Newspaper Page Text
1 V .v« & LIETUVIŠKAS SAVAITRAŠTIS Išeina kiekvieną ketvirtadieni Clevelande Leidžia Vincas Rastenis Kaina metams, užsimokant iŠ anksto: Jungtinėse Valstybėse $3.00 Kanadoje $4.00 Kitur $4.50 Užsisakyti galima kiekvienu metu, nereikia laukti metų, pusmečio ar mėnesio pradžios. No. No. 49 S VISUOMENĖJE St. Lozoraitis lanko JTO narių delegacijas Lietuvos Generalinis Konsu latas praneša, kad Lietuvos di plomatijos šefas Stasys Lozo raitis, tęsdamas pasikalbėjimus su įvairiomis delegacijomis prie Jungtinių Tautų Organizacijos, gruodžio 2 d. matėsi su Eleonorą Rooseveltiene. Pasikalbėjimas įvyko Flushing Meadow, kuriame taip pat da lyvavo ir Lietuvos Pasiuntiny bės Washingtone patarėjas Juo zas Rajeckas. Dailės Paroda' ruošiasi kolonijas Užbaigus parodos reikalus New Yorke, ruošiamasi ją kelti lietuvių kolonijas. Yra visuoti nis pageidavimas, kad su Dailės Paroda būtų surišta ir Amerikos lietuvių turimos tautodailės pa sirodymas. Manoma, kad tokiu atveju dar reikėtų prijungti Lietuvos krašto vaizdų rinkinį, kuriuo būtų parodyta Lietuvos ūkio, kultūros ir kitų sričių pažanga. Bet kad tokios rūšies parodos kelionė po lietuvių kolo nijas hūtų įmanoma, reikia dos nios lietuvių paramos. Todėl gruodžio mėnuo yra skirtas pa rodyti Amerikos lietuvių jauni mui ir pritarimui parodos lan kymuisi po lietuvių kolonijas. Visi lietuviai yra prašomi įsi gyti parodos bilietų, kad tuo būdu susidarytu reikalingų lė šų tolimesniems parodos rengė jų sumanymams. Kiekvienas įsi gytas parodos bilietas dalyvau ja laimėjime, kuris bus įvykdy tas sausio 1 d. Pirkdamas parodos bilietą, remi Lietuvos kultūros ir lais vės reikalą. Lietuviški kalėdiniai atvirukai Waterburio šalpos Klubas, no rėdamas patarnauti lietuviams, išleido dail. Ed. Krasausko pa gamintų atvirukų. Jų 16 su vo kais kaštuoja tik $1. Norint jų gauti, reikia kreiptis šiuo ad resu: Lithuanian Care Relief Club, 148 Grand St-, Waterbu ry, Conn. Susipažinkite su Kalėdų Seneliu 6-me pusi. Stud. At». Kar. Korp. RAMOVI i nariai ir filisteriai praneškite savo adresus i i 4 S s $• **5% Enimerson'as yra pareiškęs, kad, jeigu nori turėti draugų, tai pats būk draugas. Tarp nei giamų mūsų lietuvių ypatybių, deja, yra apsileidimas pareikšti dėkingumą tiems, kurie gina mūsų reikalus ir yra ryškūs mūsų draugai. Reikia atminti, kad Lietuvos pripažinimas ir jai suteikta pa galba po pirmojo karo buvo atlikta amerikiečių pastangomis. Mes matėm vien tik tarybas, komitetus ir jų vardus, bet nie kad nebuvo nušviesta, kas dė josi už scenos. Ta proga susi pažinkime su vienu dideliu ir ryškiu Lietuvos draugu, kuris visą eilę metų buvo ir yra pa sišventęs mažųjų tautų laisvės ir garbės gynimui. Tas žymus Lietuvor draugas yra Robert J. Caldwell, buvęs fabrikantas pirkte, bankinin kas. Robert J. Caldwell gimęs Louisville, Kentucky, 1875 m., mokslus ėjo Polytechnic Colle giate Institute ir jam buvo su teiktas L1D laipsni® Rollins College, 1907 m. 1910 m. jis suorganizavo Con necticut Mills Co. ir buvo tos kompanijos savininkas bei pir mininkas. Caldwell'is tapo dide liu gamintojų ir buvo National Bank direktorius. Prezidentas Wilsonas pasky rė Caldvellį Jungtinių Valsty bių valdžios atstovu Taikos Konferencijoje 1919 m. 1920 m. jisai buvo specia lus Jungtinių Amerikos Vals tybių ekonomijos komisijonie rius Didž. Britanijoj, Čekoslo vakijoj ir Belgijoj. Caldwellio pastangomis buvo išgelbėjta arti 8,000 pabėgėlių, kurie po pir mojo didžiojo karo buvo Turki joje. Jisai turi garbės laipsnius bei ordenus iš šių valstybių: Lietuvos (Gedimino ord.), Suo mijos, Čekoslovakijos, Prancū zijos, Belgijos, Montenegro, Se nosios Rusijos Raudonojo Kry žiaus ir Jeruzalės Patrijarcho. i i i 1 «, jr.