Newspaper Page Text
'& &"k' sęr't* 's* 'k Vienuolio globojama Vyskupo Baranausko klėtele Anykščiuose paversta daugiau negu revoliu ciniu muziejum. Liudas Jaronis, gyvenąs Pie tų Australijoje, per "Australi jos Lietuvio" redakciją jau pir ko 100 lietuviškų knygų. Esą ir daugiau tokių lietuvių, kurie pirko po 50-70 knygų. Dail. A. šepečio darbų paro dos atidaryme Toronto dalyvavo daug Kanados rinktinės visuo menės, pvz. miesto burmistras, parlamento atstovai ir kt. Pa rodą suruošė Federation of Ca nada Artists. Komunistai giriasi, kad jie Kiprui Petrauskui davę profe soriaus titulą. Jie tokius titu lus bedalindami jau ne vieną pakopė. Pasaulio Lietuvių Skautų Są jungos Pirmijos nutarimu K. Palčiauskas paskirtas vyriausiu lietuvių skautų vadu Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Dr. A. Trimakas, dėstęs Erie, Pa., College, persikėlė Seton College Newarke, N. J. čia jis dėsto ekonominius mokslus. Australija, kur dabar įsikūrė apie 5,000 lietuvių tremtinių, dabar turi 8 milijonus gyven tojų. Dailininkas Sausio mėn. JAV iš Vokieti jos, Austrijos ir Italijos at vyko tik 3,000 tremtinių. Plane buvo numatyta, kad tą mėnesį atvyks iki 12,000 tremtinių. Toks sumažėjimas aiškinamas tuo, kad dabar renkami ūkinin kai ir tas parinkimas trukdo emigracijos spartą* Vasario 12 dieną Amerikoje buvo minima Tado Kosciuškos diena. Jis yra čia minimas, kaip Amerikos Revoliucinio Karo ge nerolas. Tai buvo karas už Ame rikos nepriklausomybę. šia proga Massachusetts Law Society Journal įdėjo adv. A. O. Šalnos straipsnį apie Kosciuškos testamentą, kuris yra vienas iš jo lietuviškos kilmės įrodymų. Kunigų Vienybė prašo pas juos registruotis visus JAV iš tremties atvykusius kunigus. Registruojantis pranešti, kada įšventintas kunigus, kokias kalbas moka ir tt. Jurgis Kastytis Gliauda pa rengė eilėraščių rinkinį: Ave America! Tai poeto imigranto įspūdžiai Amerikos žemėje. Rin kinį iliustravo dailininkas Vla das Vi eikis. Knyga išeiina arti moje ateityje. Iš Chicagos praneša, kad greit išeis dr. Margerio parašyta knyga "šliuptarniai". Rašytoja Augustaitytė -Vai čiūnienė iš Vokietijos atvyko JAV ir apsigyveno Chicagoje. Rašytojas Jurgis Savickis, gy venąs pietų Prancūzijoje, para še įdomų romaną "Dega žemė" Prof. Zenonas Ivinskią, isto rikas, šiuo metu gyvena Romoje ir Vatikano bibliotekose ieško žinių apie senąją Lietuvą. Radęs įdomių žinių apie Barborą ža garietę, kuri šiaurės. Lietuvoje laikoma šventąja. Pranešama, kad Lietuvoje mi re žinomas aktorius Chadaravi -s, v KAS ir KUR Iš Lietuvos praneša, kad A. Alfonsas šešplaukfe lietuvių Rūkštelė, kaip A. praneša "Mūsų Pastogė", da "lyvavo penkiose Australijoje rengtose dailininkų parodose ir susilaukė gerų įvertinimų. Lietuvos konsulas Chicago]p P. Daužvardis pakviestas daly vauti Round Table Discussion tarptautiniais klausimais. Dis kusijos įvyks vasario 15 d. Chicago je susiorganizavo nau ja SLA kuopa, kurią sudaro vieni tremtiniai. kalbą išverė Shakespaere sona tus. Jiems išleisti ieško leidėjo. So Paulo, Brazilijoje, veikia dvi mokyklos, kuriose po vieną valandą lietuviai