Dirva = Field. [volume], May 27, 1949, Image 3

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
Painus yra kelias i laisve.
17. I Vakarus
(Tęsinys iš pereito nr.)
Man jau buvo žinoma, kad tuo metu Lenki
jos sienos apsauga dar nebuvo taip perdėtai iš
pūsta, kaip tai praktikuojama sovietų: su spyg
liuotomis vielomis, išakėtais arimais ir viso
kiomis "mirties zonomis". Su Čekoslovakija buvo
leidžiamas net "mažasis pasienio susisiekimas".
Taigi, ir pasienio zonoje žmonės, palyginti, lais
vai galėjo judėti. Tuo būdu, maniau, privažiavęs
pasienį apsiuostysiu ir smuksiu.
Bet išėjo kitaip. Traukinys atvešS
sienio stot j, kur beveik jokio kito judėjimo ir
nėra: arba važiuok per sieną toliau Čekoslo
vakiją (jei turi pasą ir vizą), arba aiškjnkis, ko
čia atvažiavai. Kas čia nuostabaus, jei patekau
tiesiai ir be vingių... daboklėn! še tau, ir pla
nuok dabar!...
Nors nusivylimas tokia pirma nesekme bu
vo didelis, bet reikėjo pradėti galvoti, kad bent
švariai iš daboklės išsprūdus, kad tik neprasi
dėtų tardymai ir kratos. O tada jau būtų blogai.
Bet ir vėl viskas baigėsi geriau, nei galima buvo
tikėtis, ar "užplanuoti". Tik jau teko daugiau
vadovautis laime, negu protu. Mat, kareivukai,
mane besaugodami, kaž kodėl buvo nutarę, kad
čia pagautas kažin koks svetimšalis. Lenkas negi
įlys taip durnai pasienio sargybos spąstus I
Mano amerikoniškos cigaretės dūmas vertė
juos elgtis su manim mandagiai, kol vienas ne
drąsiai "išdrįso", laužyta vokiečių kalba kreip
tis, ar nesutikčiau jam parduoti vieną cigaretę.
Ką čia parduoti, ėmiau ir visiems pasiūliau už
sirūkyti. Jų elgesys pridavė man drąsos ir vil
čių, o ir jėgos ramiai laikytis. Įkliuvęs jau vis
tiek buvau, tai kodėl nepabandyti su jais kad ir
tokio šposo: suvaidinti amerikoną!
Vieninteliu "įrodymu" turėjai! kito asmens
jau senai nebetinkamą amerikonišką leidimuką
apsigyventi amerikiečių okupuotoje Vokietijos
zonoje. Iš pasieniečių išvaizdos ir laikysenos jau
man beveik buvo aišku, kad jiems ne popieriuko
tekstas ir nesuprantama kalba, o antspaudas
daugiau pasako. Lygiai kaip analfabetams ru
seliams ar mongolams antspaudas yra, tai
ir viskas tvarkoj! Negi svarbu, kas ten para
šyta. Bet kad ne jų vienų valioj buvo mano liki
mas. Atėjęs puskarininkis'^okiškai bandė man
išaiškinti, kad neužilgo ateisiąs karininkas jų
šefas mokąs angliškai, su kuriuo aš galėsiąs
lengvai išsiaiškinti dėl tolimesnio mano likimo...
To dar betrūko! Aš angliškai, tiesa, kadaise mo
kiaus gimnazijoje, bet su kuo nors aiškintis...
kiek blogiau!
Nutariau, kad labai baimintis n§ra ko. Arba
drąsa ir įžulumu laimėsiu, arba įvyks tai, ko
jau išvengti nebegalima. Iš pirmų karininko žo
džių tuoj supratau, kad jo anglų kalbos mokėji
mas ne ką geresnis už manąjį. O jau akcentu, tai
aš jį "nešu" keleriopai. Prisiminiau mokėtus
žodžius, kuriuos dar nutariau papildyti neaiškiai#
ir man pačiam nesuprantamais garsais. Jei jau
jis prisistatė mokąs angliškai, tegul sau ir ši
fruoja, ką aš pasakiau...
Nežinau, iš kur pas mane atsirado drąsos,
bet pats vėliau stebėjausi savo įžulumu sugal
voti kaž kokią istoriją apie būtinus skubius rei
kalus Čekoslovakijoje ir apie grįžimą Varšuvon...
Atsirado dar ir visokių argumentų, pateisinan
čių neturėjimą reikiamų dokumentų ir panašiai.
