Dirva = Field. [volume], July 15, 1949, Image 3

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
i
7
i
Įi
I
Dienos Klausimais
ILSTA AUDRA PAS KAIMYNUS
Įl
KANADOS lietuvių visuomenėje nuo šių metų pradžios
prasidėjo neramumai. Kovo gale, sušaukus Montrea
lyje Kanados Lietuvių Tarybos skyrių ir kitų organiza
cijų atstovų suvažiavimą, tie neramumai pavirto tikra
audra: su išėjimais, skilimais, kaltinimais ir priekaištais,
kurie, nesant gana vietos Kanados lietuviškoje spaudoje,
užplukdė didelę Amerikos Jungtinių Valstybių lietuviš
kos spaudos dalį.
Ir DIRVA ne vieną kartą iš abiejų susikirtusiųjų
.pusių buvo vedama pagundą stoti vieną ar kitą frontą.
Mes tačiau susilaikėme nuo dalyvavimo tose rung
tynėse, laikydamiesi kadaise per W. Churchillio lūpas
pagarsėjusio dėsnio: Tegul visa tai paverda savame
padaže.
Susilaikome net nuo pagundos padidinti skaitytojų
skaičių Kanadoje, kuriuo buvome viliojami už stojimą
vieną ar kitą šalj...
Qėl ko ta audra kilo Kanados lietuviuose? Už kokius
dalykus vyksta kova?
Kaip paprastai dėl vadovavimo, dėl įtakos vi
suomenėje. Dėl to, kokia pasaulėžiūrinė, jei ne politinė
grupė turės lemiamą žodį visuose bendruosiuose lietuvių
darbuose...
Kaip visada tokiais atsitikimais, nei viena grupė ne
prisipažįsta norinti visiškos pirmenybės, o sakosi tik ko
vojanti prieš kitų užsimojimus užgrobti vadovavimo
monopolį...
yisi kanadiečiai lietuviai pasisako už tai, kad lietuviškas
politinis veikimas, tai yra, veikimas, kuriuo siekiama
padėti Lietuvos nepriklausomybės atkovojimui, turi būti
vieningas. Kiti prideda,, kad ir kultūrinis lietuvių vei
kimas taip pat turi būti vieningas, neskirstomas srovė
mis pagal pasaulėžiūras.
Bet vis dėlto susidarė jau du toki "vienijantieji"
centrai Kanados Lietuvių Centro Taryba ir Kanados
Lietuvių Sąjunga, kurie štai kuris laikas aštriai gin
čijasi dėl "pirmgimystės" teisių. Abu kaltina vienas
kitą už vienybės ardymą, už pastangas monopolizuoti
veikimo vadovavimą vienos srovės rankas, ir abu "gelb
sti visuomenę nuo kitų diktatūros"...
po Montrealio suvažiavimo pirmuosiuose pranešimuose
apie kilusią audrą matėme vieną kitą posakį, anot
kurio, "kuniginiai ir smetoniniai", arba "katalikai ir
tautininkai" pasitraukė iš seimo...
Šis tvirtinimas iš pat pradžių atrodė, mažų ma
žiausiai įtartinas. Pasitraukusių iš suvažiavimo tarpe
buvo vienas kitas žinomas vadinamosios katalikų srovės
veikėjas, bet nebuvo nei vieno tokio, kuris būtų žinomas,
kaip tautininkų srovės veikėjas.
Tad klausimas ką čia bendra su tuo pasitraukimu
turi tautininkai? Netrukus ir paaiškėjo, kas su kuo čia
kovoja.
USA katalikiškuose laikraščiuose pasipylė jūros ra
šalo už Kanados Lietuvių Sąjungą ir prieš Kanados Lie
tuvių Centro Tarybą, o kairiojoj USA spaudoj at
virkščiai.
I^aip gi mums iš čia visa tai atrodo?
Tik apgailėtinai. Kanados Lietuvių Centro Taryba
kūrėsi su mintimi "jungti visus geros valios lietuvius,
kurie tik sutinka su mintimi, kad Nepriklausoma Lietuva
jiems meilesnė už rusų mindžiojamą Tarybinę Lietuvą.
