OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, February 16, 1950, Image 4

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-02-16/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for

ffst'
Yra
-iHir-
Dienos Klausimais
TA PROGA
puikiai suprantame, kad ne Vasario 16-tosios prakal
bomis ir minėjimais Lietuvos laisvė bus atstatyta.
Ir ne vien vizitais pas aukštuosius valdininkus.
Lietuvos išsilaisvinimo viltis yra tik pasaulinių įvy
kių eigos logikoje. O ta logika neabejotinai rodo, jog ši
taip, kaip dabar pasaulyje yra, negalės pasilikti. Nega
les net.labai ilgai pasilikti!
visiškai aišku,
didelių
§įmet Vasario 16-tosios proga verta ypatingą dėmesį
atkreipti tai, kas dedasi pasaulyje. Jau niekam ne
bėra abejojimų, kad pasaulis yra pasiskirstęs dvi prie
šingas dalis. Vienoje pusėje mūsų tėvynės pavergimas,
kitoje laisvės viltis.
LIETUVOS- NEPRIKLAUSOMYBĖ dabartiniu metu
nėra toks dalykas, apie kurį lietuviui gana būtų pri
siminti tik kartą per metus, apie Vasario 16-tą dieną, ir
paskui atidėti jį i šalį ligi kitų metų vasario mėnesio.
Tai yra reikalas, kuris dabar privalo nuolatos rū
pėti ir rūpi daugumui lietuvių, be skirtumo, kur jie gy
vena ir kokių kraštų jie yra piliečiai.
Vasario 16-to ji, arba apie tą laiką rengiami nepri
klausomybės metinių paminėjimai, yra tik ypatinga pro
ga apie tai daugiau pagalvoti, išsikalbėti ir daugiau Lie
tuvai turimų jausmų parodyti.
Šita proga, be abejo, bus ir vėl parašyta ir ypač pa
sakyta daug skambių žodžių, nuskambės daug šūkių apie
nenuilstamą kovą dėl Lietuvos laisvės. Gražūs žodžiai
energingai
pasakytos kalbos, be abejo, gaivina ir kelia
nuotaiką, stiprina ir tikėjimą, bet nepatvariai. Kiekvienas
labai greit susiduria su tikrove, dar taip tolima nuo
skambių žodžių ir tada tie žodžiai pradeda atrodyti
neturį prasmės, o gal net neturį ir nuoširdumo...
kad pasaulyje dar turės įvykti1
permainų. Ir jų neteks laukti nei šimtus, nei de-
šimtis metu.
Tos permainos gali atnešti Lietuvai laisvę, jei ir
ne visai tuo pačiu, tai bent panašiu būdu, kaip jos atnešė
ją prieš 32-jus metus.
Bet tos permainos gali ir nieko gero Lietuvai ne
atnešti. Lietuva gali jose. būti tik dar kartą sumalta,
sumindžiota ir... užmiršta.
Štai dėl ko lietuviai neprivalo tylėti. Mūsų balsas
šiandien gali atrodyti neįtakingas, nereikšmingas, negalįs
nieko nei pakreipti, nei hulemti. Bet vieną reikšmę jis
tikrai turi: jis neleidžia Lietuvos užmiršti. O tai ir
yra vienas iš svarbiausių dalykų.
Ir vienoje ir kitoje pusėje vyksta labai būdingi
teismai dėl šnipinėjimo. Iš abiejų pusių sklinda kalti
nimai už ... taikos griovimą ir karo kurstymą. Ir abiejo
se pusėse vyksta didelis ginklavimasis bei ligi šiol pasau
lio istorijoje nematyto masto kariniai pasiruošimai. Kai
toki dalykai dedasi, tai ne tik pacifistinė propaganda, bet
net ir baime nesulaikys pasaulio nuo dar vieno didžiulio
sukrėtimo.
Ir tada paaiškės, kas laimi: vergija ar laisvė. Mes
tikime, ir turime nemaža pamato taip tikėti, kad laimė
toja bus laisvė.
Ta proga salia skambių pareiškimų, šalia pasižadėjimų
ir priesaikų, .tinka pagalvoti, ką iš tikrųjų mes galime
padaryti, kad apčiuopiamai prisidėtume prie laisvės grą
žinimo Lietuvai.