Jei kas manęs būtų paklausęs po valandos, aš
jau nebebūčiau sumezgęs tos istorijos ne tik
angliškai, bet ir lietuviškai. Ar tai istorijai kas
tikės ar ne, man jau ne tiek svarbu. Svarbu, kad
po to pasikalbėjimo paspaudėme vienas kitam
ranką ir, kareivių nustebimui, sėdau traukinį,
vežantį į... Čekoslovakijos pasienio stotį!
Nors čekais aš perdaug nepasitikėjau, bet,
laimingai išsprūdus iš Lenkijos, maniau su jais
ne blogiau susikalbėti. Ko labiausiai bijojausi,
tas jau liko užnugaryje, tik svarbu neleisti lai
mei vėl išslysti iš rankų.
Čekoslovakijos pasienio stotyje atsidūrus, pir
mas įspūdis buvo tikrai daug jaukesnis, negu
Lenkijoje. Nesimatė tiek kariškų sargybų, o
tik muitininkai, geležinkeliečiai ir šiaip civiliai.
(Taip buvo prieš trejus metus).
Ir čia muitininkams nebuvo kas su manim
veikti, o pasų kontrolės valdininkas, kai paro
džiau (kad ir labai nedrąsiai) tą "geru antspau
du" lapelį, mane gerokai čekiškai iškoliojo. Mo
kėdamas lenkiškai, nesunkiai supratau ir čekų
keiksmų leksikoną. Jis, žinoma, nenorėjo taip
lengvai manęs praleisti, bet aš tik traukiau pe
čiais ir nudaviau nieko nesuprantąs, ko jis taip
Šūkauja, permečiau koją ant kojos ir ramiai už
traukiau iš savo "Camel" atsargų. Vis nenusto
damas rėkauti kaž ką pikto ant amerikonų, jis
baigė tikrinti kitus keleivius, numetė mano
lapuką ant stalo ir išėjo. Jo padėjėjas (taip man
atrodė), jaunas vyrukas, paėmė tą mano "doku
mentą", įteikė jį man ir pakvietė eiti su juo.
Maniau vėl turėsiu reikalo su dabokle, bet pate
kom ... stoties bufetan, kur išgėrėm pirmą bo
kalą čekiško alaus.
Pasienio stotelS maža, pasienio žmones
tikri provincijalai. Kiek bufete buvo žmon%
'pa­
JONAS MEŠKUITIS
visi manę žiurėjo, kaip baltą žvirblį. Gal būt,
kad mano ramus laikymasis "pono viršininko"
šūkavimų metu sudarė jiems įspūdžio, jog tai
šalto žmogaus to "amerikono" būta... O man
kulnys svilo, kad tik greičiau iš tų visų pasienių!
Begurkšnojant alų, prisistatė geležinkelietis
ir mandagiai pasiūlė pirktis bilietą tolimesnei
kelionei. Turėjau kiek čekiškos valiutos. Maniau,
kad jos turiu daug, o pasirodė, kad neužtenka
bilietui Prahą. Geležinkeliai Čekoslovakijoje
labai brangūs. Turėjau keletą dolerių, bet ne
sinorėjo juos tuoj pat išleisti, žinant dar čekų
"pirklišką gyslelę". Pasiūliau likusius savo zlo
tus ir turėjau leistis čeko apgaunamas. Man
tie zlotai vistiek buvo jau nebereikalingi, tas
jau buvo aišku, todėl tai nekreipiau dėmesio.
Laimingai atsisveikinęs su Lenkija, nesigailė
jau nei jos valiutos.
Jaunojo čeko ir gerai uždirbusio mūsų va
liutos transakcija geležinkeliečio maloniai išly
dėtas, sėdo naujai iškeptas "amerikonas" trau
kinin Prahos link...
18. Pakeliui Prahą
Nors buvau pralindęs tik pro geležinės už
dangos prievartę, bet Čekoslovakijoje pasijutau
lyg ir tyresnėje atmosferoje.
Geležinkelietis bendrakeleiviams mane pri
statė, kaipo amerikoną, bet trumpo susisiekimo
traukinyje sutikti mokantį angliškai neteko bi
jotis. O už pusvalandžio reikėjo persėsti grei
tąjį traukinį, kur jau turėjau būti laisvas nuo
panašių "rekomendacijų".
