Newspaper Page Text
i 7 i Įi I Dienos Klausimais ILSTA AUDRA PAS KAIMYNUS Įl KANADOS lietuvių visuomenėje nuo šių metų pradžios prasidėjo neramumai. Kovo gale, sušaukus Montrea lyje Kanados Lietuvių Tarybos skyrių ir kitų organiza cijų atstovų suvažiavimą, tie neramumai pavirto tikra audra: su išėjimais, skilimais, kaltinimais ir priekaištais, kurie, nesant gana vietos Kanados lietuviškoje spaudoje, užplukdė didelę Amerikos Jungtinių Valstybių lietuviš kos spaudos dalį. Ir DIRVA ne vieną kartą iš abiejų susikirtusiųjų .pusių buvo vedama pagundą stoti vieną ar kitą frontą. Mes tačiau susilaikėme nuo dalyvavimo tose rung tynėse, laikydamiesi kadaise per W. Churchillio lūpas pagarsėjusio dėsnio: Tegul visa tai paverda savame padaže. Susilaikome net nuo pagundos padidinti skaitytojų skaičių Kanadoje, kuriuo buvome viliojami už stojimą vieną ar kitą šalj... Qėl ko ta audra kilo Kanados lietuviuose? Už kokius dalykus vyksta kova? Kaip paprastai dėl vadovavimo, dėl įtakos vi suomenėje. Dėl to, kokia pasaulėžiūrinė, jei ne politinė grupė turės lemiamą žodį visuose bendruosiuose lietuvių darbuose... Kaip visada tokiais atsitikimais, nei viena grupė ne prisipažįsta norinti visiškos pirmenybės, o sakosi tik ko vojanti prieš kitų užsimojimus užgrobti vadovavimo monopolį... yisi kanadiečiai lietuviai pasisako už tai, kad lietuviškas politinis veikimas, tai yra, veikimas, kuriuo siekiama padėti Lietuvos nepriklausomybės atkovojimui, turi būti vieningas. Kiti prideda,, kad ir kultūrinis lietuvių vei kimas taip pat turi būti vieningas, neskirstomas srovė mis pagal pasaulėžiūras. Bet vis dėlto susidarė jau du toki "vienijantieji" centrai Kanados Lietuvių Centro Taryba ir Kanados Lietuvių Sąjunga, kurie štai kuris laikas aštriai gin čijasi dėl "pirmgimystės" teisių. Abu kaltina vienas kitą už vienybės ardymą, už pastangas monopolizuoti veikimo vadovavimą vienos srovės rankas, ir abu "gelb sti visuomenę nuo kitų diktatūros"... po Montrealio suvažiavimo pirmuosiuose pranešimuose apie kilusią audrą matėme vieną kitą posakį, anot kurio, "kuniginiai ir smetoniniai", arba "katalikai ir tautininkai" pasitraukė iš seimo... Šis tvirtinimas iš pat pradžių atrodė, mažų ma žiausiai įtartinas. Pasitraukusių iš suvažiavimo tarpe buvo vienas kitas žinomas vadinamosios katalikų srovės veikėjas, bet nebuvo nei vieno tokio, kuris būtų žinomas, kaip tautininkų srovės veikėjas. Tad klausimas ką čia bendra su tuo pasitraukimu turi tautininkai? Netrukus ir paaiškėjo, kas su kuo čia kovoja. USA katalikiškuose laikraščiuose pasipylė jūros ra šalo už Kanados Lietuvių Sąjungą ir prieš Kanados Lie tuvių Centro Tarybą, o kairiojoj USA spaudoj at virkščiai. I^aip gi mums iš čia visa tai atrodo? Tik apgailėtinai. Kanados Lietuvių Centro Taryba kūrėsi su mintimi "jungti visus geros valios lietuvius, kurie tik sutinka su mintimi, kad Nepriklausoma Lietuva jiems