kitus susirasti. Todėl mes tu
rėtumėm patys pasirūpinti įsi
steigti savo adresų biurą,
Lietuvos Konsulatas New
Yorke pranešė spaudai, kad jis
yra pasiryžęs patarnauti. Jis
kviečia visus naujai atvykusius
pranešti jam savo adresus tuo
jau, kaip tik kas jau bus pa
stoviai apsigyvenęs. Ir senuo
sius gyventojus lietuvius, ypač
tuos, kurie mano, kad jų gimi
nių ar pažįstamų, gali būti šioje
"geležinės uždangos pusėje", jis
taip pat kviečia pranešti savo
adresus konsulatui.
Senųjų gyventojų, Amerikos
piliečių yra laisva valia pranešti
ar nepranešti savo adresą Lie
tuvos konsulatui. Bet ką tik
atvykusiems tai yra net ir pa
reiga. Neužmirškim, kad esam
dar Lietuvos piliečiai! Tegul ir
nėra prievartos, bet yra mora
linė pareiga palaikyti ryšį su
savo konsulatu ir duoti jam ži
nią, kur esame.
Atminkime, kad mums dar
gali prireikti tos įstaigos glo
bos, patarimo ir patarnavimo.
O svarbiausia tai, kad mus
galėtų atrasti ir mes galėtumėm
sur«r|'ti reikalingus žmones.
Kad tai būtų galima, turime
visi pasistengti apsigyvenę, ar
ba pakeisdami savo gyvenamą
vietą, nedelsiant pranešti savo
adresą Consulate General of
Lithuania, 41 W 82nd St., New
York 24, N. Y.
Kituose kraštuose apsigyve
nusieji irgi turėtų kreiptis
Lietuvos konsulatus ar, kur jų
nėra, bandyti kaip kitaip suras
ti vietą, kurioje būtų galima
sudaryti lietuvių "Index Card",
kaip tai yra padaryta Vokie
tijoje.
Tam reikia iniciatyvos fe iri
sų tvarkingo bendradarbiavimo.
čia yra miestų, kur galima
pamatyti daug labai keistai ap
sirengusių ir dažnai dar keis
čiau nusidažiusių moterų, ku
rios vaikštinėja gatvėmis, bet
daugiausia turgaviečių rajonuo
se ir arba perkasi, arba tiesiog
renkasi iš atmatų statinių įvai
rių kiek apgedusių arba su
vytusių vaisių.
Tos keistos moterys, tai įvai
rių laukinių giminių indėnės,
metusios savo miškus bei kal
nus ir pavieniui arba net su sa
vo giminėmis persikėlusios gy
venti miestus.
šitokios šeimos kur nors už
miesto pasikabina hamakus, pa
sideda kelis akmenis laužui už
kurti ir gyvena neribotai ilgai
iš to, ką suranda arba gauna
turguje. Jų kalba visai skirtin
ga, moterų rūbai, matomai, tau
tiški, nes labai platūs, ilgi ir
kultūringame pasaulyje neužtin
kamo fasono, o veidai dažnai
išterlioti tamsiai rudais dažais
Už tai vyrai mažai kuo ski
riasi nuo kitų žmonių, nes jie
iš karto apsirengia, maždaug,
europietiškai.
Kalbos pramokus, daugelis vy
rų susiranda sau kokio nors dar
bo, o kad yra tylūs bei daugu
moje geri darbininkai, greitai
tampa nuolatiniais, paviršuti
niškai sukultūrėja, susidaro pi
nigų. Tačiau jų žmonos bei se
serys dažniausiai ir toliau val
katauja, o, be to, ir patys "šei
mos išlaikytojai" nelabai rūpi
nasi visą ligšiolinę tv&jrką pa
keisti.
Be abejo, lietaus periodas
privers juo virš savo hamakų
ItWMMIMIH HI»M»HWItllMIIWHWHWMlHWWI•••—WHI«MI»»M»t»HW
NAUJAKURIAI-
padaryti kokį stogelį, vėliau jie
net pasistatys iš surinktų paga
lių bei lentgalių kokią lūšnelę,
tačiau tai bus jau ir viskas, kas
jų manymu gali būti žmogui rei
kalinga.
