Newspaper Page Text
V •»?—". I $ & N LIETUVISKAS SAVAITRAŠTIS Jieina kiekvieną ketvirtadienį Clevelande Leidžia Vincas Rastenis Uitom metams, užsimokant iš anksto: Jungtinėse Valstybėse $3.00 Kanadoje $4.00 Kitur $4.50 'Užsisakyti galima kiekvienu metu, nereikia laukti metų, pusmečio ar mėnesio pradžios. No. 8 galėti] būti vėl gar bingai atstatytas, Vasario I ir!.! i i i I M! r! U i i Ui 16-losios p., Amalgamated Salėš to*yp timi. Ir kalba vis lietuviškai. Punktualūs žmonės šį kartą nu sivylė: 2 vai. (iškilmių pradžia) visos kėdės jau užimtos prieš valandą sugužėjusių "nepunktu alių". Parteris, balkonai, pasie niai, takai ir šalutinės patalpos turėjo priglausti apie 2,000 da lyvių, suplaukusių Vasario 16 ąios demonstraciją. Fo iškilmingo atidarymo, yė liavų įnešimo, JAV himn6 ir 1n vokacijos prabyla Lietuvos kon sulas dr. P. Daužvardis. Cook ąpskr. lietuvių demo kratų lygos pirmininkas, pris tatydamas dalyviams senatorių Scott Lucą, pranešė, kad šis se natorių demokratų lyderis mi nėjimą yra specialiai atkeliavęs Washingtono, kurį tuoj ir vėl turėsiąs išskubėti. Entuziastingai pasveikintas sen. S. Lucas savo kalboje api būdino tarptautinės politikos Baidą, primindamas garsųjį Mo lotovo Ribbentropo paktą, ir nusakė JAV užsienių politikos tikslus. Jis patikino, kad JAV ^sujungs visas savo jėgas sukur ti pastoviai taikai, kurioje ne būtų pavergtų tautų ir kuri vi soms tautomą, tarp jų ir Lietu vai- užtikrintų nepriklausomą gyvenimą. Čia pat scenoje pasikalbėjęs ftu Nepriklausomybės Akto sig nataru prof. M. Biržiška ir padė liojęs už iškilmių proga jam tau tiškai pasidabinusių lietuvaičių įteiktą dovaną, sen. Lucas iš skubėjo i sostinę, plojimų ir va liavimų lydimas. Adv. A A. Olis perskaitė iš kilmėse negalėjusio dalyvauti u v i e u v o s e z i e n i U K primaus sveikinimą i Prof. M. Biržiška energinga- i' '\b *1 dienos v pasiryžimus pa ir be atvangosi|! .WHi?7 Retai l&d&'Čhic^^bs' frfttrival jai esti tkip 'prigrūsti, kaip Sek madieni, vasario 18 d. apie 2 Vai. p. i i?' i i Kad šis Lietuvos LalsvSs Simbolis (leaps mieste J. A. Senato demokratų va das Lucas susitinka su Lie tuvos Nepriklausomybės Ak to dalyviu Biržiška. Buvę tremtiniai suaukojo apie 3,000.00 dolerių. me žodyje pastebėjo, kad jau ne pirmą kartą ir, tur būt, ne paskutinį tenka dalyvauti nepri klausomybės minėjime, tik ki toje vietoje ir kitomis sąlygomis. Bet kiekvieną kartą vis iš nau jo tenka stebėtis to didžios reikšmės dokumento Nepri klausomybės Akto —šviesiu ir apgalvotu turiniu. Potlitiškai galvodami, Akto autoriai nekėlė nerealių pretenzijų, bet apsiri bojo galimumais, atitinkančiais Lietuvių tautos jėgas. Nukėlęs mintis Lietuvą, M. Biržiška pareiškė, kad nors šian dieną Lietuvoje ne šventė, o su stiprintos vergijos dvigubo dar bo diena, Nepriklausomybės Diena betgi yra gyva žmonių širdyse. "Būkime tikri Lie tuvoje vergijai nenusilenks nė vienas tikras lietuvis", pa brėžė laisvės kovų veteranas ir naragino už