*,t A fT*» LIETUVOS DRAUGAI Robert J. Caldwell Rąšo P. i J. žiūrys Caldwellis dar priklauso ir šias visuomenines bendravimo Po pirmojo karo Caldwellio nuomonė lemiamai patarnavoj Lietuvos ir Pabaltijo valstybių pripažinimui Amerikoje. Ta nuo- Caldwellis atsakęs, kad kuo geričiau mes (t.y. USA) pripa- pasaulio politikoje LAPKRIČIO 29 Vietoj Kinijos delegacijos pa siūlytos rezoliucijos, kad komu nistinė Kinijos vyriausybė būtų nepripažinta, Amerikos delega cija Jungtinėse Tautose siūlo rezoliuciją, kurioje bendrai kal bama apie Kinijos teisę nepri klausomybę ir savarankišką val džios išsirinkimą. Libano delegacija siūlo su tarptautinti ne tik Jeruzalės, bet ir Nazareto valdymą. LAPKRIČIO 30 Kominformas kviečia visų ša lių darbininkus kovoti prieš "Va karų imperializmą" ir prieš Ti to. Po to Jugoslavijoj buvo pa šalinti iš viešų vietų Stalino paveikslai. Numatomas naujas atominės bombos bandymas. Bandymo lai kas neskelbiamas. Paskirti pirmieji 30 milijonų dolerių Europoą ginklavimui. GRUODŽIO 1 Kinijos nacionalistai apšaudė Amerikos prekybinį laivą, ku jįp vežęs prekes raudoniesiems. 4-1- \w *....*?• k r- •Į*. 's- f,- Tr-' s „t DIRVA i monė buvo pareikšta Senatorioj Lodge, kuris tata buvo Senato užsienių komisijos pirmininkas, štai kaip Caldwellis' pasakoja apie tą įvykį: Washingtone, 1923 metais buvo iškeltas Lietuvos klausi mas. Senatorius Lodge paklau sė Caldwellio: "Mr. Caldwell, ką tu manai apie šias mažas vals tybes, ypatingai apie Lietuvą? Ar jas vertėtų pripažinti, ar ne Ar nebūtu kokių kompli kacijų?" sfinsim, tuo bas sveikiau visai Europai. Tą pačią dieną Senatorius Lodge Caldwelliui pareiškė: "Tuojau susisiek su Lietuviu Komitetu New Yorke ir pa kviesk, kad jie rytoj būtų čia". Kitą dieną Komitetas atvy ko Washingtoną ir popietį bu vo paskelbtas Lietuvos pripa žinimas. Po pirmojo karo, kada buvo didžiausias visų teisių suvar žymas ir Lietuva dar nebuvo pripažinta, Caldwellis supažin dino Martyną Yčą su Hooveriu ir per 24 valandas po to Yčas su Caldwelliu išgavo Hooverio sutikimą suteikti Lietuvai mais to, drabužių ir kitokios para mos. Ta proga, Caldwellis iškėlė didžiausį bankietą Paryžiuje, kuriame dalyvavo daug žymių žmonių ir Lietuvos vardas ten buvo plačiai išgarsintas. Tokie žmonės, kaip Caldwellis, neturėtų būti mūsų visuo menės užmiršti. Būtų aikas iš leisti atitinkamą leidinį ar ko kį kitą jų nuopelnų Lietuvai pripažinimą. Turėtutnėm šiems Lietuvos draugams regimai pa reikšti pagarbą. Tokie draugai vertingi ir mums labai reikalingi. Tik per asmeniškus ryšius su ypatin gais žmonėmis ir tik turint jų visišką pasitikėjimą, galime tikėtis Lietuvos klausimą iškelti ir stumti pirmyn ligi Lietuva vėl taps vienu iš laisvųjų pasau lio kraštų. Turime Caldwellj sveikinti ir jam dėkoti už pra eities darbus. Taip pat ir ki tiem, kurie mums daug patar navo ir apie kuriuos teks pro tarpiais prabilti. Achesonas, nors ir pareiškė pro testą dėl to apšaudymo, bet drauge pabrėžė, kad privatūs laivai, kurie pažeidžia teises, negali tikėtis vyriausybės ap saugos ir veikia savo rizika. Yra dar Amerikoj laivų savininkų, kurie dėl dolerio