Dirva = Field. [volume], June 24, 1949, Image 3

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
1
"v n U*,* i
Perkilnoja tremtiniu
stovyklas Vokietijoj
Mažėjant tremtinių skaičiui
Vokietijoje, paskutiniu metu
visose zonose vyksta dideli sto
vyklų pertvarkymai. Pirmiausia,
tie pertvarkymai daromi pigi
nant praretėjusių stovyklų ad
ministravimą, pagaliau iš da
lies tenkinant ir pačių tremtinių
pageidavimą, kad galėtų dides
nis tautiečių skaičius vienoje
stovykloje gyventi ir išlaikyti
savas kultūrines organizacijas
bei mokyklas.
Anglų valdomoje Vokietijos
zonoje tautinių mokyklų iš
laikymo reikalą jau anksčiau
buvo rimtai pažiūrėta ir kelio
se vietose tokios mokyklinės
lietuvių stovyklos suorganizuo
tos. šiuo metu jų organizuoja
ma ir daugiau*
Amerikiečių valdomoje zono
je stovyklų didesnis pertvarky
mas prasidėjo prieš kelis mėne
sius. šiuo metu jis vykdomas
intensyviai. Jau yra likviduo
tos šios stovyklos: Rotenburgo,
Weideno, Rebdorfo, Kasselio.
Visų šių stovyklų lietuviai per­
Jau ir oficialiai pranešta, kad
Vengrijos komunistų partija pa
šalino iš savo narių tarpo Lasz
lo Rajk, paskutiniu metu buvu
sį Vengrijos užsienių reikalų mi
nister iu.
Rajk anksčiau buvo mokyto
jas, bet rusams užėmus Ven
griją labai greit iškilo, kaip ne
paprastai uolus komunistas. Jis
buvo vidaus reikalų ministeriu
ir įvykdė garsųjį "smulkiųjų sa
vinikų partijos" "valymą"
partijos, kuri net ir raudonosios
armijos bei NKVD akivaizdoj
per rinkimus surinko beveik du
trečdalius balsų.
Rajk tą partiją taip "išvaW*\
kad valdžia pagaliau pateko vi
siškai komunistų rankas. Taip
pasižymėjęs buvęs nežinomas
mokytojas Rajk iš vidaus reika
lų ministerio tapo užsienių rei­
Jūroje nuskendo laivas, ku
riame buvo 92 keleiviai ir 42
Įgulos nariai. Įguloje buvo ir
amerikiečių. Jie visi yra tarp
išsigelbėjusių. Vienas iš tų ame
rikiečių esąs iš Ohio.
Labiausiai audroje buvo pa
liesta šikoku sala, kurioje din
go be žinios 894 žmonės. Audra
buvo tokia stipri, kad daugybę
namų su ištisomis šeimomis
žmonių, miegojusių lovose, nu
šlavė jūrą. Pietinėje Japonijo
je apie 4,500 ūkių užlieta van
deniu. Apie 4,000 namų apsem
ta vandeniu, 300 namų visai
sugriauti, 95 tiltai nuplauti
upes ir 444-se vietose išgriauti
keliai.
i
kelti Bavarijos lietuvių sto
vyluas, esančias Stuttgarto
Muencheno rajone. Nesenai li
kviduota ir Garmišo stovykla.
Taip pat jau pradedama rūpin
tis likviduoti Selligenstadto ir
'Šeinfeldo stovyklas. Tokiu bū
du, likvidavus šias tremtinių
stovyklas, lietuviai amerikiečių
zonoje liks Fellbacho (prie
Stuttgarto), švabų Gmuendės,
Dornstadto, Dillingeno, Augs
burgo, Memmingeno, Kempteno
ir Muencheno stovyklose. Ha
nau taip pat eina prie likvida
cijos, nes ten kuriasi IRO tvar
kančios įstaigos.
