Newspaper Page Text
v Maskvos universiteto filologi jos skyrių, kurį baigė 1885 m. Baigęs universitetą, mėgino iš pradžių gauti mokytojo darbo savame krašte, bet negavo. Tik 1889 m. buvo paskirtas Mintau jos gimnazijos mokytoju. Iš čia 1896 m. buvo iškeltas Taliną, paskui (1902 m.) buvo ištrem tas Pskovą, iš kur 1903 m. grį žo Šiaulius. Vėliau teko jam gyventi Vilniuj, Panevėžy, Bres te, Gardine, Veliže, pirmojo ka ro metu Voroneže, paskui vėl Vilniuje ir pagaliau Kaune,, kur baigė savo gyvenimo dienas. Per visą savo gyvenimą J. Jablonskis be galo daug vargo, buvo persekiojamas ir blaško- Atkelta iš 3-čio pusi yra velniški, tai ir jie patys, jei jau ne velniai, tai labai ne toli nuo tų pragaro įnamių nu riedėję. Jeigu tėvo motinos kalba išimtina iš apyvartos, tai drauge turi būti nurašyta ir ta kalba sekamos rašomos pasakos, dai nos, mįslės, patarlės, maldos... O jei dargi ir Dievuliui tas kraštas nepatinkąs, kodėl jis turįs patikti mažajam jo tvari nėliui, kuris jį dar suvystytas arba dar ant siūbuojančių ko jyčių yra palikęs!? MUSŲ KALBA JONAS JABLONSKIS 1930 m. vasario 23 dieną mirė Jonas Jablonskis (Rygiškių Jo nas), mūsų bendrinės kalbos kū rėjas. šiemet vasario 23 d. su ėjo 20 metų nuo jo mirties, to dėl šios sukakties proga tenka nors trumpai čia prisiminti šio garbingo ir mūsų tautai didžiai nusipelniusio eitąjį vargo kelią ir darbus. Jis gimė 1860 m. gruodžio d. Kubilių kaime, Būblelių valsčiuj, Naumiesčio apskrity. Lankė ir 1880 m. baigė Mari jampolės gimnaziją su aukso me daliu tais pat metais įstojo ir Amerika nori Slidus tai kelias ir gudus. Kur juo nueitume ir ką .rastu me? Ką duosime? Ir vėl prisimena mums adre suoti žodžiai: Amerika nori, kad mes pasi dalintume savo kultiira bu ki tais amerikiečiais. Kuo gi besidalinsime, kai pa tys nieko neturėsime? Ir kuo Kuo gi pasiteisinsime prieš tą nemokytą, bet milžino vardo vertą Vargo Mokyklos mokyto ją, įdiegusią ratelio palydėtą gimtojo žodžio ir didžios praei ties meilę jaunutei sielai, kuri praeities vyrų pavyzdžiu išvedė tautą iš vergijos tamsos lais vės šviesą? Tuščiaviduriu kevalų nereikia niekam. Nereikia jų nei Ame rikai, nes, kaip byloja mums skirtas vadovas LIETUVIŲ KALBOS VAJ)OVĄ patogiausia užsisakyti, siunčiant $2.50 šiuo adresu: Mr. J. Audėnas,- Sf' U* & £ai dirbdamas beveik pusę šimt mečio, iš paprastos kaimiečių susižinojimo priemonės sukūrė visai tobulą įrankį, tinkantį net subtiliausiems minties niuan sams reikšti, šiandien, gerai mokėdami tą kalbą, mes be di delių sunkenybių visai aiškiai ir tiksliai galime nusakyti visa, ką savo kalbomis gali išreikšti pačios pažangiausios pasaulio tautos. Kol tą tikslą pasiekė, J. Jab lonskis turėjo gana daug dirbti. Pradėjęs rašinėti "Aušroje" 1883 m., jis vėliau rašė "šviesoje", "Varpe", "Vilniaus žiniose", "Viltyje", "Vaire" ir kituose lie tuviškuose laikraščiuose. Rašė daugiausia įvairius kalbinius straipsnius ir knygų recenzijas. Šalia to jis daug yra taisęs kitų rašytojų knygų bei straipsnių kalbą taip pat jis yra nemaža pats vertęs arba kitų vertimus taisęs. Visai originalių veikalų jis, palyginti, yra nedaug te parašęs. Svarbesni iš jų čia pa minėtini šie: 1901 m. "Lietuviš kos kalbos gramatika", kurios prakalboje jis pirmą kartą yra išdėstęs savo bendrinės kalbos programą, 1911 m. Seinuose iš leista "Lietuvių kalbos sintak- savo mas iš vienos vietos kitę. Bet.