OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 02, 1950, Image 1

Image and text provided by Ohio Historical Society, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-03-02/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

,-•
SD*
'f
,3-
4$
1
i'
xA
y!' "iji p.»».'j.if'v, ,-•!!.'.a?.,3
/•£*'f'•$. ?•',• -V,• S V v.
*frTP*w V
w
LIETUVIfiKAS SAVAITRAŠTIS
Išeina kiekvieną ketvirtadienį Cleveland}
Leidžia
Tineas Rastenis
Kaina metams, užsimokant

0 S
VISUOMENĖJE
Atsiranda knygų
Praėjusių metų pabaiga ir
pradžia yra lyg aušra visiems
jaučiantiems lietuviškų knygų
badą.
Visų pirma pradėjo veikti dvi
knygų platinimo vietos: GABI
JA Brooklyne ir PATRIOS at
stovybė Stamforde, Conn. Tai
buvo pirmasis atsakymas klau
simą, kur gauti lietuviškų kny
gų. Pradėjo dirbti ir kiti kny
gų platintojai, štai Clevelande
J. Rimašauskas suorganizavo
knygų platinimo kioską, veikian
tį tuo tarpu tik sekmadieniais.
Los Angeles V. Prižgintas taip
pat ėmėsi to darbo ir jam, at
rodo, neblogai sekasi. Ką tik
gauta žinia, kad Rochestery^ N.
Y., Vyčiai steigia knygų plati
nimo kioską. Atrodo, kad kartą
pradėjus, tokių knygų platinimo
vietų netrukus bus kiekvienoje
vietovėje, kur tik gyvena dau-
giau lietuvių.
Tiesa, ligi šiol knygų platini
mo skelbtos knygos buvo dau
giausiai prieš 2-3 metus išleistos
Vokietijoje. Bet paskutiniu metu
atsirado jau ir naujų, Ameriko
je ar kitur išleistų: S. Zobarako
"Mėnesienos sėja", Ruiicės Dan
dierino "šilkai ir vilkai", V. 0.*
niko "Pakeleiviai", L. Dovidėno
"žmonės ant vieškeli^ "Met
raštis" ir kt.
DIRVA po ilgesnės pertraukos
taip pat jau žengė pirmą žings
ni knygų leidimo srityje ir šio
mis dienomis išleido Vyt. A.
Braziulio "Aš laikiau pamaldas
už Stalinu", šią knygelę autorius
skiria... A. Bimbai, R. Miza
rai. B. Prūseikai, V. Andruliui
ir kitiems Kremliaus "dievų"
apaštalams...
Artimiausiu laiku DIRVA ren
giasi išleisti Balio Gaidžiūno
"Vieneri metai ir viena savaitė",
vaizdelius iš pirmosios bolše
vikų okupacijos Lietuvoje prieš
10 metų ir Balio Augino lyrikos
rinkinį "širdim tėviškę".
Chicagoje A. Vilainis leidžia
apie 300 puslapių nygą "žmogus
kuris amžinai keliavo" (leidžia
ma sąsiuviniais). Knyga turė
sianti apie 150 iliustracijų iš
Lietuvos.
LIETUVIU KELIAS
Jau du numeriai naujojo laik
raščio, apie kurį daug ir įvairiai
kalbėta, pasiekė skaitytojus.
Išeina ne du kartus per savaitę,
o tik vieną kartą, 12 puslapių,
bet pusiau mažesnių, kaip kiti
laikraščiai, smulkiomis raidėmis.
Pirmuosiuose pareiškimuose jis
skelbiasi nesroviniu laikraščiu
ir turinyje tuo tarpu nerodo sro
vinių tendencijų. Atstovų-platin
tojų sąraše matyti pavardės tik
iš vienos srovės veikėjų.
Antrajame numeryje praneša
ma, kad leidėjai davė laikraščiui
tik pagrindą pradėti. Kreipiama
si visuomenę stoti leidimo
bendrovę, pirkti Šerus, kurių
kaina 50 dolerių. Skelbiamas
kviestų bendraldarbių sąrašas,
apie 80 vardų. Turinyje tų var
dų dar beveik nepasirodė.
*f P&gerbe Juozą Kripą
Iš Detroito praneša, kad ten
visuomenininkų būrelis specia
liai pagerbė Juozą Kripą, jo gim
tadienio proga. J. Kripas yra ži
nomas ALT sąjungos (anksčiau
LYS) ir kt. veikžįis.