Įvažiavus Čekoslovakijos anglies pramo
nės miestą Bohumin, stotyje jau laukė senai
nematytas, tvarkingas, su sveikais langais (!),
švarus ekspresas. Nors keleivių buvo nemažai,
bet gavau patogiai atsisėsti ir galvojau, kad iki
Prahos galėsiu sau ramiai leisti pailsėti nervams
po tokio įtempto "vaidinimo". Bet kur tau! Pra
sidėjo neišvengiami keleivių pasikalbėjimai,
kuriuos buvau automatiškai įtrauktas. Užklup
tas vieno bendrakeleivio smalsuolio turėjau
prisipažinti, kad šiame krašte esu svetimas. Lai
mė, kad čekų smalsumas nenuėjo taip toli, kad
turėčiau vėl kombinuoti kokią naują biografiją.
Užteko tik paminėti, kad važiuoju iš Varšuvos
ir nesu lenkas.
Pakeliui Prahą negalėjo likti nepastebėti
sotūs ir gerai apsirengę žmonės, švarios ir gerai
užlaikomos stotys, beveik elegantiški stočių pa
reigūnai. Stotyse nebuvo tų šimtų vaikų ir mo
terėlių, vienas už kitą garsiau rėkiančių siūlant
saldytą vandenį ar cigaretes spekuliacinėmis
kainomis. Jokios "gatvinės prekybos", lydimos
ausį rėžiančių klyksmų ir keiksmų. Kiekvienu
atveju, krašto civilizacijos laimėjimų dar nebuvo
nubloškę jokie sukrėtimai, jokios naujos politi
nės tendencijos. Jos politinė sutuacija kad ir
pakitėjo, bet iš Lenkijos atvykęs vis tiek jau
teisi lyg oazen patekęs.
19. Auksine Praha "politines
mados" šešėliuose
Čekai jau turėjo reformavę savo valiutą ir
auksu pagrįsta krona buvo kur kas brangesnė,
negu Leningrade spausdinami "lenkų" zlotai.
Bet ir čia, pagrindiniams gyvenimo reikalams
leidžiantis rinkon tik ribotomis normomis, pa
grindinė valiuta, kaip ir visur tokiais atvejais
buvo amerkoniška cigaretė... Ir gerai, kad
"nesismulkinau" jų įsigydamas! Jos dažnai man
atstojo ne tik valiutą, bet kartais ir būtinus do
kumentus. Tokiu būdu, mano didelis noras Pra
hoje reikiamai pailsėti ruošiantis tolimesnėn,
dar vis neaiškion kelionėn, išsipildė. Kad ir kuk
liame viešbutyje, bet ramiai ir saldžiai išsi
miegojau.
Pusryčiams teko pasisotinti obuoliais ir sly
vomis, kurie čia, dėkui Dievui, buvo laisvai par
davinėjami. šiaip visi maisto produktai buvo nor
muoti, o korteles tokiems keliauninkams kas gi
duos...
Išėjus iš viešbučio, stoties rajone ir miesto
centre pasijutau vėl, po ilgų ir nuotykingų metų,
vakarietiško didmiesčio vandenyse. Gyvas žmo
nių ir susisiekimo priemonių judėjimas, krautu
vės pilnos įvairių prekių, laikraščių kioskai tur
tingi vietine ir užsienio spauda. Prisipirkau visų
pakraipų vietinės spaudos, kad bent trumpai
susipažinus su čekų gyvenamojo momento nuo
taika, ypatingai sąryšyje su prasidedančia Pa
ryžiuje taikos konferencija. Pavarčius spaudą,
tuoj metėsi akis stambiu šriftu patiekiama ži
nia, kad konferencijoje dalyvaus ir ... "Balti
jos respublikų užsienių reikalų ministerial" ...
Taigi, čekų oficijalioji žinių agentūra jau buvo
linkusi rodyti linksmą miną...
Taip beslankiojant ir besižavint krautuvių
vitrinų rodomais turtais, kavinių ir jose kavą
girkšnojančių elegancija, toli gražu, ne prole
tariškos išvaizdos žmonių laisvumu ir savim pa
sitenkinimu, dingo ir mano mažavertiškumo sa
vijauta. Bematant ir aš jau sėdėjau patogiame
fotelyje ir, užsisakęs kavos, gilinausi toliau če
kų spaudos dienos problemas. Ta proga per
skaičiau žinutę ir apie tai, kad prieš porą nakty
(perkelta 4-tą puri.)