mokytojai mo ko lietuviškai. Anksčiau tos mo kyklos buvo grynai lietuviškos. Dabar jose mokytojauja bra zilai mokytojai. Lietuvių vaikai lietuviškai gali mokytis tik su laukę 10 metų amžiaus. Pabaltijo universiteto, veiku sio paskutiniu metu Pinneberge, likvidacija baigta. Turtas pa skirstytas tarp IRO, anglų ka rinės valdžios ir Baltų Centrinės Tarybos. Lietuvos universiteto turtas, kuris savo laiku buvo Pabaltijo universitetan atgaben tas, paimtas anglų karinės,val džios globon. V. Augustinas, vienas žymiau sių foto meno specialistų, ruo šia savo fotografijų, vaizduo jančių nepriklausomą Lietuvą, parodą. Paroda būsianti Brookly ne, N. Y. Pianistas A. Kuprevičius, gy venąs Argentinoje, koncertuo damas išvažinėjo beveik visus didesnius Argentinos miestus. Jo koncertais yra didelis susi domėjimas. Drauge su juo kon certuoja ir jo sesuo Aldona. V !'ti .»•UJuitį'i 'Ji, v-r^ ,v k 1 -f (Tęsinys iš pereito numerio) Demokratijoj teismai yra ne priklausomi ir būdi piliečių tei sių gar$yboje. Kas kita yra So yietijoje ten teismai akli val džios, policijos įrankiai. Lenkų teisingumo ministeris Swiąto kowski paskelbė, kad teismai ne privalo tarnauti e a 1 i k am teisingumui, bet politiniams tik slams Tr klasių kovai, remiantis sovietų pavyzdžiais... įvairiuose kursuose būsimi tei sėjai mokomi kompartijos šūkių, o ypačiai įpareigojami prokuro rai, kurių kompetencija praplės ta iki tardytojo pareigų. Gdans ke susirinkę prokurorai priėmė būdingą rezoliuciją, būtent: 1)pakelti budrumą kovoj su diversija, sabotažu ir kenkėjais 2) kovingai pakelti klasinį pro kurorų darbo stilių 3) nuolat gilinti ideologinę prokuroro sąmonę 4) savo darbe vadovautis iš- ill JAU TURITE K N Y "PAKELIUI I MIRTI Jos kaina tik -. Tai yra knyga, kurią |domu ir verta paskaityti. Ją galite greit gauti, jei parašysite užsakymą su aiškiu savo adresu ir, pridėję prie jo vieną dolerį, ,išsiusite jį šiuo adresu: I V A Mai* KELIONĖ PER NACIU KALĖJIMUS, PASBAIGUSI IŠLAISVINIMU M*:c vi 4^8^'- v TB'i į. I V A sovietizacija Rokossovskis Varšuvos graborius. Jojo pirmi žingsniai Lignicoje. Ku nigai "plotai sutanoje". Orginformas kovai su Eklezija. Prokurorų įsipareigojimai ir pažadai. 8 men. kursantai advokatai bei teise jai. Nekomunistams Akademijos durys uždaros. Komunistinių knygų po tvynis. Mūrininkai dirba ir speigams siaučiant. Už ką areštuoja lenkų "BEZPIEKA" Rašo J. Vilutis imtinai kompartijos Centro Ko miteto duomenimis ir... dėti vi sas pastangas darbo disciplinai pakelti ir jos išdavoms padidin ti kiekybiškai bei kokybiškai 5) įvykdyti kriminalinės poli tikos analizę su tikslu išnai kinti nusikaltimus ir pagaliau pasižada pakelti savo darbo lygį ir tikslą. Ši rezoliucija ryškiai pabrėžia esminius politinius tikslus, ku riems turi tarnauti režimo tei smai. Jųjų gi pasižadėjimas "pa dauginti darbo išdavas" prasidės tiesiog papildant kalėjimus nau jomis aukomis, nes kiekvienas prokuroras nersis iš kailio, kad tik galėtų "peržengti normą" ir taptų sukomunistintos teisdaros pionieriumi... ... Džiaukis, proletare, Stalino teismai sugebės pripažinti ta