Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, July 01, 1949, Image 4

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, July 01, 1949, Image 4',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-07-01/ed-1/seq-4.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-07-01/ed-1/seq-4.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-07-01/ed-1/seq-4/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1949-07-01/ed-1/seq-4/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], July 01, 1949, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.6 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 01 July 1949. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1949-07-01/ed-1/seq-4/>

Newspaper Page Text

1
UŽmirštas.
Redaktorius—VINCAS RASTENIS—Editor
darbas yra dar tik pradėtas.
Lietuvių Dailės Parodos atgabenimas Ameriką
nustotų savo prasmės, jeigu ji nebūtų tinkamai paro
dyta Amerikos visuomenei.
čiurlioniečių atvykimas Ameriką būtų be pasekmių,
jeigu iš jų čia liktų tik apie 30 darbininkų įvairiuose
fabrikuose^ jeigu jie čia nebepasirodytų taip, kaip Euro
poje pasirodė.
Amerikos Lietuvių Tautinis Sąjungos pirmininkas A*
Olis spaudai skirtame pasikalbėjime sako:
Nors parodą atgabeno ir ja rūpinasi ALT Sąjun
ga, bet ji yra visų lietuvių turtas ir pasididžiavimas. Ji
priklauso ne vienai srovei ir ne vienai organizacijai, o
visiems Amerikos lietuviams.
Tuo jis primena, kad rūpintis tais dalykais pareiga
yra ne vien tų, kurie pradėjo.
Kaip skeptikas Tomas nebuvo paniekintas už tai,
kad tik pamatęs teįtikėjo, taip ir čia: nors pirmoj eilėj
yra pagirtini, kurie ilgai nesvarstydami padarė reika
lingus žygius, bet ir vėliau prisidedantieji
darbo bus atlikę svarbų patarnavimą lietuviškam rei
kalui.
Taip yra su paroda, taip yra su čiurlioniečių planais,
taip yra "ir su visais kitais mūsų visuomeniškais už
a v i n i a i s 1
Rodos, jau išeina iš mados tokia pažiūra dalykus,
Jjad jeigu aš ką pradėjau, tai tegul niekas nedrįsta
prie to pirštą prikišti. Išeina iš mados ir tokia pažiūia,
kad jeigu" ne aš ką pradėjau, tai man jau ir netinka
tą dalyką paremti
H-
lietuvių Dailės Parodos rengėjai turi mintį parodyti
ne tik paveikslus bei kitus dailės kūrinius, bet ir lie
tuviškas dainas, šokius: jie turi mintį parodos proga
"paleisti viešumą" ir čiurlioniečius.
Tai yra labai gundanti mintis, kuri sukelia^ džiaug
smą vien tik pagalvojus apie tai. Bet reikia atminti, kad
įvykdyti tą gal dar sunkiau, negu surengti dailės parodą.
Nes čia reikia veikti nebe su paveikslais, kurie pa
rodos atidarymo belaukdami kantriai guli dėžėse.
Čia reikia veikti su žmonėmis. Jų daugumo dar
iiira Amerikoj. Dalis, kuri jau yra, rūpinasi, kaip pasi
daryti kasdieninės duonos, kaip pastogę susirasti...
Tas" pats rūpestis bus ir tiems, kurie atvyks už 2-3 sa
vaičių.
Manoma, kad jeigu net ir labai gerai seksis* jei visi
gaus darbo maž daug vienodu laiku ir turės tuo pačiu
metu laisvalaikį, jeigu turės pastovią patalpą pasiren
gimams, tai tik apie spalių mėnesį jie galės vėl būti pa
siruošę pasirodyti pasirodyti taip, kad nebūtų apvilti
nei tie, kurie neregėję patikėjo, ir kad kiti įsitikintų,
jog mūsų kalbos apie lietuviškus kultūros turtus nėra
tuščias pasigyrimas.
Bet ar bus galimvbč tą grupę žmonių kuriam laikui
atitraukti iš darbo, siųsti ją New Yorką ar net visą
Ameriką?
Tai būtų didelis laimėjimas, jei tai pavyktu, bet tam
reikia labai didelių pajėgų, tiksliau pasakius, didelio skai
čiaus dolerių...