V A
Ieškodami tinkamesnių kelių
mūsų organizaciniam gyveni
mui ir geresnių priemonių poli
tiniam darbui, mes šiandien ren
kamės krūvon, kad solidariai ir
bendromis jėgomis galėtume pa
reikšti mūsų valią, galėtume at
sinaujinti, susitiprinti ir sėk
mingiau keliauti priekį. Gal
kas pasakytų, kad mes tokius
susirinkimus seimus darome
nebe pirmą kartą. Bet šį kartą
mūsų susirinkimas yra ypatin
gas: jis turi nepaprastą tikslą
ir įvyksta nepaprastose aplinky
bėse.
Visi darbai buvo pašvęsti
Lietuvos išlaisvinimo sie
kimui
Amerikos lietuviai- tautiečiai
per eilę metų dalyvavo visuome
nėj ir politinėj veikloj su kelio
mis savarankiškai veikiančio
mis organizacijomis. Su dide
liais energijos ištekliais, su
žmonių neribotu pasišventimu
yra pasisekę atlikti nemažai ver
tingų darbų. Tiek Amerikos
sluoksniuose mes esame užėmę
reikšmingą vietą ir įsigiję ver
tingo pasitikėjimo. Tatai mums
leido aktingiau pasireikšti ir
Lietuvos laisvinimo reikale. Ir
kadangi tautinė srovė tuo kartu
nebuvo AL Taryboje, tad šis
reikalas nuo pat pradžios komu
nistu agresijos Lietuvoje suda
rė Amerikos lietuviams—tauti
ninkams jų gvvenimo, jų mąs
tymo ir jų veikimo patį pagrin
dinį tikslą. Lietuvos laisvės ide
alas buvo LVS, ALM ir ALTC
keliarodė politiniame darbe. Ką
tik darėme, mūsų akys žvelgė
mūsų pavergtos žemės skau
smingą padėtį mūsu širdys
nuolatos pergyveno Lietuvos
žmonių sunkią tremtinišką da
lią. Ir mes galime didžiuotis,
kad per savo energiją, budru
mą ir aukas mes esame atidavę
didelę duoklę Lietuvos bylai.
Mes jautėme, kad joks pasiau
kojimas negali būti per dide
lis ten, kur reikalauja mūsų pri
gimtoji prievolė.
Turim neatidėliodami su
sirūpinti lietuviškumo iš
laikymu čia
šiandien, kada Tautine Srovė
yra įsijungusi Amerikos Lie
tuvių Tarybą, tad prie pasikei
tusių sąlygų mes susirenkame
iš tolimiausių Amerikos vietų.
Susirenkame ne asmeninės nau
dos ir ne paikos garbės vedami.
Susirinkome sudaryti vieną, ga
lingą, autoritetingą Tautinės
Srovės Organizaciją. Visi mes
trokštame, kad mūsų bendroji
dvasinė jėga sustiprėtų, kad su
didesniu svoriu galėtume kal
bėti už mūsų tautinius reikalus
ir už Lietuvos ateitį. O mūsų
tautiniai reikalai Amerikoje
šaukte šaukia mūsų srovės dė
mesio, planingesnio darbo ir
pilnesnio supratimo.
Patys esame liudininkai gę
stančios lietuvybės Amerikos
kontinente. Ne tik jaučiame, bet
ir aiškiai matome besiartinant
tokius metus, kada lietuvių ben
druomenė Amerikoje galutinai
gali ištirpti svetimųjų jūroje.
Neieškant priežasčių, kaip ga
lėjo atsitikti, kad tokia gausi
lietuvių bendruomenė prarado
didelę dalį savo tautinės sąmo
nės, mes stovime prieš labai
rimtą ir sunkų uždavinį, kurio
sprendimą negalima atidėti to
limesniam laikui. Kaip šį užda
vinį sėkmingai išspręsti sei
me bus kalbama atskirai. Tuo
tarpu aš sau leidžiu pabrėžti,
kad Tautinės Srovės darbo pati
didžioji dalis turėtų būti nu
kreipta lietuvybės atlaikymą
Amerikoje. Nereikia manyti,
kad bus lengva to tikslo pasiek­
Geras Amerikos pilietis neišsižada savo kilmės ir nebijo kovoti
už protėvių šalies laisvę
A* A. Olio įžangine kalba Amerikos Lietuvių Tautines Sąjungos seime, gegužės 21d.
ti. čia reikės ieškoti būdų, kaip
suderinti senesnę kartą su jau
nesne, kaip įtraukti ne tik jau
nimą mūsų lietuvybės darbą,
bet ir naujakurius. Bet kai yra
valios ir kai yra aistros konkre
čiam darbui, beveik visados ga
lima tikėtis gerų rezultatų.