ve kaltu ir lengvai nusiųs ten, iš kur niekas negrįžta... ii 7 $ '"r, V" 'SiAvi'j -f'A N* Iš kur Lenkijoje skelbiami tokie dideli skaičiai žmonių su akademiniu išsilavinimu? Iš kur tie rekordiniai skaičiai profeso rių, agronomų, teisėjų, prokuro rų ir matininkų .. Juk didelis lenkų inteligenti tijos nuošimtis žuvo karo metu, gi normalus universitetinių stu dijų laikas trunka 4 metus. Tą mįslę atspėja neseniai iš Paryžiaus gautas laiškas, ra šytas žymaus lenkų teisininko. Jis rašo: "Pagaliau atidengiau teisininkų žaibo produkcijos pa slaptį bierutinėj Lenkijoj. Nese niai Paryžiun atvykusioj valdi ninkų ekipoj susitikau su tūlu asmeniu, kuris prieš karą buvo statybos firmoje kontrolieriaus padėjėju. Tada jis neturėjęs brandos atestato, o dabar pri sistatė teisininku teisėju. Iš pradžios maniau, kad tai pa prasta mistifikacija, bet patyri nėjus paaiškėjo, kad jo doku mentai visai tvarkoje. Ir kas pasirodo? Mano pažįs tamasis, neturėdamas bendrojo išsilavinimo, kaip ir šimtai-tūks tančiai kitų, yra baigęs 8 mė nesių "teisėjų ir prokurų kur sus". Panašių naminio paruošimo teisėjų Lenkijoje yra per 1,000. Jie visi be išimties yra draus mingi komunistai. Lengva įsi vaizduoti panašių valdininkų darbą, kurie per 8 mėnesius išėjo visą teisės mokslą, dar gi apkrautą Markso Lenino doktrinos studijomis, vietoj pir mykščių 12 metų studijų". Stalino įstatymas trumpas: ko daugiausia aukų, o kaltės įrodymas nesvarbu. Ir liejasi nekaltas kraujas... ir džiau giasi nauji teisėjai bei pro kurorai, galėdami lengvai pa didinti savo darbo našumą sveti mu krauju. Londone gauta žinių, kad aka deminės organizacijos Lenkijo je iškelia "numerus nulius" rei kalavimą visiems tiems, kurie neįsirašė bet kurią režimui palankią organizaciją. Tai yra viena dalelė bendros veiklos, sie kiančios akademijas paversti ko munistinės šviesuomenės peryk lomis. Studentų organizacijų Federa cija, vadovaujama komjaunuo lio, priėmė nutarimą, reikalau jantį paaštrinti klasinę kovą tarp studentų ir pabrėžiančią, kad valdžia neleistų studijuoti asmenims, kurie "svetimi pažan gai". Sovietinė literatūra užplūdo Lenkiją. Pastaraisiais metais pa daryta per 3,000 vertimų iš sovietiųių knygų. Tiražas arti 5 milijonų egzempliorių. "Knyga ir mokslas" leidykla giriasi pra ėjusiais metais išleidusi tarp 16 mil. įvairių knygų, daugiausia politinio turinio. šitame gausiame derliuje pir maujančią vietą užima, kaip ir dera, sovietų biblija istorija VKPb 1,150,000 egz. ir kele tas tomų Lenino bei Stalino veikalų —jx 2,500 egi. kiek vienas/ s Trumpa Stalino biografija ir gi siekia 250,000 egz. ši leidyk la leidžia dar t.v. "Mažąją mark sizmo-leninizmo biliotekelę" po 60,000 kiekvienos brošiūros. Ver kimai iš propagandinio pobūdžio sovietinės literatūros dažnai sie kia po 200,000 egz. Kita leidykla "Wspolpraca" per 14 knygynų skleidžia rusų kalba knygas, kurios žymiai pi gesnės už lenkiškas. 