PASITRAUKĖ LIETUVOS RAUDONOJO
KRYŽIAUS PIRMININKAS
Vokietijoje 1945 metais bu
vo atgaivintas Lietuvos Raudo
nasis Kryžius, kuriam visą laiką
vadovavo dr. D. Jasaitis. Pasku
tiniuoju metu tarp LRK val
dybos ir pirmininko buvo kilusi
eilė ginčų. Ir kontrolės komi
sija kėlė eilę sugestijų dėl to
limesnės veiklos.
Visų šių įvykių pasekoje dr.
D. Jasaitis iš pirmininko, pa
reigų pasitraukė. Didžioji val
dybos narių dalis taip pat iš
VENGRIJOS KOMUNISTŲ ŠULAS
TIKRAI SUKLUPO
Prancūzų zonoje lietuvių yra
ne daugiau kaip 1.000. Visi jie,
išskyrus mažą stovyklą Pful
lingene, gyvena privačiai. Bet
šiuo metu ir prancūzų zonos
lietuvius, o taip pat ir kitus
tremtinius, kurių čia yra žymiai
daugiau, nuo rugsėjo mėn. ruo
šiasi sukelti stovyklas. To
ypač pageidauja vokiečiai, ku
rie deda visokiausias pastangas
tremtinius suvaržyti visokiau
siais varžtais.
LRK veiklos yra išsijungusi.
Vieni, kaip emigravę, gi kiti
atskirais prašymais.
Dabar tiriamos galimybės LR
K techninį darbą perkelti
Muencheną. Ten yra Įsikūrusi
ir Lietuvių Tremtinių Bendruo
menės Centro Valdyba.
Taip pat ruošiamasi sudaryti
ir naują LRK Centro valdybą.
Kol bus sudaryta nauja, seno
sios valdybos likučiai toliau ei
na pareigas.
kalų ministeriu.
čia tačiau jo laivelis užplau
kė ant jam pačiam tur būt ne
tikėtų uolų.
Jis tapo apkaltintas eaąs
"trockistas". Bet tikrumoj atro
do, kad jis, nors ir buvo labai
uolus komunistas, bet buvo dar
per daug ... vengras ir per ma
žai rusas. Tas nusidėjimas dabar
Maskvos akyse regis yra mirti
niausias ...
NEPAPRASTA AUDRA JAPONIJOJ
Pereitą antradienį Japonijoj
fettvo kilusi nepaprasta audra
taifūnas, dėl kurios vien žmonių
dingo apie 900, iš kurių jau dau
giau kaip 200 tikrai yra žuvę.
Drauge su Rajk, iš partijos
pašalintas ir partijos narių sky
riaus vedėjas Szonyj ir dar vi
sa eilė žymių partijos pareigū
nų. Spaudos pranešimuose apie
tuos pašalinimus pastebima, kad
nėra jokio nurodymo, kas atsiti
ko su tais visais pašalintais. Ne
reikalingi spėliojimai: aišku, iš
vyko gydytis garsiąją Lubian
kos "sanatoriją" Maskvoje ...
Pavyko išgelbėti buvę dide
liam pavojuje keli šimtai žvejų
laivelių ir vienas 8,500 tonų
amerikiečių prekinis laivas, ku
riame buvo vežama nemažai
laukinių žvėrių: laive buvo 8
drambliai, 700 beždžionių, 12
meškų ir 12 gyvačių apie 20
pėdų ilgumo. Audros metu kai
kurie iš tų žvėrių buvo užmuš
ti, kai laivas buvo labai smar
kiai blaškomas.
Pasigendama 372 ku
riuos audra užklupo jūroje.
55 žvejų laiveliai nuskendo, ki
ti 56 smarkiai nukentėjo.
Audra kilo labai staigiai ir
nepaprastu smarkumu siautė
beveik visą naktį. Remiantis
pirmaisiais paviršutiniškais ap?
skaičiavimais, ta audra prida
riusi mažiausiai 12 su pug# .mi
lijono dolerių nuostolių.
