Newspaper Page Text
LIETUVIŠKAS SAVAITRAŠTIS Išeina kiekvieną penktadienį Clevelande Leidžia Vincas Rastenis Kaina metams, užsimokant iš anksto: Jungtinėse Valstybėse $3.00 Kanadoje __ $4.00 Kitur $4.50 Užsisakyti galima kiekvienu metu, nereikia laukti metų, pusmečio ar mėnesio pradžios. O s VISUOMENĖJE Seimai Philadelphijoje Philadelphia beveik visą šią savaitę užimta įvairiais lietu viškais seimala. Trečiadienį, spalių 5 dieną įvyko Kunigų Vienybės Seimas, 1913 Wallace St. Ketvirtadienį, spalių 6 dieną Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos Tarybos posėdis, Ben j. Franklin viešb. Ir penktadienį antrą valan dą prasideda BALFo metinis seimas. Seimas įvyks Ben j. Frankffti viešbutyje, 9-tos ir Chesnut gatvių kampe* seimą yra pakviesti apsi lankyti Pennsylvanijos guber natorius, Laivyno ministeris, Philadelphijos kardinolas, mayo ras, keletas senatorių ir kitų žymių Amerikos visuomenėje asmenų. BALFo seimo rengimo komi tetas sudarytas iš philadelphie čių: pirm. Ign. Valančiūnas, sekr. Vyt. Volertas, ižd. H. Kemeklis, vicepirmininkai adv. Mankus ir prof. A. Salys. Delegatams priimti ir globo ti komisija: Edmund Kanin, adv. Mankus, Ad. Bach-Bačins kis, Ant. Salys, Juozas Kava liauskas, Kavaliauskiene. Delegatus registruos: H. E. Vainiūnienė ir Klapatauskas. Seimo finansų komisijai pir mininkauti ir ją sudaryti paves ta advokatui C. S. Cheledenui, Philadelphijos lietuviško banko valdytojui. Dar yra sudarytos iškimių, menines programos ir spaudos informavimo komisijos. Komitetas nusiskundžia Phi ladelphijos lietuvių klubais, ku rių ten esą net šeši. Ne visi iš jų prisidėjo prie seimo ren gimo ir išviso prie paramos darbui. Sako, kitų "visuomeni nė veikla" pirmoj eilėj suside danti iš ... lietuvių svaiguumo alkoholiu... Vienas iš įdomiausių praneši mų seime, be abejo, turėtų būti iš Europos grįžusios BALFo atstovės Kovaitės pranešimas, kurio vykstantieji seimą de legatai iš anksto laukia. Lietuvių Kongresui reikia stenografų Visuotiniojo Lietuvių Kongre so rengėjai kreipiasi, kviesdami atsiliepti stenografus, mokan čius stenografuoti lietuviškai. Jie bus reikalingi trims dienoms. Kreiptis kviečiami laiškais kongreso komitetą, 3012 Wool worth Building, New York 7, N. Y. Visi lietuviai biznieriai kvie čiami paremti kongresą, duo dant kongreso programos kny gelę savo skelbimus. Juos irgi reikia siųsti paminėtu adresu, pridedant atitinkamus čekius. Būtų gražu, jei visi biznieriai ir prafesionalai atsilieptų tą kvietimą. Tai būtų dokumentas, kiek lietuvių, lietuviškus reika lus atjaučiančių, yra šiame krašte laisvose profesijose. Paskutinieji du mėnesiai rugpiūtis ir rugsėjis Lietu voje praėjo labai sunkiai. Ko munistų partija išplėtojo nepap rastai aršų terorą penkiomis kryptimis: 1) varymu kol ūkius, 2) priverstiniu grūdų ati davimu valstybei, 3) rudens sė ja svetimose žemėse, 4) moky tojų ir mokinių prievartavimu ir 5) komunistinių knygų pri verstiniu platinimu. Šis teroras, vykdomas pen kiomis kryptimis, kaip papras tai, neapsiėjo be aukų. Todėl naujos suėmimų bangos vėl nu ėjo per kraštą ir