Socialistas ar krikščionis demokratas, tikintis ar ateistas
nesvarbu. Svarbu, kad pritaria kovai už Lietuvos
laisvę ir lietuvių tautos išsaugojimą", (Cituojame ii Ka
nados Lietuviu Sąjungos biuletenio),
O audra kilo kaip tiktai dėl to, ar "tikinčiųjų" ar
"ateistų" persvara bus vadovybėje. Vadinasi, visas dėme
sys nukrvpo nebe Lietuvos, nebe tautos išlaikymo rei
kalus, o i išlaikvma įtakos čia nat, Kanados lietuviu vi
suomenėje. .. Didysis tikslas atidėtas šalį. Vyksta kova
dėl mažojo, dėl "nesvarbaus".
Kanados Lietuvių Centro Taryba vis dėlto liko dėkinges
nėje padėtyje. Gal todėl, kad ji pasiliko su senuoju,
jau populiariu vardu, o gal ir todėl, kad prie jos pasiliko
įvairesnių pasaulėžiūrų visuomenės sluoksniai.
Naujoji Kanados Lietuvių Sąjunga, nors ir labai kra
tosi srovinio vardo, nors ir prisiekinėja, kad yra absoliu
čiai nesrovinė kultūrinė organizacija, vis tiek, visais savo
pasireiškimais sudaro įspūdį, kad ji šiuo metu yra Kana
dos lietuvių katalikinės srovės išraiška.
Jos padėtis nedėkingesnė. Ji negali'išeiti iš "atskalų
niškos" pozicijos. Taryba oficialiai pripažinta Kanados
lietuvių reprezentante. Be to, ir laikraštis yra jos žinioje.
Laikraščio leidimą finansuojanti bendrovė dalininkų su
sirinkime maž daug dviem trečdaliais balsų pasiliko su
Taryba...
Šių, o gal ir kitų aplinkybių dėka jau daromi rimti
žingsniai sueiti vėl krūvą. Ieškoma nauju susijungimo
formų. Tai sveikintina. Tik ima abejonė ar naujos for
mos vėl nebus per sudėtingos ir ar nenaskandįns pagrin
dinio reikalo ginčuose dėl procedūros?
*f W-'
Sparnuoti
lietuviai
Liepos 17 dieną sueina 15 me
tų nuo garbingojo ir tragiškojo
lietuvių Dariaus ir Girėno
skridimo per Atlantą.
šiandien gal klaustų kas
ar jų tas didvyriškas žygis bu
vo prasmingas? Juk, pasaky
tum, nebe jie pirmieji per At
lantą skrido. Jei ir laimingai
būtų parskridę Lietuvą, būtų
pagarsėję daugiau kaip drąsūs
sportininkai, o ne naujų kelių
pasauliui atidengėjai... Kai jie
žuvo, pasaulio spauda tą pami
nėjo ir tuo viskas pasibaigė.
Čia, Amerikoje, lietuvių jauni
mui Dariaus ir Girėno vardai
mažiau žinomi, negu kokio gar
saus kumštininko ar baseboli
ninko...
O vis dėlto Dariaus ir Girėno
žygis paliko didelį pėdsaką mū
sų tautos gyvenime. .Tiesa, bran
gus dalykas yra gyvybė, bet jie
galėtų pasakyti, kad ne veltui
ją paaukojo.
Jei ne kur kitur, tai pačioje
Lietuvoje, pačioje lietuvių tau
toje jų žygis ir tragiškas liki
mas paliko giliausio įspūdžio
ir suaugusiems ir jaunimui.
Jų pasišventimo, pasiryžimo
ir drąsos pavyzdys užkrėtė dau
gybę žmonių. Susikūrė legenda
apie Darių-Girėną, ir ta legenda
tebėra gyva tautoje, ne ma
žiau gyva, kaip senovėje būda
vo gyvos ir reikšmingos legen
dos apie didžius karžygius.
Kad šiandien Lietuvoje tūks
tančiai jaunimo karžygiškai ri
zikuoja gyvybe ir reikale ne
svyruodami ją aukoja už savo
kraštą, tai irgi žymia dalimi
yra nuopelnas tokių patriotinių
drąsuolių, kaip Darius ir Girė
nas. Jų pavyzdys, tikroji gy
venimo legenda apie juos ir
šiandien tebežadina drąsą ir te
betvirtina valią žiaurioj kovoj.
