Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, February 16, 1950, Image 3

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, February 16, 1950, Image 3',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-02-16/ed-1/seq-3.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-02-16/ed-1/seq-3.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-02-16/ed-1/seq-3/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-02-16/ed-1/seq-3/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], February 16, 1950, Image 3
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.8 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 16 Feb. 1950. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-02-16/ed-1/seq-3/>

Newspaper Page Text

'&
&"k'
sęr't*
's*
'k
Vienuolio globojama Vyskupo
Baranausko klėtele Anykščiuose
paversta daugiau negu revoliu
ciniu muziejum.
Liudas Jaronis, gyvenąs Pie
tų Australijoje, per "Australi
jos Lietuvio" redakciją jau pir
ko 100 lietuviškų knygų. Esą
ir daugiau tokių lietuvių, kurie
pirko po 50-70 knygų.
Dail. A. šepečio darbų paro
dos atidaryme Toronto dalyvavo
daug Kanados rinktinės visuo
menės, pvz. miesto burmistras,
parlamento atstovai ir kt. Pa
rodą suruošė Federation of Ca
nada Artists.
Komunistai giriasi, kad jie
Kiprui Petrauskui davę profe
soriaus titulą. Jie tokius titu
lus bedalindami jau ne vieną
pakopė.
Pasaulio Lietuvių Skautų Są
jungos Pirmijos nutarimu K.
Palčiauskas paskirtas vyriausiu
lietuvių skautų vadu Jungtinėse
Amerikos Valstybėse.
Dr. A. Trimakas, dėstęs Erie,
Pa., College, persikėlė Seton
College Newarke, N. J. čia jis
dėsto ekonominius mokslus.
Australija, kur dabar įsikūrė
apie 5,000 lietuvių tremtinių,
dabar turi 8 milijonus gyven
tojų.
Dailininkas
Sausio mėn. JAV iš Vokieti
jos, Austrijos ir Italijos at
vyko tik 3,000 tremtinių. Plane
buvo numatyta, kad tą mėnesį
atvyks iki 12,000 tremtinių.
Toks sumažėjimas aiškinamas
tuo, kad dabar renkami ūkinin
kai ir tas parinkimas trukdo
emigracijos spartą*
Vasario 12 dieną Amerikoje
buvo minima Tado Kosciuškos
diena. Jis yra čia minimas, kaip
Amerikos Revoliucinio Karo ge
nerolas. Tai buvo karas už Ame
rikos nepriklausomybę.
šia proga Massachusetts Law
Society Journal įdėjo adv. A. O.
Šalnos straipsnį apie Kosciuškos
testamentą, kuris yra vienas
iš jo lietuviškos kilmės įrodymų.
Kunigų Vienybė prašo pas
juos registruotis visus JAV
iš tremties atvykusius kunigus.
Registruojantis pranešti, kada
įšventintas kunigus, kokias
kalbas moka ir tt.
Jurgis Kastytis Gliauda pa
rengė eilėraščių rinkinį: Ave
America! Tai poeto imigranto
įspūdžiai Amerikos žemėje. Rin
kinį iliustravo dailininkas Vla
das Vi eikis. Knyga išeiina arti
moje ateityje.
Iš Chicagos praneša, kad
greit išeis dr. Margerio parašyta
knyga "šliuptarniai".
Rašytoja Augustaitytė -Vai
čiūnienė iš Vokietijos atvyko
JAV ir apsigyveno Chicagoje.
Rašytojas Jurgis Savickis, gy
venąs pietų Prancūzijoje, para
še įdomų romaną "Dega žemė"
Prof. Zenonas Ivinskią, isto
rikas, šiuo metu gyvena Romoje
ir Vatikano bibliotekose ieško
žinių apie senąją Lietuvą. Radęs
įdomių žinių apie Barborą ža
garietę, kuri šiaurės. Lietuvoje
laikoma šventąja.
Pranešama, kad Lietuvoje mi
re žinomas aktorius Chadaravi
-s, v
KAS ir KUR
Iš Lietuvos praneša, kad A. Alfonsas šešplaukfe lietuvių
Rūkštelė, kaip
A.
praneša "Mūsų Pastogė", da
"lyvavo penkiose Australijoje
rengtose dailininkų parodose ir
susilaukė gerų įvertinimų.
Lietuvos konsulas Chicago]p
P. Daužvardis pakviestas daly
vauti Round Table Discussion
tarptautiniais klausimais. Dis
kusijos įvyks vasario 15 d.