Dienos amsimais
NEREGĖJO, O ĮTIKĖJO!
PALAIMINTI, kurie neregėjo, o įtikėjo! Šie žodžiai
prisiminė Erie ežero pakrantėj Clevelande, kada
kelios dešimtys elevelandiečių susirinko pirmą pasima
tymą su dalele jau atvykusių čiurlioniečių.
Čia buvo praskleistas tik mažutis uždangos kampe
lis ir to jau buvo gana, kad kiekvienas pasakytų: Taip,
čia yra kaž kas, dėl ko verta pasidarbuoti!
Visa eilė elevelandiečių tačiau ryžosi gana dideliam
pasiaukojimui, sudarydami sąlygas eiurlioniečiams at
vykti i Ameriką, nors nebuvo nei matę, nei girdėję, ką
jie gali duoti lietuviškam gyvenimui. O vis dėlto jie
patikėjo ir padarė.
|(itas panašus atsitikimas yra Lietuvių Dailės Parodos
atitraukimas Ameriką. Jei visi, kaip tas Tomas, tik
pirštu palietę Įtikėtų, tai ir šiandien dar būtų svyruoja
ma ir dėl čiurlioniečių, ir dėl parodos, ir dėl daugelio
kitų dalykų. O besvyruojant išnyksta galimybės ir pro
gos ir darbas lieka nepadarytas.
Tad ištiesų palaiminti, kurie nei regėjo nei gir
dėjo, o įtikėjo, kad reikia lietuviškos kultūros vertybes
J__ ...... 1 !1..V
VUUWVSU
perkelti ir padėti joms čia pasireikšti! Įėjusi žiauri nelaisve.
J^aža tik pasidžiaugti tais mūsų tautiečiais, kurie parodė
tiek daug tautinio susipratimo ir tokio gražaus pa
sitikėjimo lietuviškomis tautinės kultūros vertybėmis.
Maža pagarbinti juos šiandien už tą pasitikėjimą ir
pasiaukojimą tam, kad tos vertybės nedingtų, o galėtų
tinkamai tarnauti visos tautos reikalams.
Šis tikėjimas ir pasiaukojimas niekad neturi būti
Jis turi
tautos istoriją visiems laikams. Jau dabar laikas pa-
sirūpinti, kad taip pasiaukojusių vardai butų atitinkamai
atžymėti ir turėtų vietą tautai nusipelniusių žmonių gar
bingose eilėse.
Pagalvokime apie tinkamą būdą, kaip tai turi būti
padaryta!
Jei mūsų visuomenė sugebėtų sumobilizuoti tą jėgą,
Mtų pasiektas didelis laimėjimas ... Reikia daugiau
tikinčiu, kad tai yra labai svarbu.
Jei šiandien jau matytumėm tai įvykdyta, visi
buti neišdildomai įrašytas mūsų ir supratimą visą pasauli.
prie
svarbaus
LIEPOS 14-oji
Ateinantį pirmadienį Ameri
kos Jungtinių Valstybių didžio
ji šventė Nepriklausomybės
Diena.
Niekados šiai šaliai Nepri
klausomybės Diena nėra buvusi
aptemdyta liūdesiu taip, kaip
šiais laikais daugelio kitų pasau
lio kraštų laisvės šventės, kaip
Lietuvos Vasario 16-toji...
Liepos 4-toji visada yra tik
pergalės ir džiaugsmo šventė.
O vis dėlto daugelis tikrai su
sipratusių šio krašto piliečių
negalės šią dieną vien tiktai
džiūgauti, kadangi negalės ne
prisiminti, kad tuo metu, kai
čia rengiamos iškilmės ir pasi
linksminimai Laisvės laimėjimui
paminėti tuo pačiu metu di
yra įsiga-
dėlėj e pasaulio dalyje
Ta nelaisvė yra apėmusi dide
lės šio krašto piliečių pirmąsias
tėvynes, jų pačių arba jų "tėvų
bei protėvių gimtines.
Savo laisvės šventę švęsda
mas šis kraštas didžiuojasi
esąs laisvės židinys, savo pavyz
džiu spinduliuojąs laisvės idėją
lnil'llft O T"* 1 1 •_ 1 1 ..