Rašo Balys Gaidžiūnas
Po amerikiečių karių atėjimoj
Flossenbuergo koncentracij o s
stovyklą pradėjo lankyti tūk
stančiai žmonių. Daugiausia lan
kytojų buvo iš tremtinių tarpo.
Bet netrūko lankytojų net ir iš
užsienių. Daugelis iš jų vyko
ieškoti pėdsakų savo dingusių
artimųjų. Vieni tuos pėdsakus
surado, braukė skausmo ašaras,
kiti išėjo toliau ieškoti. Vokie
tija buvo nusėta panašiomis sto
vyklomis. Ir mūsų nelaimei,
Flossenbuergo stvykla buvo vie
na iš žiauriausių. Iš čia kaliniai
laisvę išeidavo tik pro krema
toriumo kaminą dūmų pavyda
lu.
Flossenbuerge dar ilgai, ir
po amerikiečių atėjimo, gyveno
tūkstančiai kaliniu taisvdami
sveikatą. Vieni iš jų jau iš kar
to ryžosi rinktis tremtinio ke
lią, kiti dar vis tikėjosi, kad bu
vęs karo dangus prasiblaivys
ir po to galės grįžti namo.
Deja, praėjo keleri metai ir
visi pamatė, kad buvusių kali
nių tėvynėse laisvės nėra.
Jie ryžosi likti čia, kol ana
pus geležinės uždangos esančių
panašių stovyklų organizatoriai
gaus tokį pat atpildą, kokį gavo
ir vokiškųjų stovyklų viešpa
čiai.
Masinis žmonių suplūdimas i
Flossenbuergo koncentracij o s
stovyklą įvyko 1947 metais Sek
minėse.
Tada Flossenbuergą traukė
tremtiniai iš visų stovyklų. Bu
vo pakviesta čia atvykti ame
rikiečių karinė vadovybė, Vokie
tijoje esančios kitų kraštų kari
nės misijos, aukštieji įvairių
tikybų dvasininkai ir vokiečių
civilinės valdžios pareigūnai.
Jau pusmetis, kaip New Yor
ke teisiami 11 Amerikos komu
nistų vadų, kaltinamų už ren
gimąsi ir kitų rengimą jėga nu
versti šio krašto valdžią ir pa
keisti jo santvarką.
Byla tapo apipainiota daugy
be advokatiškų gudravimų ir
visuomenė jau beveik visai nu
stojo ja domėtis. Daugumas do
misi tik tuo, kada ji pasibaigs
ir koks bus sprendimas.
Kaltinamieji naudojasi teisme
tokiomis teisėmis, apie kurias
komunistų organizuotuose "tei
smuose" ir pagalvoti būtų juo
kinga. Bet ir tai dalis jų' atsi
sako laikytis teismo tvarkos ir
dėl to teisėjas jau keturis iš
jų pasodino kalėjimą (kiti te
bėra laisvi už užstatą).
//.
Kitoje byloje vyksta dvykovri
tarp buvusio aukšto State De-
-J*
V* ATy
I V A
Tą dieną buvo žuvusiųjų pager
bimas, pastatytų paminklų šven
tinimas ir politinių kalinių su
važiavimas.
Paminklų šventinimo pagrin
dines iškilmes atliko vyskupas
V. Padolskis, asistuojamas visos
eilės kitų dvasiškių. Vyskupą
V. Padolskį, Flossenbuergo kon
centracijos stovykloje laikantį
pamaldas, matome nuotraukoje
4. Pamaldų metu jis pasakė ke­
&-M
vokiečių, prancūzų ir anglų
pamokslą, kuris susirinkusiųjų
minioms padarė labai dideli įs
pūdį.
Iškilmėse dalvvavo ir aukštu
Bylos, kurios jau prabeda nusibosti...
partmento valdininko Alger
Hiss ir buvusio komunistų lai
kraščio redaktoriaus Whittaker
Chambers.