.rfw
1r,
:,-
anksto:
Jungtinėse Valstybėse $3.00
Kanadoje $4.00 Kitur $4.50
Užsisakyti galima kiekvienu metu, nereikia
laukti metų, pusmečio ar mėnesio pradžios*
No.
1
The
Visi anglai, kurie daugiau do
misi savo krašto politika, o ypač
tie, kurie ėjo lažybų, kas laimės
rinkimus, pereitos savaitės ga
le pergyveno daug susijaudi
nimų.
Pirmą dieną, kai pradėjo bal
sus skaityti, atrodė, kad dar
biečiai laimi gana stipriai. Bet
antrąją dieną, kai pradėjo atei
ti žinios iš priemiesčių ir kaimų,
konservatorių atstovų skaičius
pradėjo kilti taip smarkiai, kad
jau atrodė, jog gal ir pralenks
darbiečius. Vienu metu konser-
va^orill
skaičius buvo tik še-
šiais mažesnis, kaip darbiečių.
Darbiečiai kiek lengviau atsi
kvėpė, kai gavo 313-tą vietą:
tai buvo persisvėrimas per pusę,
nes iš viso dabar parlamente
625 vietos. Galų gale darbie
čiai surinko 315 vietų (neskai
tant 4 dar nežinomų).
C^yirchillio partijai iki pusės
trūksta 19 vietų. Liberalai gavo
tik 8 vietas (turėjo 12), įvairūs
"nepriklausomieji" 4 vietas
(buvo 20), o komunistai prarado
savo turėtas paskutines 2 vie
tas ir dabar Anglijos parlamen
te neturi nei vieno atstovo.
Anglai šitą kartą daugiau da
lyvavo rinkimuose, negu prieš
5 metus. Todėl visos partijos
dabar gavo daugiau balsų, ne
gu anais metais, išskyrus komu­•pačiu
nistus, kurių balsai sumažėjo:
tada buvo 103 tūkstančiai, o
dabar tik 92 tūkstančiai.
Jeigu Anglijoje atstovų vie
tos būtų skirstomos griežtai pa
gal balsų proporciją, tai nei
viena partija neturėtų daugu­
Laikraščiuose pasisodė toki
piešiniai: Stalinas ir Maocetun
gas, naujasis Kinijos valdovas,
nešasi kiekvienas savo namus
po lempą. Stalinas nešasi iš
kiniečio gautą senovišką auk
sinę Aladino lempą, o kinietis
iš Stalino gautą paprastą žiba
linę lempą, kokią vartoja kai
muose, kur nėra elektros.
Taip vaizduojama sutartis, ku
rią pasirašė Maskva su Kinija
po 60 dienų ir naktų trukusių
derybų.
Maskva su jai paklusniais
naujaisiais Kinijos valdovais pa
sirašė tris sutartis.
APSIMAINĖ LEMPOMIS...
Pirmoji iš jų vadinasi garsiu
vardu: "Draugingumo, Sąjun
gos ir Savitarpinės Pagalbos
Sutartis". Mes, lietuviai, tokias
sutartis gerai pažįstame. Mas
kva turėjo tokią sutartį su Len
kija, turėjo ir su Lietuva ir ki
tomis Pabaltijo valstybėmis ...
Kuo tas "draugingumas" ir ypač
"savitarpinė pagalba" pasibaigė,
puikiai žinome.
Antroji sutartis dėl Man
džūrijos geležinkelio ir Port Ar
tūro bei Daireno uostų. Gele
žinkelį ir uostus Maskva pasilie
ka savo žinioje ir toliau, ligi
būsianti sudaryta taikos sutar
tis su Japonija, bet ne ilgiau,
kaip iki 1962 roatifr
Kaina 6c. CLEVELAND, OHIO
Darbiečiai laimėjo
Bet parlamente jie beturi 50.6% atstovų. Manoma, kad gal net šiais me
tais reiks skelbti kitus rinkimus.
mos, ir valdyti galėtų ta parti
ja, prie kurios prisidėtų libe
ralai. Nes darbiečiai gavo 46.2
balsų, konservatoriai 43.4
%, o liberalai 9.1%.