Atrodo, kad šalia visų kitų darbų, kurie ligi šiol buvo
daromi, arba bent stengiamasi daryti, reikia ypač susi
rūpinti dar viena sritimi plačiau įeiti didžiąją spau
dą su informacija apie iLetuvą ir jos bvlą.
dą su informacija apie Lietuvą ir jos bylą.
nys. Tam reikia daug pinigų ir ne tik pfrrfgų: tam
reikia specialių gabumų žmonių, kurie pasišvęstų to
kiam darbui.
Mes jau esame pastebėję, k&d .Amerikos Lietuvių
Taryba nepajėgė ligi šiol pakankamai aktyviai pasi
rūpinti visa eile tokių reikalų, kurie, mūsų nuomone,
priklausė jos darbų programai. Tie reikalai yra leng
vesni, negu gilesnis įsiskverbimas didžiąją spaudą. To
dėl atrodo kad Tarybai reikia paieškoti naujos talkos,
naujų idėjų šioje srityje ir šios Vasario 16-tosios proga
apgalvoti bei pradėti vykdyti naują lietuviškos propagan
dos planą per Amerikos spaudą, kurios įtaka yra dideli
ir kuri daug gali pagelbėti tam, kad lemiamu laiku-Lie
tuva neliktų užmiršta.
Tam reikės daug didesnių pastangų, nei ligšioliniams
darbams. Mes tikimės, kad jų nebus pasigailėta. Jei bus
daugiau veiklumo šia kryptimi, bus daugiau pagrindo ir
visuomenę kviesti aktyviau tą darbą paremti. ",
Pasitenkinimas visą laiką tik tokiomis paiiomis
veikimo priemonėmis būtų nepateisinamas ir nusipel
nytų apsileidimo nuodėmės vardą.
ATIDUOKIM SKOLĄ
Imigracija baigiasi. Vokieti
joje liks lietuvių, kurie niekur
negalės emigruoti ir jiems reiks
padėti. Tam rengiasi BALFas,
ir, jei Amerikos lietuvių visuo
mene nepails, tą klausimą galė
tumėm laikyti sutvarkytu.
Bet yra dar kitas, panašus rei
kalas, jau čia pat Amerikoje.
Atvykusiųjų tarpe yra ir to
kių, kurie jau peržengė 60, 65
ir net 70 metų amžiaus ribą ir
yra visiškai vieni, be šeimos na
rių, globėjų, giminių. Kas jų
laukia
Pagal dabartinį imigracijos
Įstatymą, jie neturi būti visuo
menės naSta ir naudotis kitiems
teikiama socialine globa.
Po penkerių metų gal jiem?
ir bus tas prieinama, bet ar jie
ištesės penkerius metus?
Jau dabar žinau pavyzdžiu
kad 65 metų amžiaus žmonės
dirba fabrike ar ūkyje ir kas
dien laukiama, kad jų jėgos at
sisakys jiems toliau tarnauti.
Kas juos pailsusius priims ir
globos? Niekas.
žinoma, gyvename valstybėje
ne miške, ir čia ateis pagalbor
Įstatymai. Bet šiuo atveju
įstatymai yra kieti: neturinčiu?
pastovaus pragyvenimo šaltinir
numato grąžinti atgal. Jei lai
mingu atveju jie ir nebūtų grą
žinti, visvien jų padėtis baisi
Tų žmonių padėtimi laikas
rimtai susirūpinti. Teko tuo rei
kalu skaityti viena kita mintis
spaudoje. NAUJIENOS sausio
28 d. numeryje tuo klausimu ir
siūlo susirūpinti Amerikos lie
tuviu organizacijoms.
Būčiau kiek skirtingos nuomo
nės. Amerikos lietuviai padėjo
tremtiniams atvykti i šį kraštą.
Jiems gula sunki Lietuvos vada
vimo ir Vokietijoje likusių šelpi
mo našta.
Ar netiktu patiems atvyku
siems Amerika tremtiniams su
sirūpinti ir imtis iniciatyvos or
ganizuoti senyvo amžiaus asme
nims globą Amerikoje?
Seno amžiaus tremtinių tar
ne. kurių vieniems jau dabar,
kitiems vėliau bus reikalinga
globa,, rasime eilę intelektualų
ir eilinių žmonių. Vieni ir kiti
visą savo amžių dirbo jų darbo
LAISVĖS VARPAI
Skambėkit mūs kovų laukuos, kur broliai krito,
Kovoj už laisvę rytmečio aušroj,
Kur medžio kryčiai ir žibančio granito,
Skambėkit brolių širdyse Tėvynėj mylimoj.
Skambėkit Sibire, Sinajaus kalnų papėdėj,
Skambėkit karštųjų tropikų kraštuos,
Kasyklų požemiuos, kur susėdę,
Bfūs 1 uoliai braukia prakaitu dienų kančios.