Nors jų turimo uždarbio ir
pakaktų po keleto metų pasista
tyti nuosavam nameliui ir įsi
kurti taip, kaip įsikuria eiliniai
vakarų Europos darbininkai, bet
viso to jie sau neįsivaizduoja,
o jeigu įsivaizduoja, tai tur būt
laiko visai "nereikalingu išgal
vjimu",
šitokių indėnų vaikai baigs
mokyklą, suaugs, pradės dirbti
ir uždirbti jau daugiau, negu jų
tėvai, tačiau pažanga ir pas
juos pasireikš, mūsų akimis
žiūrint, labai savotiškai.
Jie įsigys laikrodėlius, remg
sis labai švariai, šeštadieniais
bei sekmadieniais pasilinksmins,
pavažinės taksi, tarp savęs kal
bės jau tik isparjiškai, bet var
giai ar daug galvos apie reika
lą pirktis baldus, statytis ge
resnius namus ar šiaip kuriuo
kitu būdu atnešti daugiau kul
tūros savo šeimos židinin.
Tokių ką tik sukultūrėjusiu
indėnų ar jų vaikų bei anūkų
kai kuriose Venecuelos vietose
yra gana daug, o kad jie yra
gana konservatyvūs, tai nėra
ką norėti, kad jų gyvenimo bū
das, papročiai ir net galvosena
iš karto prilygtų kitų kraštų
gyventojų papročiams bei gal
vosenai.
Su buvusių juodukų ainiais
yra kiek kitaip, nes šie jau iš
seniau gyvena ir giminiuojasi
su baltaisiais, tačiau tam tikrų
keistumų savo galvosenoje tu
ri ir jų dalis, o todėl, bendrai
imant, šiame krašte dar daug
randama ateiviui neįprasto.
Nors Venecuela, pilna to žo
džio prasme, yra demokratiška,
tačiau ir ji turi nemažai žmo
nių, kurie ateiviui pradžioje ga
li pasirodyti kaž kokiais aristo
kratais, kapitalistais arba šiaip
kaž kokiu privilegijuotu luomu.
Savaime suprantama, kad tai
ir yra vidutiniškų, gražių arba
net prabangių vilų savininkai,
aukštesnieji valdininkai e i
šiaip geriau apmokamų laisvų
prfesijų žmonės.
Be abejo, jų gyvenimo būde
ir galvosenoje yra labai didelių
skirtumų nuo likusios gyvento
jų dalies, tačiau Venecueloje vi
sa tai yra tik įgyto mokslo, in
teligencijos bei šiaip šių laikų
kultūriniam lygiui subrendusių
protų pasėka, nes bent man ne
teko girdėti, kad čia kas girtųsi
ar bent pabrėžtų savo paveldė
tąjį ar įgytąjį "bajoriškumą".
Reikia manyti, kad čia kaž
kur turėtų būti buvusių ispa
nų kolonistų ir net aristokratų
ainių, bet dabar jų negirdėti,
o mažiau ar daugiau ispaniškas
pavardes turi kone visi krašto
gyventojai, nuo truputį juosvų
pradedant ir -truputį rausvais
baigiant.
Gal būt dėl šio krašto demo
kratiškumo čia, palyginti, labai
mažai "raudonojo maro" apaš
talų ir neturtingųjų žmonių ne
apykantos turtingiems čia be
rods visai nėra.
Už tai nacionalistinės nuo
taikos reiškiasi gana stipriai
Ir šiuo atžvilgiu tiek eilinis dar
bininkas, tiek turtingas preky
bininkas yra vienodos nuomo
nės.
Užsieniečių gyvenimo būdas
bei papročiai jų atydžiai seka
mi bei stebimi, bet sau jie tfiso
to nelaiko jokiu pavyzdžiu ir
didžiuojasi esą venecueliečiais.