Susipratęs lietuvis ge
resnis amerikietis, negu
tas, kuris gėdisi savo kil
mes
Tautinės srovės veikimas pri
valo būti toks, kad lietuviu vie
nybė niekados ir niekur nebūtų
pažeista. Aukštai vertindami
sąžiningą bendradarbiavimo dva
sią, mes privalome kontroliuoti
savo veiksmus ir savo žodžius,
skrupulingai žiūrėdami, kad
Amerikos lietuvių solidarumas
bendruose siekimuose būtu iš
laikytas. Tuo būdu mes platin
sime minti, kad siauri partiniai
akiračiai būtų uždengti plačios
pažiūros mūsų, kaip Amerikos
gyventojų, pareigas ir mūsu,
kaip Lietuviu Tautos vaikų, pri
gimtines prievoles. Mes esame
Amerikos visuomenės dalis gy
vename tos visuomenės politi
kos ir kultūros aplinkumoje ir
vienaip ar kitaip esame tos ap
linkumos veikiami. Iš kitos pu
sės turime savo atskira tau
tinę sąmonę, turime atskirą ir
visuomeninę aplinkumą su vi
sais mūsų lietuviškos kultūros
savumais. Ir reikšdamiesi po
litikos bei kultūros darbe mes
turime surasti darnumą tarp
mūsų amerikoniškos valstybi
nės sąmonės ir mūsų tautinių
jausmų. Aš esu giliai įsitikinęs,
kad galima būti ir geru Ameri
kos piliečiu ir geru lietuviu. Pa
sakysiu net tą, kad žmogus, ku
ri yra geras lietuvis, bus geres
niu Amerikos piliečių, negu tas
Amerikos pilietis, kuris slepia
arba gėdisi savo lietuviškos kil
mės.
Tik lietuviškumas yra
mūsų visuomeniško vei
kimo pagrindas
antanas a. olis
Amerikos Lietuvių Tautines Sąjungos
Pirmininkas
Tautinei Srovei nerūpi nei
lietuvio tikėjimas, nei jo visuo­!
meninė padėtis. Ji reikalauja
tik vieno dalyko: kad jis būtų
geras lietuvis. O geras lietuvis
mūsų manymu yra tas, kas
brangina savo tautos istoriją,
kas nesigėdi savo kilmės, kas
padeda lietuvių tautiniams sie
kimams, kas kovoja, kad Ame
rikos laisvės principai būtų pri
taikinti Lietuvos tautai, kas
dabar užjaučia Lietuvos nelai
mes ir kas ateityje mokės
džiaugtis jos pasisekim a i s.
Tvarkydamiesi tokiu kilniu ir
tokiu plačiu lietuvybės pagrin
du, mes turime teisės atsto
vauti tą Amerikos lietuvių vi
suomenės dalį, kuriai tautinė
sąmonė yra brangiausias as
mens vertės ženklas. Tą pagrin
dą mes dedame visai Tautinės
srovės veiklai ir tuo pagrindu
mes šaukiame visus geros valios
lietuvius darbą.
Pasaulyje dar reikia ko
voti už laisvę.
šalia tautinės sąmonės pa
laikymo ir ugdymo Amerikos
lietuvių visuomenėje. Tautinė
Srovė siekia, kad kiekvienas
lietuvis be paliovos ugdytų sa
vyje laisvės meilę. Tik laisvas
žmogus laisvoj tautoj tegali su
rasti tvirtą pagrindą savo kū
rybai. Be asmens laisvės, be
sąžinės laisvės ir be žodžio lais
vės visokia žmogaus kūryba te
gali duoti tik suklastotų rezul
tatų. Be laisvės ir jokia tau
ta negali pareikšti savo pilnų
galių medžiaginės ir dvasinės
pažangos srityje. Be laisvės ji
nyksta ir gelsta kaip rudens
lapas...