meilesnė už rusų mindžiojamą Tarybinę Lietuvą. Socialistas ar krikščionis demokratas, tikintis ar ateistas nesvarbu. Svarbu, kad pritaria kovai už Lietuvos laisvę ir lietuvių tautos išsaugojimą", (Cituojame ii Ka nados Lietuviu Sąjungos biuletenio), O audra kilo kaip tiktai dėl to, ar "tikinčiųjų" ar "ateistų" persvara bus vadovybėje. Vadinasi, visas dėme sys nukrvpo nebe Lietuvos, nebe tautos išlaikymo rei kalus, o i išlaikvma įtakos čia nat, Kanados lietuviu vi suomenėje. .. Didysis tikslas atidėtas šalį. Vyksta kova dėl mažojo, dėl "nesvarbaus". Kanados Lietuvių Centro Taryba vis dėlto liko dėkinges nėje padėtyje. Gal todėl, kad ji pasiliko su senuoju, jau populiariu vardu, o gal ir todėl, kad prie jos pasiliko įvairesnių pasaulėžiūrų visuomenės sluoksniai. Naujoji Kanados Lietuvių Sąjunga, nors ir labai kra tosi srovinio vardo, nors ir prisiekinėja, kad yra absoliu čiai nesrovinė kultūrinė organizacija, vis tiek, visais savo pasireiškimais sudaro įspūdį, kad ji šiuo metu yra Kana dos lietuvių katalikinės srovės išraiška. Jos padėtis nedėkingesnė. Ji negali'išeiti iš "atskalų niškos" pozicijos. Taryba oficialiai pripažinta Kanados lietuvių reprezentante. Be to, ir laikraštis yra jos žinioje. Laikraščio leidimą finansuojanti bendrovė dalininkų su sirinkime maž daug dviem trečdaliais balsų pasiliko su Taryba... Šių, o gal ir kitų aplinkybių dėka jau daromi rimti žingsniai sueiti vėl krūvą. Ieškoma nauju susijungimo formų. Tai sveikintina. Tik ima abejonė ar naujos for mos vėl nebus per sudėtingos ir ar nenaskandįns pagrin dinio reikalo ginčuose dėl procedūros? *f W-' Sparnuoti lietuviai Liepos 17 dieną sueina 15 me tų nuo garbingojo ir tragiškojo lietuvių Dariaus ir Girėno skridimo per Atlantą. šiandien gal klaustų kas ar jų tas didvyriškas žygis bu vo prasmingas? Juk, pasaky tum, nebe jie pirmieji per At lantą skrido. Jei ir laimingai būtų parskridę Lietuvą, būtų pagarsėję daugiau kaip drąsūs sportininkai, o ne naujų kelių pasauliui atidengėjai... Kai jie žuvo, pasaulio spauda tą pami nėjo ir tuo viskas pasibaigė. Čia, Amerikoje, lietuvių jauni mui Dariaus ir Girėno vardai mažiau žinomi, negu kokio gar saus kumštininko ar baseboli ninko... O vis dėlto Dariaus ir Girėno žygis paliko didelį pėdsaką mū sų tautos gyvenime. .Tiesa, bran gus dalykas yra gyvybė, bet jie galėtų pasakyti, kad ne veltui ją paaukojo. Jei ne kur kitur, tai pačioje Lietuvoje, pačioje lietuvių tau toje jų žygis ir tragiškas liki mas paliko giliausio įspūdžio ir suaugusiems ir jaunimui. Jų pasišventimo, pasiryžimo ir drąsos pavyzdys užkrėtė dau gybę žmonių. Susikūrė legenda apie Darių-Girėną, ir ta legenda tebėra gyva tautoje, ne ma žiau gyva, kaip senovėje būda vo gyvos ir reikšmingos legen dos apie didžius karžygius. Kad šiandien Lietuvoje tūks tančiai jaunimo karžygiškai ri zikuoja gyvybe ir reikale ne svyruodami ją aukoja už savo kraštą, tai irgi