Darbiečių vadas pasiryžo su
daryti vyriausybę. Bet tai bus
vyriausybė, kurios padėtis bus
kaip vaikščiotojo per ištemptą
vielą. Užtenka, kad bent 3-4
jo partijos nariai pasirodytų ne
drausmingi (o tai dažnai pasi
taiko) ir vyriausybė jau nebe
turi daugumos parlamente.
Todėl ir manoma, kad neilgai
laukus bus skelbiami nauji rin
kimai, kad rinkikai aiškiau apsi
spręstų ||!ryį vieną kitą
pusę.
Kas gf šiuos rinkimus laimėjo?
Sakytum, kad Attlee, nes jis
pasiliko valdžioj. Bet palyginus
tą padėtį, kurią jis dabar turi,
su ligi šiol turėtąja, tai jam šiep
rinkimai 'yTa didelfs pralaimė
jimas.
Churchillis... Jis laimėjo
daug. Vietoj 29.5% jis dabar
turi parlamente 47.4%. Bet vis
dėlto jis liko už durų, tik...
Jo Didenybės opozicijos vadas...
Prieš pat rinkimus Churchillis
parodė dar vieną "kortą": jis
pasiūlė, kad reikia dar kartą
bandyti derėtis dėl taikos su
Stalinu.
Churchillis gudrus politikas,
bet per savo gudrumą nemaža
ir klaidų yra padaręs, ši jo "ge
roji korta'' irgi greičiausiai bu
vo klaida. Jis pabandė patai
kauti tiems, kurie labai bijo di
desnio susipykimo su Stalinu,'
Su Japonija taikos sutartį su
daryti Maskva visai nesistengia,
o kai ateis 1952 metai... Kas
gali žinoti, kaip tada bus...
Tada vėl bus galima rasti prie
žastis geležinkeliui ir uostams
pasilaikyti. i
Trečia sutartis tkonominė,
dėl paskolos. Maskva pasižadėjo
skolinti Kinijai po 60 milijonų
dolerių kasmet per penkerius
metus. Tai yra 4 kartus mažiau,
negu Kinija gaudavo iš Ameri
kos. 60 milijonų dolerių yra la
šas jūroje karo išvargintai Ki
nijai. Savaime suprantama, Ki
nija negaus pirkti už tuos pini
gus jai reikalingų dalykų, kur
ji norės ir kokių norės: reiks
pirkti tą, ką Maskva pasiūlys.
Bet tai dar ne viskas. Yra
žinių, kad šalia šitų viešų su
tarčių dar yra "papildomi pro
tokolai", pagal kuriuos Kini
ja turi duoti sovietams apie pu
sę milijono "darbininkų", tai
yra, vergų i Sibiro karines įmo
nes, o Maskva už tai duos Ki
nijai... savo patarėjų. Jau da
bar svarbiausios pozicijos Kini
jos komunistu kariuomenėje ir
administracijoje esančios už
imtos Maskvos atsiųstų "patarė
ju". Taip atrodo raudonosios
S**
C.'1
76^WIu
DIRVA
liko ož durų
tiems, kurie dar vaikiškai tiki
kad su Stalinu kaip nors galima
susitaikyti... Bet šiandien jau
nebe 1945 metai. Šiandien jau
daug daugiau žmonių žino, kas
yra Stalinas.
Tie, kurie nori tik Stalinui
pataikauti, vistiek iel to Chur
chillio pasakymo už jį nebalsavo,
kadangi tokių akyse Churchillis
yra tik "karo kurstytojas". Bet
dalis tų, kurie gal dar svyravo,
balsuoti ar nebalsuoti už Chur
chillį, išgirdę apie "naują Jaltą",
turėjo pagrindo nuo jo nusisuk
ti.. Galimas dalykas, kad, jei
Churchillis būtų susilaikęs nuo
šitos "kortos" iškėlimo, tai gal
i is šiandien būtų Jo Didenybės
ministęrif, ne opozicijos vadas.
Tokia dabar yra ^-prezidėiito
Trumano padėtis. Kariškiai jį
nuolat ragina, kad reikia stiprin
ti karines pajėgas. Vidaus poli
tikieriai ragina daugiau dėme
sio kreipti namų reikalus.
Abiems reikalams nėra pinigų.