Chicago je susiorganizavo nau
ja SLA kuopa, kurią sudaro
vieni tremtiniai.
kalbą išverė Shakespaere sona
tus. Jiems išleisti ieško leidėjo.
So Paulo, Brazilijoje, veikia
dvi mokyklos, kuriose po vieną
valandą lietuviai mokytojai mo
ko lietuviškai. Anksčiau tos mo
kyklos buvo grynai lietuviškos.
Dabar jose mokytojauja bra
zilai mokytojai. Lietuvių vaikai
lietuviškai gali mokytis tik su
laukę 10 metų amžiaus.
Pabaltijo universiteto, veiku
sio paskutiniu metu Pinneberge,
likvidacija baigta. Turtas pa
skirstytas tarp IRO, anglų ka
rinės valdžios ir Baltų Centrinės
Tarybos. Lietuvos universiteto
turtas, kuris savo laiku buvo
Pabaltijo universitetan atgaben
tas, paimtas anglų karinės,val
džios globon.
V. Augustinas, vienas žymiau
sių foto meno specialistų, ruo
šia savo fotografijų, vaizduo
jančių nepriklausomą Lietuvą,
parodą. Paroda būsianti Brookly
ne, N. Y.
Pianistas A. Kuprevičius, gy
venąs Argentinoje, koncertuo
damas išvažinėjo beveik visus
didesnius Argentinos miestus.
Jo koncertais yra didelis susi
domėjimas. Drauge su juo kon
certuoja ir jo sesuo Aldona.
V
!'ti .»•UJuitį'i
'Ji,
v-r^ ,v
k
1
-f
(Tęsinys iš pereito numerio)
Demokratijoj teismai yra ne
priklausomi ir būdi piliečių tei
sių gar$yboje. Kas kita yra So
yietijoje ten teismai akli val
džios, policijos įrankiai. Lenkų
teisingumo ministeris Swiąto
kowski paskelbė, kad teismai ne
privalo tarnauti e a 1 i k am
teisingumui, bet politiniams tik
slams Tr klasių kovai, remiantis
sovietų pavyzdžiais...
įvairiuose kursuose būsimi tei
sėjai mokomi kompartijos šūkių,
o ypačiai įpareigojami prokuro
rai, kurių kompetencija praplės
ta iki tardytojo pareigų. Gdans
ke susirinkę prokurorai priėmė
būdingą rezoliuciją, būtent:
1)pakelti budrumą kovoj su
diversija, sabotažu ir kenkėjais
2) kovingai pakelti klasinį pro
kurorų darbo stilių
3) nuolat gilinti ideologinę
prokuroro sąmonę
4) savo darbe vadovautis iš-
ill JAU TURITE
K N Y
"PAKELIUI I MIRTI
Jos kaina tik -.
Tai yra knyga, kurią |domu ir verta paskaityti.
Ją galite greit gauti, jei parašysite užsakymą su
aiškiu savo adresu ir, pridėję prie jo vieną dolerį,
,išsiusite jį šiuo adresu:
I V A
Mai*
KELIONĖ PER NACIU KALĖJIMUS, PASBAIGUSI IŠLAISVINIMU
M*:c
vi 4^8^'- v
TB'i į.
I V A
sovietizacija
Rokossovskis Varšuvos graborius. Jojo pirmi žingsniai Lignicoje. Ku
nigai "plotai sutanoje". Orginformas kovai su Eklezija. Prokurorų
įsipareigojimai ir pažadai. 8 men. kursantai advokatai bei teise jai.
Nekomunistams Akademijos durys uždaros. Komunistinių knygų po
tvynis. Mūrininkai dirba ir speigams siaučiant. Už ką areštuoja lenkų
"BEZPIEKA"
Rašo J. Vilutis
imtinai kompartijos Centro Ko
miteto duomenimis ir... dėti vi
sas pastangas darbo disciplinai
pakelti ir jos išdavoms padidin
ti kiekybiškai bei kokybiškai
5) įvykdyti kriminalinės poli
tikos analizę su tikslu išnai
kinti nusikaltimus
ir pagaliau pasižada pakelti
savo darbo lygį ir tikslą.
Ši rezoliucija ryškiai pabrėžia
esminius politinius tikslus, ku
riems turi tarnauti režimo tei
smai. Jųjų gi pasižadėjimas "pa
dauginti darbo išdavas" prasidės
tiesiog papildant kalėjimus nau
jomis aukomis, nes kiekvienas
prokuroras nersis iš kailio, kad
tik galėtų "peržengti normą" ir
taptų sukomunistintos teisdaros
pionieriumi...