A
Bet laisvės, nepriklausomo gy-
venimo skonį daugumas tautų
pažįsta ir įvertina, šiandien jau
reta būtų rasti sali, kuriai dar
reiktų aiškinti laisvės gėrybes
ir kurią reiktų dar pavyzdžiais
vilioti prie laisvės pamėgimo ir
jos siekimo.
Deja, naudojimasis laisvės gė
rybėmis dažniausiai ne nuo jų
pačių noro priklauso: laisvę pa
prastai reikia išsikovoti. Juk ir
ši šalis savo laisvę ir nepriklau
somybę tik per kovą pasiekė.
Sakoma, kad savo laiku ši ša
lis nebūtų kovojusi dėl savo ne
priklausomybės, jeigu būtų bu
vusi pigesnė arbata •.. Pasipik
tinimas per dideliais anglų rei
kalaujamais arbatos mokesčiais
sukėlė pasiryžimą nusikratyti
anglų šeimininkavimo ...
Šių dienų kovos už laisvę
eina jau ne dėl arbatos,, o dėl
nesulyginamai didesnių dalykų
dėl kraujo, dėl gyvybės, dėl
žmogiško gyvenimo.
Amerikos laisvė šiandien yra
laisvę kvojančių tautų viltis.
Nes šiandien kovojančioms
tautoms be laisvos Amerikos iš-
mybių laimėti laisvę.
I V A
Pataria gydytojui pasigydyti...
Laikraščiuose matome daug
straipsnių apie stebuklingąją Te
resę Neumann. Viename laikraš
tyje mačiau įrodinėjant, jog tie
stebuklai esą skirti tam, kad nuo
tikėjimo atšalusieji atsiverstų.
Visos pasaulio dabar pergyve
namos blogybės esančios vis dėl
to žmonių atšalimo nuo tikėji
mo.
Leiskite man truputį suabe
joti. Berods visi esame girdėję
iš istorijos, apie daugelį karų ir
apie gana žiaurius persekioji
mus, kurie dėjosi kaip tik vardu
labai karšto tikėjimo .. Tik pri
siminkim 30 metų karą, 100 me
tų karą ... Prisiminkim laužus,
ant kurių žuvo ne tik tūkstan
čiai "raganų" ir "eretikų", bet
ir Gallileus ... Prisiminkime, ko
kryžiuočiai daugiau kaip 200
metų nedavė ramiai gyventi mū
sų tautai... Prisiminkime, per
kokias Įstaigas ir kokiu vardu
lenkai labiausiai skriaudė mūsų
ir kitas kaimynines tautas ...
Tie prisiminimai mane verčia
pagalvoti, kad ar ne labiau ste
buklu reikia atversti tikrą
krikščionybę visų pirma tiems,
kurie taip didžiuojasi, sakyda
mi "ačiū Tau, Viešpatie, kad mes
nesam, kaip anie muitininkai"...
J. L., Chicago, 111.
Nesirūpink, "tevelis" pagelbės!
Bimbos "Laisvė" bėdoj! šau
kiasi skaitytojus, kad greičiau
siųstų pinigus, nes iždas esąs
visiškai tuščias. Beldžiasi jų
duris ir maldauja pasiskubinti,
nes, sako, jeigu mėnesio gale
neužsimokėtų "bilų", tai nega
lėtų išeiti.
Tai vis tie pasiūtę "dypukai"
reikalą gadina: ir patys nieko
nemoka už siunčiamą "dovaną",
ir kitiems atmuša norą mokė
ti... Kas čia bus, kas čia bus!
džiaugtumėmės sakydami, kad negaila buvo pasiaukoji
mo. Bet daugeliui dalykų pasiaukojimo reikia iš anksto,
dar neregint to pasiaukojimo vaisių.
Todėl ir palaiminti, kurie neregėję tiki Nes tik jų
dėka gali būti pradėti dideli darbai. Ir visų, nors ir vėliau
Įtikėjusių, dėka jie gali būti užbaigti.
J. G., Brooklyn, N. Y.
Laisve besidžiaudami ameri
kiečiai, be abejo, daugelis su
pranta, kad džiaugsmas yra ne
pilnas, kai senose tėvynėse gy
venimas taip tolimas nuojaisvės
džiaugsmų.