^stymu sudariusi pagrindą vi būdamas didelis ir taurus pa triotas bei pareigos žmogus, jis ne palūžo dvasiškai, ne pasidavė gyvenimo audrai, ne susigundė svetimomis gerovėmis, bet visa savo siela buvo ir pasiliko pri sirišęs prie savo tautos, prie jos brangiausio turto, gimtosios kal bos. Karštai trokšdamas tarnau ti savo atbundančiai ir vargstan čiai tautai, jis daugiausia rūpi nosi kurti ir tobulinti mūsų ben drinę kalbą, tą svarbiausią tar-| kurią jis yra parūpinęs bendri pusavinio susižinojimo ir pasi^nei kalbai mokytis, pvz. "žiups reiškimo įrankį, be kurio negali nelis" (1906 m.), "Visuomenės apsieiti nei viena sąmonininga ir įnamiai (1908 m). "Vargo mo kultūringa tauta. Ir jis, ryžtin- kykla" (I ir II dalis, 1916 m.), medžiagos gausumu ir siems tolimesniems lietuvių kai bos sintaksės vadovėliams, 1918 m. pirmuoju ir 1922 m. antruo ju leidiniu pasirodžiusi "Lietu vių kalbos gramatika", kuri vi su mūsų nepriklausomybės lai ku buvo ir iš dalies net dabar tebėra geriausias ir gausiausias bendrinės kalbos šaltinis, 1828 m. Kaune išleisti "Linksniai ir prielinksniai" ir kt. čia dar tenka paminėti gausią lektūrą, "Amerika yra tokia šalis, ko kia ji yra, todėl, kad ji savu būdu absorbavo gera iš taip daugelio įvairių kultūrų. Mūsų muzika, mūsų teisė, mūsų ar chitektūra išsirutuliojo iš idė jų, atneštų mūsų pajūrius iš kitų kraštų, arba išmoktų iš kitų pasaulio dalių. Mūsų aukš tai išsivysčiusi mašinų pramo nė remiasi imigrantų rankų me niškumu, tų, kurie žinoj6, kaip siūti ir austi ir kaip dėti plak tuką prie vinies." Mūsų tautinių vertybių iš laikymas ir puoselėjimas nėra ir negali būti nesuderinamas su Laisvės Statulos krašto sieki mais ir idealais, nes ir senieji jo gyventojai mums teigia, jog "Nuo šios šalies įsikūrimo lai kų skirtingumų mišinys yra da vęs jos stiprybe, dydį ir turtus." Tad jei netikrų apaštalų mū suose yra nedaug, galime tuo nasidžiaugti. Būtų betgi geriau, kad ir tų neliktų, nes jų "moks las" neoatarnauja nei Amerikai nei Lietuvai, J. Paplėnas ANTRA OPERA AMERIKOJE? Daugelis nustemba sužinoję, kad Amerikoje iš viso yra tik vienas nuolatinis operos teat ras. Tiesa, garsus visame pasau ly, bet tik vienas, ir tas pats kartais svyruojąs* būti ar ne būti ... Dabar girdėti gandų, kad ta me pačiame New Yorke galvo jama sukurti antrą operos teat rą, kuris rodytų lengvesnes ita liškas operas, neįtrauktas Me tropolitan teatro repertuarą. ,» i V? /iir .. 7*^. 