Prezidentas, atsižvelgdamas
rinkimų artumą, stengiasi kiek
galima daugiau įtikti rinkikams
ir dėl to spiriasi prieš karinių
išlaidų didinimą. Bet jeigu Ber
lyne vėl reiktų atnaujinti "oro
tiltą" arba jeigu komunistai
įsiveržtų Indokiniją, tai no
roms nenoroms reiktų daugiau
paklausyti kariškių reikalavi
mų..
AR BUS BLOKADA
BERLYNE?
Jau kuris metas rusai vėl su
galvoja visokių susisiekimo kliū
čių su Berlynu. Manoma, kad
jie nori dar kartą bandyti va
kariečius išstumti iš Berlyno.
Bet šie rengiasi nepasiduoti.
"Oro tilto" lėktuvai stovi pa
ruošti, kad reikalui esant galė
tų vėl pradėti nešti maistą ir
prekes Berlyną. Iš anksto su
daro Berlyne didesnes prekių
atsargas.
Rusai tą, be abejo, žino ir,
tur būt, stengsis išgalvoti ko
kį naują pokltą, kuriam vaka
riečiai nebūtų pasirengę atsi
spirti ...
OLANDU "ŽELI
GOVSKIUI" BLOGAI
Krojįjps \)ių patartie* L^tum pasira-
Olandų karininkas Westerlig
Indonezijoje sukilo prieš savo
valdžios įsakymus ir su olandų
karių grupe pradėjo partizaninę
kovą prieš Indonezijos respu
bliką, kurią pati Olandija pri
pažino nepriklausoma.
Iš pradžių buvo įtariama, kad
čia yra Želigovskio taktikos pa
kartojimas. Buvo manoma, kad
olandai viešai sutiko pripažinti
Indoneziją, bet kita ranka slap
tai remia sukilėlius, kaip tai
darė Lenkijos valdžia po Suval-
.Alt
v v-*'
file
TARP KkjJO IR PRIEKALO...
7
u.
"f
4
-i
:#i&
Z* vV
symo, įleisdama Želigovskiui "su
kilti" ir pagrobti Vilnių. Bet
aiškėja, kad olandai sąžiningai
laikosi susitarimo ir sukilėlių
karių neremia. Sukilėlių ištek
liai ir pajėgos baigiasi.
BEDA SU PIRKLIAIS
Yra pirklių, kurie daugiau
nieko negalvoja, kaip tik kad
ką nors pardavus. Jie nesusilai
kytų nepardavę net lazdos žmog
žudžiui, kuris rengiasi ta pačia
lazda smogti pardavėjui per gal
vą... 'f
Panašius pirklius Amerika vel
tui stengiasi sudrausti nuo par
davimo anapus geležinės už
dangos kariniams tikslams tin
kamos medžiagos. Įspėja ne
parduoti mašinų ir plieno. Kaip
tik šiuo metu vyksta ginčas su
anglais dėl jų užsimojimo siųs
ti raudonąją Kiniją plieninius
bėgius...
TRENKĖ DURIMIS
Jungtinės Amerikos Valsty
bės nutraukė diplomatinius san
tykius su Bulgarija. Pasiuntiny
bės visas personalas išvažiavo.
Bulgarijos pasiuntinybei taip
pat pasiūlyta nedelsiant išnykti
iš šios šalies.
Achesonas ne vien Bulgariją,
bet ir Rumuniją su Vengrija
kaltina, kad jos nesilaiko taikos
sutarties ir skiria Rytų Europą
nuo laisvojo pasaulio. Tą kalti
nimą sutvirtino minėtų valsty
bių piliečių turtų Amerikoje
"užšaldymu".
Vengrijoje tuo tarpu nuteis
tas 15 metų kalėti Amerikos pi
lietis Vogeler, kuris teisiamas
"prisipažino", esą, šnipinėjęs
Vengrijoje Amerikos naudai.
Keista, kad toks "durimis
trankymasis" vyksta tik su šio
mis trimis valstybėmis. Juk nei
kiek ne geriau elgiasi ir Čeko
slovakijos bei Lenkijos komu
nistinės vyriausybes, nekalbant
jau apie jų pasielgimų tikrąją
tvarkytoją Maskvą. i
Fp^liai. šių
mm.