... Džiaukis, proletare, Stalino
teismai sugebės pripažinti ta
ve kaltu ir lengvai nusiųs ten,
iš kur niekas negrįžta...
ii
7
$
'"r,
V" 'SiAvi'j
-f'A N*
Iš kur Lenkijoje skelbiami
tokie dideli skaičiai žmonių su
akademiniu išsilavinimu? Iš kur
tie rekordiniai skaičiai profeso
rių, agronomų, teisėjų, prokuro
rų ir matininkų ..
Juk didelis lenkų inteligenti
tijos nuošimtis žuvo karo metu,
gi normalus universitetinių stu
dijų laikas trunka 4 metus.
Tą mįslę atspėja neseniai iš
Paryžiaus gautas laiškas, ra
šytas žymaus lenkų teisininko.
Jis rašo: "Pagaliau atidengiau
teisininkų žaibo produkcijos pa
slaptį bierutinėj Lenkijoj. Nese
niai Paryžiun atvykusioj valdi
ninkų ekipoj susitikau su tūlu
asmeniu, kuris prieš karą buvo
statybos firmoje kontrolieriaus
padėjėju. Tada jis neturėjęs
brandos atestato, o dabar pri
sistatė teisininku teisėju. Iš
pradžios maniau, kad tai pa
prasta mistifikacija, bet patyri
nėjus paaiškėjo, kad jo doku
mentai visai tvarkoje.
Ir kas pasirodo? Mano pažįs
tamasis, neturėdamas bendrojo
išsilavinimo, kaip ir šimtai-tūks
tančiai kitų, yra baigęs 8 mė
nesių "teisėjų ir prokurų kur
sus".
Panašių naminio paruošimo
teisėjų Lenkijoje yra per 1,000.
Jie visi be išimties yra draus
mingi komunistai. Lengva įsi
vaizduoti panašių valdininkų
darbą, kurie per 8 mėnesius
išėjo visą teisės mokslą, dar
gi apkrautą Markso Lenino
doktrinos studijomis, vietoj pir
mykščių 12 metų studijų".
Stalino įstatymas trumpas:
ko daugiausia aukų, o kaltės
įrodymas nesvarbu. Ir liejasi
nekaltas kraujas... ir džiau
giasi nauji teisėjai bei pro
kurorai, galėdami lengvai pa
didinti savo darbo našumą sveti
mu krauju.
Londone gauta žinių, kad aka
deminės organizacijos Lenkijo
je iškelia "numerus nulius" rei
kalavimą visiems tiems, kurie
neįsirašė bet kurią režimui
palankią organizaciją. Tai yra
viena dalelė bendros veiklos, sie
kiančios akademijas paversti ko
munistinės šviesuomenės peryk
lomis.
Studentų organizacijų Federa
cija, vadovaujama komjaunuo
lio, priėmė nutarimą, reikalau
jantį paaštrinti klasinę kovą
tarp studentų ir pabrėžiančią,
kad valdžia neleistų studijuoti
asmenims, kurie "svetimi pažan
gai".
Sovietinė literatūra užplūdo
Lenkiją. Pastaraisiais metais pa
daryta per 3,000 vertimų iš
sovietiųių knygų. Tiražas arti
5 milijonų egzempliorių. "Knyga
ir mokslas" leidykla giriasi pra
ėjusiais metais išleidusi tarp
16 mil. įvairių knygų, daugiausia
politinio turinio.
šitame gausiame derliuje pir
maujančią vietą užima, kaip ir
dera, sovietų biblija istorija
VKPb 1,150,000 egz. ir kele
tas tomų Lenino bei Stalino
veikalų —jx 2,500 egi. kiek
vienas/
s
Trumpa Stalino biografija ir
gi siekia 250,000 egz. ši leidyk
la leidžia dar t.v. "Mažąją mark
sizmo-leninizmo biliotekelę" po
60,000 kiekvienos brošiūros. Ver
kimai iš propagandinio pobūdžio
sovietinės literatūros dažnai sie
kia po 200,000 egz.
Kita leidykla "Wspolpraca"
per 14 knygynų skleidžia rusų
kalba knygas, kurios žymiai pi
gesnės už lenkiškas.