vėl pasipylė nekaltų žmonių ašaros. Varymas kolūkius Savarankaus ūkininko Lietu voje kaip ir nebėra. Jei dar vie nur kitur laikosi paskiri ūkinin kai, tai ir jų dienos suskaity tos. Komunistų partija taip už suko savo propagandos ir teroro mašiną, kad iki ateinančio pa vasario visi ūkiai būtų sujung ti kolūkius ir valstybinius ūkius. Visi vadinamieji buožės (kurie turėjo didesnius, kaip 15 ha ūkius arba ir mažesnius, bet gyveno gerai) kolūkius ne priimami ir tremiami Sovietų Sąjungos tolimas sritis. Kolūkiuose suvarytiesiems ko munistų partija paskiria pati kimus parsidavėlius ir jie, kad ir visai nemokėdami ūkininkau ti, pradeda naują darbą. Tas jų naujas darbas žiūrėti, kad būtų 100% išlaikomi komunis tų partijos įsakymai. O visi suvarytieji kolūkius, būdami komunistų partijos baudžiau ninkai, savo akimis mato, kaip gyvenimas darosi skurdesnis ir skurdesnis. Anksčiau sotus Lie tuvos gyvenimas jau tik prisi minimuose teminimas. Skarma lais apsidangstę ir nedavalgę žmonės štai pirmieji kolūkių gerovės ženklai. Priverstinis grūdų atidavimas Visi ūkininkai, kolūkiai ir valstybiniai ūkiai apdėti grū dų, mėsos fir kitų gerybių prie volėmis. 5 Paprastai, kiekvienas iš prak tikos žino, kad tik ten yra įvestos prievolės natūra, kur valstybe nenori ūkininkui už jo gerybes užmokėti tiek, kiek jos vertos. Sovietų Sąjungoje tokia praktika vykdoma nuo jos įsi kūrimo. Ūkininkai už prievarta paimamus grūdus, mėsą, vil nas, linus ir kitus produktus gauna tik dešimtąją dalį tikro sios kainos. Ūkininkui už kvie čių centnerį (110 svarų) su moka tik 4Va rublio, o rinkoje kviečių centnerį labai sunku Naujausios žinios) iš Lietuvos Sius žinios patikimais keliais gautos iš Lietuvos tik šiomis dienomis ir pa* sakoja apie gyvenimą Lietuvoje pereftą rugpiūčio ir rugsėjo mėnesį. gauti ir už 50 rublių. Šiais metais žieminių javų derlius Lietuvoje buvo menkas. Didžiuliai žemės plotai buvo vi siškai neapsėti, nes nėra kas juos sėja. Kai tik žieminiai javai buvo nupiauti, tuoj komunistų par tija pradėjo terorizuoti, kad nie ko nelaukiant prievolės būtų pristatytos valstybei. Komunis tų partijos nariai ir komjau nuoliai buvo išvaryti kaimus žiūrėti, kad greit javus kultų ir vežtų valstybinius sandėlius. Komunistų laikraščiai pradėjo ištisus puslapius spausdinti grasinimų tiems, kurie laiku grūdų nepristatys. Reikia pri pažinti, kad sovietų tvarkoj vienintelis dalykas išpildomas, Tos gurguolės tai dar kartą ūkininkų apiplėšimas, bet jau vadinamas savanorišku. Tas sa vanoriškumas tuo pasižymi, kad komunistų partijos pareigūnai išnešioja raginimus tose gur guolėse dalyvauti ir grasina, kad, jei papildomai (reiškia, daugiau, negu liepta...) grūdų neveš, bus įrašyti liaudies priešų sąrašus... Rudens sėja svetimose žemėse Ūkininkai, suvaryti kolūkius, pradeda kreivai žiūrėti bet kokį darbą, nes jų darbo vai siais naudojasi svetimieji. O komunistų partija nori, kad visi daug dirbtų ir jiems krautų turtus. Tarp ūkininkų ir valstybės in teresų atsiranda labai didelis plyšys. Tą plyšį komunistai no ri išlyginti ne kuo kitu, kaip tik