Karas niekuomet
V
Pereitos savaitės LIFE žur
nalas daro įspūdžio, lyg jis bū
tų išleistas jau karo metu. Jo
viršelyje atominės bombos
sprogimo vaizdas, tolimesniuose
puslapiuose žemėlapiai, su
nurodymais, kuriais keliais so
vietų lėktuvai gali pasiekti gy
vybinius Amerikos centrus, Įvai
rių modernių ginklų paveikslai,
Amerikos ir sovietų apsiginkla
vimo palyginimas, iš kurio ma
tyti, kad sovietai beveik viso
se srityse turi žymiai gausin
gesnes karines pajėgas, negu
Amerika...
Bet labiausiai įsidėmėtinas
yra to paties žurnalo vedamojo
straipsnio 1950 metų pagrindi
nių fatų išdėstymas. Jame pa
sakyta, jog visi žino, kad karas
tarp šalių, turinčių atominius
ginklus, gresis visuotiniu su-
neispranasaujamas
Bet jis /ra galimai
-«r.
i
•j^
tsario 23 d., 1950 m. (35-ti metai 35th year)
naikinimu. Todėl savaime aišku,
kad karo reikia išvengti.
"Bet šitai išvada, rašo
LIFE, "stovi prieš tokius fak
tus:
Laisvojo pasaulio priešas yra
nepermaldaujamai nusistatęs su
naikinti laisvąjį pasaulį.
Šis priešas negali nusileisti ir
negali taikytis. Stalinizmo kū
rėjai ir vadai yra dar, dar ir
dar kartą pareiškę, kad komu
nizmo tikslas yra "komunizmo
pergalė visame pasaulyje". Jie
taip pat sako, kad Sovietų Są
jungos saugumui ir gerovei es
minis reikalas yra šita pergalė.
Jų sistema yra tiek paremta
šiuo tikslu, kad jis yra pasidaręs
svarbiausia būtinybe. Atsisaky
mas nuo to sužlugdytų jų siste
mą ir sunaikintų juos pačius.
Su sovietų komunizmu nega
li būti kompromisų ir susita
rimų. Sovietų komunistai ne tik
atsisako vykdyti susitarimus.
Jie naudoja kompromisus ir su
sitar*ra»«5 tam, kad sunaikintu
tuos, kuriems nusileidžia ir su
kuriais susitaria. Kiekvienas
kompromisas ir kiekvienas susi
tarimas, kiek tai liečia komu
nistus, yra tik tolimesnis laiptas
karą, kurį jie bt paliovos
bando.
Kiekvienas palankus sovieti
tio komunizmo veiksmas ar lai
kysena per pirmuosius atominio
amžiaus metus veda prie išva
dos, kad bet koks atominis su
sitarimas su komunistais būtų
panaudotas taip, kaip ir kiek
vienas kitas susitarimas pri
artinti "komunizmo pergalei vi
same pasaulyje".
Kada ir kokiomis aplinkybė
mis sovietinis komunizmas per
eis iš žvalgybinio karo šau
domąjį, išpranašauti negalima.
Yra suprantama, kad sovietų ko
munistai nepasirinks šaudomojo
karo, kaip metodo galutiniam
sprendimui. Stalinas pats yra
ne karta išreiškęs savo panieką
karui (žinoma, "imperialistiniam
karui"), kaip sprendimo priemo
nei. Bet Sovietų Sąjungos karinė
galybė yra pasaulinio komuniz
mo garbinamas įrankis. Jų pro
pagandistai be paliovos trimi
tuoja apie Sovietu Sąjungos ka
rinę jėgą. Tik jie rūpestingai
saugosi paminėti aplinkybes, ku
riose sovietų komunizmas šoktų
i šaudomajį karą (išskyrus ju
pačių krašto užpuolimą). Todėl
laisvojo pasaulio strategai ne
gali tikrai apskaičiuoti, kad toks
ar toks apsisprendimas sukels
ar padės išvengti karo. Iš viso
karas niekad nėra iš anksto iš
pranašaujamas. Bet
jis
visada
yra galimas".
šiame faktų išdėstyme nėra
pasakyta nieko nauja. Bet ge
rai, kad pradedama atvirai ir
realiai žiūrėti padėtį.
trijif valstybių padėtis esanti
silpnesnė, nes jos suvaržytos
taikos sutarties nuostatais, kaip
buvusios priešų valstybės. Na,
gal taip yra dar ir dėl to, kad
tos valstybės mažesnės, silpnes
nės,,.