1
$ i
s'\
Prieš pusantrų metų Maskvo
je atsidarė 14 naujų slaptų spe
cialinių mokyklų, kuriose ruo
šiami Vakarų valstybių admi
nistratoriai. Kiekviena mokykla
atitinka kurį nors Vakarų kraš
tą ir praeinamas kursas yra la
bai skirtingas. Tos mokyklos
turi ir savo atskirus pavadini
mus: "Togliatti" institutas
ruošia specialistus Italijai, "Rei
mann" institutas ruošia spe
cialistus Vakarų Vokietijai, kiti
-r- Prancūzijai, Anglijai, Ame
rikai ir tt. Pirmieji studentai
baigs tas mokyklas po dvejų
metų.
"BAMBINO, KO VERKI?...*
Tokiu užrašu Leipcige vienas
cirkas iškabinėjo reklaminius
plakatus. Kas čia nuostabaus?
Tačiau sovietinėje Vokietijos
zonoje ne tik cirkas pasidarė
garsus, bet ir liaudies milicija
turėjo pakankamai darbo.
Mat, vos tik iškabinėjo skel-
LIETUVIO atstovas Ameriko
je St. Nasvytis, 4579 W.
157th St., Cleveland, Ohio. Pre
numerata mėnesiai 50c.
Tie skaičiai tačiau nieko ne
sako, kad ši literatūra lenkų
būtų mėgiama ir skaitoma
kompartijos nariai ir valdinin
kai yra visaip verčiami pirkti.
Taip nuodijama žmonių dva
sia raudoni§įį| pavergtuose kraš
tuose.
Mūrfnittkams Lenkijoje nėra
poilsio nei per didžiausius šal
čius. Ten lenktyniaujama staty
boje per išjtisus metus. Vykdo
ma propaganda nepertraukti
žiemos darbų statyboje. Visi tie,
kuuie vengia dirbti, apšaukiami
sabotažininkais. Mūrininkus pri
verčia tęsti darbą per didžiausią
speigą. Taip įsakė ministrų ta
rybos ekonominis komitetas sa
vo gruodžio 10 posėdyje. Ten
pat paskelbta eilė parėdymų, ,!Žings
verčiančių darbininką stengt..,
daugiau dirbti atvirame ore žie
mos metu, nuo gruodžio iki ko
vo mėnesio pabaigos.
Sovietų "rojuje" poilsiui nė
ra laiko. Ten tėra tik darbas ir
darbas iki galutinio išsėmimo.
ten lenktynės su mirtimi...
Per pastaruosius du mėnesius
arešto banga žymiai padidėjo.
Policija siaučia miestuose ir kai
muose. Areštuojami ne tik lais
vos profesijos žmonės, bet ir
paprasti darbininkai bei ūkinin
kai, valdininkai bei mokytojai.
Kunigai daugiausia areštuojami
dėl savo populiarumo tarp kai
miečių ir miestelėnų. Lenkijoje
žmonės tariasi su kunigais ne
tik religiniais klausimais, bet
ieško patarimo politiniuose, so
cialiniuose klausimuose. Bolše
vikas nepakenčia, kad kunigai
galėtų visuomenei vadovauti, to
dėl ir areštuoja dvasiškius bei
vienuoles, kaltindami juos sklei
džiant stebuklų garsinimą, ren
giant maldininkų keliones, kriti
kuojant režimą.
"Bezpieka" (lenkų slaptoji po
licija) jau liovėsi kaltinus dva
siškiją laikant ginklus ar prieš
komunistinę literatūtą. Tas kal
tinimas jau paseno. Dabar pri
kišama priešvalstybiniai išsireš
kimai bei plepalų skleidimas, ši
kategorija labai gausi. Ypač tarp
buvusių krašto armijos narių.
Plepalais aptariama kalbos apie
Vakarų demokratijas, ypač
Ameriką, Marshallo plana ir
"Amerikos balso" valandėles.
Už tai baudžiama nuo kelių mė
nesių ir keliolikos metų kalėji
mu arba priverstinio darbo sto
vykla.
Antrąją areštų grupę sudaro
taip vad. sabotažai ir ūkinis
kenkimas. ją patenka daž
niausiai fabrikų ir kasyklų dar
bininkai, o taip pat ir pirkliai,
pramonininkai, valstybės bei sa
vivaldybės valdininkai, kuriems
lengviau pasprukti nuo įtarimų,
i Jfy &
«*i.v ^sr
v V '.v' .../
iw
SLAPTINGOS MOKYKLOS MASKVOJE
0^4-^ i.
torių", kurie prirašė: *ites grafi
nu ryty zonoje...*' Po to išti
sas dienas ir naktis skelbimus
turėjo saugoti liaudies milicija.