Beveik visur tenka išgirsti
nuomonę: "Mums reikalingi
žmonės galintieji dirbti su mu
mis mūsų krašto gerovei, bet
nereikalingi tie, kurie žiūri
Venecuelą, kaip greito pasi
pelnymo priemonę ir negalvoja
tapti venecuelieciais. Visi tokie
tegul išvažiuoja & tai kuo grei
čiausiai
i v a
KOKS GI MŪSŲ MOKSLAS
Atkelta iš 4-to pusi.
jais pasiginčyti, tai tik su tais, ir tik tada* kurie fr kada
ima skleisti pfieš ją neapykantą, kuri jai atrodo neuž
tarnauta ...
Tautinė srovė nuo vadinamųjų katalikiškųjų or
ganizacijų tuo skiriasi, kad apsiriboja tik tautiniu vei
kimu, religinio veikimo neliečia, palikdama tam pasi
šventusioms organizacijoms, ir savo talkininkų neklau
sia, koki yra jų religiniai įsitikinimai.
Tiek tėra tautinės srovės "mokslo" šituo klausimu.
Tautinis veikimas ir marksizmas
kaip su Marksu, Leninu, Stalinu? Tiesa, pirmąjį
reikia atskirti nuo kitų dviejų. Nes, kad ir nesenai
paskelbtos Markso teorijos, jo pasekėjų jau irgi ne vieno
dai aiškinamos, štai socialdemokratai giriasi, kad jie
šiandien esą didesni priešai su komunistais, negu kas
nors kitas, nors vieni ir kiti tvirtina, kad tik jie Markso
mintis teisingai aiškina.
į^arkso mokslas lecia daugiausiai ekonominius ir
cialinius žmonių santykius.
Amerikos lietuvių tautinė srovė, nesirengdama savo^
vardu dalyvauti nei Amerikos nei Lietuvos valstybės
tvarkyme, tuos klausimus, kaip ir religinius, palieka ša
lia savo uždavinių programos, šios srovės veikime gali
tilpti ir griežtas marksizmo priešininkas ir jo simpatikas.
Šis jų nuomonių skirtumas nėra kliūtis jems būti vienin
gos nuomonės ir vieningai neikti tautinių uždavinių
srityje.
Kiek kitokia padėtis turėtų būti tik Lietuvos pilie
čių panašioje organizacijoje, organizacijoje, kuri sie
kia ar rengiasi dalyvauti Lietuvos tvarkymo darbuose
Lietuvai laisvę atgavus. Ten neišvengiamai reikia tiks
liau apibūdinti nusistatymus ir ūkiniais bei socialiniais
klausimais.
Bet ir čia yra dalykų, kur tautinės srovės bendras nu
sistatymas skiriasi nuo marksistinių pažiūrų.
Visų pirma, tautinės srovės liberališka dvasia pasau
lėžiūros dalykuose negali neatsispindėti ir visuose ki
tuose klausimuose. Tai yra gal jau ne tiek "mokslas",
kiek faktas, kad šios srovės veikėjų tarpe bei spaudoje
daugiau vyrauja palankumas liberalizmui ir ekonomi
niuose bei socialiniuose santykiuose. Tačiau tarp vi
siško liberalizmo ir griežtai suprasto socializmo gali tilp
ti tiek daug "pereinamų spalvų"... Ir sunku būtų pa
sakyti, kuri iš tų spalvų vyrauja tautinės srovės dalyvių
tarpe. Bet to nėra reikalo ir tyrinėti, nes ši srovė nesi
rengia praktiškai tuose reikaluose veikti, palikdama lais
vę savo nariams šioje srityje pasireikšti pagal savo laisvą
apsisprendimą.
