Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, January 19, 1950, Image 4

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, January 19, 1950, Image 4',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-01-19/ed-1/seq-4.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-01-19/ed-1/seq-4.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-01-19/ed-1/seq-4/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-01-19/ed-1/seq-4/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], January 19, 1950, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.8 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 19 Jan. 1950. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-01-19/ed-1/seq-4/>

Newspaper Page Text

3
Redaktorius—VINCAS
PUR
ma komunistams.
RASTENIS—Editor
TAIKYSIS SU FHANCO?
AMERIKOS vyriausybe galvoja apie normalių diplo
matinių santykių atnaujinimą su Ispanija.
Kiekvienam paprastam piliečiui seniai krintą akis
didžiausias nenuoseklumas.
Komunizmą vyriausybe atvirai vadina diktatūra.
Ir ne tik diktatūra, bet $ar į? priešu, nup kurio rimtai
ruošiasi gintis.
Bet diplomatinius santykius vis dėlto palaiko su vi
somis diktatūrinėmis komunistų vyriausybėmis, o su Tito
beveik jau ir bičiulystė prasidėjo. Rengiasi ir Kinijos ko
munistinę vyriausybę pripažinti.
Taip darydami teisinasi: "Diplomatiniai santykiai
nėra pritarimas valdymo būdui"...
Ispanijos Franco diktatgrius. bet jau bent ne
Amerkos priešas. O su juo diplomatiniai santykiai kaip
ir nutraukti. Sako: "Jeigu nusiųsim ambasadorių, tai
manys, kad mes pritariam Franco režimui"...
[Jabar jau ir didieji diplomatai pradeda pripažinti, kad
čia ne ra jokios logikos ...
Iš antros pusės, jie pripažįsta ir kitą dalvką: diplo
matinių santvkių nutraukimu jie Franco vistiek nenu
vertė ... Todėl galvoja, kad gal geriau bus atsisakyti
nuo to boikoto
O daug nuosekliau būtų elgtis priešingai: ne su
Franco santvkius atnaujinti, o su komunistiniais dikta
toriais visokius reikalus nutraukti ir elgtis pagal skel
biamus jjrpcipus.
pranco boikotą ne viena Amerika pradėjo. Tail) darvti
anais metais parafino Jungtiniu Tautu Organizacija.
Tuo labiau reikalavo Prancūzijos vvriaus^bė.
O reikalavo ji to ne tiek dėl
SJIVO
pataikaudama komunistams. Ir Jungtinių Tautų Or-
ganizacija ta nutarimą dėl Franco priėmė pataikauda-Įnigams
Amerikos vvriausvbė santvkių 8U Franco dabar tait)
freit ne^tnaujins. Ji. greičiausiai, pasiūlvs Jungtinių
Tautų Organizacijai pakeisti ankstvvesni patarimą. Ki-
tftiD sakant, rūpinsis, kad Jungtiniu Tautų Organizacija
*ėl leistu savo nariams, turėti normalius diplomatinius
atstovus Madride**./. O tai gana ilga istorija.
Jeigu santykių su Franco nutraukimas buvo pataikavi
mas komunistams, tai gal gri bandymas juos atnaujinti
jau yra priešingas veiksmas?
Ne. Tai yra vis dar tik pataikavimas komunisti
nėms diktatūroms.
Tai yra rengimasis pripažinti Kinijos raudonąją
diktatūrą.
Jau bičiulystė su Jugoslavijos diktatorium paryškino
politikos nenuoseklumą. Bet jeigu dabar dar nauja am
basadorių reikės skirti prie naujo diktatoriško režimo,
susikūrusio laužant tarptautines sutartis, tai jau tikrai
būtų sunku atsispirti prieš klausimą: "Kur eri iūsu
logika?"
Bet tikros logikos užsienių politikos vadai laikytis
dar nedrįsta. Jie verčiau sutinka paaukoti ambiciją
prieš Isjanijos diktatorių, bet nedrįsta perdaug nusidėti
raudoniesiems diktatoriams.
Maskva, žinoma koliosis už susigerinimą Franco.
Bet vis ne taip piktai, kaip koliosis už Kinijos diktatūros
nepripažinimą.