Bet ir tai, vos tik milicininkas
nusisuka, tuoj ir atsiranda už
rašas.
KABI VISA TAI?
Sovietų Sąjunga per savo ko
munistų partijas visuose pasau
bimus, tuojau atsirado "korek
lio kraštuose prityrusiais meto
dais varo komunistinę propagan
dą ir ruošia dirvą visiškam kraš
tų suproletarinimui. Bet, kaip
praktika parodė, komunistų par
tijos paruošia sėkmingai komu
nizmui dirvą ten, kur. kraštai
yra tamsūs, ūkinis ir kultūrinis
lygis yra žemas. Aukštos kultū
ros kraštuose koiftunistiniai pro
pagandistai vietoje mases pri
traukti, jas atbaido. Pavyzdžių
turime vakarų Vokietijoje, Pran
cūzijoje ir kitur. Dabar naujie
ji "mokslininkai" šią spragą tu
rės užkišti. Vakarai gali būti
ramūs iki išeis pirmoji specialis
tų laida. Tada prasidės darbas
greičiausiai, žygis Vakarus.
ff' ,«** ISCT
./ V
8
Kas.
dalyvaujant "politikoj", tačiau
daugeliu atžvilgiu jie vis dėlto
"nepatogūs" esančiam režimui,
todėl jie vadinami ūkiškais ken
kėjais arba sabotažininkais. Taip
naikinama prieškarinė šviesuo
menė, privatūs pirkliai, amati
ninkai ir senesnioji visuomenė,
kuri įtariama neturinti komunis
tinių įsitikinimų.
Sulikvidavus šios kategorijos
žmones, įvedami nauji, mark
sistiškai nusiteikę kadrai.
Kartais šią kategoriją įtrau
kiamas paprastas išnaudojimas
arba apsileidimas, bet dažniau
siai "ūkinis kenkimas" tai
"bezpiekos" išmislas, kad leng
viau apkaltinus ir areštayus sau
nepatogius žmones.
trečiąją grupę patenka as-
,s
mem
už konspiracija ge
ikjnama kiek-
uždanĮfOS na
yiena sava nuomonė ir jos
grūdama požemius. Įtartieji
bėga miškus ir ten prisijungia
prie dar tebesislapstančių kraš
to armijos likučių.
Sovietų valstybėje viskas pa
ženklinama politiniu ir partiniu
atspalviu. Net gi kova su poka
rinais banditais ir vagimis api
būdinama kaip kova su prieš
valstybine konspiracija.
Prie trečios grupės priskiria
mi taip pat dalyviai nelegalių
susirinkimų, grupių, sambūrių
ir organizacijų, kurių sovietų
valdžia nepripažįsta, pvz. kultū
rinių, visuomeninių, religinių ir
jaunimo politinių. Gruodžio m.
įvykdyti mokyklinio jaunimo
areštai Bydgoszcziuje, Gdanske,
Katowicuose. Be skirtumo areš
tuojami Marijos sodalistai, Tau
tinės jaunimo sąjungos nariai
bei sportininkai. Visos tos or
ganizacijos yra nelegalios ir,
kaip gręsiančios režimui, turin
čios būfi likviduotos.
Norėdama labiau {bauginti
žmones ir tardamasi susekus
konspiracijos siūlus. "Bezpieka"
dažnai vykdo masinius areštus
ir tardymus. Po tokio teroro
daugelį paleidžia visaip įgrasi-'
nus, kad "atkritusias" aukas
antrą kartą lengviau sučiuptų
ir sunaikintų.
Liejasi nekaltas kraujas tik
rųjų tėvynės mylėtojų, tik tiek
tenusikaltusių, kad nepardavė
savo sąžinės ir nenori garbinti
raudonųjų stabų.
Naujas žodynas
V. Pė ėraičio
"Mažasis lietuviškai angliškas
žodynas**
(su tartimi), naujai iSlėlštas,
apimąs virš 12,000 žodžių, įriš
tas kietais drobės viršeliais, 418
psl., gaunamas šiuo adresu:
Gabija, 412 Bedford Av«., Bro
oklyn 11, N. Y.
Kaina $2.00.
f-.V
v.v.
•& \n\n 6820 Superior Ail. Cleveland 8, Ohio

Dirva = Field. [volume], February 16, 1950, Image 3
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], February 16, 1950, Image 3 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], February 16, 1950, Image 3
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current