1 $ i s'\ Prieš pusantrų metų Maskvo je atsidarė 14 naujų slaptų spe cialinių mokyklų, kuriose ruo šiami Vakarų valstybių admi nistratoriai. Kiekviena mokykla atitinka kurį nors Vakarų kraš tą ir praeinamas kursas yra la bai skirtingas. Tos mokyklos turi ir savo atskirus pavadini mus: "Togliatti" institutas ruošia specialistus Italijai, "Rei mann" institutas ruošia spe cialistus Vakarų Vokietijai, kiti -r- Prancūzijai, Anglijai, Ame rikai ir tt. Pirmieji studentai baigs tas mokyklas po dvejų metų. "BAMBINO, KO VERKI?...* Tokiu užrašu Leipcige vienas cirkas iškabinėjo reklaminius plakatus. Kas čia nuostabaus? Tačiau sovietinėje Vokietijos zonoje ne tik cirkas pasidarė garsus, bet ir liaudies milicija turėjo pakankamai darbo. Mat, vos tik iškabinėjo skel- LIETUVIO atstovas Ameriko je St. Nasvytis, 4579 W. 157th St., Cleveland, Ohio. Pre numerata mėnesiai 50c. Tie skaičiai tačiau nieko ne sako, kad ši literatūra lenkų būtų mėgiama ir skaitoma kompartijos nariai ir valdinin kai yra visaip verčiami pirkti. Taip nuodijama žmonių dva sia raudoni§įį| pavergtuose kraš tuose. Mūrfnittkams Lenkijoje nėra poilsio nei per didžiausius šal čius. Ten lenktyniaujama staty boje per išjtisus metus. Vykdo ma propaganda nepertraukti žiemos darbų statyboje. Visi tie, kuuie vengia dirbti, apšaukiami sabotažininkais. Mūrininkus pri verčia tęsti darbą per didžiausią speigą. Taip įsakė ministrų ta rybos ekonominis komitetas sa vo gruodžio 10 posėdyje. Ten pat paskelbta eilė parėdymų, ,!Žings verčiančių darbininką stengt.., daugiau dirbti atvirame ore žie mos metu, nuo gruodžio iki ko vo mėnesio pabaigos. Sovietų "rojuje" poilsiui nė ra laiko. Ten tėra tik darbas ir darbas iki galutinio išsėmimo. ten lenktynės su mirtimi... Per pastaruosius du mėnesius arešto banga žymiai padidėjo. Policija siaučia miestuose ir kai muose. Areštuojami ne tik lais vos profesijos žmonės, bet ir paprasti darbininkai bei ūkinin kai, valdininkai bei mokytojai. Kunigai daugiausia areštuojami dėl savo populiarumo tarp kai miečių ir miestelėnų. Lenkijoje žmonės tariasi su kunigais ne tik religiniais klausimais, bet ieško patarimo politiniuose, so cialiniuose klausimuose. Bolše vikas nepakenčia, kad kunigai galėtų visuomenei vadovauti, to dėl ir areštuoja dvasiškius bei vienuoles, kaltindami juos sklei džiant stebuklų garsinimą, ren giant maldininkų keliones, kriti kuojant režimą. "Bezpieka" (lenkų slaptoji po licija) jau liovėsi kaltinus dva siškiją laikant ginklus ar prieš komunistinę literatūtą. Tas kal tinimas jau paseno. Dabar pri kišama priešvalstybiniai išsireš kimai bei plepalų skleidimas, ši kategorija labai gausi. Ypač tarp buvusių krašto armijos narių. Plepalais aptariama kalbos apie Vakarų demokratijas, ypač Ameriką, Marshallo plana ir "Amerikos balso" valandėles. Už tai baudžiama nuo kelių mė nesių ir keliolikos metų kalėji mu arba priverstinio darbo sto vykla. Antrąją areštų grupę sudaro taip vad. sabotažai ir ūkinis kenkimas. ją patenka daž niausiai fabrikų ir kasyklų dar bininkai, o taip pat ir pirkliai, pramonininkai, valstybės bei sa vivaldybės valdininkai, kuriems lengviau pasprukti nuo įtarimų, i Jfy & «*i.v ^sr v V '.v' .../ iw SLAPTINGOS MOKYKLOS MASKVOJE 0^4-^ i. torių", kurie prirašė: *ites grafi nu ryty zonoje...