0: Redaguoja Pranas Skardžius "Lietuvių literatūros istorijos santrauka" (1919 m. versta iš lenkų didžiosios enciklopedijos), "Pasakėčios" (1920 m.), "Suk čiai" (1921 m. E. Ožeškienės apysakos perdirbinys), S. Smail so "Būdo įtaka", "Pareiga ir tiesumas" ir "šeimos įtaka" (1923-24 m.), G. Sand "Baisusis milžinas" (1923 m. vertimas) ir kt. Įvairių straipsnių ir recen zijų jis yra parašęs apie kelis šimtfts visa tai švietimo Mi nisterija yra 1932-36 m. išleidus penkiais storokais tomais. Studijuodami J. Jablonskio raštus, aiškiai galime pastebėti jo nuolatinį susirūpinimą mū sų bendrinės kalbos praktika, jos taisyklingumu ir sklandumu: tai buvo jo svarbiausias gyveni mo uždavinys. Bet jis buvo ne tik didelis lietuvių. kalbos mo kytojas, jam lygiai dar rū pėjo ir visas lietuvių gyveni mas, pirmoj vietoj švietimas, mokslas ir kultūra. Jis pats dir bo ir kitus ragino tautai dirbti ryžtingai, atsidėjus. Dirbo ne dėl pelno, bet iš pareigos, pamir šęs patį save ir savo reikalus. Net tada, kada mirtis traukė ji iš šio gyvenimo, jis nenustojo sielojęsis kalbos dalykais jam dar rūpėjo, ar įvyks posėdis laikraštinės kalbos dalykams svarstyti. šiandien, kada mes esame ne tekę savo nepriklausomybės, J. Jablonskio asmenybė ir jo nuo pelnai dar daugiau iįryškėja, negu kada nors: iš vienos pusės, būdami išsiskirstę po visą pa saulį, mes lengvai galime tarpu savy susižinoti viena bendr? kalba, kuriai jis yra padėjęs stip riausius pagrindus iš kitos pu sės nuolatinės jo pastangos mū sų bendrinei kalbai ugdyti ir tobulinti mus visados turi ska tinti ne tik neužmiršti savo gim tosios kalbos, bet nuolat ją sau goti nuo nykimo ir menkėjimo. Tai bus geriausias paminklas ir atpildas už visą jo triūsą ir vargą. Pr. Skardžius Jei tai įvyktų, tai gal ir dau giau operos teatrų atsirastų. Juk Europoje kiekvienas dides nis miestas turi operą ... Lietu voje paskutiniu laiku buvo du operos teatrai. Kanados lietuviai naujaku riai, susibūrę "Verslo" pre kybinę organizaciją, kelia su manymus, kad Kanadoje lie tuviai turi kurti lietuviškus kai mus. Tokiam sumanymui įgy vendinti jli tutfį realių duo menų. 33. čiurlytS) išraiškos šokio šokėja, šiuo metu su amerikiečių šokėjų grupe važinėja po įvai rius Amerikos miestus ir šoka lietuviškus šokius. Los Angeles, Cal., leidžiamas didelis laikraštis GLENDALE NEWS-PRESS Nr.153 įdėjo Vla do Bakūno straipsnį, pavadintą "Po dešimties metų lietuvis pasakoja, kaip jis jaučiasi pa bėgęs nuo raudonųjų." Straipsnyje, kuris buvo iš spausdintas pirmame puslapy je, tarpe kita ko sakoma taip: .. .kai mes išlipome iš laivo New Yorke, už mūsų liko skur das, badas, gaisrai ir dūmai, drėgnos slėptuvės, miestų griu vėsiai. Už mūsų liko puiki mūsų tėvynė Lietuva paskendusi kruvinose ašarose po komunistų jungu. Už mūsų liko ilgi kruvi ni keliai Sibirą, kuriais nuke liavo mano sesuo, mano žmonos sesuo ir du broliai su šeimomis ir šimtai tūkstančių kitų nekal tu lietuvių..." Toliau straipsnyje aprašoma I V A Gyvename įvairių teorijų ga* dynėje. Eidami savo gyvenimo keliu, mes kai kada iš jo iškryps