Skambėkit, kad mūs gyvųjų širdys susilietų
Kiečiausion masėn, kur nedegina ugnis.
•sėjom per švino ir skeveldrų lietų
lt mes išeisime per nevilties naktis ...
Skambėkit, Laisvės Varpai! Skambėkit
Nors širdys plyš iš skausmo jūs skambėjime...
juk laisvė dar nemirus. Ne! Tikėkit...
Tik ji baisių dienų, baisių naktų kalėjime.
0 1 V A
SHaotnom^
Kas iš ko. •.
Chicagos NAUJIENOS ir Bro
oklyno AMERIKA veda ilgą
ginčą, iš ko atsirado komunistai:
iš bedievių, liberalų ar tikinčių
jų. AMERIKA tvirtina, kad ko
munistų nebūtų, jei nebūtų li
beralų ar socialistų. O NAUJIE
NOS atsikerta, kad bedieviai at
siradę iš tikinčiųjų, tad ir komu
nistų šaknys esą tarp tikinčių
jų ... Mano patarimas: pasigin
čykit, vyrai, verčiau, ar kiauši
nis atsirado iš vištos, ar višta
iš kiaušinio
J. Gr, BfboMyn, N. Y.
vaisių* dalis *'atiteko Lietuvai.
Tai buvo įnašas, padėjęs lietu
vių tautai sukurti nepriklauso
mos Lietuvofe gyvenimą ir juo
naudotis.
Jeigu jų darbo vaisiais naudo
tasi Lietuvoje, ar gali dabar ap
leisti juos tie, kurie savo visų
iėgų nespėjo atiduoti Lietuvai
ir jų dar atsivežė čia? žmoniš
kumas sako ne!
Amerikon atvykę ir dirbti pa
iegią tremtiniai savo seniesiems
vra skolingi. Jiems turėtų būti
atsiteista ir pagelbėta. Ir tai tu
pėtų atlikti patys tremtiniai, ne
užkraudami tos naštos seniesiem
Amerikos lietuviams.
Kaip tai padaryti? Imkime
pavyzdi iš senųjų rusų emigran
tų. Jie turi Įkūrę Tolstojaus var
do ūkį. Ten priglaudžia ne vieną
nailsusi politini emigrantą. Ar
lietuviai tremtiniai negalėtų to
padaryti?
Pavasariop, kada baigsis imi
gracija, Amerikoje bus apie
20,000 lietuvių tremtinių. Skai
tykime. kad iš jų bus bent 5,000
dirbančių. Tegul kiekvienas ap
sideda po $10.-- vienkartine au
ka. Už $50,000 būtų galima nu
oirkti nemažą ir gražų ūkį. Pro
blema būt^u)spręsta Visiems pa
keliamu būdu. Toks sprendimas
dar ir tuo būtų geras, kad būtų
išvengta nuolatinio "ubagavi
mo". Įgytas ūkis išsilaikytų pats,
be papildomų aukų.
Pradininkais, be abejo, čia tu
rėtų imtis patys buvusieji trem
tiniai per kurią nors iš savo
draugijų. Stovyklose, kai kitų
nagalba buvo labai reikalinga,
dažnai buvo girdima kartojant,
kad esą "lengviau duoti, negu
prašyti". Na, štai dabar yra pro
ga duoti. Pabandykime darbu
parodyti, kad mokame duoti len
gviau, negu mokėjome prašyti!
T. Dambrauskas
Jonas Nevardauskas
Skambėkit, Laisves Varpai! Skambėki^
Nors širdys plyš iš skausmo jūs skambejinfl «•.
Juk laisvė dar nemirus. Ne! Tikėkit...
Tik ji baisių dientį, baisių naktų kalėjitne.
•p
i f?V ''K'
Laisvoji valanda
VIENERI METAI
IR VIENA SAVAITĖ
Balys Gaidžiūnas
DIRVOS skaitytojams duodame kelias
ištraukas iš Balio Gaidžiūno spaudai pa
ruoštos knygos "Vieneri metai ir viena
savaite", čia aprašomi lietuvių pergyve
nimai pirmosios bolševikų okupacijos me
tu Lietuvoje, kuri truko kaip tik viene
rius metus ir vieną savaitę, šiais metais
kaip tik gneis dešimts metų nuo čia ap
rašytų įvykių. Ta proga numatoma išleisti
minėtą knygą. Redakcija
TINKU TIK BtRNAUTI
Pradėjęs darbą Vievyje, nei pats ne
žinojau, kur ištikrųjų gyvenu Vievyje,
Vilniuje ar traukinyje. Tai buvo nuolati
nis keliavimas. Keliavimas bėgant ir nepa
bėgant nuo įkyrios aplinkumos.