Šis antrasis viešai prisipaži
no, kad savo laiku šnipinėjo so
vietų naudai ir kad Alger Hiss
jam davinėjo slaptus dokumen
tus. Hiss dabar dėl to ir kal
tinamas.
Visas klausimas sukasi apie
tai, ar Chambers teisybę sako,
ar ne.
Bet čia yra byla apie tai,
kas buvo dar prieš karą ... Ste
bint tos bylos nagrinėjimą, atei
na klausimas o kaip su da
bartiniu šnipinėjimu? Ar jo nė
ra, ar nesučiumpa? Tai būtų
daug įdomiau, negu tie' seni
reikalai...
ąt
Aktualesnė yfa's Teisingumo
Departmento valdininkės Judi­
turiomis kalbomis lietuvių,
Amerikos armijos karių dele
gacija, vadovaujama pulk. Hol
ler. Amerikos armijos garbės
delegaciją matome nuotraukoje
5.
iškilmes buvo atvykusi ir
rusų karių delegacija. Ji bandė
savo kalbose ir agitaciją vesti,
bet visi juos žiūrėjo, kaip
visiškai panašių koncentracijos
stovyklų organizatorius.
Iškilmėse dalyvavo ir labai
gausus lietuvių būrys, su tau
tiniais kaspinais papuoštais vai
nikais. Lietuvaitės, apsirengu
sios tautiniais rūbais, atkreipė
didžiausį dėmesį gausių spaudos
atstovų ir filmuotojų. Lietuvių
delegacijos dali, su vainikasi
žuvusiųjų atminimui, matome
nuotraukoje 6.
Rusai ir šiose iškilmėse norė
jo lietuviams padaryti nema
lonumą. Kada iškilmių metu bu
vo išduodami dokumentai apie
žuvusiųjų skaičių ir palaikai
specialiose urnose, jie pasišovė
lietuvių dokumentus ir urną pa
imti. Bet jiems teko tik pirštus
prisvilti. Jiems aiškiai
's -'^1
buvo
pa-
sakyta,'kad jie yra ne kas ki
tas, kaip tik Lietuvos okupan
tai, taigi jie neturi jokios tei
sės atstovauti lietuvių tautą.
(Daugiau kitame DIRVOS Nr.)
tos Coplon byla, kurią FBI šį
pavasarį suėmė drauge su so
vietų delegacijos nariu Gubi
čevu, ir pas kurią tuo metu bu
vo visa eilė slaptų dokumentų.
Ji kaltinama, kad tuos doku
mentus buvo pasiruošusi per
duoti Gubičevui.
Kaltinamoji teisinasi labai
savotiškai. Sako, jos susitiki
mai su Gubičevu buvo ne dėl
šnipinėjimo, o iš didelės mei
lės... O dokumentus su savim
ji turėjusi vienus tam, kad
namie perrašytų, kitus kaip
medžiagą romanui, kurį pradė
jusi rašyti.
Bet teisme ji prisipažino, kad
šitos didelės meilės metu ji ke
lis kartus praleido naktis vieš
buty su kitu vyriškiu. Jos rašo
mo romano rankraščių ji taip
pat negali parodyti, nes prieš
kiek laiko juos sunaikinusi...
ši byla trunka irgi įau devy
nias savaites,
v
JIE PATYS SUKELS PASAULĮ
PRIEŠ SAVE
Ir mahometonai skundžiasi, kad bolševikai juos
persekioja
Nesenai laikraščiuose pasirodė
žinių, kad sovietuose prasidėjo
persekiojimų banga prieš žy
dus, ypatingai prieš žydus si
onistus, tai yra, prieš tuos, ku
rie nori turėti savo tėvynę Pa
lestinoje.
Ne visi norėjo tuo tikėti, ka
dangi ligi šiol atrodė, jog žydai
sovietų valdžioje turi nemažai
įtakos ir todėl jiems ten geriau
klojasi, negu kitiems. Tokią nuo
monę sustiprindavo tas faktas,
kad ne tik sovietuose, bet ir jų
užimtuose ar šiaip komunistų
rankas patekusiuose kraštuose
nemaža žydų buvo matoma atsa
kingose valdžios vietose, o taip
pat ir tas, kad visuose kraštuo
se komunistų veikėjų tarpe ma
tomas palyginamai didelis žydų
nuošimtis.