Jei Amerikos politikos vadai vieną po kito išsiųs du
ambasadorius viena Peipingą, kita Madridą (į Pei
pingą, greičiausia, anksčiau, kaip Madridą...)*, tai tų
abiejų veiksmų balansas vis dėlto bus pataikavimas
komunistams, o ne atsisakymas sotinti jų apetitus.
SAVANORIAI
KIEKVIEN4 KART4, kai tik kas pasiūlo bet kuriame
visuomeniniame darbe apsidėti nuolatine pareiga
mokesčiu ar darbu dažnai girdime atsikirtimą
Mes Amerikoje nemėgstame gjrjevartos. JVfes čia
viską darom savanoriškai.
Savanoriškai daug padaryti yra labai gražus da
lykas. Bet vis dėlto šitame atsikirtime yra klaidų.
Visų pirma, netiesa, kad Amerikoj .viskas atliekama
tik savanoriškai.
Kai reikia, tai ir čia yra uždedama privalomų pa
reigų. Karo metu juk* daroma gi privaloma vyrų mo
bilizacija, o dabar jau ir taikos met|| veikiu karinės
prievolės įstatymas.
Turime daugybę darboviečių, kur yra privaloma
dalyvauti unijose ir mokėti joms mokesčius. Socialinio
draudimo mokestis visiems dirbantiems privalomas. Vals
tybės mokesčiai juo labiau renkami ne savanoriškai.
Pagalvokime, kas būtų iš Amerikos, jei visuose
šituose dalykuose nebūtų prieyolės o tik kviętijpas .sa
vanoriškai viską atlikti.
Antra klaida neskirimas įsipareigojimo nųo prie
vartos. Ką žmogus apsiima tvarkingai, nustatytu laiku
ir nustatytose ribose atlikti, t^s nėra prįsyarta, kaip
$jk savanoriškas apsiėmimas.
Būkime savanoriais, bet ne tikiais, kurių noras ką
ąors padaryti priklauso nuo geresnio ar blogesnio iš
fjimiegojimo.
Gerai, kad nemėgstame prievartos, bet užtat mo
kėkime patys save savanoriškai priversti padaryti, kas
reikiaj
m^JlMI'ĮMIlIMĮIlĮllllIlri
PYKO IR BARĖSI...
Kai savo laiku prie progos
DIRVOJE buvo paminėta, kad
lietuviai kunigai turi sunkumų
atvykti Ameriką ne dėl val
džios trukdymų, o kaip tik dėl
dvasinės vyresnybės nepalan
kaus nusistatymo jų imigraci
jai, mes susilaukėme iš AME
RIKOS piktokų priekaištu, kam
kišame nosį ne sąvo reikalus.
!^.e "!,!
keistai.
įsitikinimo, kiek
gani/aciios kaio ir pareigūnai
ar talkininkai. Bet patiems ku-
kunigai atvykę per šia organi-
Iš vso lietuviu kunigų i Ame
rika per pastaruosius metus at
vykę apie 20 30, tačiau visi
kiti, išskyrus anuos minėtus,
naudojosi DP komisijos, o ne
katalikų organizacijos patarna
vimu..
Tas žinias teko patirti iš pa
čių kunigu tarpo ir turime pa
grindo tikėti, kad jos nėra pra
manytos.
Per DP komisiją atvykusiems
kunigams čia esą gana sunku
įstoti savo pašaukimo darbą
ir dirbti religijos bei lietuvišku
mo palaikymo srity lietuviškose
parapijose. Dėl ir kėlė susirū
pinimo balsą kunigas St. Yla.
Bet šios kliūtys atsiranda ne
iš valdžios pusės. Sako, kad
kaip tik ordinariatai nesirūpi-
Kišome nosį' ne dėl ko kito. kartais turi likti neišnaudotas...
o tik dėl to. kad tuo.metu iš-j geį esama ir la^ai šviesių
kilo reikalas nurodyt tikrai- išimčių, štai Chicaeoie pas ku
priežastį. kodėl lietuviai kuni- „ĮLinkų, didžiausioje lietu
gai tremtiniai emgracijos sri-
laUgiaU S UI1 {Um n6i
kiti. Kaltinimas dėl tų sunku
mu buvo nukreiptas nevisai
tiksliu adresu.