Darius ir Girėnas papildė tau
tos karžygių didvyrių sąra
šą, stodami pirmąsias eiles
tų, kurie parodė, kad mūsų
tautoje didvyrių ne vien seno
vėje buvo...
Brooklyno lietuviai rengia pa
minklą tiems didvyriams. Jis
bus pastatytas vienoje Brook
lyno aikštelėje.
Bet statydami akmens pa
minklą viename mieste, visi lie
tuviai palaikykime paminklus
jiems savo širdyse visur, kur
tik mūsų yra!
Iš tolimo krašto gandas atėjo,
Gandas, kaip tekanti saulė.
'Plaka dvi širdys tolimam krantai,
Du vyrai sukūrė sparnuotą idėją
I VS-A-
Pažiūrėsim, kai dugną dėsim...
VIENYBĖ pradėjo anketą
apie "dypukus". Dabar išsijuo
sę rašo amerikonai. Vieni peikia,
kiti giria. Paskui, sako, duos ir
"dypukams" atsikirsti.
DRAUGAS įspėji nežais
kit su ugnim. Tokius dalykus
rašydami tik dar greičiau su
pykdysit vienus su kitais!
NAUJIENOS nesibara, tik pa
šiepia. Deda tokios anketos pa
mėgdžiojimą, kurios autorius ta
proga krimsteli ir vienam kitam
draugui ar pažįstamui "se
nakuriui" ir "naujakuriui"...
Man labai įdomu, kas su kuo
ir dėl ko daugiausiai susipyks.
Regis, kad susipyks visų pirma
redaktoriai iš pavydo, kad
ne visi suspėjo pirmieji tokią
anketą pradėti. Paskui pa
mėgdžiotojai susipyks su kai
mynais. O VIENYBĖJ, tur būt,
pasikartos gegės ir gaidžio is
torija: senieji amerikiečiai girs
"dypukus, o "dypukai" garbins
ir padanges kels senuosius. Ir
bus kilęs dar vienas karas visai
ne toj vietoj, kur buvo jo lauk
ta...
Supykdyti gali ne tik anketa.
NAUJIENOS Chicagos įvykiuo
se aprašo, kaip "dypukas" pasi
lenkė storos amerikietės cento
pakelti ir jam kelnės ne vietoj
trūko. Tos kelnės jam buvo senų
amerikiečių dovanotos. Ot, jau
galima ir užsigauti, kam senoji
amerikietė parodyta tokia sto
ra, jog nei pasilenkti negali, ir
kam senų amerikiečių dypukams
dovanojamos kelnės ,.parodytos
tokios sudėvėtos, jog nuo pirmo
pasilenkimo trūksta ne vietoj...
G.
D., Detroit, Mich.
Ar tai tikrai L. K. LJ
Lietuvių Kultūros Instituto
vardą teko seniau girdėti. Da
bar, patyrus apie jo paskelbtą
konkursą, teko nemaloniai nu
sivilti: paskelbtas konkursas ra
šinių lietuvybės klausimu, tilp
stančių tik katalikiškoj spau
doj ... Lietuvių Kultūros Insti
tutas nenori skaityti straipsnių
ta tema DIRVOJ, VIENYBĖJ
ir daugely kitų laikraščių.
O vis dėlto DIRVA paskelbė
L. K. I. anketą. Ar neverta tam
šauniam Institutui pasimokyti
kultūros ir tolerancijos iš tos
pačios paniekintos DIRVOS?
L. K. I. tiksliau būtų pasiva
dinti L. K. K. I. (Lietuvių Ka
talikiškos Kultūros Institutas)
tai bent būtų aiškiau.
I U A N I A
A. B., Brooklyn, N. Y
Petras Babickas
v
Iškelti tėvynę pasauly.
Skamba lėktuvas viršum Atlanto,
Tai Lituanica,
O mirčiai panieka.
Toli paliko siaubus vandenynas,
Naktis jau žemę pamynė
®vi širdys meldės: Tėvyne maitRr,**
Grįžo negyvos tėvynėn.