Bet iš kitos pusės galima pa
stebėti, kad nei sovietuose nei
kituose jų valdžion patekusiuose
krastuose jau nematyti, kad žy
dai būtu ir dabar skiriami svar-
bioms pareigoms. Maža to. So
vietų spaudoje yra pasirodę visa
eilė labai aštrių straipsnių prieš
žydus. Todėl galima patikėti mi
nėtoms laikraščių žinioms, anot
kurių jau prasidėjo sovietuose
"valymas" nukreiptas ir prieš
žydus.
Savaime suprantama, kad tas
dalykas sukelia susirūpinimo ir
nepasitenkinimo viso pasaulio
žydų tarpe. Ir tie žydai, kurie
ligi šiol bolševikų atžvilgiu buvo
neutralūs ar net palankūs, da
bar aiškiau pradeda suprasti,
kad nėra kitos išeities, kaip tik
kovoti prieš bolševizmą.
Jei viso pasaulio žydai aiškiati
stos prieš bolševizmą, tai tas ne
bus jam sveikatą, nes nereikia
įrodinėti, kokia didelė yra žydų
įtaka daugelyje viso pasaulio
reikalų.
Mahometonai prabilo
Dabar prabilo ir Turkestano
misijos prie Kairo universiteto
galva. Jis skelbia, kad nuo pat
šio karo pabaigos visuose sovie
tuose vyksta platus "valymas"
mahometonų apgyventuose kraš
tuose.
Jo žiniomis, visoje sovietų val
domoje vidurinėje Azijoje, įskai
tant Kazachų ir Turkmėnų res
publikas, o taip pat ir Krymo
pusiasali, nebelikę mahometonų
gyventojų.
Sako, kad karo metu tie žmo
nės buvo priversti kariauti už
sovietus raudonojoj armijoj, o
jų šeimos tuo pačiu metu buvo
ištremtos Sibiro šiaurę. Apie
pusė molijono mahometonų rau
donarmiečių patekę nelaisvę
ir daugumas po karo nebesuti
kę būti grąžinami namo, nes bi
joję sovietų valdžios persekioji
mų. tų kraštų gyventojų vietą
po karo buvę atgabenti kiti žmo
nės, kaip tas mahometonų dva
siškis sako, "iš Rusijos".
O kiek mums žinoma, tuos
kraštus pateko nė tik rusai, bet
taip pat ir daugelis lietuvių, lat
vių estų, lenkų, nekalbant jau
apie gudus ir ukrainiečius.
žinios, kad Lietuvą ir kitus
sovietų užimtus kraštus yra pri
gabenta gyventojų iš Azijos,
kaip tik sutinka su tuo tvirtini
mu, kad anuose kraštuose senų
jų gyventojų nebeliko, o jie pa
keisti iš kitur atvežtais. Vadi
nasi, Kazachstanas liko be ka
zachų, Turkmėnija be Turkmė
nų ... Maskvai, žinoma reikia,
kad ir Lietuva liktų be lietuvių.
Tas iš Egipto ateinančias ži
nias irgi patvirtina patys sovie
tų laikraščiai, kuriuose pasku
tiniu laiku pasirodo vis aštres
nių straipsnių prieš mahometo
nus ir prieš jų simpatijas to pa
ties tikėjimo tautoms: turkams,
persams, arabams,
Ilgą laiką buvo Bijomasi, kad
Maskvos agitatoriai gali apdum-
A.* i
.£T.
a
1
ti akis mahometoniškiems ara
bų kraštams ir patraukti arabų
pasaulį savo pusėn. Tai būtų ne
mažas smūgis Anglijos ir Ame
rikos pajėgumui. Bet, matomai,
žinios, kas ištikrųjų darosi rau
donajame "rojuje" pasiekia ir
arbų kraštus. O tokios žinios ne
padarys arabų Maskvos drau
gais. Jos gali tik sukelti arabų
protestą prieš Maskvos darbus.