prievarta. Todėl, artinantis šių metų rudens sėjai, kaimus vėl pasipylė savi ir atvežtiniai komunistai ūkininkus terorizuo ti, kad jie užsėtų didžiausius duoninių javų plotus. Laikraščiuose vėl nauja ban ga grasinimų ir nurodymų pa vardėmis, kurie to įsakymo ne paiso. Patys ūkininkai, kad ir kolūkiuose būdami, dar nori iš laikyti, nors ir mažą, savisto vumą, bet juos piauna partijos bizūnas. Prievarta atlikta sėja sveti mose žemėse vargu ar pateisins DIRVA Sveikiname BALFo Seimą Philadelphijoje! tuos komunistų grasinimus bausmes. tai komunistų partijos grasi- tikrai du kartus daugiau, negu nimai. O tie grasinimai baisūs! Praėjusiais metais javų su rinkimas nebuvo toks karšta galviškas, kaip šiais metais. Ūkininkai pergyvena tiesiog siaubą ... Kiekviename kampe rėkte rėkia, kad, jei grūdų ne atiduosi, tuoj būsi suimtas. Ir norint nelaimę toliau nustumti, nieko kito nelieka, kaip tik ati duoti ir dar dalyvauti "sava noriškose" raudonose gurguo lėse. Mokyklų Lietuvoje įsteigta jų anksčiau buvo. Bet mokykla dabar Lietuvoje tarnauja ne mokslui, bet komunistiniam auk lėjimui. Vaikai mokyklas su varomi ir prievarta verčiami būti komjaunuoliais, išsižadėti viso to, kas lietuviška ir gar binti "tėvą ir mokytoją", kuris pavergė ir nualino Lietuvą. Vai kai, kurie priešinasi tokiai auk lėjimo sistemai, persekiojami, dažnai suiminėjami ir kankina mi. Komunistinių knygų priverstinis pirkimas Komunistai Lietuvoje yra už draudę bet kokį privatų knygų spausdinimą. Visos knygų ir laikraščių leidyklos yra komu nistų partijos žinioje ir kontro lėje. Knygų ir laikraščių pro- pagandos reikalams leidžia *a- lybę, tik niekas tų knygų ne- o laikraščių išsiplatinimas ke lis kartus mažesnis, negu anks čiau Lietuvoje buvo. Todėl šį rudenį vėl buvo pra dėta arši prievartavimo akcija tas knygas įbrukti už pinigus krašto gyventojams. Tuo tikslu sudarytos platin tų, kurie atsisako tas knygas pirkti. Knygos priverstinai ūkinin kams brukamos ir javų surin kimo punktuose. Kai už atvež tus javus išmokami pinigai, ta da tie knygų platintojai priver čia pirkti ir tas knygas, kurios teršia visa tai, kas lietuviška. Ir vargas tam, kuris atsisako. Tokie skaitomi liaudies prie šais ir siunčiami kalėjimus ar iStrėmimą. B. G. K ir Mokytojų ir molrinii| prievartavimas Rugsėjo mėn. pradžioje viso se Lietuvos mokyklose, po atos togų, prasidėjo mokslas. Visą rugpiūtį ėjo arši agitacija, kad visi mokytojai, kurie tik skai tomi nepatikimais, būtų atleisti, o jų vieton paskirti komjaunuo liai. Kadangi komjaunuolių mo kytojų nėra tiek, kiek reikėtų visoms mokykloms, tai mo kytojus skiriami patys mokyk lų nebaigę. Svarbu, kad tik bū tum Jtoaaunistų partijai išti*4*RUGSfiJO 30. kimag. r,j»jyn^r- UN posft^ių metu vyksta slapti pasikalbėjimai tarp še šių didžiųjų valstybių dėl ato minės energijos kontroles. UN visuotinis susirinkimas, nežiūrint sovietų protesto, į traukė dienotvarkės penktą vietą Kinijos vyriausybės skun dą prieš sovietus dėl pasikėsi nimo prieš Kinijos nepriklau somybę. Graikijos klausimas atidėtas. SPALIŲ 1. Sovietai pasiūlė, kad tuojau būtų