tame ir nuklystame tyrus. Ten klaidžiojame ir užmirštame savo namus. Ir nepajuntame, kaip patys tampame užmiršties aukomis. Jau bus arti penkiasdešimt metų, kaip tūli iš mūsų sieloja si lenkams išveržti Tadą Kos ciuszką, o tame dar nieko neat siekę, jau savinasi Pulaskį, So bieskį ir dar kažin ką. O tuo pačiu metu tie veikėjai užmirš ta savo namus. Užmiršta sa vo tautos pionierius, dirbusius savo tautos žmonių naudai ir gerovei, tikrai nusipelniusius pa garbos, kuriuos tačiau vėlesnių laikų tautiečiai jau užmiršo, o kiti ir visai nieko apie juos nežino. Taip sakydamas, aš noriu pri siminti tikrai mūsų pagarbos nusipelnusį išeivijos lietuvių pio nierių Juozą Adomaitį, buvusį daugiau žinomą iš jo slapivar džio L. šernas. Apie jį šiek tiek rašė Merkelis, rašė Grinius ir dar vienas kitas, bet tai buvo tik nežymūs trupiniai. Chicago je yra dar lietuvių, kurie atsi mena jį gyvą buvus. Jie prisi mena tik vieną kitą jo silpny bę (be kurių nėra nė vieno), o apie jo nuopelnus lietuvių švie timo ir tautybės atžvilgiu nieko nenusimano. šerno gyvenimo pradžia Juozas Adomaitis šernas gi mė Smukliškės kaime (Naumies čio apskrity), 1859 m. rugpiūčio 7 d. Taigi, jis buvo zanavykas. Nors paprastai zanavykai yra stambūs vyrai tačiau mūsų šernas nebuvo toks. Jis buvo smulkaus sudėjimo ir lėto būdo vyrukas, MoksltlS jis ėjo Marijampolė je, gimnazijoje, paskum Var šuvoje, kur tada tarp lietuvių studentų vyravo lenkiška dva sia ir lenkų kalba, kol Jonas Ba sanavičius, iš Maskvos vykda mas savo tėviškėn, užsuko Varšuvą ir ten lietuvius studen tus užkrėtė lietuvybės dvasia .ir paveikė taip, kad jie visi me tė lenkavimus, ėmė protauti ir savo susirinkimuose kalbėti tik lietuviškai, šitą atmainą liudija ir dr. V. Kudirka savo "Išpa žintyje". Savo susirinkimuose studen tai iškeldavo visokių sumany mų lietuvybės atžvilgiu ir tuo reikalu daug prikalbėdavo. Šer nas visumet atidžiai kalbų klau sydavo ir pats kalbėdavo pasku tinis kalbėdamas jis aiškiai nu rodydavo teorijų kiaurumus ir pateikdavo pataisas tiems kiau rumams užpildyti. Tuo jis lietu vių studentų tarpe įgijo daug jtakos ir gabaus kritiko vardą. O kad to vardo jis buvo tikrai vertas, tą jis pats įrodė lietu vių ir svetimtaučių spaudoje gindamas lietuvių vardą. įsikūrimo sąlygos Kalifornijoje ir įspūdžiai Amerikoje. Straipsnyje V. Bakūnas rašo esąs nustebintas: krašto turtin gumu, žmonių nuoširdumu, ne paprastai aukštu civilizacijos ly giu, nepaprastai aukštu muzikos meno lygiu faktu, kad čia yra žjnonių, kurie simpatizuoja ko munistams arba net patys yra komunistai viešom diskusijom krašto gynimo reikalu informa cijų apie Europą trūkumu ilga teismų procedūra prieš rusų šnipus puikiu judėjimo tvarky mu ir meteorologinės stoties oro pranešimų netikslumu V. Bakūnui redakcijos atsiųs tame laiške, kuriuo buvo at siųsta laikraščio iškarpa su straipsniu, sakoma, kad "straip snis sukėlė gyvo susidomėjimo redakciją uari$ k stoty to jų tarpe"... sb. & namų