O tie darbai yra toki, kad galų
gale jie sukels prieš bolševizmą
visą pasaulį. Ir turės galų gale
kilti atviras ir tiesus klausimas:
Ar dar ilgai bus taip ban­
doma mūsų kantrvbė?
AR PALEIS KARDI
NOLĄ MINDSZENTY?
Iš Romos ateina žinių, kad
_v. Vengrijos komunistų vadas Ma-
Rakoszi gu
kad kardinolas Mindszenty bū
tų iš kalėjimo išleistas ir kad
jam būtų leista arba apsigyven
ti kurioj nors Vengrijos sanato
rijoje, arba net būtų leista iš
važiuoti užsienius.
Bet Vienos arkivyskupas kar
dinolas Innitzer sako, kad visos
tos kalbos esančios be jokio pa
grindo.
Iš paties Budapešto praneša,
kad pats ministeris pirmininkas
viešai kalbėjęs, jog vyriausybė
norinti pasiekti su katalikų baž
nyčia "abipusiu supratimu pa
remto susitarimo."
Galimas dalykas, kad Vengri
jos komunistinė valdžia nori iš
kardinolo padaryti deryboms už
statą: jei būsit mums nuolaidūs
ir priimsit mūsų pasiūlymus, tai
atiduosim kardinolą...
Panašūs dalykai dedasi ir Če
koslovakijoj. Ten katalikų vy
resnybei buvo pasiūlyta visai
neblogos gyvenimo sąlygos, be
rods, net ir algos, jeigu tik ku
nigai duos lojalumo pasižadėji
mą komunistinei valdžiai ir, ži
noma, jai ne tik nesipriešins, bet
ir tikinčiuosius įkalbinės tos
val
džios klausyti...
Prahos arkivyskupas Beran su
tuo nesutiko, šiomis dienomis
pas arkivyskupą buvo padaryta
krata, suimtas jo kanceliarijos
viršininkas ir dar vienas kuni
gas, o aplink arkivyskupo na
mus pastatyta sargyba. Tokiu
būdu jau ir pats arkivyskupas
yra kaip ir areštuotas, tik tuo
tarpu dar namų arešte. Nieko
nebūtų nuostabaus, jeigu ir Pra
hos arkivyskupui būtų sudary
tas panašus teismas, kaip ir Bu
dapešto kardinolui, o paskui, kai
bus nuteistas visam amžiui kalė
ti, bus galima pabandyti dar pa
siderėti: jei būsite lojalūs, tai
atiduosim arkivyskupą...
VAITKUS SVEIKSTA
Pakrikusių nervų merginos
peršautas lietuvis sportininkas
Philadelphijos basebolo ko
mandos žvaigždė Vaitkus
sveiksta. Jam buvo du kartu
daryta operacija ir dabar jis
jau gali net pavaikščioti. Ma
noma, kad visai pasveiks, ta
čiau šįmet sporto rungtynėse
greičiausiai dalyvauti negalės.
Jį peršovusi mergina sėdi ka
lėjime ir sakosi esanti paten
kinta, kad Vaitkus pasveiks.
Su Vaitkum ji nebuvo pa
žįstama, tik "iš tolo įsimylėju
si". šovusi pavydėdama jo ki
toms ir... norėdama pagarsėti.
Tas jai tikrai pasisekė, kaip
tam senovės graikui Herostra
tui, kuris, nemokėdamas kuo ge
resniu pasižymėti, padegė žy
miausią graikų šventovę.
Ištikrųjų, laikraštininkai
link ją laksto ir rašo
negu apie Vaitkų.
'r
•I
ap­
daugiau,
JSt \n\n E N S U E I N O