Lietuvos ribų esan čius lietuvius daugiau pasitikė ti savimi ir pagalvoti, kas ir kuo gali būti naudingas didžiai kovai. ALT pirm. L. Simutis jau triais žodžiais priminė, kad, kai Vilniuje buvo pasirašytas Ne priklausomybės Aktas, JAV lie tuviai, suvažiavę kovo 16 d. New Yorką, pasirašė kit# aktą, remiantį Nepriklausomybės de klaraciją. Laisvės žygiui remti tada buvo surinkta milijonas parašų. Kai Lietuvos kariai ko vojo, Amerikos lietuviai rūpi- ty AM r.-. s J- M1i nM, lead "jiem. UhiRt, &vi riių. Jię taip pat kovojo dėl Lie tuvos pripažinimo ir dę facto ir de jure. Tas pripažinimas galio ja ir šiandien. "Lietuvos vėlia va ir šiandien plevėsuoja prie atstovybės ir konsulatų ir mes neleisime jos nuplėšti", pa brėžė kalbėtojas. Priminęs nuo taikų kitimą, šimutis pastebėjo, kad tiek šilumos iš Baltųjų Rū mų ir Valstybės Departamento nejautėme niekad, kiek jaučiame dabar. Vieningai priimta Ghicagos ALT sekretorės paskaitytos re zoliucijos Washingtonui bei atsi šaukimas lietuvius ir inž. Jur kūno pasiūlytas sveikinimas Amerikos Lietuvių Tarybai. Minėjimo nuotaiką sustiprino baritono A. Brazio ir L. šimučio vedamo Vyčių choro dainos, ku rioms akompanavo Z. M. Simu tienė ir J. Byanskas. G. Velič kos scenos vaizdelis nukėlė žiū rovus laisvės kovų tikrovę, o Lietuvos himnas sustiprino da lyvių ryžtą dirbti tėvynės lais vei. 'W^Sp^/fc' 4 Minėjimo programai vadovavo A. Rudis. Aukų akcijai vadovavo A. Olis. Spėjama, jų bus apie $5,000.00. Vien tik Chicagoje gyveną buv. tremtiniai per savo draugijos pirm. kun. Staši čia pat įteikė $2,672.50, surinktų savo tarpe Vasario 16-sios proga, laikyda miesi nutarimo 5 doleriai nuo kiekvieno dirbančiojo. Be to, tremtiniai aukojo ir per kitas organizacijas bei pavieniui. Ar jie tuo žygiu "suvarė ožio ra gą senuosius Chicagos lietu vius", kaip pranašovo bene L. šimutis, dar nežinia, bet senųjų garbei reikia pasakyti, kad sa lėje būta ir jų dosnių: D. Kurai tis paaukojo $200.00, J. Benza $100.00, A. Rudis irgi $ 100.00, o mažesniu aukų sara-! šas Mtų jau ilgokas V Ir P, /V 1 H, 1V Vd. vį, tf* •A narih DIRVA šiais metais Toronto lietuviai Nepriklausomybės šventę pami nėjo labai plačiai užtruko net tris dienas: vasario 16, 18 ir 19 d.d. Tai buvo tartum lietuvišku mo rekolekcijos. Visą organiza cinį darbą gražiai atliko Toronto Lietuvių Or&tųiizadjų Komite tais. Vasario 16 d^ vakare Toronto "Caritas" suruošė religinės mu zikos koncertą Agnietės baž nyčioje. Vasario 18 d. 11 vai. buvo laikomos iškilmingos pamaldos Katedroje, kuri buvo specialiai tam reikalui gauta. Pamaldose dalyvavo kardinolas McGuigan, kuris jau nebe pirmą kartą at jaučia mūsų krašto nelaimingą likimą. Savo žodyje kardinolas mus sveikino mūsų švėnas pro ga, pabrėždamas, kad laikotar pis, kuri mes gyvenome laisvu ir nepriklausomu gyvenimu sa vame krašte, tikrai buvęs di dingas religine, kultūrine ir eko nomine prasme Savo žodį baig damas, jis palinkėjo mums at kakliai kovoti ir dirbti dėl smur-i