Kitas dalykas, kuris tautinę srovę jau ryškiau skiria
nuo marksizmo, tai marksizmo palankumas internacio
nališkumui, tuo pačiu mažesnis ar didesnis priešingu
mas tautiškumui. Teisybė, šiandien nebe naujiena "mar
ksistas tautininkas", tai yra, marksistas, kuris ir tau
tiškumą brangina. Vis dėlto pačiame pagrinde marksiz
mas yra tarptautiškas ir marksistas besąlyginis pa
triotas vis dar atrodo greičiau išimtis, negu taisyklė.
pagaliau paminėtinas marksistų nusistatymas ir reli
gijos reikale. Nors šiais laikais jau yra nemaža mark
sistų, kurie iš įsitikinimo, ar tik taktikos sumetimais, ne
skelbia atviros kovos religijai, tai vis dėlto pačiuose pa
grinduose marksizmas yra stipriai susirišęs su aktyviu
nusistatymu prieš religiją. Tuo tarpu tautinė srovė ne
tik neturi to aktyvaus nusistatymo prieš religiją, bet ir
smerkia jį lygiai, kaip ir religinį fanatiškumą.
Taigi iš bet kokio marksizmo Amerikos lietuvių tautinė
srovė neturi ko perimti. Vieni dalykai neįeina
jos uždavinių programą, kiti mažiau ar daugiau prie
šingi jos nusistatymams .tautiškumo ir sąžinės laisvės
klausime.
Bet tai irgi nereiškia, kad tautinė srovė būtinai turf
stoti kovą prieš lietuvius socialistus vien dėl to, kad
jie savaimingai organizuojasi ir veikia. Gali būti, žino
ma, ir čia susikirtimų, bet tai tik tais atvejais, jeigu būtų
susidurta su neužtarnautais užsipuolimais, arba su veik
smais, kurie atrodys kenksmingi lietuviškų tautinių rei
kalų gynimui. Tuo nenorima pasakyti, kad tautinė sro
vė vienintelė žino teisingo tautinių reikalų supratimo pa
slaptį. Bet ji turi ir turės savo numonę tais reikalais ir
niekas jai negali užginti tą savo nuomonę energingiau
siai ginti.
Komunizmas nesutaikomas priešas
Kas
kita komunizmas, kurį mūsų paklausėjas pava
dino Lenino-Stalino "mokslu". Tai ne mokslas, tai
savotiška, baisi, dvidešimtam amžiui gėdą daranti mark
sizmo praktika. Praktika, paniekinanti pagrindines žmo
nių ir tautų teises, išniekinanti visus laisvo žmogaus ide
alus praktika, kuri tarp kitų naikina ir lietuvių ne tik
tautiškumą, bet net pačią tautą, kuri atėmė didelei pa
saulio daliai, joje ir Lietuvai ne tik tautiško, bet ir žmo
giško gyvenimo galimybę. Praktika, kuri nepripažįsta
jokio liberališkumo, jokios sąžinės laisvės nieko, kas
yra tautinės srovės visuomeniško veikimo pagrinduose.
Qėl to, jeigu su visomis kitomis lietuvių visuomenės
srovėmis tautinė srovė gali ir yra linkusi gyventi bent
geruose "kaimyniškuose" santykiuose, tai su komunizmu,
tokiu, koks jis šiais laikais yra, ji nesutaikomas prie
šas.
Komunizmo vardu svetimi žmonės pavergė mūsų
Motiną Žemę. Nuo to pavergimo išlaisvinti Lietuvą
yra ir bus tautinės srovės vienas iš svarbiausių siekimų.
SO-
Taip bus pavadinta LVS leidžiama knyga
apie Lietuvos užgrobimą, kurį Maskva įvykdė
1 940 metais.
Tai yra angliška versija knygos "Lietuva
tironų pančiuose", bet pagrindinai perreda
guota ir papildyta, su Chicagos North Wes
tern universiteto politinių mokslų profesoriaus
Colgrow parašytu įvadu.
Knyga jau atiduodama spausdinti.
Lietuviai, kurie rūpinatės Lietuvos likimu, su
sidomėkite šia knyga!
Mums svarbu, kad Amerikos visuomenes
nuomone apie Lietuvos padėtį būtų teisin
ga ir gerai informuota.
Kaip lašas prie lašo sudaro vandenynus, taip
atskirų žmonių nuomones sudaro visuo
menes nuomonę.