su pačiu vel niu prekiautų ... Naujojoj Zelandijoj rinkimus laimėjo privačios iniciatyvos ša lininkai nacionalistai. Ligi šiol 14 metų valdė socialistai, kurie vykdė plačią suvalstybinimų programą. GRUODŽIO 2 Jugoslavijoj teisiami 12 "bal tųjų" rusų, kurie kaltinami šni pinėję sovietams. Vienas kal tinamasis pasikorė. Vienas sta čiatikių dvasiškis prisipažino šnipinėjęs sovietams. Ir kiti trys prisipažino pirma dirbę su naciais, o paskutiniu laiku šni pinėję sovietams. Komunistų organizuotas ge neralinis streikas Italijoje ne pasisekė. GRUODŽIO 3 Jungtinių Tautų organizacijoj priimta rezoliucija, kurioje nu- '#•. .• k't v If y. v Vv v i'/ 4.\ «5t. V 1 Kaina 6c. CLEVELAND, OHIO December Gruodžio 8 d., 1949 m. (34-ti metai 34th year) Trumpai suglaudus, lapkričio men. 1 d. emigracijos reikalai JAV štai kaip atrodlė. Iki 1949 m. lapkričio 1 d. viso vizų JAV išduota 160,896. Per spalių mėnesį išduota 12,000 vizų ir po tiek pat numatoma iš duoti lapkričio ir gruodžio mėn. Apie naujo emigracijos įsta tymo pravedimą visuose susi rinkimuose ir bendrai Europoje labai daug kalbama. Tačiau, ar jis bus priimtas ir kurių kate gorijų asmenis jis lies, tikslių žinių dar neturima. Pagal da bartinį įstatymą paskutinioji vi za bus išduota 1950 metais bir želio men. 30 dieną. Pagal nevardines garantijas gavę vizas JAV ūkio darbams ūkininkai bus sulaikyti Vokieti joj ir Austrijoj iki pavasario, nes žiemą ūkininkams darbinin kų nereikia. Yra daug užkliuvusių bylų. Joms išnarplioti per sėkančias penkias savaites nusistatyta jas paržiūrėti ir galimai išspręsti. Apeliacijoms svarstyti trijų as menų komisiją sudaro JAV tei sininkai, kurie bylas spręs nau dodami Amerikos Apeliacinio Teismo procedūrą. Visus atidedančius savo iš vykimą ateityje pradės daugiau spausti. Komisija pradės nebe atsižvelgti ir nebeatidėlios emi gracinių oyaų mokslui baigti, bizniui susitvarkyti ir kitus as meniškus reikalus likviduoti. Nuo 1950 m. sausio 1 dienos nei sveikatai pataisyti 6-ms mėne siams emigracija nebus atidė liojama. Daugiausiai bus spaudžiami išvykti su bylų numeriais iki 60,000. Klausiant CIC atstovų, dėl ko kai kurių bylos ilgai tyri nėjamos, jie pareiškė, kad tam yra daug priežasčių. Bet atei tyje mėgins bylas likviduoti tri jų savaičių laikotarpyje. Jie pa reiškė, kad emigracijai talkinin kaujančios ir bylas persiunčian čios įstaigos žino įstatymų tvar ką ir pavojų, kurį tremtinys gali patekti. Nuvykę JAV falsifikuotais dokumentais, bus iš Amerikos matoma tyrinėti nepriklausomy bės neturinčių tautų padėtį. Prieš rezoliuciją labai protesta vo anglai ir prancūzai, kurie dar turi nemaža kolonijų. Bet pirie sovietų valdomų tautų pa dėties tyrinėjimo nei su rezoliu cija nepajėgiama prieiti. Atlanto Pakto valstybių Stabų viršininkams susitarus dėl ben dro gynimosi plano, manoma, kad netrukus iš Amerikos bus pradėta siųsti ginkhj bilijo ną dolerių. GRUODŽIO 4 Amerikos Darbo Federacija siūlo Jungtinėms Tautoms pri imti visam pasauliu bendrą dės nį, kad darbo savaitė turėtų 40 valandų, o ateityje, kad ji būtų sumažinta iki 30 valandų. Sustabdžius vokiečių fabrikų ardymą reparacijų reikalams, 19 valstybių nutarė jau išardy tus fabrikus pasidalinti. Tos gė rybes pradžioje buvo numatyta atiduoti sovietams, kaip karo karo nuostolių atlyginimas. Tremtinių imigracijos reikalai Iš BALFo atstovo & Valaičio pranešimo grąžinti. 