tu paveržtos mūsų: krašte lais^ vės atstatymo. Po pamaldų -buvo*' eisena i •'•A A- 1 v, A 'V K .i.rfis '-'t .r s* •& k? švente visu iškilmingiausiai: -r— demonstracija nuo Katedros iki City Hali. kur prie žuvusiems Kanados kariams paminklo bu vo padėtas lietuviškais moty vais dekoruotas vainikas. Tai buvo tikrai didinga eise na, ypač kad tai pirmoji to po būdžio Toronte. Ilgiausia virti nė išsirikiavusių lietuvių žengė pačia judriausia miesto dalimi. Gausūs plakatai nusakė mūsų eisenos tikslą. Juose anglu kal ba buvo skelbiamos šios mintys: "Kanada, saugokis raudonojo pavojaus!", "Mes gedime nužu dytųjų ir koncentracijos stovyk GRAŽI ŠVENTĖ, TIK SU D£ME.. Bostone Nepriklausomy s šventės minėjimas buvo sureng tas vasario 12 d. Scena buvo gražiai papuošta, meninė programa turtinga: da lyvavo solistai V. Bakūnas ir J. Krištolaitytė, du geri chorai Gabijos, vadovaujamas Dirvelio, ir bažnytinis, vadovau jamas J. Kačinsko, O. Ivoškie nės vadovaujama grupė pašoko tautinių šokių. Aukų surinkta $1,200. Gražias kalbas pasakė Mas sachusetts gubernatorius Paul A. Dever, prof. Ig. Končius, S. Sužiedėlis, Juozas Tysliava iš New Yorko, tik labai apgailėti na, kad KELEIVIO redaktoriaus Januškio kalba šioje iškilmingo je vietoje sudarė įspūdį, kaip deguto dėmė ant dailaus drabu žio... Daugelis klausytojų po tos kalbos reiškė nuomonę, kad tokiam kalbėtojui geriau tiktų ne lietuviu šventėse kalbėti, o sudaryti kompanija Andruliui jo numatomoje kelionėje į... sovietų "rojų". J. K. v •. lose laikomų savo brolių!", "Ko munizmas šio šimtmečio gė da" ir kt. Tomis gatvėml*v kuriomis ei sena vyko, buvo sustabdytas ju dėjimas. O tūkstantinės kana diečių minios sekė eiseną ir su susirūpinusia išraiška skaitė pla katuose skaudžius, bet teisingus žodžius. Anksčiau panašių eise nų nebuvo leidžiama organizuoti. Prie City Hali buvo sutikti ir pasveikinti burmistro pavaduo tojo John Innis. Dr. Kaškelis savo trumpa kalba nušvietė mū sų gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje ir tą nepaprastą žmo gaus teisių išniekinimą^ čios dVji: 1) Titas turi grįžti Komin formą ir atsisakyti nuo savo pa sipriešinimo prieš Maskvos va dovavimą Rytinėje Europoje, 2) Jis turi sudaryti Balkanų federaciją., kurioje kiekvienas vienetas, prieš įstodamas fede raciją, turėtų prižadėti būti vi siškai lojalus (reiškia paklus nus) sovietams. Ar Titas pasiduos šitai taikos pagundai, dar nėra žinių. O gal tai yra tik susipykimo komedi jos pirmo veiksmo pabaiga? Jeigu teisybė, kad Stalinas siūlo sudaryti Balkanų federa ciją, tai tas būtų nauja "mir ties kilpa" Maskvos politikoj* nes prieš dvejus metus Bulgari jos Dimitrovas kaip tik nustojo Maskvos malonės vien dėl pri tarimo tokios federacijos suda rymo minčiai... Paskui jam reikėjo važiuoti Maskvą "gy dytis", o tas "gydymasis" pasi baigė ... iškilmingomis laidotu vėmis. TRYGVE LIE DAR BANDO ĮTIKTI MASKVAI Trygve Lie, Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis se kretorius, tą vietą išrinktas stiprios paramos dėka iš Mas kvos pusės, nors ir žada netru kus pasitraukti iš tos vietos, bet dar bando įtikti Maskvai Kinijos klausime, Maskvos delegatai dabar išei dinėja iš kiekvieno posėdžio, ku riame dalyvauja senosios Kini jos vyriausybės delegatai. Tie išeidinėjimai, žinoma, paraližuo ja Jungtinių Tautų Organizaci jos veikimą. Trigve Lie planuoja, kaip pa tenkinti rusus, kad jie iš po sėdžių neišeidinėtų, ir kaip pa daryti, kad kiti tam planui ne sipriešintų. Jis siūlo tuo tarpu tik pašalinti senąją delegaciją, bet naujosios, komunistinės de legacijos priėmimą dar atidėti. /#$*" i ~*7gf r*p& f^' 4 4 f"1* A Vf.* »į '«*~4"? Toronto lietuviai Vasario 16-taja •aPrtl žinių, kad neoficialūs Sta-| Esą, šitokiam planui gal nesi lino agentai siūlo Jugoslavijos priešintų ir tos valstybės, kurios diktatoriui Titui taikyrtis su Mas- dar nepripažino" komunistines kva.Susitaikymo sąlygėa esan-hfeldJiosTKinijoj? *ff "f i f^*r-®^ patyrėme rusams okupavus Lie tuvą. Tikrai įspūdingai skambė jo garsiakalbių paskleisti užbai giamieji žodžiai: "Saugokis, Ka nada, kol dar nevėlu!" Jie pri vertė ne vieną besiklausantį su simąstyti. Vasario 19 d. 2 vai p. p. įvyko viešas šventės minėjimas Lenkų Salėje, kur buvo renkamos au kos Tautos Fondui, čia kalbėjo Toronto Lietuvių Organizacijų Komiteto pirmininkas K. Gri gaitis, latvių atstovai, gen. kon sulas Vyt. Gylys, visuomenės veikėja O Indrelienė, dr. A. ta poka. Buvo priimtos» rezoliucijom Stalinas bandys taikytis su Tito? Tai yra kaip tik tas pats, ką ir siūlo ĮVfaskvąj J^askva irgi tuo tarpu dar nieko* tiesakįo apie komunistinės delegacijos įsilei dimą, reikalauja tik senąją de legaciją prašalinti. Kai ji bus prašalinta, tada liks tuščia vie ta visuose svarbiausiuose Jung tinių Tautų Organizacijos orga nuose (Kinija gi yra viena iš didžiųjų valstybių, be kurios nie as negali būti sprendžiama ...), tai tada jau bus visai patogu ir logiška reikalauti, kad Kinijos delegacija būtų, žinoma, komu ARTINASI AUDRA? Yra žinių, kad sovietai šiuo metu stato nepaprastai daug karinių lėktuvų. Lėktuvai šiais laikais labai greit tobulėja, todėl karo rei kalams pastatyti lėktuvai per metus laiko jau ... pasensta, ne gali stoti kovą prieš naujes nius. Kadangi sovietai vistiek stato labai didelius kiekius lėktuvų, tai daroma išvada, kad jie ren giasi juos greit pavartoti. Klausimas kur? Spėjama, kad sovietai dabar negali turėti užsimojimo žygiuoti Tolimuo sius Rytus, kur ir juos galėtų sutikti panašūs pavojai, kaip vo kiečius sutiko žygis link Volgos. Mažiau rizikos jiems būtų Vaka rų Europoj, kur ir atstumai ne dideli ir kur daug pramonės, lengvai tinkamos panaudoti kaip reikalams. Galimi pavojaus punktai lai komi Suomija, Jugoslavija, Ber lynas arba Iranas. NE DERYBOS, O JfiGA Washingtone galutinai nusi statyta, kad derybos su Maskva dėl atominių ginklų kontrolės ne gali duoti nieko gera tol, kol nebus susitarta leisti inspektuo ti visas atominių ginklų gamini mo Įmones. O šito sovietai kaip y k v* •r 1 f, •, »r^:7|WSl J? ,m± ±SP\l»'-,.