Vieną kartą mane, tik įėjusį vykdo
mojo komiteto patalpas, pirmininkas pa
klausė:
—7 Kaip sekasi įsikurti?
Turiu tris valsčius ir, žinoma, daug
dar%o. Todėl ir nėra kaip rūpintis savo
reikalais, jam atsakiau.
Jis mane pažiūrėjo pro akinių viršų.
Supratau, kad mano apsigyvenimu susirū
pinta.
Dėdamasis nieko nesuprantąs, ėmiau
apgailestauti, kad man niekas įsikurti ne
padeda. Su tais žodžiais jis man pasiūlė
nueiti vieną butą ir ten susitarti dėl
nuolatinio apsigyvenimo. Esą, ten kaip tik
būsianti gera vieta agronomui, nes prie
pat turgavietės, žmonėms agronomo
neteks ilgai ieškoti, žodžius "neteks ieš
koti" ypatingai pabrėžė. Taip pat, pasak
jo, ten esanti ir kompartijos būstinė, žo
džiu, visi patogumai vietoje.
Nuėjau nurodytąją vietą. Radau la
bai šiukšliną, visokių kvapų pilną, didelį
žydišką kambarį, kurio viduje maži žydu
kai žaidžia kažin kokį pirklišką žaidimą.
Savininkas, rudą bardą kratydamas, paaiš
kino, kad kompartijos sekretorius pats man
tą kambarį parinko. Jis, nors ir taip su
spaustas, turįs didelę garbę mane, tary
binės santvarkos agronomą, savo tarpą
priimti ir tuo padėti valdžiai ir liaudžiai.
Dairiausi visus keturis kampus. No
rėjosi tą rudabarzdį žydą iškeikti ir, trink
telėjus duris, iš to šiukšlyno išeiti. Reikėjo
valdytis. Jeigu jau čia man parinko vietą
apsigyventi pats kompartijos sekretorius,
tai reikalai nėra paprasti. Vadinasi, nori
kaip reikiant mane sutvarkyti.
Šeimininkas aiškįno, kad čia gyventi
būsia gera. Jis tą didelį kambarį atitver-
siąs lentomis. Kol bus gautos lentos, bus
galima ir taip pagyventi. Čia, anQt jo, nie
kas daugiau nesimaišo, tik vaikai.
sias lentomis Kol W ™,to
i
S
Kai draugas agronomas bus na­
muose, vaikai eis lauk, o kai draugo nebus
jie galės pažaisti, autoritetingai dės
tė žydelis.
Ar jau negalima Vievyje gauti to­
kio kambario, kurio nereikėtų lentomis
atitverti ir kur aš galėčiau žmoniškiau įsi
kurti vėl paklausiau.
Ne, drauge agronome, man atsa­
kė ir toliau aiškino, kad Vievyje labai
daug naujų gyventojų iš Rusijos. Autostra
dos Vilnius-Kaunas statybos darbai dabar
taip pat vykdomi prie Vievio. Statybos
darbų prižiūrėtojai, darbininkai ir poli
cija taip pat gyvena Vievyįę. O reikšmin
giausiai jis man pasakė:
Jei pats kompartijos sekretorius
tą kambarį parinko, tai reikia čia ir gy
venti
Nieko kito neliko, kaip tik pasakyti,,
kad su paskirtu kambariu sutinku ir pra
šau jį pradėti ruošti. Dar priminiau, kad
po savaitės laiko, kada atsigabensiu savo
reikalingus daiktus, jsikursiu.
Tai dar ne tuoj? smalsiai pa­
klausė žydelis.
Ne, piktai atsakiau, nes man at­
u
Įsakymų}-
i t,-.its v.' *4 it
rodą kad žydelis pradeda mane tardyti
'-r- Jūsų valia, drauge agronome. Befc
aš manyčiau, kad geriau būtų tuoj apsigy
venti, išlydėdamas pro duris ir mirkčios
damas, kalbėjo žydelis.
Grįžau atgal vykdomąjį komitetą ir
čia slankiojau iš kampo kampą iki darbo
pabaigos.