pripažinta nepriklausomy bė Libijai, kuri anksčiau buvo viena iš Italijos kolonijų Afri koje. USA ir Didžioji Brita nija irgi palaiko Libijos nepri- ]abai skubintis perka. Po kelei4i§ okupacijos metų apsižiūrėjo, kad beveik visos .. atspausdintos knygos tebeguli, "ms SPALIŲ 2. tojų "brigados", kurios eina perjPa^^n^a tuojau. Jis siūlė dar gyventojų namus ir W&2&& „UTMlMRIAfl mcmomis Dr. M. J. Colney vadovaujamoj lietuviškoj radijo programoj Waterbury, Conn., buvo surengtas vaikų deklamacijų konkursas, čia to konkurso da lyviai ką tik po dovanų įteikimo. Iš kairės dešinę pirmoj eilėj: J. Ta raškevičiūtė, V. Laureekaitė, Alv. Vaišnys, Al. Malakauskaitė, M. Sau laitytė, R. Taruška, J. Bulotaitė, E. Valečkaitė, R. Šlapkūnas, M. Cempė. Antroj eilėj: I)r. M. Colney, J. Varneckaitė, A. Vaškytė, J. Vaškys. Trūksta konkurse dalyvavusių N. Kudirkaitės ir Aid. Krivickaitės. Toks konkursas tikrai įdomus ir pagirtinas darbas. Kitoms radijos programoms vertėtu pasekti tuo pavyzdžiu. pasaulio politikoje Didžioji Britanija pasirašė penkeriems metams prekybos sutartį su Čekoslovakija. taip k)au tik ngra Unkę Maskva nutraukė diplomati- santyl ,us s,u ,Ju(?oslav.f. Jos pavyzdžiu skubiai pasekė Lenkija ir Vengrija. Italijos užsienių reikalų mi nisteris Sforza, panašiai kaip ir sovietai, irgi pasiūlė, kad Li bijai nepriklausomybė būtų pri- knygas daugiau nepriklausomybę ir "platina" ^itai buvusiai Italijos koloni Platina sudarydami prašus Jai to- SPALIŲ 3. f* kad butl pallkta admi nistruoti Somalija, ligi ji bus pribrendusi nepriklausomai tvar kytis. Maskvos radijas paskelbė, kad sovietai įteikė protesto notas USA, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vyriausybėms dėl Vakarų Vokietijos valstybės įs teigimo. Notoj pareiškiama, kad tai yra Potsdamo susitarimo bus tik agresyvinių planų įran kis ir tt. Čekoslovakija gausianti va dovaujantį vaidmenį Kominter no kovoje prieš Jugoslaviją. Jugoslavijos užsienių reikalų ministiris Kardelj pareiškė, kad jis nežino, kokių priemonių to liau griebsis Maskva prieš Ju goslaviją, bet jis esąs tikras, kad karo dabar dar nepradės. SPALIŲ 4. Tito savo karininkams pasa kė, kad Jugoslavijai yra gra soma karu, bet jugoslavai, esą, geriau mirsią, negu sutiksią, kad su jais elgtųsi, kaip su ver gais ... Bet jis pats kaip el giasi? Valstybės Departamentas pa reiškė, kad USA vyriausybė ... dar pripažįsta senąją Kinijos vyriausybę, ir jokių pakeitimų tame nusistatyme nebūsią daro ma nepasitarus su Senatu. Bulgarija su Rumunija irgi jau pripažino komunistinę Ki nijos vyriausybę. UN Politinė komisija 44 bal sais prieš 6 atmetė sovietų pa siūlytą rezoliuciją, kurioj sovie tai norėjo pasmerkti Korėjos komisijos darbą. Komisijai yra pavesta budėti ir pranešti, jei gu Korėjoj matytųsi "karinio susirėmimo" pavojus. Iškeltas sumanymas, kad ki ta UN sesija būtų Maskvoje. Višinskis su tuo sutikęs. SPALIŲ 5. Galimas dalykas, kad UN nu tars iškelti bylą Tarptautinia me teisme prieš Vengriją, Ru muniją ir Bulgariją už taikos sutarčių sulaužymą ir žmogaus teisių pažeidimą. Laukiama, kad Rytinės Vo kietijos "Liaudies Taryba" ne trukus sudarys Berlyne "Visos Vokietijos" vyriausybę. v .