Ne kuriuo nors kitu tikslu, o
tik informacijai papildyti dar
kartą prisimename ši klausimą, čioje mišias laikyti Ta pati, sa
Teko patirti, kad patiems kuni- ko. daro ir kunigai Albavičius ir
gams esamoji padėtis ir veda- Bičkauskas. Nors formaliai jie
moji politika atrodanti gana
Vokietijoje jie NCWC' orga
nizacijos yra įpareigoti duoti
atestacijas apie moralumą visų
tu, kurie naudoiasi tos organi
zacijos patarnavimu Taiei lie
tuviai kunigai yra NCWC or-
ir
tos organizacijos patar-
jnavimu pasinaudoti emigracijos
reikalams esa beveik neimano-
ma. Sako, kad
tik
trys lietuviai
I V A
na lietuvius-1 kunigus panaudoti
ten, kur jie, lietuvių supratimu,
kaip tik būtų naudingiausi. Ge
rai, sako, jei kuris klebonas pri
ima neoficialiai. Jei to nepasitai
ko, tai tiesiog nėra kur dėtis.
Esą, vieni dar gyvena pas dėdes
tetas ir dairosi, kas bus toliau,
o keletas jau ir dirbtuves nu
ėjo.
Žinoma, čia nieko nuostabaus:
visa eilė mūsn mokslininku, me
nininku, specialistu, p-alinčiu la
naudingai pasireikšti, jeigu
dirbtų savo specialybėje, tuo
tarpu turi 'užmiršti snecialybę
ir eiti dirbti toki darba. kurj
wali atlikti kiekvienas bemoks
les. Tai vra neprotinga, nuosto
linga, bet taio yra. Tain ir ku
nigu pašaukimas šiose sąlygose
Jšk0ie parapijoje, gyvena net
v
8 naujai atvykę lietuviai kuni
gai ir čia turi mažiau ar dau
giau progos dirbti savo sri
tyje. Klebonas Paškauskas taip
pat yra priėmęs vieną kunigą
ir kitiems leidžia savo bažny-
neturi galimybės priimti at-
vvkusiu kunio-n i oficialias pa
reigas, bet turėdami gero noro,
«:nnrjisdanii lietuviu kunigu tal
kininkavimo tei'Haim reikšme,
ran^a hildu sunkti jiems pro
gos būti naudingiems.
Panaši" pavydžiu yra in New
Yorke. Bet esa lietuviu klebo
nu, kurie šiuo atžvilgiu pasiel
gia priešingai. Gal būt, dabar,
kada kunigas Ražaitis New Yor
ke yra gavės ynatinerus įgalioji
mus (kun. Ražaitis pats yra ne-
seniai
zaciją, ir tai Amerikos lietuviai reikalas tipkąmiau susitvarkys
klebonai turėie labai daug var
go. kol išsirūpinę teisę iiems
įvažiuoti, nors tie pagalbinin
kai jiems čia buvę labai reika-
n"
Lietuvoje gyvenes), tas
Yra faktas, kad lietuviams
tremtiniams atvykti Ameriką
valdžia kliūčių nedaro. Priešin
gai. teikia net tam tikru privi
legijų. Sunkumai atvykti arba
atvykus dirbti katalikybei bei
lietuvybei naudingą darbą atei
na iš kitur.
Kad naujai atvykę lietuviai
kunigai lietuviško susipratimo
palaikymui čia gali būti naudin
gi, nei kiek neabejojame. Ir kaip
tik dėl to nuoširdžiai linkime,
kad visos kliūtys jiems toje sri
tyje pasireikšti kuo greičiausiai
išnyktų.
Turime įspūdžio, kad Ameri
kos lietuviškose parapijose yra
dau^ vietos ir darbo tai sauje
lei lietuvių tremtinių kunigų, ir
todėl linkime, kad tie, kurie ga
li ką nors toje srityje padaryti,
kuo greičiausiai ir laimingiau
siai pasiektų, kad nei vienas
lietuvis kunigas neturėtu eiti
nei dirbtuvę, nei svetinę ne
lietuvių parapiją.