žymia dalimi yra nuopelnas tokių patriotinių drąsuolių, kaip Darius ir Girė nas. Jų pavyzdys, tikroji gy venimo legenda apie juos ir šiandien tebežadina drąsą ir te betvirtina valią žiaurioj kovoj. Darius ir Girėnas papildė tau tos karžygių didvyrių sąra šą, stodami pirmąsias eiles tų, kurie parodė, kad mūsų tautoje didvyrių ne vien seno vėje buvo... Brooklyno lietuviai rengia pa minklą tiems didvyriams. Jis bus pastatytas vienoje Brook lyno aikštelėje. Bet statydami akmens pa minklą viename mieste, visi lie tuviai palaikykime paminklus jiems savo širdyse visur, kur tik mūsų yra! Iš tolimo krašto gandas atėjo, Gandas, kaip tekanti saulė. 'Plaka dvi širdys tolimam krantai, Du vyrai sukūrė sparnuotą idėją I VS-A- Pažiūrėsim, kai dugną dėsim... VIENYBĖ pradėjo anketą apie "dypukus". Dabar išsijuo sę rašo amerikonai. Vieni peikia, kiti giria. Paskui, sako, duos ir "dypukams" atsikirsti. DRAUGAS įspėji nežais kit su ugnim. Tokius dalykus rašydami tik dar greičiau su pykdysit vienus su kitais! NAUJIENOS nesibara, tik pa šiepia. Deda tokios anketos pa mėgdžiojimą, kurios autorius ta proga krimsteli ir vienam kitam draugui ar pažįstamui "se nakuriui" ir "naujakuriui"... Man labai įdomu, kas su kuo ir dėl ko daugiausiai susipyks. Regis, kad susipyks visų pirma redaktoriai iš pavydo, kad ne visi suspėjo pirmieji tokią anketą pradėti. Paskui pa mėgdžiotojai susipyks su kai mynais. O VIENYBĖJ, tur būt, pasikartos gegės ir gaidžio is torija: senieji amerikiečiai girs "dypukus, o "dypukai" garbins ir padanges kels senuosius. Ir bus kilęs dar vienas karas visai ne toj vietoj, kur buvo jo lauk ta... Supykdyti gali ne tik anketa. NAUJIENOS Chicagos įvykiuo se aprašo, kaip "dypukas" pasi lenkė storos amerikietės cento pakelti ir jam kelnės ne vietoj trūko. Tos kelnės jam buvo senų amerikiečių dovanotos. Ot, jau galima ir užsigauti, kam senoji amerikietė parodyta tokia sto ra, jog nei pasilenkti negali, ir kam senų amerikiečių dypukams dovanojamos kelnės ,.parodytos tokios sudėvėtos, jog nuo pirmo pasilenkimo trūksta ne vietoj... G. D., Detroit, Mich. Ar tai tikrai L. K. LJ Lietuvių Kultūros Instituto vardą teko seniau girdėti. Da bar, patyrus apie jo paskelbtą konkursą, teko nemaloniai nu sivilti: paskelbtas konkursas ra šinių lietuvybės klausimu, tilp stančių tik katalikiškoj spau doj ... Lietuvių Kultūros Insti tutas nenori skaityti straipsnių ta tema DIRVOJ, VIENYBĖJ ir daugely kitų laikraščių. O vis dėlto DIRVA paskelbė L. K. I. anketą. Ar neverta tam šauniam Institutui pasimokyti kultūros ir tolerancijos iš tos pačios paniekintos DIRVOS? L. K. I. tiksliau būtų pasiva dinti L. K. K. I. (Lietuvių Ka talikiškos Kultūros Institutas) tai bent būtų aiškiau. I U A N I A A. B., Brooklyn, N. Y Petras Babickas v Iškelti tėvynę pasauly. Skamba lėktuvas viršum Atlanto, Tai Lituanica, O mirčiai panieka. Toli paliko siaubus vandenynas, Naktis