#•7 Ohii Editor Vincas Rastenis (34-ti metai 34th year) ŠIOJE SALYJE PLIENO STREIKAS pereito penktadienio naktį prasidėjo. Derybos dėl sutarties savaitės pabaigą pateko "mirties taš ką" ir paskirtas laikas pasibaigė be jokio susitarimo. Prezidentas jau nebebandė tarpininkauti ir siūlyti dar atidėti streiką ir tęsti derybas ... Streikuoja pusė milijono plie no pramonėje dirbančių darbi ninkų. Tuo pačiu metu streikuo ja ir apie 400,000 angliakasių, be to vienos gana didelės geležinkelių bendrovės darbinin kai. Taigi išviso pereitos sa vaitės gale visoje Amerikoje uvo apie milijonas streikuo jančių ... ANGLIAKASIŲ DALĮ unijos vadas J. Lewis grąžino darbą, nurodydamas, kad jų streika vimas neturi įtakos deryboms dėl sutarties. Tuo būdu strei kuojančių skaičius sumažėjo beveik šimtu tūkstančių. VIENUOLIKA GUBERNATO RIŲ iš vaMvbiu. kurias palie i a i s s -t k i e i n k e lių bendrovSs darbininkų strei kas, buvo sujlirinkę tartis, kaip galėjlų baigtie ta« kas, kuris paraližuoja tų Yils tybiu gyvenimą. PENNSYLVANTJOJ policija tu rėjo pavartoti ginklus ir po to suėmė apie 50 asmenų, kad ap saugotų nestreikuojaunčius ir unijai nepriklausančius anglia kasius. FORDAS susitarė su savo dar bininkų unija ir ten streiko jau nebus. O ir čia, jeigu nebūtų susitarę, streikas turėjo pra sidėti tuo pačiu metu, kaip ir plieno pramonėj. SENATAS SUTIKO pakelti auk štųjų valdininkų algas, bet ne tiek, kiek vyriausybė buvo pra šiusi leisti. NEAMERIKINĖS VEIKLOS ko mitetas paskelbė, kad vienas Minnesotos Universiteto profe sorius (jo pavardės neskelbia) esąs išdavęs atominių tyrinė jimų paslaptis vienam asmeniui, kuris esąs komunistų šnipas. Tas profesorius neprisipažįstąs. AUKŠČIAUSIO TEISMO teisė jas Douglas, jodinėdamas Paci fiko pakrantėje, nukrito nuo arklio ir gana sunkiai susižeidė. Spėja, kad lūžę trylika šonkaulių ir paliesta viena plaučių pusė. DARBŲ paskutinę savaitę jau buvo padaugėję. Bendra statis tika rodė, kad neturinčių darbų fskaičius jau buvo sumažėjęs mažiausiai 2%. Bet didieji strei kai blogai atsiliepia ir kitoms dirbtuvėms. Visų pirma gele žinkeliuose ir ežerų lavuose dau gelis darbininkų nustoja darbo. Mažina darbus ir kai kurios au tomobilių įmonSs. Vyriausybė susirūpinusi kaip nors rasti kelią streikams baig ti, bet vis dėlto manoma, kad šią savaitę nieko rimtesnio ne* galės būti padaryta. \n\n Ohio Lithuanian Publishing Co. 6820 Superior Ave. Cleveland 3, Ohio Redaktorius No. 40 Kaina 6c. CLEVELAND, OHIO The only Lithuanian Newspaper published in Ohio reaching a very large majority of the 100,000 Lithuanians In the State and in Cleveland. THE FIELD October Spalių m. 7 d. E I O S I E N O S LITHUANIAN WEEKLY Published every Friday in Cleveland fcf Ohio Lithuanian Publishing Co. ttSiM Superior Ave. Cleveland 3, Subscription per year in advance In the United States $3.00 In Canada __ $4.00 Elsewhere $4.50 Entered at Second-Class matter Decem ber 6th, 1915, at the Cleveland Postoffiee under the act of March 3,1879.