**-• ą-.I.* & $ Editor Vincas Rastenis (35-ti metai 35th year) su pamaldomis katedroje ir eisena mieste VLIKo pirmininkui, Lietuvos diplomatijos šefui ir diplomatic niams atstovams, Amerikos lie* tuvių organizacijoms, Kanados vyriausybei ir Toronto burmfe* trui. Meninėje dalyje dalyvavo To ronto lietuvių vyrų choras, diri guojamas A. Narbuto solistai A. Ščepanavičienė ir Br. Mari jošius, akompanuojant A. Dva rionui tautinių šokių grupė, A» jičkūnaitės-šadeikienės vedama deklamuotojai A. Kačanauskieo^ ir Vyt. Kastytis. Minėjimas įspūdingai baigtas Lietuvos himnu. v nemaža rūpesčių. To nebegali paslėpti "net bol ševikų radijo pranešimai. Jie skundžiasi, kad žemės kolektpr-. vinimo programa yra labai truk doma aršių kovų su ... buržu azinių nacionalistų liekanomis... Reiškia, su ūkininkais, kurie nenori nustoti savo žemės skly pelių ir tapti Stalino baudžiau ninkais. tik ir nenori. Jie nori, kad kiti sunaikintų visus savo atominius ginklus, bet kad niekas negal§ tų pamatyti, ką jie apie save da ro... Vienintelis būdas karui su bolševikais išvengti, Trumano ir Achesono nuomone, yra tvirtas frontas Vakarų Europoje. Vadinasi, pagaliau Washing tonas jau suprato, kaip reikia su Maskva kalbėtis, nors tą savo supratimą dar toli gražu ne visur nuosekliai taiko. ESTUOS ŠVENTĖ 1918 metais vasario 24 dieną, lygiai vieną savaitę vėliau, kaip Lietuvos, buvo paskelbta ir Es tijos nepriklausomybė. Taigi šiandieną estų tauta taip pat švenčia savo nepriklausomybės 32-ąsias metines. Panašiose ap linkybėse Estijos nepriklauso mas gyvenimas prasidėjo, pa našaus ir likimo susilaukė Es tija paskutiniaisiais laikais. Es tai pergyvena tas pačias nelai mes, kaip ir mes, ir jų siekimai bei viltys yra lygiai tokios pa čios, kaip ir mūsų. Paminėję savo šventu -Junkl mės mintimis ir su mums drau ginga kaimynine estų tauta, nes petys petį su jais tenka ko voti ąiekiant tokio paties tikslo* v ,*: n .. tr:5 J. Paršeliui nistinė delegacija, žengus vi žingsnį, reiks žengti ir kitą ... NERAMUMAI UKRAiNOl •j V- IT-" Kaip Lietuvoje, taip ir vaka rinėje Ukrainos dalyje, kuri pri jungta prie sovietų, atskyrus nuo Lenkijos, bolševikai W r- .«* i n "Z v* sp* "w, -t 'v?-, \n\n Ohio Lithuanian Publishing Co. 6820 Superior Ave. Cleveland 8, Olli* Redaktorius -i lil i 1 1 i i s i f. i! s i 1 1 i 'i *T^ TIm only Lithuanian Newspaper published in Ohio reaching a very large majority of the 100,000 Lithuanians in the State and in Cleveland. Kaina 6c. CLEVELAND, OHIO February Vasario 23 d., 1950 m. THE FIELD LITHUANIAN WEEKLY Published every Thursday in Cleveland if Ohio Lithuanian Publishing Co. 6820 Superior Ave. Cleveland 3, Ofcie Subscription per year in advance In the United States i_ $&0# In Canada $4.00 Elsewhere $4.80 Sntered at Second-Class matter Decem ber 6th, 1915, at the Cleveland Postoffljeė under the act of March 3, 1879.