negaudamas paramos pragyvenimui, šernas uždarbia vo privačiose šeimynose, duo damas pamokas ir bendradar biaudamas lenkų bei rusų laik raščiuose, o atsiradus lietuvių spaudai, jis bedradarbiavo "Au szroje", "Varpe,, ir Amerikos lietuvių pirmuosiuose laikraš čiuose (LIET. BALSAS, UNIJA, LIET. GAZIETA). Vėliau gy veno kiek Austrijoje, buvo nu vykęs Serbiją, paskui, gavęs pakvietimą VARPO redakcijon, nuvyko Tilžėn ir redagavo VAR PĄ. Vėliau, gavęs Hamburge laivų bendrovės raštinėje vietą, ten prabuvo, iki Chicagos sa vaitraščio LIETUVA leidėjas Olšauskas jį pakvietė LIETU VOS redaktoriaus vietai. šerno gyvenimas Amerikoje Iš Vokietijos Šernas atvyko Chicagą (bene 1902 m.), kada Chicagoje negausus lietuvių in teligentų būrelis lietuviškai kal bėjo tik su prasčiokėliais, rei kalui esant, o tarp savęs kal bėjosi tik lenkiškai ir rusiškai. Atsikėlęs Amerikos klimatan, šernas susidūrė su sveikatos kliūtimis ilgai kamavo neuras tenija ir akių uždegimas. Teko ilgai gydytis, kol pasveiko. 1 Amerikoje būdamas, šernas visą laiką gyveno Chicagoje, te nai ir savo gyvenimą baigė. Kol buvo jaunass ir energijos pilnas, turėjo apsčiai draugų ir bičiu lių-prisiplakėlių, kurie visur jį gyrė ir vertino. Bet kada jisai sulaukė senatvės ir, nebetekęs jėgų, liko be pajamų pragyveni mui, visi tie buvę pataikūnai nuo jo nusikreipė ir flegmatiš kai tyčiojosi, kam jaunas būda mas jis lobių nesusikrovęs, šel pė jį SLA ir TMD, bet tai jam išsekusių jėgų negrąžino. Atsirado betgi vienas tautie tis, kuris pasistengė nors mi rusį šerną pagerbti ir jo nu veiktus darbus tinkamai įver tinti, prie jo kapo pastatant pa minklą. Tasai sąžiningas tau tietis yra Stasys Grišius. Jis dirbo sunkiai ir ilgai, kviesda mas visuomenę prisidėti auko mis, kol tikslas buvo atsiektas. Jis pats man vieną kartą skundėsi, kaip buvo sunku ir skaudu, kada sandariečių ir ka talikų spauda tą jo sumanymą boikotavo ir nė vieno jo atsi šaukimo savo skiltis nepriė mė. Sako, dabar man daromi nriekaištai už bernavimą socia istams vien todėl, kad socialis tų laikraštis savo skiltyse dėjo visus mano atsišaukimus ir nuo savęs ragino visuomenę prisidė ti aukomis šerno paminklui pa statyti. šerno kapas ir paminklas Chicagos Lietuvių Tautiškuo se kapuose, netoli nuo vartų, dešinėje pusėje, yra šerno ka pas ir prie jo pastatytas pa minklas. Nėra tai išdidus paminklas, bet jis reikšmingas. Vasaros me tu protarpiais Chicagon užsu kęs tolimesniųjų valstijų lietu vis-baltagalvis atlanko šerno ka pą ir prie paminklo sustojęs il gesnei valandėlei, tylomis ati duoda pagarbą čia pakastam garbingam išeivijos lietuvių švietėjui. Adomaitį prisiminus Vietiniai, senesnio amžiaus Chicagos lietuviai, su šiuo pa minklu yra jau apsipratę, o jau nesnioji karta, jo reikšmės nesu pranta ir juo visai nesidomi. O būtų labai gražu ir garbinga, jei chicagiečiai lietuviai pasi stengtų įvesti metinę šventę su apeigomis prie šerno paminklo, taip kaip jie turi metinę šventę su apeigofnis