Dabartiniame pasauliniame is
torijs laikotarpyje visai žmoni
jai stovi prieš akis laisvės klau
simas. Jis baugina ištisus kon
tinentus ir ištisas tautas. Gali
ma sakyti, visas pasaulis šian
dien klausia, kada ir kaip iš
nyks baimė rytojaus, baimė, ku
ria lydi ir visa eilė naujų bai
mių ekonominis skurdas, as
meninė vergija, karo baiseny
bės. Didieji diplomatijos mūšiai
iki šiol nedavė laimingo spren
dimo. Ir toliau eina mistiškas,
egoistinis ir nepadoriausias žai
dimas su tautu ir žmonių liki
mais. Imperialistinis Maskvos
komunizmas savo sudėtingu vei
klos tinklu siekia suklaidinti ki
tas tautas ir daro viską, kad
sumažėtų laisvų tautų budru
mas. Apgaulinga ir įžūli propa
gandą, skleidžiama visose ša
lyse, nuodija kiekvieną dieną
laisvų tautų solidarumą, o pa
vergtoms tautoms skiepija nu
sivylimą ir bevališkumą. Karo
metu platinama viltis, jog vi­
*",a'Vc3i"
sos tautos, išvaduotos iš gGV*
manistikos tiranijos, galės sa
varankiškai tvarkytis ir pri
klausyti laisvų tautų bendruo
menei, ta viltis išnyko, kaip
niekados nebuvusi... Jos vietą
užėmė įsitikinimas, kad pasau
lis yra valdomas egoizmo.
Turime stengtis pabudin
ti teisingumo ir garbės
sąžinę
Amerikos Jungtines Valsty
bes visą karo metą stovėjo
priekyje visų tauriausių pareiš
kimų dėl žmogaus ir dėl tautų
laisvės. Amerikos materialine
galybė buvo pasitikėjimo verta
garantija, kad tie taurieji pa
reiškimai vieną dieną bus įgy
vendinti. Jau eina šešti metai,
kai hitlerinė tiranija panaikin
ta bet taip pat eina šešti me
tai, kai už geležinės uždangos
siautėja Maskvos teroras šeš
ti metai, kai raudonoji bacila
atkakliai graužia Amerikos ir
visų kitų laisvų valstybių pa
matus. Ir Amerikos politikos
vadovaujantieji žmonės visa tai
mato ir girdi, o vis dėl to nesu
randa valios pasipriešinti ir
energingiau stoti už pavergtų
tautų amžinąją teisę gyventi
laisvai.
Mes niekas negalime žinoti,
kaip ilgai tęsis Amerikos val
džios snaudulys Lietuvos atžvil
giu ... užmigdęs teisingumo ir
garbės sąžinę. Gal dar ilgai
reikės laukti pilno ir neil
stančio pabudimo.
Mes nešame dalį atsako
mybės už Amerikos po
litikos moralę
Kova dėl tautų nepriklauso
mybės gal niekam Amerikoje
nėra taip suprantama ir taip
jautriai pergyvenama, kaip mū
sų Amerikos lietuvių. Mūsų tė
vu šalis buvo pirmoji auka
Maskvos klastingosios politikos.
Jai drauge su kitomis Bal
tijos valstybėmis pirmajai
buvo išplėšta laisvė. Mūsų mo
tutės Lietuvos vaikai pirmieji
buvo pasmerkti ištremti. Lietu
va pirmoji buvo smurtu įtrauk
ta didelių jos kentėjimų virti
nę. Mums rieda ašaros ir mes
turime teisės ir prievolės rei
kalauti. kad Maskvos našta Lie
tuvai būtu panaikinta. Mes esa
me Amerikos piliečiai, mes ne
šame savo dali atsakomybės už
Amerikos politikos moralę, už
Amerikos ištikimybę duotam
žodžiui, už jos gerą vardą.^ Ir
todėl mums ne vistiek, kokiais
dėsniais bei išrokavimais yra
vedama Amerikos užsienio po
litika.
Amerikos lietuvių vteuomenS
iki šiol dar mažai rūpinosi
klausimu, kiek ir kaip Amerikos
politika padeda pavergoms tau
toms. Galėtum pasakyti, jog
Amerikos lietuviai lyg nedrįso
tarti žodį, lyg nepasitiki savo
jėgomis, lyg nenori naudotis
teisėmis, kurias jie pagrįstai
turi, kaip Amerikos piliečiai.
O mūsų teisė yra kiekviena
proga visur ir visados
aiškiai ir be baimės pasisakyti
dėl Amerikos valdžios pasielgi
mų, kurie kenksmingu būdu
atsiliepia tuos Amerikos lais
vės principus. Sąžiningas ir
energingas jų vykdymas tarp
tautinėje plotmėje tikrai sugrą
žintų Lietuvai nepriklausomybę.
Turim geriau susiorgani
zuoti. kad mūs nuomonė
būtų įtakingesnė
Mes, tautinės srovės dalyviai,
susirinkome duoti organizaci
nius pagrindus vieningesniam
darbui, stipriau susiorganizuoti,
kad mūsų pažiūros būtų įtakin
gesnės bendrose lietuviškose
organizacijose ir lietuviškoje
visuomenėje.