Dėl to gal dažno amerikiečio
mintyse tą dieną sustiprės jau
smas, kad ne gana yra vien tik
ne tik pavyzdys, bet ir visą už savo laisve gėrėtis, o tas, kas yra
stipresnis, turi kitiems ištiesti
ranką, kai jie siekia laisvės.
tiestos rankos nedaug tėra gali- šios šalies džiaugsmo, bet ir dau
gelio tautų vilties šventė.
Taigi liepos 4-toji yra ne tik
Am.
Prisimenu vis tavo žvilgsnį
Jautei vienatvę sau, o man
Gyvenimą kaip naštą vilksim
Ir poilsis ne čia.
Prisimenu ir tavo žodžius,
ir giedrias vaikiškas akis matau
Jei būčiau širdį tau melagę rodžius,
našta bendra ir mano kančios tau.
Ali Rūta Nakalli.
kančias.
Tu nuėjai ir vienas klaidžiojai be tikslo,
o aš tarp tūkstančio tikslų plakuos.
Tavo diena lėtai ir tyliai nyksta,
man rožės dirbtinos plaukuos.
Iš rinkinio "Be Tavęs", 1946 m.
(Laisvoji valanda
A. VANAGAITIS
scenos žmogus
l&šo Stasys Pilka
(Tęsinys iŠ pereito numerio
A. Vanagaitis, visų pirma, buvo subtilus
lyriniuose išgyvenimuose, šiaip, būdamas re
alistinio tipo aktorius, jis turėjo užtektinai pla
tų "diapazoną" ir gana plačią charakterinio ak
toriaus "skalę".
Nuoseklus ir nuolatinis darbas teatre, be
abejo, būtų davęs progų tą jo diapozoną dar
labiau išplėsti. Atsirastų naujos spalvos ir,
kas žino, kaip stipriai dar pasireikštų A .Vana
gaičio originalus, įgimtas, švelnus komiškumas?
Kiek jis galėtų, prie rimtos dramaturgijos pri
siartinęs, dar labiau save "išplėsti", kaip išgy
venimų ir formos aktorius ...
Be aktoriaus darbo didelėje scenoje, A. Va
nagaičiui jau ir Kaune nebuvo svetimi pasiro
dymai estradoje. Labiausia mėgo skaityti poe
ziją ir tokius kūrinius, kuriuos klausytojams ga
lėtų perduoti per komiškumo prizmę. Atsimenu jį
DonelaitJ, Kazį Binkį interpretuojant, J. Tysliavą
skaitant.Tai buvo anuo metu Vanagaičio mėgia
mieji autoriai. Su panašia programa jis buvo
laukiamas ir mėgiamas įvairių labdaringų balių,
programose.
Skaitė A. Vanagaitis originaliai, gabiai, pa
traukiančiai. Puikiai valdė eilėraštį, kuris pas
jį plaukte plaukė, čiurleno, spinduliavo. Inter
pretavo minkštai, lyriškai, bet lyg ir ironizuo
damas, ypač iš moderniosios poezijos švelniai
pasišaipydamas, madingą "keturvėjišką" kūrybą
per ironijos bruktuvą perleisdamas. MėfO "pa
tikti" publikai. Ir mokėjo tai atsiekti.
"Dzimdzi-Drimdzi" patriotiniu, pramoginės
paskirties mažas, keliaujantis teatras, jo pava
dinimas, jo programos turinys gimė, konkretiza
vosi jau "Amerikoje.
Iš Lietuvos išvykštsrht trijulę: A. Vanagai
tis, J. Olšauskas ir V. Dineika vežė per vandeny
ną tik bendrus norus, dar neryškų veiklos planą,
tik pasiryžimą. Toji forma, kuria Dzimdzi-Drim
dzi netrukus apsigaubė, gal ir patiems suma
nytojams anksčiau buvo netikėta.
Ją realiai padiktavo vietos sąlygos, audito
rijos skonis bei reikalavimai, aplinkos "lokalinė"
atmosfera.