prie Dariaus-Girė no paminklo. Dabar praktikuoja mos apeigos prie šerno pamink lo gegužės 30 d. visai nepritinka ir reikiamos reikšmės neturi. Reiktų suprasti, kad tokią šventę1 ?e£kt& skirti žmogaus K 'i'''*', a ,"'J. i !lw gimimui 0 ne jo mirimui pa minėti, Ttafp tai dabar lietuvių daroma, nors pas kitas tautas tokių "mirties minėjimų" nėra, nes mirties minėjimai dar dau giau slopina ir be to jau labai kritusių gyvųjų nuotaiką. šerno idėjos ir darbai Be to paminklo, kuris dabar stovi prie šerno kapo, yra dar kitas paminklas, kurį šernas pats pasistatė savo darbais, kaip literatas ir idealistas. Jis ne buvo tas, kas šiandien taip la bai priprasta vadinti "visuome nės veikėju". Jis buvo lietuvių visuomenės švietėjas litera tas. Jis savo plunksna menką laikraštėlį LIETUVĄ ištobuli no ir išugdė populiariu laikraš čiu, kurį tų laikų sumanesnie ji lietuviai skaitė SU dideliu pa- Ben. Rutkūnas DAINA APIE KLEVĄ Kvepia oras. Saulė. Vejas perpučia kiaurai. Sodo klevo klevužėlio rausta pumpurai. Vai ko, kleve klevužėli, fstabiai kaišais, ko sula šaltūnė varva kruvinais lašais? Ar žiemužės pūstas snieffM šaldė šakeles, ar tau gaila vėtrų laužto brolio pakelės? Nei žiemužės pūstas sniegas šaldė šakeles, nei man gaila vėtrų laužto brolio pakelės. Tik man gaila bernužėlių kraujo nemunuos, it baltųjų dobilėlių, pakirstų šalnos mėgimu, ir ilgai netrukus LIE TUVA paplito visose lietuvių kolonijose. Tokio pasisekimo LIETUVAI pavydėjo Pennsylvanijos lietu vių inteligentų būrelis, leidęs katalikišką savaitraštį GARSAS AMERIKOS LIETUVIŲ. Su sitarę jie delegavo kun.J. Mi luką, kad tas, nuvykęs Chica gon, atkalbintų šerną nuo LIE TUVOS ir pakviestų jį redaguo ti GARSĄ. Apie tai jau pirmiau man bu vo pasakojęs kun. M.P., bet vėliau tą itetį man pasakojo ir pats šernas. Pasakojo, kaip dr. Stupnickas telefonu jį iš kvietė vidurmiestin svarbią konferenciją, kur šernas rado tą patį dr. Stupnicką ir kun. J. Miluką. Iš tos konferencijos nieko neišėjo, nes šernas pa siūlymo nepriėmė. Paklaustas, kodėl jis nėjo GARSO redaguo ti, jis atsakė: "Tai... kad pas juos nėra idėjos..." Savo idealizmą jis viešai pa rodė LIETUVOS skiltyse, išė jęs atviron kovon su lenkiškais laikraščiais ("Zgoda", "Jutrzen ka", "Zorza", "Ameryka" ir kt.) dėl lietuvių vardo šmeiži mų. Teko jam iš tų laikraš čių daug "szlupasų", "burbasų" ir kitokiu pravardžiavimų, bet tai negelbėjo. Jis faktais įrodė lenkų padarytas ir daromas lie tuviams skriaudas ir lenkams iš kelio nesitraukė. Teisme byla ir nakvymS kalėjime Jis smerkė Seinų kunigų, se minarijos regentą Giedraitį už i ^v "V*" jos Vasty bes Dūmą. Jis peikė kun. Miluką ir kun. Kaupą už intrygas, kuriomis tapo suskal dytas SLA. Pagaliau jis pabelde ir savo kaimyninės parapijos mokyklos duris, kurioje puslenkės mo kytojos lenkino lietuvių vaikus (mokė juos lenkiškai). Iš to ki lo didelis skandalas, išsivystė ilgi vaidai tarp LIETUVOS ir parapijos administracijos, teis me išdygo byla, ir