:k.,'
Vincas Rastenis
o. u
om|
ŠIOJE SALYJE
BEDARBIŲ SKAIČIUS didėja,
nors ir buvo daug optimistiškų
pranašavimų, jog per pirmą šių
metų pusmetį ekonominis gy
venimas kils. Sausio mėnesį bu
vo keturi su puse milijono be
darbių daug daugiau, negu
anksčiau buvo tikėtasi. Mano
ma, kad pavasarį tas skaičius
sumažės, bet vasarą gali pa
siekti iki šešių milijonų.
Bendrai imant, bedarbių yra
apie 7% visų dirbančiųjų skai
čiaus, bet yra vietų, kur be
darbių yra iki 12r Darbinin
kijos vadovai reikalauja stiprin
ti nedarbo apdraudą ir plėsti
viešųjų darbų programą.
Įstatymų leidėjai tačiau dar
mano, kad nėra pagrindo labai
susirūpinti ir imtis ypatingų
priemonių. Tačiau manoma, kad
nedarbo didėjimas pagreitins
akcizo mokesčių sumažėjimą. Su
mažinus tuos mokesčius, atpigtų
kai kurios prekės ir padidėtų
jų pareikalavimas, padaugėtų ir
darbo.
ANQLIH8 STREIKAS tebėra
įstrigęs neaiškioje padėtyje.
Darbininkai tebesilaiko nusista
tymo "Nėra sutarties, nėra dar
bo" ir unijos vado įsakymo grįž
ti kasyklas neklauso. Kasyklų
savininkai nenusileidžia. Prezi-,
denliLs pliūn^i kasyklas valdžios
žinion nenori, žodžiu sakant,
niekas nieko nedaro ir laukia.
O anglies atsargos visur arba
jau visai baigiasi arba jau ir
pasibaigė...
Paskutinėmis dienomis atsira
do vilties, kad vis dėlto netru
kus gal bus susitarta ir strei
kas galės baigtis.
TELEFONŲ STREIKAS, prezi
dentui Trumanui prašant, ati
dėtas dar bent 60 dienu.
SENATAS paskyr# komisiją iii-.
tyrinėti senatoriaus McCarthy
tvirtinimams, anot kurių Vals
tybės Departamente tarnauja
mažiausiai 57 konuABtotai.
MANCHESTERY, N. H., prasi
dėjo teismas gydytojui Sander,
kuris pagreitino mirtį vienam
ligoniui, sirgusiam nepagydoma
vėžio liga. Jis tai padarė, kadan
gi matė, jog mirtis vis vien
neišvengiama ir turi ateiti ne
trukus, tad laikė, kad ligonis
tik beprasmiškai kankinasi, ši
byla jau yra sukėlusi daug gin
čų spaudoje. Įstatymai nenuma
to gydytojui tokios teisės. Bet
yra nuomonių, kad įstatymus
reikia atitinkamai pakeisti. Kiti
tam priešingi vieni grynai
moraliniais smetimais, kiti prak
tiškais teisiniais sumetimais,
numatydami, kad gydytojų tei
sė pagreitinti mirtį iš pasigai
lėjimo gali būti panaudota pik
tam, payyzdžiui... pagreitinti
įpėdiniams galimybę paveldėti
turtą...
NUOMŲ KONTROLĖS įstaty
mas, galimas dalykas, nebebus,
pratęstas. Tuo atveju jis nusto
tų galios po 4 mėnesių.
PROGRESYVIŲ PARTIJA savo
suvažiavime priėmė pareiškimą*
kuriame švelniai pakrįtikuo ja
sovietų politiką. Manoma, kat$
tai yra manevras parodyti, jo#
partija nėra visiškai paklusnį
Maskvai. Bet drąsos savo kriti*
nedaug parodėm vą
i.
'M
'tv
4.

Ohio Lithuanian Publishing Co.
6820 Superior Ave. Cleveland 3, Ohitk
Redaktorius
only Lithuanian Newspaper published in Oht# fftachtiif a very large majority of
THE FIELD
100,000 Lithuanians In the State and In Cleyel*a4*
LITHUANIAN WEEKLY
Published every Thursday in Cleveland ty ,,
Ohio Lithuanian Publishing Co.
€820 Superior Ave. Cleveland 3,
Editor
Subscription per year in advaaee
In the United States $8,0#
In Canada __ $4.00 Elsewhere .. $4.6#
Entered at Second-Class matter Decern*
ber 6th, 1915, at the Cleveland Postoffke
under the act of March 3, 1879.

xml | txt