Atsivežti buvo vaidintinų veikalų griaučiai,
Amerikos lietuvių dar negirdėtos Vanagaičio dai
nų melodijos ir liaudies kūrybos mažiau žinomos
'"naujenybės". Grupės dalyvių sceninio gabumo
ir teatriniame darbe patyrimo lagaminus atski
rai krauti neteko: tos ypatybės atvyko su ta
pačia įvažiavimo viza ir muitininkų tuos
viešąjai tvarkai nepavojingus priedus net dėme
sys nebuvo atkreiptas.
"Laisvą Lietuvą" ir jos tematiką gyveniman
iššaukė bendras lietuviškas troškimas ir patrioti
nis nusistatymas, o tolimesnis programos nu
meris "Jovalas" gimė, kai jį, vasaros karščių
nebojant, buvo įdėta visų grupės dalyvių atitin
kama energija.
Prie atvykusios trijules, irgi kaip tos pir
mosios programos dalyvis, prisidėjo dar J. Diki
nis (vėliau ir Br. Dikinienė). Laikui bėgant, kai
buvo ruošiamos naujos "D.-D." maršruto pro
gramos (jos buvo paskui net ne visų "dzimdzių"
ruošiamos), dalyviai neretai suieškomi iš vieti
nių scenos mėgėjų bei kitų scenos profesionalų
(J. Babravičius). (Dviejose programose teko da
lyvauti ir šiuos žodžius rašančiam).
Norėtųsi tvirtinti, jog pati pirn#»jl "Dzim
dzi-Drimdzi" programa buvo ne tik pati stipriau
sioji, bet ir savo turiniu originaliausioji. Joje
tryško ne vien naujų atvykėlių užsidegimas ir
energija, bet ir iš anapus Atlanto naujo, sa
vaimingo ir įsisiūbavusio Lietuvos gyvenimo
kunkuliuojanti, gyva ir kūrybinga dvasia.
"Dzimdzi-Drimdzi", kaipo teatrinių įvykių
reiškinys, yra visiškai savaimingas. Ir jisai iki
šiolei mūsuose vienintelis panašaus žanro te
atras. Nepanašus nei "Vilkolakį", nei (po dau
gelio metų Kaune ir Vilniuje atsiradusius) mūsų
mažosios scenos teatrėlius. Originalus ir ne
pakartojamas. Jis atnešė Amerikos lietuviams
šviežio ir nelaukto įspūdžio. Toje grupėje visur
išsiskirdavo savo būdo ypatybėmis labiau pa
trauklus bei ryškus ir savo figūra stambesnis,
vyriausiuoju dzimdzių imonių opinijoje tapęs,
Antanas Vanagaitis.
Taip vadinamos, sceninės, "užkulisinis" tnu
zikos srityje Vanagaitis jau yra dirbęs Kauno
Valstybės Teatre. Jis komponavo dainas dramai
'"Durklas", žulavskio pjesei "Ijolė", lygiai ir
kitiems anąsyk to teatro statomiems veikalams.
1925 metais Chicago e ilgesftfarh laikot Su
stojęs, A. Vanagaitis dvejus metus vadovavo
žinomam "Birutės" chorui. Iš pat pirmųjų savo
vadovavimo žingsnių išplėtė šios draugijos veiklą
iš grynai chorinės choriniai vaidybinę. Tačiau
nekartojo M. Petrausko ar St. Šimkaus ir kitų
"Birutės" choro vedėjų repertuarinės linijos,
bet įvedė savąją: savų "operečių" repertuarą.
Norėtųsi tuos kūrinius pavadinti "apžvalginėmis
aktualijomis". Nes ir "Muzikos Akademija,",
"Juokudemija", "Surprise party" ar "Generalinė
repeticija" paremtos paties Vanagaičio kompo
zicijomis, savo veiksmo intrigą neretai sėmė
iš tuolaikinės Chicagos lietuvių kolonijos aktua
lijų,
ii
vietos nuotykių ar įvykių.