Bet vienas žodis skamba pasauly,
Tai Lituanica...
Siekime saulės, siekime laisvis,
O mirčiai panieka!
gft rinkinio "Toli nuo tėvynės", Roma, 1946 m.
Per Austrijos sieną
I
Tuoj po šio karo pabaigos,
Austrija atsitverė, palyginti, ak
lina siena nuo Vokietijos. Tuo
lyg buvo norima pažymėti, kad
1938 metų sujungimas su Vo
kietija amžinai likviduotas. Ar
taip ištikrųjų bus, yra labai
daug abejojimų.
Leidimą gauti kelionei Aus
triją ir dabar nelengva. Bet kai
kreipėmės su prašymu aplankyti
Kauno arkivyskupą metropolitą
J. Skvirecką, šiuo metu gyve
nantį Zams vienuolyne ir šven
čiantį savo garbingą 50 metų
kunigavimo ir 30 metų vysku
pavimo jubiliejų, per kelias die
nas popieriai buvo paruošti ir
mes išsileidom kelionę.
Keliavom pro garsųjį Vokie
tijos Bodeno ežerą, kurį vokie-
čiai vadina švabijos jūra arba
Švabijos perlu.
Ežeras tikrai gražus. Per jį
prateka Reino upė. Krantai nu
sagstyti pirmos eilės garsiais
kurortais, čia anais prieškari
niais laikais užsieniečiai atvež
davo daug pinigo. Dabar vasar
vietės tuščios ir kiekvienas pa
keleivis, net su plona pinigine,
čia laukiamas ir malonus. Bu
vom malonūs ir mesj nors ten
kinomės tik tuo, kas žmogui bū
tinai reikalinga.
Prie rytinio ežero kranto yra
Lindau miestelis. Tai paskuti
nis Vokietijos miestas ir už ke
lių kilometrų muitinė. Forma
lumai griežti, bet mes vykstam
didelę šventę ir mums greit
pakelia vartus. Mūsų keturių
delegacija V. Sidzikauskas,
P. Karvelis, S. Šlepetys ir jūsų
korespondentas, leidžiamės to
lyn.
Austrijoi pirmieji įspūdžiai
«?akvte sako. kad Austriiai sun
kiau sekasi, negu Vokieti iai.
šiandien Vokietijoie krautuvės
iau užverstos prekėmis, o Au
strijoje beveik tuščia.
Zams miestelyje
Mes turime pasiekti nedide
lį Tirolio miestelį Zams, esantį
Insbrucko rajone. Ten, vienuo
lyne, nuo 1945 metų gyvena ar
kivyskupas.
Mūsų kelias veda per Alpių
kalnus. Nors vasara, bet kalnų
viršūnėse tebėra sniegas. Tu
rintiems laiko ir pinigų pra
mogų daug.
Tirolis visais laikais buvo tu
ristų mėgiama vieta. Bet da
bar ir Tirolyje, kaip ir prie Bo
deno ežero, tuščia. Mums už
tenka tik pasižvalgyti kalnų
viršūnes ir reikia keliauti to
liau. Mes turime suskubti iš
kilmes, o ir leidimai mums duo
ti neilgam.
Zams miestelis guli kalnų pa
pėdėje. Iš vienos pusės kalnai
iki 2400 metrų, iš kitos pusės
kiek mažesni, bet bendrai atro-
S* ri&L-J&L. SČfecS. „V* •%*. 4
Pas Kauno artdvyskopij -metropolitą
JUOZAPA SKVIRECKĄ
MŪSŲ KORESPONDENTO BALIO AI IO N O ILIUSTRUOTAS
PRANEŠIMAS
do, kad Zams guli duobėje.
Mėgstantiems kalnus čia malo
nu, bet jų nemėgstantiems
tvanku.
Arkivyskupas J. Skvireckas (viduryje) aukštųjų dvasiškių tarpe
išeina iš vienuolyno bažnyčios, jubiliejaus proga atlaikęs iškil
mingas pamaldas Lietuvos laisves prisikėlimui.