jau žemę pamynė ®vi širdys meldės: Tėvyne maitRr,** Grįžo negyvos tėvynėn. Bet vienas žodis skamba pasauly, Tai Lituanica... Siekime saulės, siekime laisvis, O mirčiai panieka! gft rinkinio "Toli nuo tėvynės", Roma, 1946 m. Per Austrijos sieną I Tuoj po šio karo pabaigos, Austrija atsitverė, palyginti, ak lina siena nuo Vokietijos. Tuo lyg buvo norima pažymėti, kad 1938 metų sujungimas su Vo kietija amžinai likviduotas. Ar taip ištikrųjų bus, yra labai daug abejojimų. Leidimą gauti kelionei Aus triją ir dabar nelengva. Bet kai kreipėmės su prašymu aplankyti Kauno arkivyskupą metropolitą J. Skvirecką, šiuo metu gyve nantį Zams vienuolyne ir šven čiantį savo garbingą 50 metų kunigavimo ir 30 metų vysku pavimo jubiliejų, per kelias die nas popieriai buvo paruošti ir mes išsileidom kelionę. Keliavom pro garsųjį Vokie tijos Bodeno ežerą, kurį vokie- čiai vadina švabijos jūra arba Švabijos perlu. Ežeras tikrai gražus. Per jį prateka Reino upė. Krantai nu sagstyti pirmos eilės garsiais kurortais, čia anais prieškari niais laikais užsieniečiai atvež davo daug pinigo. Dabar vasar vietės tuščios ir kiekvienas pa keleivis, net su plona pinigine, čia laukiamas ir malonus. Bu vom malonūs ir mesj nors ten kinomės tik tuo, kas žmogui bū tinai reikalinga. Prie rytinio ežero kranto yra Lindau miestelis. Tai paskuti nis Vokietijos miestas ir už ke lių kilometrų muitinė. Forma lumai griežti, bet mes vykstam didelę šventę ir mums greit pakelia vartus. Mūsų keturių delegacija V. Sidzikauskas, P. Karvelis, S. Šlepetys ir jūsų korespondentas, leidžiamės to lyn. Austrijoi pirmieji įspūdžiai «?akvte sako. kad Austriiai sun kiau sekasi, negu Vokieti iai. šiandien Vokietijoie krautuvės iau užverstos prekėmis, o Au strijoje beveik tuščia. Zams miestelyje Mes turime pasiekti nedide lį Tirolio miestelį Zams, esantį Insbrucko rajone. Ten, vienuo lyne, nuo 1945 metų gyvena ar kivyskupas. Mūsų kelias veda per Alpių kalnus. Nors vasara, bet kalnų viršūnėse tebėra sniegas. Tu rintiems laiko ir pinigų pra mogų daug. Tirolis visais laikais buvo tu ristų mėgiama vieta. Bet da bar ir Tirolyje, kaip ir prie Bo deno ežero, tuščia. Mums už tenka tik pasižvalgyti kalnų viršūnes ir reikia keliauti to liau. Mes turime suskubti iš kilmes, o ir leidimai mums duo ti neilgam. Zams miestelis guli kalnų pa pėdėje. Iš vienos pusės kalnai iki 2400 metrų, iš kitos pusės kiek mažesni, bet bendrai atro- S* ri&L-J&L. SČfecS. „V* •%*. 4 Pas Kauno artdvyskopij -metropolitą JUOZAPA SKVIRECKĄ MŪSŲ KORESPONDENTO BALIO AI IO N O ILIUSTRUOTAS PRANEŠIMAS do, kad Zams guli duobėje. Mėgstantiems kalnus čia malo nu, bet jų nemėgstantiems tvanku. Arkivyskupas J. Skvireckas (viduryje) aukštųjų dvasiškių tarpe išeina iš vienuolyno bažnyčios, jubiliejaus proga atlaikęs iškil mingas pamaldas Lietuvos laisves prisikėlimui. Viso miestelio garsenybė šv. Onos vienuolynas. Vienuoly nas