Nuo 1925 iki 1927 metų A. Vanagaitis Chi
cagoje pasirodė ir kaip aktorius. Vaidino veika
luose: "Potašas ir Perlamutras", "žemės rojus",
"Aušros sūnūs", "Klasta ir meilė", "George Dan
din". Tai vis anksčiau Kaune "padaryti", sukur
ti vaidmenys. Režisūros darbą pavedė tą syk
Chicagoje apsigyvenusiam Stasiui Pilkai, kuris
sceniškai sutvarkė ir Vanagaičio muzikaliai pa
ruoštą Gliuko klasikinę vienaveiksmę operą "Ge
gužės karalaitę".
Po kiek metų toje pat Chicagoje A. Vana
gaitis vėl įgyvendino naująjį "Aušros sūnų",
"Dėdė atvažiavo" ir komedijos "Buridano asi
las" pastatymus ir vaidino pastaruose dviejuose
veikaluose dvi naujas, jau Amerikoje sukurtas
roles: Dėdės ir George Bulin.
teatrinis žaismas A. Vanagaičiui buvo gy
venimiška būtybė. Toji žiūrovus taip smagiai
užkrečianti, nepavojinga ir maloni bacila sma
gino ir jo paties kraują, jo vaizduotę, jo gyve
nimą. Nuo teatrinių elementų, nuo to, kas yra
puošniau, linksmiau, drąsiau ir jausminiai sti
priau, negu paprastame, kasdieniškame gyve
nime, margiau, negu sunkioje, nuobodžioje, pa
sikartojančioje realybėje, Vanagaitis nenorėjo
atsisakyti ir jau tapęs redaktorium, radijo pro
gramos vedėju bei kitais panašiais rūpesčiais
save apkrovęs. Jo leidžiamas žurnalas tapo
"Margučiu" pavadintas, ("Margas mano darbas
man Margučio vardas"). Net ir spaudos pus
lapiuose jis pats negali, nenori atsisakyti nuo
savęs "paįvairinimo", nuo tos, jam taip malonios,
vaidybinės kaukės. Savo skaitytojams dvisavai
tinius laiškus rašydamas, ne tik Dėde Jeronimu
pavirsta, bet ūsais, pypke, kepure savo veidą pa
Keitęs, save suteatrintą čia pat ir parodo: žiū
rėkit, tai ne aš Vanagaitis, bet čia kitas žmo
gus manyje prašneka. Pasikalbėjimų su Mperija
tonas ir būdas yra grynai teatriškas, lyg kad
stovėtų kur estradoje, scenoje, o čia pat gyvi,
smagūs žiūrovai šypsotųsi... Lygiai ir artimie
siems bendradarbiams vaidybinių kaukių Vana
gaitis nesigaili: kad tik viskas aplink būtų pana
šu smagų, linksmą, teatrinį žaismą.
Antanas Vanagaitis visą laiką Amerikoje
svajojo apie modernišką, lietuvių prasigyvenusiai
masei tinkamą, prieš kitus pasirodyti, save pa
tenkinti galinčią salę, kurioje, tarp kitko, būtų
ir šių dienų reikalavimus patenkinanti scena vai
dinimams. šis noras, deja, dar liko neįkūnytas,
A. Vanagaičio vaidybinis pajėgumas nebu
vo, kaip kartais yra teigiama, apribotas vien
tiktai komiškomis rolėmis. Gyvenimiškąjį pa
linkimą juoką, tiesa, dažnai perkeldavo ir
sceną, bet sceninių galimumų riba pas Vanagaitį
buvo daug platesnė, didesnė. Realistinės linkmės
didžiulio talento plačiau kad ir neišsivysčiusi
galia buvo labai įvairiaspalvė. Gaila, kad ji ne
gavo pasireikšti mūsų dramaturgų vėlyvesnėje
kūryboje. Balio Sruogos ir Vinco Krėvės veika
luose, mano giliu įsitikinimu, būtų didžiausioji
A. Vanagaičio pasireiškimo proga.
VILTIS
Mokslo, kultūros ir politikos
žurnalas
Nr. 1 kbvas 1949 m.
Galima gauti DIRVOJE
Kaina 50 c. Paštu siunčiau! 55 C. \n\n 6820 Superior Ave., Cleveland, O.
I S I S K Y I A S
6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio

Dirva = Field. [volume], July 01, 1949, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], July 01, 1949, Image 4 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], July 01, 1949, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current