8 tokie asmenys, ku riems atimama teisė bet kada vykti JAV, jau- grąžinami. Jeigu įstatymas ir būtų pakeis tas, jiems nebus gaimybės Jung tines Amerikos Vastybes pama tyti. Nuo dabar pradedama kreipti demesys ir įstatymų numaty toms pirmenybėms, kaip vyki mas pas gimines, pirmenybės ūkininkams ir tt. Daug kas mano, kad jų vai kams anksčiau išvykus Ka nadą, o tėvams dabar išvykstant JAV, bus galima lengvai vie niems pas kitus persikraustyti. Patartina savęs neapgaudinėti, nes jie negreit turės galimybę vieni pas kitus nuvykti ir drau ge apsigyventi. šiuo metu IRO area'ose yra 133,000 žmonjj. Dokumentuo jamų yra 121,000. Emigracijai JAV daugiausia dėmesio bus kreipiama Amberg" area'os gyventojams: ši area likviduojama ir jos likučiai per keliami Schweinfurta. Per lap kričio ir gruodžio mėnesius area likvidaciniai darbai bus baigti ir po naujų mętų Ambergo area nebeveiks. Mūsų ilga! pageidautas ir rei kalautas tremtiniams palengvi nimas, atrodo, susilauks rezul tatų: Grohn, prie Bremeno stovyklą bus pasiunčiama dau giau įvairių pareigūnų užkliu vusioms byloms išnarpliot i. American Imigracion and Natu raization įstaiga, atroęlo, paga liau sutiks tam tikrą skaičių sa vo inspektorių perduoti ir juos paskirstyti pereinamas sto vyklas. Dabar Amerikos emi gracijos inspektorių turim tik Grohn stovy ko j. Grohn stovykloje sulaikytieji sugrupuojami 20 kategorijų. Iš 2,100 sulaikytų tik 8 grąžin ti. Sulaikymo priežasč'Ji buvo įvairių: 17 buvo pasiųsta be vi zų, 111 suaikyta dėl sveikatos, 72 laukia atvykstant kitų šei mos narių, 550 ukrainiečių per siųsti Dimenhorst stovj^dą laukti kol jie bus paruošti išvy kimui ir 380 katalikų, vykusių be organizacijos pagalbos. Red. pastaba: patirta, kad nuo gruodžio 1 dienos katali kams, vykstantiems be orga nizacijų pagalbos, trukdymų ne bedaroma. GANDAI DĖL CrARANTIJŲ Pasklido gandų, kad DP Ko misija nebepriiminėja garantijų. Dėl to BALFas pasiteiravo DP komisijoj. Komisijonierius Har ry N. Rosenfield iš Washingto no raštu tai atsakė:, "Komisija sutartis gauna, priima ir išsiuntinėja užjūrin procesui. Ir tai bus tęsiama tol, kol išvietintųjų asmenų aprū pinimas bus užtikrintas. Jūs ga lit būt tikri, kad komisija pra neš laiką, nuo kurio sutartys toliau nebus priimamos." Tas išblaško abejones. Bet delsti jau nė kiek negalima. Skubėkime išduoti kuo daugiau garantijų, nes reikia, kad jų gavėjai suskubtų gauti vizas iki kitų metų birželio mėnesio 30 tos dienos. Kaip bus po to, nie kas tikrai nežino. Z •^V *1 i%*4 v ŠIOJE ŠALYJE ANGLIES STREIKAS tuo tar pu neatnaujintas, bet J. Lewis leido darbininkams dirbti tik 3 dienas per savaitę, ligi atski ros bendrovės pasirašys sutar tis. Bendrovės nenori veikti ats kirai. Derybos tęsiamos. Dar bininkai patenkinti, kad nors kiek dirbama, bet mielai norėtų dirbti visą savaitę. PREZIDENTAS TRUMANAS išvyko trims savaitėms atosto gų Floridą. Iš ten jis atsiun tė sveikinimą nekomunistinei elektrikų unijai, kuri kuriasi,.iš metus iš CIO komunistų už viešpatautą ligšiolinę elektrikų uniją. NEW YORKO valstybės teis mas pripažino nekonstituciniu Feinbergo įstatymą, kuri u o draudžiama eiti mokytojų parei gas komunistms ar jų pasekė jams. Valstybė mano apeliuoti aukštesnį teismą. SAN FRANCISCO tetsme ta taip pat politinė byla, kur dėl kreivos priesaikos teisiamas Harry R. Bridges. Jis kaltina* mas savo laiku nuslėpęs nuo val džios organų savo priklausymą munistų partijos pareigūnas liudija, kad Bridges