LIETUVOS leidėjui Olšauskui drauge su redaktoriumi šernu teko vie ną naktį nakvoti apskrities ka lėjime. Bet byloje teismas juo du išteisino. šitas įvykis buvo tiek stip rus, kad jis pabudino net ir tą "visuomenės" dalį, kuri iki tol "žinojo", kad lenkas ir lietuvis tai du katalikai, o tautybes at žvilgiu nieko nenusimanė. Greta šių ir kitų laikraštinių darbų lietuvybei ginti ir ug dyti, šernas "plėšė plunksną" (rašomosios mašinėlės jam bu vo nežinomos), rašydamas mok slinio turinio knygas. Tokių gana didokų knygų jis parašė net penkiolika: 1) Apie žemę ir kitus svietus, 2) Apsi reiškimai atmosferoj, 3) Biolo gija, 4) Etnologija, arba moks las apie žmonių tautas, 5) Geo grafija arba žemės aprašymas, 6) Gamtos pajėgos, 7) Hygiena arba mokslas apie sveikatos už laikymą, 8) Iš kur atsirado na miniai gyvuliai, 9) Kaip gyvena augmenys, 10) Nematomi žmo gaus priešai ir prieteliai, 11) Oras, vanduo ir šiluma, 12) Pa ėjimas organiško svieto, 13) Rašto istorija, 14) Senų gady nių išnykę sutvėrimai, 15) žvė rys ir žmonės. 'Šerno darbų įvertinimas .Už šitų knygų paruošimą lie tuvių kalba šernas gavo labai daug pagyrimų,, o LIETUVA už gražų jų atspaudinimą pelnė Paryžiaus parodoje du auksinius medalius. Tomis knygomis pa sidžiaugęs dr. Basanavičius pa sakė: "Tai gražus mūsų šerno plunksnos vaisius!" Dr. šliupas pasakė: "Mūsų šernas yra vienatinis mokslo vyras lietuvių tautoje, geriau sias geografijos ir gamtos mok slų žinovas." Kunigas Jonas Žilinskas sakė: "Tai kad mes dar vieną tokį Šerną turėtume, kuris išnaudotų Simono Daukanto medegą Lie tuvos Istorijai!" Dr. V. Kudirka savo laiške kun. Žilinskui sakė: "Broli, sa kau tikrai, kad šerno darbai yra neapsakomai brangūs lietuvių Ir iš tikrųjų, tokio knygų lobio niekas kitas lietuviams ne davė ir niekas nemėgino duoti. Tegul tos knygos buvo iš dalies verstos iš svetimų kalbų, iš da lies parašytos sekant svetimus autorius, tačiau tai padarė tik vienas šernas, ir jo pasekti nie kas kitas nebandė. Dabar šerno knygos yra dide lė retenybė. Viena kita dar yra privatiškuose namų knygynė liuose, bet nusipirkt jų jau be veik negalima visos išsibai gusios. Vis-Lietuvis A I U LEIDĖJAI SKELBIA platinimo vajų prievartą lietuvių klierikam len-į Vyriausias redaktorius kinti. Jis smerkė vyskupą Zwie rowicz už piktą išjuokimą ir ig noravimą lietuvių maldavimo, kuriuo lietuviai jį prašė bent prie vienos Vilniaus bažnyčių priskirti lietuvį kunigą. Jis pei kė kun. Staugaitį, savo politi kavimais užkirtusį kelią *dr. Ba sanavičiaus išrinkimui Rusi- vasario ir kovo mėnesiais A I U S redaguos redakcinis kolektyvas, sudarytas iš žymių lietuvių mok* slininkų, rašytojų ir kitų kultu- rašytojaš Antanas Vaičiulaitis AIDŲ prenumeratos kaina metams: JAV ir Pietų Ameri koje $ 5.00 Kanadoje $ 5.50 kituose kraštuose $ 6.00. Atskiras numeris JAV 50 c. kitur 55 c. Adresas: AIDAI, Kennebtmlt Port, Maine (U.S.A.) "$j* v":^ '.1* •*'1 4 i 1 •.-i A' V \n\n 4 v, 14 Townsend Street