•!pį:BSg., l%
Mil* *m3
f-
&
n
ui j"' u
mm**
Ne viskas yra auksas, kas žiba •..
Jis jau žino
PRIEŠ 10 METŲ
Maskvoje įsteigtas muziejus, kuriame
bus sudėtos tos dovanos, kurias Stalinas
gavo savo 70 metų sukakties proga iš viso
pasaulio komunistų partijų ir gerbėjų.
Tačiau šiuo metu būtų įdomiau, jei
būtų surengta paroda tų dovanų, kurias
Stalinas gavo 60 m. sukakties proga. Ten
būtų galima rasti Meissnerio porceliano
šachmatus ir kavos servizą, kuriuos jam
dovanojo sąjungininkas Adolfas Hitleris.
Tąsyk Goeringas siūlė dovanoti pirmosios
Mussolinis ta proga pasitenkino oficialiu
pasveikinimu o Vengrijos regentas Horty
pasiuntė statinėlę pagarsėjusios vengrų ap
rikosų degtinės.
Slovakijos vadas kunigas Tiso (kurį
Stalinas paskui pakorė...) Stalinui dova
nojo Bratislavoje rastus Petro D. laiškus.
Tačiau prasmingiausią dovaną tada
pasiuntė Japonijos imperatorius Hirohito,
tūtent, specialiai sukonstruotą kėdę.
Tereikia paspausti mygtuką ir kedė prade
da kilti aukštyn. Tokiu būdu gali iškilti
aukščiau visų prie konferencijos stalo sė
dinčių posėdžio dalyvių!
Gali būt, kad Azijos imperatoriaus do
vana geriau atitiko Stalino skoniui, kaip
tie Paryžiaus proletarai, kurie jam dabarti
nės sukakties proga dovanojo lenktyninį
dviratį...
Negera persistengti
s
&
Mokytoja aiškina mokiniams, kuo ski
riasi išdidi rožė nuo paprastutės žibuoklės.
Kad būtų aiškiau, ji palygina su žmonėmis:
Įsivaizduokite, vaikai, gatve atei
nant išdidžią puikiai apsirengusią damą.
Ji tiek apsvaigusi savo grožiu, kad iškėlusi
galvą nė nepažvelgia kitus, kurie jai nu
silenkia sveikindamiesi. Tai ir bus rožė.
O paskui ją seka kuklus paprastas sutvė
rimas, nuleidęs galvą ...
Taip, ponia mokytoja, pertraukia
jos pasakojimą Vytukas':"— aš jau žinau.
Tai yra jos vyras.
Viena žmona, pęsulaukdama vakare
grfžtančio namo savo vyro, pasiuntė te
legramas keletui jo draugų teiraudamasi,
ar pas juos nesąs apsinakvojęs jos vyras.
Įsivaizduokite, kaip galėjo nustebti mote
riškė, kada ji gavo net tris atsakymus, pra
nešančius: "Taip."
Jeigu ne mano šuo...
Neturtingas vargšas kreipėsi labdarį,
prašydamas jį sušelpti.
Iš ko gi tu gyvenai ligi šiol? pa
klausė tasai.
Aš esu taip neturtingas, pareiškė el
geta, kad seniai jau būčiau badu miręs,
jeigu ne mano šuo...
Jeigu ne kas? »$supratęs paklau
sė labdarys.
Jeigu nę mano šuo, pakartojo
vargšas.
Ne taip pavojinga
Kaip tąi?
O gi labai paprastai, mielas pone.
Nemažiau kaip dešimtį kartų aš jį par
daviau, vis gaudamas po penkis ar daugiau
dolerių, ir kiekvieną kartą jis jau būdavo
parbėgęs namus aukščiau, negu aš spė
davau is pirkėjo parkeliauti.
-i-- Matai, štai randas ant mano alkū
nės, giriasi jaunuolis. Jis pasiliko nuo
to laiko, kada aš kritau nuo lango dango
raižyje, trisdešimt trečiame aukšte, kur
aš tuomet dirbau.
Iš trisdešimt trečiojo aukšto? If
neužsimušei?