tikrai bu vo aktyvus komunistų partijos narys. V •Ą' & ,"i. Co. Editor Ohie Vincas Rastenis jau ALGER HISS teisme svarbiau sias liudytojas Chambers pa reiškė, kad dokumentai, kuriuos jis gavęs per kaltinamąjį, galė ję būti duoti asmena, kuria da bar esąs jau miręs/ KONGRESMENAS THOMAS buvęs neamerikinės veiklos ko miteto pirmininkas, teisiamas už neteisėtus pinigų pasisavini mus. Pradžioje gynėsi, bet pas kutiniu laiku pareiškė "nesiprie šinąs kaltinimui". NEDARBO DRAUDIMUI finan suoti valstybėse, kuriose dau-# giau darbo netekusių, būsią pa siūlyta priimti įstatymą, kuris leistų atitinkamas valstybes pa remti iš federalinio iždo. NAMŲ STATYBOS planą vyk dant, žada neduoti paramos iš valstybės tiems statytojams, ku rie numatytų daryti skirtumą tarp būsimųjų nuomininkų, t. y., nenuomotų namų kurios nors tautybės ar rasės žmonėms. BUVĘJS LAKŪNAS, majoras G. J. Jordan pareiškė, kad duo menys apie uranijų ir apie ato minės bombos gaminimą sovie tams buvę perduoti dar 1943 ir 1S44 metai. Ir tai .buvo padaryta Harry Hopkins įsakymu, kuris tuo metu buvo artimiausias Ro osevelto bendradarbis. Tas ka-" rininkas tą sužinojęs tuo me tu, kada sovietams skirti pakie tai buvę jo žinioj ir jis juos atidaręs, šio karininko liudiji mas taip pat liečia ir generolą Groves, kuris tada buvo ato minės bombos projektavimo vir šininkas. Tačiau tas generolas tvirtina, kad žinios apie ato minės bombos gaminimą nebu vusios niekam perduotos. Harry Hopkins jau yra miręs. J? hĄ ,-'K a & -J %e 'f v -"K i A 4 'm }t i. S '4 4 .h \n\n Ohio Lithuanian Publishing Co. 6820 Superior Ave* Cleveland 3, Ohia Redaktorius Parodos sekretoriato adre sas: Lithuanian Art Exhibit, Hotel Claridge, 44th St., New York City. A S i u i s Apt. 5-B ."tr-# 41 West 82nd Streejį New York 24, N. Y# Caldwellis yra didelis visuo menės veikėjas ir dalyvauja šio se valdžios bei kitokiose įstai gose: Chairman of the Commit tee on Industrial Relation of National Advisory Committee of Republican National Commit tee, member Church Peace Union (Committee Religious Minori ties), Council on Foreign Rela tions, France-America Society, French Legion of Honor, Eng lish-Speaking Union, Pilgrims, Academy of Political Science, American Committee of Interna- tional Labor Office, American Friends of Lithuania, Baltic American Society, member Eco nomic Club, director Save the Children Federation, member of St. George's Society of New York, member Council of Pro fit-Sharing Industries of Akron. organizacijas: Overseas Press Club, Church Club of New York, the Seawanhaka Corinthian Yacht Club, University Club of Winter Park, Florida. Jis yra skaitęs paskaitas, Yae, Columbia ir Rollins universite tuose, ir yra parašęs "Industrial Democracy", "Coming Evanfs Cast Their Shadows Before", "The Paramount Issue" ir daug kitų straipsnių ir knygų. Jisai yra pirmojo karo veteranas, First Cavalry, National Guard of New York. E I O S I E N O S The only Lithuanian Newspaper published in Ohio reaching a very large majority of the 100,000 Lithuanians in the State and in Cleveland. THE FIELD LITHUANIAN WEEKLY Published every Thursday in Cleveland by Ohio Lithuanian Publishing 6829 Superior Ave. Cleveland 3, Entered at Second-Class matter Decem ber 6th, 1915, at the Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1879. Subscription per year in adraaee In the United States $8.00 In Canada __ $4.00 Elsewhere $4.50