Viso miestelio garsenybė
šv. Onos vienuolynas. Vienuoly
nas turtingas, turi savo ligoni
nę, įvairias mokyklas. Dalis
miestelio žemės taip pat priklau
so vienuolynui. Dalis, kaip vie
nuolių atsineštas turtas, dalis
įgyta paveldėjimų keliu.
Jubiliejines iškilmės
Arkivyskupas J. Skvireckas
nesenai atšventė 75 metus savo
amžiaus. O dabar jis švenčia 50
metų kunigavimo ir 30 metų
vyskupavimo šventę. Reikia pri
pažinti, kad dvasiškių gyvenime
tokios iškilmės retos. Normaliais
laikais, jei toks jubiliejus būtų
švenčiamas Lietuvoj, jis praeitų
kitokioje plotmėje. Dabar, Lie
tuvos bažnyčios galvai gy
venant tremtyje, iškilmės kuk
lios, vienuolyno aplinkumoje.
iškilmes susirinko eilė Lie
tuvos dvasiškių vysk. Pa
dolskis, prelatas Penkauskas,
kanauninkai Zakarauskas ir
Juknevičius ir keletas lietuvių
kunigų iš Romos.
Atvyko ir keletas lietuvių iš
įvairių Austrijos vietų.
Atstumai didėli, visiems lėšų
trūksta, tad ir labiausiai no
rint jubilijatą asmeniškai pa-
t. ,«
Zams miestelis Austrijos Tirolyje, kur dabar gyvena arkivysku
pas J. Skvireckas.
Šv. Onos vienuolynas ir arkivyskupą pasveikinti atvykę J.
Šlepetys, Tremtinių Bendruomenės Vokietijoje vicepirmininkas
ir V. Sidzikauskas, V. Tarybos pirmininkas
gerbti, daugumui teko susilai
kyti.
Užtat raštu ir telegramomis
sveikinimų susirinko iš viso pa
saulio kampų. Amerika, Austra
lija, Kanada, Anglija ir kitų
kraštų vardai skambėjo svei
kinimuose. Juose gyvai atsi
spindėjo dabartinė mūsų tra
gedija skirstymasis į. vilus
pasaulio kampus.
Iškilmių dieną birželio 26,
pats arkivyskupas atlaikė iš
kilmingas mišias, kurios buvo
aukojamos Lietuvos prisikėli
mui. Vienuolyno bažnyčia buvo
išpuošta gražiausiomis gėlėmis,
austrių vienuolių choras giedojo
bažnytines giesmes. Staigmenai
pagiedojo ir vieną giesmę lie
tuviškai. Pasirodo, arkivyskupo
sekretorius kun. Klemensas Raz
minas austres vienuoles išmoki
tio. Vargo, anot jo paties, buvo
nemažai, bet džiaugsmo visiems
susirinkusiems lietuviams taip
pat nestigo. Tarp svetimų kalnų,
svetimų žmonių giedama lietu
viška giesmė!
Po iškilmingų pamaldų ir
austro kunigo gražaus pamokslo
apie arkivyskupą J. Skvirecką,
įvyko dar iškilmingi pietūs ir
maža akademija jubilijatui pa
gerbti. Lygiai pamoksle, lygiai
akademijoje buvo prisiminta
Lietuvos nelaimė. Visi linkėjo,
kad tremties dienos baigtųsi ir
prasidėtų kelionė atgal. Atgal
tą mūsų laimės kraštą, kurį
tik dabar taip išmokome ver
tinti.
Kaip gyvena arkivyskupas?
Jūsų korespondentui teko
lankyytis arkivyskupo gyvena
mam kambarėlyje. Kambarys
kuklus, vienuoliškas, išpuoštas
bažnytiniais ženklais ir šven
tais paveikslais. Ant stalo daug
knygų.
Visi žinome, lead arkivysku
pas mėgsta rašto darbą. Jis iš
vertė lietuvių kalbą šventąjį
Raštą, jis išvertė psalmes, jis
užsimojęs eilei naujų darbų.
Savo gyvenimo dieną,
kafp
pažymėjo prelatas Penkauskąfl*
Perkelta 5-tą pusi.
is.' \n\n Redaktorius—VINCAS RASTENIS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland, O.