*' Po to išti sas dienas ir naktis skelbimus turėjo saugoti liaudies milicija. Bet ir tai, vos tik milicininkas nusisuka, tuoj ir atsiranda už rašas. KABI VISA TAI? Sovietų Sąjunga per savo ko munistų partijas visuose pasau bimus, tuojau atsirado "korek lio kraštuose prityrusiais meto dais varo komunistinę propagan dą ir ruošia dirvą visiškam kraš tų suproletarinimui. Bet, kaip praktika parodė, komunistų par tijos paruošia sėkmingai komu nizmui dirvą ten, kur. kraštai yra tamsūs, ūkinis ir kultūrinis lygis yra žemas. Aukštos kultū ros kraštuose koiftunistiniai pro pagandistai vietoje mases pri traukti, jas atbaido. Pavyzdžių turime vakarų Vokietijoje, Pran cūzijoje ir kitur. Dabar naujie ji "mokslininkai" šią spragą tu rės užkišti. Vakarai gali būti ramūs iki išeis pirmoji specialis tų laida. Tada prasidės darbas greičiausiai, žygis Vakarus. ff' ,«** ISCT ./ V 8 Kas. dalyvaujant "politikoj", tačiau daugeliu atžvilgiu jie vis dėlto "nepatogūs" esančiam režimui, todėl jie vadinami ūkiškais ken kėjais arba sabotažininkais. Taip naikinama prieškarinė šviesuo menė, privatūs pirkliai, amati ninkai ir senesnioji visuomenė, kuri įtariama neturinti komunis tinių įsitikinimų. Sulikvidavus šios kategorijos žmones, įvedami nauji, mark sistiškai nusiteikę kadrai. Kartais šią kategoriją įtrau kiamas paprastas išnaudojimas arba apsileidimas, bet dažniau siai "ūkinis kenkimas" tai "bezpiekos" išmislas, kad leng viau apkaltinus ir areštayus sau nepatogius žmones. trečiąją grupę patenka as- ,s mem už konspiracija ge ikjnama kiek- uždanĮfOS na yiena sava nuomonė ir jos grūdama požemius. Įtartieji bėga miškus ir ten prisijungia prie dar tebesislapstančių kraš to armijos likučių. Sovietų valstybėje viskas pa ženklinama politiniu ir partiniu atspalviu. Net gi kova su poka rinais banditais ir vagimis api būdinama kaip kova su prieš valstybine konspiracija. Prie trečios grupės priskiria mi taip pat dalyviai nelegalių susirinkimų, grupių, sambūrių ir organizacijų, kurių sovietų valdžia nepripažįsta, pvz. kultū rinių, visuomeninių, religinių ir jaunimo politinių. Gruodžio m. įvykdyti mokyklinio jaunimo areštai Bydgoszcziuje, Gdanske, Katowicuose. Be skirtumo areš tuojami Marijos sodalistai, Tau tinės jaunimo sąjungos nariai bei sportininkai. Visos tos or ganizacijos yra nelegalios ir, kaip gręsiančios režimui, turin čios būfi likviduotos. Norėdama labiau {bauginti žmones ir tardamasi susekus konspiracijos siūlus. "Bezpieka" dažnai vykdo masinius areštus ir tardymus. Po tokio teroro daugelį paleidžia visaip įgrasi-' nus, kad "atkritusias" aukas antrą kartą lengviau sučiuptų ir sunaikintų. Liejasi nekaltas kraujas tik rųjų tėvynės mylėtojų, tik tiek tenusikaltusių, kad nepardavė savo sąžinės ir nenori garbinti raudonųjų stabų. Naujas žodynas V. Pė ėraičio "Mažasis lietuviškai angliškas žodynas** (su tartimi), naujai iSlėlštas, apimąs virš 12,000 žodžių, įriš tas kietais drobės viršeliais, 418 psl., gaunamas šiuo adresu: Gabija, 412 Bedford Av«., Bro oklyn 11, N. Y. Kaina $2.00. f-.V v.v. •& \n\n 6820 Superior Ail. Cleveland 8, Ohio