Man būtinai reikėjo vykd. komiteto
pirmininku vėl pasikalbėti. Proga atsirado
greičiau ir geresnė, negu aš tikėjaus. Pats
vykdomojo komiteto pirmininkas mane pa
kvietė pietų.
Restorane gavome fentOfftįs a#tveftą
kampą. Mūsų niekas nematė ir kalbėtis
čia buvo daug patogesnė vieta.
Stikliukas po stikliuko prakalbino ma
no viršininką:
Sako, kad draugui agronomui prie
tapybinės valdžios nėra ko dirbti ir todA
jis tik valandai Vievyje pasirodo.
Tai šmeižtas, atsakiau.
Ne, drauge agronome, tai ne šms:?-
tas, tai žinios iš Trakų.
Tie jo žodžiai mane išmušė iš vežiit.
Gerai prisiminiau, kad taip buvo kalbėta,
bet gi kalbėjomės pažįstamų tarpe ir visi
buvome vienos nuomonės. Kokiu būdu tas
pasikalbėjimas atkeliavo Vievį, man tada
buvo dar didelė mislė ...
Mes pasistengsime sudaryti aplinku
mą Jr Tamstai įtraukti naują, sovietinės
statybos darbą. Tamstai reikia tik įsi
traukti ir gerą pradžią padaryti. Paskui
viskas eis lengviau ir lengviau. Iš tamstos
dar gali būti žmogus, o mums talkininkų
reikia.
Jis gėrė ir kalbėjo. Kalbėjo, kaip plė
šikų vadas naujam mokiniui, pradžioje va
dindamas "tamsta", kad vėliau galėtų šauk
ti draugu ir įsakyti. Girdi, tu nužudyk pir
mą kartą, o antrą kartą pats žudysi....
Talkininkų mums reikia, kartojo
vykd. komiteto pirmininkas. štai ir Vie
vyje kompartijoje tėra tik trys nariai. Du
rusai ir vienas žydelis. Žydelio aš nemėgs
tu. Jis nori mus sumurkdyti ir nuolat
skundžia apskrities kompartijai. Jis rašo
piktus šmeižtus, girdi, mes anksčiau kalė
jime sėdėjom ne už komunizmą, bet už
degtinės varymą ir arklių vogimą. Tai me
las, drauge agronome. Metas ir tą žydą
sutvarkyti. Kitaip jis dar visokių kiau
lysčių jis čia mums pridarys. Žydai kiaulių
nemėgsta, bet mėgsta kiaulystes daryti ir
labai mėgsta visus valdyti...
Klausiausi to pamokslo ir galvojau,
kad Vievyje mano dainelė jau sudainuota...
Po poros dienų mano paprašytas bi
čiulis iš Vievio pašto Vilnių atvežė raštą,
pasirašytą paties žemės ūkio komisaro Ma
to Mickio. Tame rašte man buvo pranešta:
"Nuo sausio 6 dienos, kaip buvęs ak-
&dUbl.°.mėn.
n
en*
Wo* w ty™3 tautininkų veikejas, atleidžiamas is
tarnybos su teise gauti tik fizinį darbą",
žodžiai "su teise gauti tik fizinį darbą"
buvo įrašyti paties žemės ūkio komisaro
M. Mickio ranka. Lietuvos tuometinėse są
lygose toks įrašymas reiškė, kad "draugas
agronomas" gali eiti tik bernauti...
Teiravausi ir pas kitus atleistuosius, ar
tie patys atleidimo motyvai buvo įrašyti.
Taip, visi buvo atleisti dėl to, kad nepri
klausomybės laikais buvo aktyvūs įvairių
organizacijų veikėjai.
-Įi
4
°uves aK-
rtteiiiaadaifca
Prezidento Witeono pasikalbejhn&s su Mofce
Prezidentas Wilsonas po mirties nu
ėjo dangų ir ten susitiko Mozę, kuris jį
tuoj paklausė:
Ar tamsta esi prezidentas Wilsonas,
sugalvojęs tuos 14 punktų, kurie padėjo
baigti pirmąjį pasaulinį karą?
Taip, aš, ktsakė Wilsonas.
Labai ir labai man tamstos gaila,
Raibėjo Mozė. Tamsta nueik atgal
žemę ir pažiūrėk, ką žmonės padare sti
tamstos 14 punktų.
Wilsonas kiek pyktelėjęs atsakė:
Bet nueik tamsta žemę ir pažiūrlk,
ka žmonės padarė su tamstos 10 Dievo
r,
"f7.

Redaktorius—VINCAS RASTENIS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland, O.
K a n a a 1 9 5

xml | txt