turtingas, turi savo ligoni nę, įvairias mokyklas. Dalis miestelio žemės taip pat priklau so vienuolynui. Dalis, kaip vie nuolių atsineštas turtas, dalis įgyta paveldėjimų keliu. Jubiliejines iškilmės Arkivyskupas J. Skvireckas nesenai atšventė 75 metus savo amžiaus. O dabar jis švenčia 50 metų kunigavimo ir 30 metų vyskupavimo šventę. Reikia pri pažinti, kad dvasiškių gyvenime tokios iškilmės retos. Normaliais laikais, jei toks jubiliejus būtų švenčiamas Lietuvoj, jis praeitų kitokioje plotmėje. Dabar, Lie tuvos bažnyčios galvai gy venant tremtyje, iškilmės kuk lios, vienuolyno aplinkumoje. iškilmes susirinko eilė Lie tuvos dvasiškių vysk. Pa dolskis, prelatas Penkauskas, kanauninkai Zakarauskas ir Juknevičius ir keletas lietuvių kunigų iš Romos. Atvyko ir keletas lietuvių iš įvairių Austrijos vietų. Atstumai didėli, visiems lėšų trūksta, tad ir labiausiai no rint jubilijatą asmeniškai pa- t. ,« Zams miestelis Austrijos Tirolyje, kur dabar gyvena arkivysku pas J. Skvireckas. Šv. Onos vienuolynas ir arkivyskupą pasveikinti atvykę J. Šlepetys, Tremtinių Bendruomenės Vokietijoje vicepirmininkas ir V. Sidzikauskas, V. Tarybos pirmininkas gerbti, daugumui teko susilai kyti. Užtat raštu ir telegramomis sveikinimų susirinko iš viso pa saulio kampų. Amerika, Austra lija, Kanada, Anglija ir kitų kraštų vardai skambėjo svei kinimuose. Juose gyvai atsi spindėjo dabartinė mūsų tra gedija skirstymasis į. vilus pasaulio kampus. Iškilmių dieną birželio 26, pats arkivyskupas atlaikė iš kilmingas mišias, kurios buvo aukojamos Lietuvos prisikėli mui. Vienuolyno bažnyčia buvo išpuošta gražiausiomis gėlėmis, austrių vienuolių choras giedojo bažnytines giesmes. Staigmenai pagiedojo ir vieną giesmę lie tuviškai. Pasirodo, arkivyskupo sekretorius kun. Klemensas Raz minas austres vienuoles išmoki tio. Vargo, anot jo paties, buvo nemažai, bet džiaugsmo visiems susirinkusiems lietuviams taip pat nestigo. Tarp svetimų kalnų, svetimų žmonių giedama lietu viška giesmė! Po iškilmingų pamaldų ir austro kunigo gražaus pamokslo apie arkivyskupą J. Skvirecką, įvyko dar iškilmingi pietūs ir maža akademija jubilijatui pa gerbti. Lygiai pamoksle, lygiai akademijoje buvo prisiminta Lietuvos nelaimė. Visi linkėjo, kad tremties dienos baigtųsi ir prasidėtų kelionė atgal. Atgal tą mūsų laimės kraštą, kurį tik dabar taip išmokome ver tinti. Kaip gyvena arkivyskupas? Jūsų korespondentui teko lankyytis arkivyskupo gyvena mam kambarėlyje. Kambarys kuklus, vienuoliškas, išpuoštas bažnytiniais ženklais ir šven tais paveikslais. Ant stalo daug knygų. Visi žinome, lead arkivysku pas mėgsta rašto darbą. Jis iš vertė lietuvių kalbą šventąjį Raštą, jis išvertė psalmes, jis užsimojęs eilei naujų darbų. Savo gyvenimo dieną, kafp pažymėjo prelatas Penkauskąfl* Perkelta 5-tą pusi. is.' \n\n Redaktorius—VINCAS RASTENIS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland, O.