Ne, AŠ bttvatį tikrai laimingas,
kritau ne lauko, bet vidaus pusę. ,'š
Būsią lengviau...
Marxo "Kapitalo" laidos egzempliorių su Vieną sekmadienį jaunas pamoksli
autoriaus ranka įrašytomis pastabomis, bet
Rosentergas ir Goebbelsas pasipriešino.
im
Anksčiau jūs kalbėjote, kad jūsų
sūnus mokosi dantistu, o dabar supratau,
kad jis netrukus bus ausų gydytojas. Ko*
dėl taip pergalvojo?
O gi labai paprastai. Aš pąts
perkalbėjau. Sakau, vis bus lengviau, nes
žmogus dantų turi net trisdešimts du, o
ausis tik dvi.
Neverta karščiuotis
ninkas jaudindamasis sakė savo pirmąjį
pamokslą. Jis nė pats nepajuto, kaip pratt
tarė:
Ir jie pamaitino penkis vyrus 811
penkiais tūkstančiais kepalų' duonps ir
dviem tūkstančiais žuvų.
Tai išgirdęs senyvas parapijietes' jflįr
beiškentė nepridūręs pusbalsiai:
O, tas visiškai nesunku. Ir as taip
galėčiau pamaitinti, nedarydamas jokių
stebuklų.
Po tokios pastabos pamokslininkas Jįr
bai sumišo, tačiau nieko neatsakė. Kitą
sekmadienį, sakydamas pamokslą, jis vėl
grįžo prie to paties stebuklo, tik šį kartą
jau atsargiau:
Ir jie pamaitino penkis tūkstančiu®
vyrų su penkiais kepalais duonos ir dviem
žuvim. Pp tų žodžių, įsitikinęs savą
pergale, kunigas pasilenkė iš sakyklos ir
paklausė tą patį parapijietį: Ar tamsta
taip galėtumei padaryti, Mr. Wells?
—Savaime suprantama, galėčiąu,
atsakė užklaustasis.
Leiskite paklausti: kaip? susifc*
mėjo pamokslininkas.
O gi tuo, kas liko nuo praėjusip
sekmadienio, ramiai atsakė parapijieti!.
ms-
Visiškai paprastai
Dailininkas:,— Bet, ponia, juk neįma
noma padaryti jūsų portretą pagal tas abi
fotografijas. Jos perdaug skirtingos: viena
daryta 1920 metais, o antroji vos pernai...
Ponia: O aš manau, kad tai labai
paprasta: iš pirmosios jūs galite padaryti
veidą, o iš antrosios drabužius. To aš kaip
tik ir norėjau.
Ją ginamasis tikrai nekaltas
Žinomas advokatas teisme gina žmogg,
kuris buvo kaltinamas už tai, kad suga
dinęs pasiskolintą automobilį ir neatsiteisęs
su jo savininku. Gindamas, advokatas krei
piasi teisėją:
Kad mano ginamasis tikrai nekal
tas, aš pasistengsiu teismui įrodyti trimis
visiškai skirtingas būdais. Pirma, aš jus'
Įtikinsiu, kad jis automobilio niekados ne
buvo skolinęsis. Antra, jūs pripažinsite,
kad tasai automobilis buvo jau sugadintas,
kada mano ginamasis jį pasiskolino. Ir
trečia, aš įrodysiu, kad mano ginamasis
automobilį grąžino jau pataisytą...
Teisėjas negalėjo susilaikyti nesijuo
kęs, tačiau kaip toji byla pasibaigė, lengva
numanyti."
KUR GAUTI
LIETUVIŠKU
KNYGŲ?
Visame' pasaulyje išleidžiamų liettirlSkų įmy
gu platinimu rūpinasi neseniai įsteigtas Lietuvių
Spaudos Centras Amerikoj*. Leidinių sąrašai
siunčiami nemokamai. Rašykite atviruką, kuris
tekainuoja centą* šiuo adresu \n\n 6820 Superior Ave., Cleveland, O.
t. K jffii v.
W..~ v Ci
a i a
412 Bedford Ave.,
Brooklyn 11, N. Y.

Dirva = Field. [volume], January 19, 1950, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], January 19, 1950, Image 4 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], January 19, 1950, Image 4
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current