Nenumokim todėl ranka atskirų amerikie
čių informavimą apie Lietuvą!
Mes kiekvienas turime mažiau ar daugiau pa
žįstamų tarp amerikiečių iš ne lietuvių tar
po. Tad kiekvienas ir pasirūpinkim, kad
tie mūsų pažįstami būtų teisingai apšviesti,
kas atsitiko su Lietuva. Tai bus geri lašai
Amerikos visuomenes nuomonę apie
Lietuvą.
Pagalvok, ar gali pats gerai viską išpasakoti,
kaip atsitiko, kad Lietuva tapo pavergta?
Net ir tam, kas pats tą matė, sunku būtų
viską apsakyti.
Bet lengviausia tai padaryti, jeigu savo pažį
stamiems amerikiečiams padovanos i e
knygą
ir. sudominsite juos, kad ją paskaitytų.
Todėl įsigykite tų knygų daugiau ir skleiskite
jas amerikiečių tarpe! Kuo daugiau jų pa
skleisite, tuo plačiau pasklis Amerikoje
teisinga informacija apie Lietuvos padėtį.'
Kuo daugiau bus paskleista šitos informa
cijos, tuo palankesnė bus Amerikos nuo
monė apie Lietuvos teisę atgauti laisvę.
Nuo Amerikos visuomenės nuomonės daug
priklauso, kad Amerika padėtų Lietuvai
prisikelti.
Todėl stengkimės visi, kad ta nuomonė būtų
palanki Lietuvos laisvės šauksrrjui!
Informuokim visus ir kiekvieną! Kn}*ga "Red
Terror over Lithuania" jum padės tai pa
daryti.
Štai yra svarbus ir reikšmingas būdas prisi
dėti prie Lietuvos išlaisvinimo!
Jūs labai daug padėsite tą knygą išleisti,
jeigu jau dabar užsisakysite jos kuo daugiau
siai kopijų, įmokėdami jos kainą iš anksto
tik po $2.00 už kopiją
Užsakymus siųskite artimiausiems LVS
skyriams arba tiesiai LVS sekretoriui, adre
suodami:
las
medžiaga tam pasisakymui.
Liet. Vad. S-ga, o DIRVA
6820 Superior Ave., Cleveland,Ohio
Kiekvienas veikimas, kuris remia, stengiasi pateisinti
mūsų gimtosios žemės išniekintojus ir pavergėjus, yra
tautinei srovei priešiškas veikimas, ir ji be abejo lai
kys savo uždaviniu visais galimais būdais atremti tą
veikimą.
fautine srovė savo vardu nesirengia dalyvauti šio kraš
to politikos tvarkyme. Ir ji, be abejo, nevaržys savo
dalyvių priklausyti šio krašto^ demokratų ar respublikonų
partijų veikime, jei kuriems iš jų tas veikimas įdomus ir
prieinamas. Ar tautinė srovė kam atrodys daugiau de
mokratiška ar republikoniška šio krašto vidaus politikos
prasme, tai ne tautinės srovės "mokslo", o fakto dalykas.
Tai pareis nuo to, kur daugiau bus palinkę jos dalyvių.
Kaip bebūtų, tautinė srovė vienodai vykdys savo lietu
viško veikimo programą.
Bet nėra abejojimų, kad ji nepakęs savo tarpe nei
šešėlio tokių, kurie susidėtų su bet kokia politine grupe,
atvirai ar slaptai remiančia Lietuvos pavergėjų intere
sus. Tautinė srovė griežtas ne tik atvirų, bet ix užsi
maskavusiu komunistų bei jų talkininkų priešas*
Tautinės srovės seimo proga šis klausimas iškilo labai
laiku. Priimdamas tolimesnio veikimo gaires seimas
atoritetingiau atsakys klausimą koks gi mūsų "moks-
Tikimės, kad šios mintys gales patarnauti, kaiti
įorvo f*JYYi nocic«jL'\nnni
1
i \n\n .Bed Terror over Lithuania
"Red terror over Lithuania"